8cec1b86-2ce3-4b60-a7fa-548dd6ac21b3 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-140-440/2018Teismo procesinis Nr. 2-35-3-01692-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Gairelita“ apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklÄ tęsiantis kaip Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2403-767/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gairelita“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė:Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo esant draudiminiam įvykiui. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gairelita“ 7 284,88 Eur turtinės žalos atlyginimo, 149,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio priteistos sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. kilo gaisras atsakovei priklausančioje pjuvenų krÅ«voje, gesinant gaisÄ buvo sulieti pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu J. J. priklausanti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalis ir namų turtas buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 4 642,07 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vykio metu G. C. priklausantis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 642,81 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė ragino atsakovę atlyginti žalÄ , tačiau atsakovė jos neatlygino, todėl ieÅ¡kovė prašė priteisti 149,68 Eur kompensacinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovė, įgyvendindama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalÄ (el. 1 t., b. l. 1–5).Atsakovė UAB „Gairelita“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovė nepagrindė turtinės žalos fakto ir dydžio.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo subrogacijos teisės, nes atsakovė ir gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojai sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl gaisro padarinių. Å i taikos sutartis patvirtinta RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2072-766/2017, todėl atsakovės prievolės, susijusios su gaisru ir jo padariniais, baigėsi. Pažymėjo, kad draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal lokalinę sÄ matÄ Ä¯vertinus tikėtinas iÅ¡laidas gyvenamojo namo atstatymui pasitelkiant trečiuosius asmenis (įskaitant darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas), tačiau nagrinėjamu atveju nei J.

J., nei G. C. gyvenamojo namo neatstatė, todėl iÅ¡kovė neturi teisės reikalauti teorinių iÅ¡laidų (o ne realių) atlyginimo. Draudimo iÅ¡mokÄ už kėdžių komplekto, televizoriaus, stacionaraus telefono ir čiužinio sugadinimÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo objektyviai nenustačius Å¡io turto vertės, pagal draudėjos J. J. paaiÅ¡kinimus, todėl toks žalos nustatymas ir atlyginimas neatitinka visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Be to, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už J.

J. priklausančio mobiliojo telefono sugadinimÄ , tačiau draudimo taisyklių A.IV dalies 1.12.2 punkte numatyta, kad draudimas nėra taikomas mobiliesiems telefonams, todėl nebuvo pagrindo atlyginti Å¡ių nuostolių. Draudimo iÅ¡moka už malkas taip pat iÅ¡mokėta nepagrįstai, kadangi malkų nuvertėjimas jas suliejus objektyviai neįmanomas, jas iÅ¡džiovinus galima jas naudoti kaip kietÄ jį biokurÄ . Be to, malkos buvo įsigytos 2016 m. spalio 6 d., t. y. vėliau nei prasidėjo gaisras ir buvo saugomos vandeniu liejamoje teritorijoje, taigi nuostoliai patirti dėl pačios draudėjos kaltės, todėl neatlygintini (el. 2 t., b. l. 6–10).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklÄ tęsiantis kaip Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai) 2017 lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Gairelita“ 7 110,89 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 144,34 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 7 255,23 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 607,64 bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisė atsakovei UAB „Gairelita“ iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 36,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. 2 t., b. l. 42–47).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo apdraudusi G. C. bÅ«stÄ , taip pat J. J. bÅ«stÄ ir turtÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 5 d. atsakovės UAB „Gairelita“ teritorijoje užsidegė atsakovei priklausanti pjuvenų krÅ«va, dėl kurios buvo sulietas J. J. ir G. C. priklausantis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė pripažino, kad įvyko draudiminis įvykis ir iÅ¡mokėjo G. C. 2 642,81 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«stui atstatyti, o J. J. 4 642,07 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. 3 855,08 Eur gyvenamajam namui atstatyti, 300 Eur už sugadintÄ 4 kėdžių komplektÄ , 50 Eur už mobilųjį telefonÄ â€žSamsung“, 34,00 Eur ir 37,50 Eur už čiužinius, 259,99 Eur už televizorių „Sony“, 23,00 Eur už stacionarų telefonÄ , 82,50 Eur už malkas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2016 m. spalio 5 d. gaisras ir dėl to sulieti pastatai, kad yra draudiminis įvykis, tačiau atsakovė nesutiko grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei draudėjoms J.

J. ir G. C. iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų.Teismas įvertinęs RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2072-766/2017 patvirtintos atsakovės UAB „Gairelita“ ir žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojų (įskaitant J. J. bei G. C.) taikos sutarties sÄ lygas pripažino, kad taikos sutartimi G. C. buvo atlyginta tik neturtinė žala, bet dėl turtinės žalos atlyginimo Å¡alys nesusitarė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo.Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė dar iki taikos sudarymo siuntė pretenzijÄ atsakovei raginant atlyginti žalÄ dėl J.

J. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį su nukentėjusiaisiais derėjosi tik dėl papildomos, draudimo iÅ¡mokomis nepadengtos, žalos atlyginimo, be to, sudarydama taikos sutartį atsakovė siekė iÅ¡vengti atsakomybės draudikei (ieÅ¡kovei) už jos iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas. Teismas nustatė, kad draudimo iÅ¡moka už gyvenamojo namo atstatymÄ iÅ¡mokėta remiantis lokalinėmis sÄ matomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktais bei fotonuotraukomis, todėl draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai.

Lokalinėse sÄ matose yra aiÅ¡kiai nurodyti konkretÅ«s darbai, bÅ«tini atlikti patalpoms atstatyti. Teismo įsitikinimu, tikėtina, kad Å¡iuos bÅ«sto remonto darbus atliks ne pati draudėja, o bus samdomi darbininkai, be to, nukentėjusio asmens atžvilgiu bÅ«tų nesÄ Å¾ininga reikalauti, kad pirmiausia darbai bÅ«tų atlikti, o tik juos atlikus ir pateikus sÄ skaitas, už juos bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad 300,00 Eur iÅ¡moka už sugadintas 4 kėdes buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai.

Teismo vertinimu, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga reikalauti nukentėjusio asmens iÅ¡saugoti turto įsigijimo dokumentus, nors jo įsigijimo metu galbÅ«t dar net nebuvo sudaryta bÅ«sto ir turto draudimo sutartis. Pažymėjo, kad iÅ¡ 8 kėdžių komplekto buvo sugadintos 4 kėdės, tik už jas apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, nors tikėtina, kad draudėja turės keisti visÄ komplektÄ . Vienos kėdės vertė, t. y. 75 Eur, teismo įsitikinimu, yra racionali, atitinka rinkos kainas. Teismas nurodė, kad J.

J. namų turtÄ apdraudė maksimaliuoju draudimu, todėl draudimo apsauga galiojo daiktams, esantiems draudimo vietoje, įskaitant ir mobiliuosius telefonus. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog mobilusis telefonas buvo sugadintas. Ä®vertinęs fotonuotraukas, turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, teismas pripažino, kad draudimo iÅ¡moka už mobilųjį telefonÄ apskaičiuota ir iÅ¡mokėta pagrįstai.Teismas pripažino, kad draudimo iÅ¡mokos už čiužinius apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos pagrįstai, nes čiužinių sugadinimo faktÄ patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei fotonuotraukos, apskaičiuojant iÅ¡mokos dydį ieÅ¡kovė įvertino, kad sulietas čiužinys nuvertėjo 20 procentų, taip pat nustatė apdegusio čiužinio likutinę vertę, buvusiÄ Ä¯vykio dienÄ .

Teismas nustatė, kad draudimo sutartimi buvo papildomai susitarta dėl malkų, naudojamų draudėjos bÅ«stui Å¡ildyti, tačiau ne daugiau nei 20 kubinių metrų, draudimo. Nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavime yra padaryta klaida nurodant jų įsigijimo datÄ , malkos buvo įsigytos 2016 m. pavasarį, o ne 2016 m. spalio 6 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad malkos buvo stipriai sulietos, todėl jos negalėjo bÅ«ti naudojamos bÅ«sto Å¡ildymui 2016?2017 m. sezonÄ , todėl nuvertėjo 25 procentų, draudėja turėjo einamajam sezonui pirkti kitas malkas.Ä®vertinęs duomenis, kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ už stacionarų telefonÄ , teismas pripažino, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 259,99 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už J.

J. priklausančio turto sugadinimÄ , draudimo įmoka apskaičiuota pagal internetinės parduotuvės bigbox.lt iÅ¡raÅ¡Ä apie televizoriaus „Sony KDL-32R400C LED 32“ rinkos vertę. Fotonuotraukos patvirtina, jog draudėja J. J. įvykio metu turėjo televizorių „Sony KDL-32U2000“ (t. y. kitokio modelio televizorių), kuris buvo pagamintas 2008 m., tokio televizoriaus rinkos kaina yra 86 Eur, todėl atitinkamai sumažino iÅ¡mokÄ už sugadintÄ televizorių nuo 259,99 Eur iki 86 Eur. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti palÅ«kanų priteisimo, todėl priteisė 137,10 Eur kompensacinių palÅ«kanų už tai, kad atsakovė iki 2016 m. lapkričio 18 d. (per 15 d.) nepervedė ieÅ¡kovei pinigų sumos, nurodytos 2016 m. lapkričio 3 d. pretenzijoje „Dėl J.

J. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos“, taip pat 7,24 Eur kompensacinių palÅ«kanų už tai, kad atsakovė iki 2017 m. birželio 10 d. (per 15 d.) nepervedė ieÅ¡kovei pinigų sumos, nurodytos 2017 m. gegužės 26 d. pretenzijoje „Dėl G. C. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos“.Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 6 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo, nes bylos Å¡alys yra juridiniai asmenys.Teismas, patenkinęs 97,6 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gairelita“ praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 2 642,81 Eur žalos atlyginimo ir 7,24 Eur palÅ«kanų, ir dėl Å¡ios dalies priimti sprendimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti (el. 2 t., b. l. 50–52). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti G.

C. iÅ¡mokėtos turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu. 2016 m. gegužės 16 d. taikos sutartimi G. C. ir atsakovė iÅ¡sprendė visus klausimus, susijusius su dėl gaisro patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Atsakovė atlygino taikos sutartyje numatytÄ Å¾alÄ G. C., todėl jos prievolė pasibaigė Å¡alių susitarimu. Nors minėta taikos sutartis buvo patvirtinta 2016 m. birželio 19 d. teismo nutartimi, tačiau taikos sutarties 12 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad sutartis įsigalioja jos pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2016 m. gegužės 16 d., todėl ieÅ¡kovė negalėjo perimti reikalavimo teisės ir reikalauti žalos atlyginimo.Atsakovė apie ieÅ¡kovės perimtÄ reikalavimo teisę sužinojo praėjus daugiau nei pusmečiui, kai kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, anksčiau ieÅ¡kovė nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai ir neinformavo atsakovės apie perimtÄ reikalavimo teisę.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ (el. 2 t., b. l. 57–59).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas pagrįstai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Taikos sutartimi atsakovė ir nuo gaisro nukentėję asmenys susitarė dėl papildomomis, draudimo iÅ¡mokomis nepadengtos, žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atsakovė ir G. C. susitarė tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad ieÅ¡kovė kompensavo turtinę žalÄ , teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro draudėjai G.

C. iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.Teisės aktai nenumato termino, per kurį reikalavimo teisę perėmęs kreditorius turi informuoti skolininkę apie kreditoriaus pasikeitimÄ prievolėje. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme pateikiant reikalavimo teisės perėmimÄ patvirtinančius duomenis yra tinkamas skolininko informavimo bÅ«das. Pažymėjo, kad atsakovė žinojo apie žalos padarymÄ tretiesiems asmenims, todėl turėjo pareigÄ iki taikos sutarties sudarymo pasidomėti, ar nukentėję asmenys buvo apsidraudę, susisiekti su jų draudiku, domėtis žalos nustatymo ir apskaičiavimo procesu.

Nagrinėjamu atveju jau sudarydama taikos sutartį atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę dėl žalos atlyginimo J. J., tačiau neinformavo ieÅ¡kovės apie ketinimÄ sudaryti taikos sutartį, jos sÄ lygas. Aplinkybė, kad atsakovė sudarė taikos sutartį su nukentėjusiais fiziniais asmenimis po to, kai gavo pretenzijÄ apie iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , rodo jos siekį iÅ¡vengti atsakomybės draudikui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK321 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacijos objektas ? ieÅ¡kovės, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokÄ už apdrausto turto sugadinimÄ , teisė reikalauti, kad atsakovė atlygintų G. C. iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .Dėl apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybiųĮvertinęs atsakovės UAB „Gairelita“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinį bei atsakovės atstovo advokato padėjėjo A.

K. argumentus teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Gairelita“ apeliacinio skundo 17–18 punktuose nurodė naujas aplinkybes, kad ji iki civilinės bylos iniciavimo dienos nebuvo informuota apie ieÅ¡kovės perimtÄ reikalavimo teisę iÅ¡ draudėjos G. C., kurios nebuvo tirtos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme. Su Å¡iomis naujomis aplinkybėmis atsakovė sieja argumentÄ , kad ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga ir neinformavo atsakovės apie perimtÄ subrogacinį reikalavimÄ .

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naujos aplinkybės, susijusios su atsakovės galimybe sužinoti apie ieÅ¡kovės subrogacinį reikalavimÄ iki bylos inicijavimo teisme, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, todėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti apeliacijos objektu. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės ir susiję teisiniai argumentai nevertintini.Dėl turto draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , subrogacijos teisės įgyvendinimo sÄ lygųCK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui.

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 14–20 punktai).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. kilo gaisras atsakovei UAB „Gairelita“ priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), užsidegus pjuvenoms. Gesinant šį gaisrÄ dvi paras buvo liejamas vanduo ant Å¡alia gaisro židinio esančių pastatų, todėl buvo sulieti pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (el. 1 t., b. l. 65). Atsižvelgiant į tai, kad J. J. ir G. C. buvo sudariusios turto draudimo sutartis su ieÅ¡kove AB „Lietuvos draudimas“ ir apdraudusios joms nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), draudiminis įvykis – pastatų suliejimas – įvyko galiojant draudiminei apsaugai, draudikė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo J.

J. 4 642,07 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o G. C. – 2 642,81 Eur (el. 1 t., b. l. 7, 10, 11, 17, 23?23, 28, 73, 74–78). IÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė pretenzijÄ atsakovei UAB „Gairelita“, nes ji kaip atsakingas asmuo turi atlyginti žalÄ , lygiÄ iÅ¡mokėtai draudimo iÅ¡mokai (el. 1 t., b. l. 79, 80). Atsakovei nesutinkant atlyginti žalos tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovės teigimu, visi klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo iÅ¡spręsti 2017 m. gegužės 16 d. taikos sutartimi, kuriÄ patvirtino RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2072-766/2017.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 6 d. buvo gautas J.

J., M. J., L. J., I. J., K. J., J. J., K. J., B. J., N. J., V. C., G. C., S. V., D. V., G. V. ir UAB „Gairelita“ praÅ¡ymas patvirtinti 2017 m. gegužės 16 d. sudarytÄ taikos sutartį. Taikos sutarties preambulėje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡ia sutartimi iÅ¡sprendžiamas 2016 m. spalio 6 d. gaisro padarinių paÅ¡alinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas (el. 2 t., b. l. 11?13). RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2072-766/2017 Å¡i taikos sutartis patvirtinta (el. 2 t., b. l. 14?16).

Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ UAB „Gairelita“ įsipareigojo sumokėti J. J. ir M. J. 5 000 Eur darbams atlikti bei gaisro turtiniams padariniams atlyginti; o pagal 5 ir 6.4 punktus UAB „Gairelita“ įsipareigojo sumokėti 2 000 Eur G. C. kaip neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punkte aiÅ¡kiai numatyta kad sutarties Å¡alys susitaria, kad taikos sutartimi jos iÅ¡sprendžia visus turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl gaisro ir susijusios su gyventojų turtu, esančiu žemės sklype, įskaitant žemės sklypo priklausinius (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kilnojamÄ jį turtÄ , kompensavimo klausimus.

Bendrovei sumokėjus taikos sutarties 1 punkte nurodytÄ sumÄ , savininkės atsisako visų turtinių reikalavimų bendrovei, susijusių su gaisro padariniais, o bendrovei sumokėjus taikos sutarties 5 punkte nurodytÄ sumÄ , gyventojai atsisako visų neturtinių reikalavimų bendrovei, susijusių su gaisro padariniais.Ä®vertinęs teismo patvirtintos taikos sutarties 1, 5 ir 7 punktų sÄ lygas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. gegužės 16 d. taikos sutartimi atsakovė UAB „Gairelita“ iÅ¡sprendė gaisro padarinių sukeltos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , kadangi įsipareigojo J.

J. ir M. J. kompensuoti turtinius nuostolius, o kitiems asmenims – L. J., K. J., G. C., S. V. – neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad Å¡ia taikos sutartimi UAB „Gairelita“ įsipareigojo kompensuoti G. C. tik neturtinę žalÄ , tai tiesiogiai numatyta taikos sutarties 5, 6.4 ir 7 punktuose. Byloje nėra duomenų, apie UAB „Gairelita“ ir G. C. susitarimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad draudėja G. C. CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsisakė savo reikalavimo teisės į kompensacijÄ dėl jos turėtų turtinių nuostolių dėl gaisro.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų jos turtinius nuostolius, kuriuos sudaro draudėjai G. C. iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.Dėl praneÅ¡imo apie reikalavimo teisės perleidimÄ Reikalavimo perleidimo tvarkÄ detalizuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies VI skyriaus normos. Remiantis CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktu regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ atlyginusi draudėjai G. C. padarytÄ turtinę žalÄ â€“ iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ â€“ perėmė reikalavimo teisę į asmenį, kaltÄ dėl žalos atsiradimo, t. y. į atsakovę UAB „Gairelita“. Reikalavimo perleidimas teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir iÅ¡vengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo.

Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Å ioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes jis tebeturi teisę pareikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos bÅ«tų galėjęs panaudoti prieÅ¡ pradinį kreditorių iki to momento, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ , pavyzdžiui, ginčyti prievolę, iÅ¡ kurios atsirado reikalavimo teisė, reikalauti taikyti ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017, 20–21 punktai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį reikalavimo teisę perėmęs asmuo turi pareikÅ¡ti reikalavimo teisę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Reikalavimas, pareikÅ¡tas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad vien aplinkybė, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2017 m. liepos 20 d. praėjus daugiau nei pusmečiui nuo draudiminio įvykio, nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad 2017 m. gegužės 26 d. pretenzijoje ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė atsakovei, kad gaisro dienÄ G. C. priklausantis gyvenamasis namas buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, kad ieÅ¡kovė sprendžia draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo klausimus, kad žalai atlyginti ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 642,81 Eur (el. 1 t., b. l. 80), todėl iÅ¡ esmės nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perėmimÄ .

Dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalÄ Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 20 punktas).Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl to teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekdama pagrįsti savo reikalavimÄ pateikė turto draudimo sutartis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, nuotraukas, kuriose užfiksuoti gaisro padariniai bei gaisro gesinimas, lokalines sÄ matas, kuriuose detalizuojamas turtinės žalos apskaičiavimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacijos objektÄ sudaro ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka G. C., apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės pareigos atlyginti Å¡ia žalÄ .Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 5 d. atsakovės UAB „Gairelita“ teritorijoje įvyko gaisras, kad jį gesinant buvo sulieti pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad gesinant UAB „Gairelita“ teritorijoje degančias pjuvenas kelias paras buvo liejamas vanduo ant gretimais esančių pastatų, todėl buvo sulietas G.

C. priklastančio gyvenamojo namo vonios kambarys (kuris plane pažymėtas Nr. 1-4) ir kitas kambarys (kuris plane pažymimas Nr. 1-6), matomos nubėgusio vandens žymės, apliejus vandeniu planÅ¡etinį kompiuterį „PRESTIGO MULTIPAD“, jis nebeveikia (el. b. l. 14?15). IeÅ¡kovės pateiktos nuotraukos patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuotus gyvenamojo namo sugadinimus (el. b. l. 151?168). Lokalinėje sÄ matoje nurodoma, kad likviduojant padarinius reikės atlikti gyvenamojo namo stogo dangos remonto darbus (t. y. pakeisti difuzinę plėvelę, įrengti skardos profilių kraigus, tarpÅ¡laičius (sÄ lajus), taip pat įrengti karnizus), nuvalyti esamus dažus ir perdažyti patalpÄ Nr. 1-4, atlikti gruntavimo, glaistymo darbus patalpoje Nr. 1-6, iÅ¡vežti statybines Å¡iukÅ¡les, atlikti patalų valymo darbus, kurių bendra vertė 2 642,81 Eur.

Taigi draudikė (ieÅ¡kovė) žalÄ , atsiradusiÄ suliejus G. C. priklausančio gyvenamojo namo kambarius Nr. 1-4 ir Nr. 1-6, įvertino 2 642,81 Eur suma ir 2017 m. gruodžio 16 d. iÅ¡mokėjo draudėjai 2 642,81 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (el. 1 t., b. l. 16, 17, 73). Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pagal turto draudimo sutartį iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (atsakovės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 16 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas dėl žalos dydžio plačiau nepasisako. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, kad gesinant atsakovės UAB „Gairelita“ teritorijoje kilusį gaisrÄ buvo sulieti G. C. priklausančio gyvenamojo namo kambariai Nr. 1-4 ir Nr. 1-6, kurių remonto darbai kainuotų 2 642,81 Eur.

IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai pripažino tai draudžiamuoju įvykiu ir iÅ¡mokėjo draudėjai G. C. 2 642,81 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl atsakovė UAB „Gairelita“ kaip dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo turi atlyginti 2 642,81 Eur dydžio turtinę žalÄ ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“.Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimoLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievoles – finansinio įsipareigojimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ).

Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kompensuojamosios palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos. PalÅ«kanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalykÄ sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamÄ pinigų sumÄ ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko jÄ sumokėti (CK 6.37 straipsnis).

Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti. Taigi ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palÅ«kanų apskaičiavimo bÅ«das pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 21–22, 25 punktai).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti palÅ«kanas, nes atsakovė UAB „Gairelita“ per 2017 m. gegužės 26 d. pretenzijoje numatytÄ 15 dienų terminÄ neatlygino draudėjai iÅ¡mokėtos draudimo įmokos (el. 1 t., b. l. 80).

Taigi pasibaigus ieÅ¡kovės pretenzijoje numatytam terminui sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovė UAB „Gairelita“ turėjo suprasti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės gali kilti papildomų neigiamų padarinių, t. y. ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti CK 6.210 straipsnyje numatytų palÅ«kanų.Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Tuo tarpu, kai skolininkas yra juridinis asmuo – skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nors nagrinėjamu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau ieÅ¡kovė prašė skaičiuoti 5 procentų kompensacines palÅ«kanas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, kreditoriaus praÅ¡ymas taikyti mažesnį procesinių palÅ«kanų dydį, negu nustato įstatymas, neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo 5 procentų dydžio kompensacines palÅ«kanas nuo 2 642,81 Eur sumos nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. 20 dienų 2 642,81 Eur × 5 procentai : 100 procentų : 365 dienų × 20 dienos = 7,24 Eur.

Dėl bylos procesinės baigtiesÄ®vertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovė kaip draudikė iÅ¡mokėjusi 2 642,81 Eur draudimo iÅ¡mokÄ draudėjai G. C. įgijo teisę reikalauti iÅ¡ kalto asmens ? atsakovės UAB „Gairelita“ ? turtinės žalos atlyginimo, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Gairelita“ sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (el. 2 t., b. l.

53) ir 550,55 Eur advokato iÅ¡laidų (el. 2 t., b. l. 62?65). Nors atsakovė UAB „Gairelita“ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmetus apeliacinį skundÄ , jos neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė