8cebb26d-4207-40e5-9bae-478ada9bee72 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1245-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00192-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų Å¡alis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Lygumų Å¡alis“ 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus aÅ¡tuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad bendrovės 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , o devintuoju darbotvarkės klausimu – nutarta patvirtinti turto pardavimo tvarkÄ ir kainas.

3. PareiÅ¡kėjos vertinimu, bendrovės kreditorių susirinkime priimtas nutarimas aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) nuostatų bei suformuotos teismų praktikos. O devintuoju darbotvarkės klausimu patvirtinus nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pardavinėti turtÄ dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir turto vertės, kreditoriams buvo užkirsta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertinti jos realumÄ , tikrumÄ ir tinkamumÄ dėl kainos nustatymo, susipažinti su naudotais turto vertinimo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti ar tinkamai nustatyta turto vertė, reikalui esant skųsti turto vertinimo ataskaitÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad už ginčijamÄ nutarimÄ aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 235 123,39 Eur, t. y. 52,35 proc. visų susirinkime dalyvavusių, arba 51,62 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Daugumai atsakovės kreditorių pritarus, kad nemokumo administratorės pasiÅ«lyta sÄ mata yra tinkama užtikrinti sklandų bankrutuojančios įmonės bankroto procedÅ«rų administravimÄ , nėra pagrindo panaikinti šį nutarimÄ . Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytais paaiÅ¡kinimais, jog iÅ¡ nemokumo administratoriaus negali bÅ«ti reikalaujama pateikti itin tikslius bÅ«simų iÅ¡laidų skaičiavimus, nes negali bÅ«ti žinoma, kiek tiksliai ir kokių administravimo veiksmų bus atliekama, administratorius gali tik preliminariai aiÅ¡kiais, objektyviais ir logiÅ¡kais argumentais pagrįsti, kokias dar numatoma patirti administravimo iÅ¡laidas.

6. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti kreditorių surinkimo nutarimÄ devintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl įmonės turto pardavimo, teismas konstatavo, kad pagal JANÄ® 86 straipsnio 4 dalį, pradinę bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. Jokie bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad prieÅ¡ pardavimÄ bankrutuojančios įmonės turtas privalo bÅ«ti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, prieÅ¡ingai – pradinė turto pardavimo kaina gali bÅ«ti nustatoma ir remiantis kitais kriterijais bei duomenimis, kaip kad nagrinėjamu atveju – remiantis valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde neįrodė nutarimo dėl turto pardavimo akivaizdaus neteisėtumo (t. y. prieÅ¡taravimo teisės aktų nuostatoms, protingumo, teisingumo ar sÄ Å¾iningumo reikalavimams), nors bÅ«tent jai tenka pareiga Å¡ias aplinkybes įrodyti, jei siekia nuginčyti kreditorių balsų dauguma priimtÄ nutarimÄ , taip pat nepateikė įrodymų, jog reali turto vertė yra kitokia, nei ta, kuriai pritarė kreditorių susirinkimas. I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8.

PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas tik deklaratyviais teiginiais konstatavo nenustatęs teisinio pagrindo skundui tenkinti, tačiau dėl konkrečių skunde pateiktų argumentų teismo nutartyje pasisakyta nebuvo. 8.2. Siekdamas tokių iÅ¡laidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, jog iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl konkrečios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir kodėl toks iÅ¡laidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamÄ Ä¯monės administravimÄ . Visos patirtos iÅ¡laidos turi atitikti administravimo iÅ¡laidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi bÅ«ti bÅ«tinos bankroto procedÅ«roms tinkamai atlikti. 8.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jokie bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, jog prieÅ¡ pardavimÄ bankrutuojančios įmonės turtas privalo bÅ«ti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant Å¡iuos klausimus, turi bÅ«ti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sÄ Å¾iningumas), bÅ«tent jais turi vadovautis bylÄ nagrinėjantis teismas.

9. Atsakovė bankrutavusi UAB „Lygumų Å¡alis“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Dauguma įmonės kreditorių pritarė, kad administratorės pasiÅ«lyta bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra racionali ir užtikrina sklandų įmonės bankroto procedÅ«rų vykdymÄ . Apeliantei, nesutinkančiai su patvirtinta sÄ mata, tenka pareiga įrodyti patvirtintos sÄ matos nepagrįstumÄ , tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta.

Administratorė pateikė kreditoriams JANÄ® reikalaujamÄ informacijÄ / paaiÅ¡kinimus apie įmonę, kuriuose detaliai aprašė, kokios yra likę atlikti įmonės bankroto procedÅ«ros ir kokių rÅ«Å¡ių bei dydžio administravimo iÅ¡laidų joms reikės. Bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia galimų iÅ¡laidų bankroto procese ribas, tačiau visos iÅ¡laidos bus patiriamos pagal jų objektyvų poreikį įmonės bankroto proceso administravimui. 9.2. Nei JANÄ®, nei kiti bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad prieÅ¡ pardavimÄ bankrutuojančios įmonės turtas privalo bÅ«ti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.

Be to, pagal JANÄ® 85 straipsnį, parduodant įmonės turtÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik rinkos kainos principu, bet ir turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas. Vien įmonės turto pardavimo bÅ«das – vieÅ¡osios varžytynės – užtikrina, kad už įmonės turtÄ bus gauta rinkos sÄ lygas atitinkanti kaina. Teismas k o n s t a t u o j a : I.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu 11. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atmestas jos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu.

12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti bendrÄ iki 15 000 Eur + PVM dydžio bankrutavusios UAB „Lygumų Å¡alis“ bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (neskaitant bazinio ir kintamo administravimo atlyginimo) visam bankroto laikotarpiui (t. y. nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki įmonės iÅ¡registravimo), kuri bus naudojama bankrutavusios įmonės teisinės buhalterinėms, bankinėms, finansavimo, teisinėms, dokumentų archyvavimo ir kitoms paslaugoms, turto pardavimo organizavimui ir kitoms bÅ«tinoms bankroto proceso iÅ¡laidoms apmokėti, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukiant iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas administravimo iÅ¡laidas. Apeliantė, nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, teismui pateikė skundÄ , tačiau teismas skundÄ atmetė.

13. Bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų nustatymo klausimus reguliuoja JANÄ® 75 straipsnis. Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ (JANÄ® 75 straipsnio 2 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , įvertina iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ . Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo yra neskundžiama (JANÄ® 75 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo yra iÅ¡nagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANÄ® 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

15. Pažymėtina, kad nuostata, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo yra neskundžiama, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedÅ«ras. Å iuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , įvertinus iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimÄ dėl sÄ matos, siekiant aiÅ¡kesnės tolimesnės proceso eigos. Leidimas skųsti teismo sprendimÄ dėl sÄ matos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedÅ«ras, todėl bÅ«tų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, pagal įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). PaaiÅ¡kėjus Å¡iam trÅ«kumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirÄ jį skundÄ dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu 17. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti 2022 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ devintuoju darbotvarkės klausimu (nutarimu buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka bei kaina).

18. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bankrutavusios UAB „Lygumų Å¡alis“ 2022 m. rugsėjo 19 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ balsuojant 52,35 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos ir „prieš“ – 47,65 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių nuo bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, devintuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti tokiÄ bankrutavusios UAB „Lygumų Å¡alis“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ : ,,įmonei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiti inžineriniai statiniai – aikÅ¡telė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)– parduoti iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Pradinę pardavimo kainÄ pirmosiose varžytynėse nustatyti 11 900 Eur, antrosiose varžytynėse – 9 520 Eur, trečiosiose varžytynėse – 7 140 Eur, ketvirtosiose varžytynėse – 4 760 Eur. Kainos didinimo intervalas – pagal CPK reglamentavimÄ . Nepardavus po ketvirtųjų varžytynių, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; įmonei priklausančias 7143/8348 dalis nekilnojamojo turto – kiti inžineriniai statiniai – aikÅ¡telė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)– parduoti iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Pradinę pardavimo kainÄ pirmosiose varžytynėse nustatyti 11 894 Eur, antrosiose varžytynėse – 9 515 Eur, trečiosiose varžytynėse – 7 136 Eur, ketvirtosiose varžytynėse – 4 757 Eur. Kainos didinimo intervalas – pagal CPK reglamentavimÄ . Nepardavus po ketvirtųjų varžytynių, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“.

19. Apeliantė, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, pateikė teismui skundÄ , o teismui skundÄ atmetus, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, kad, patvirtinus nemokumo administratorės pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pardavinėti turtÄ dar neturint turto vertinimo ataskaitos ir nežinant parduotino turto rinkos vertės, kreditoriams buvo atimta teisė susipažinti su turto vertinimo ataskaita, įvertini jos realumÄ , tikrumÄ ir kainos nustatymo tinkamumÄ , susipažinti su kainos nustatymo metodais (palyginamuoju, greito realizavimo ir t. t.), įvertinti, ar tinkamai įvertintas turtas, reikalui esant – skųsti turto vertinimo ataskaitÄ . Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiÅ¡kėjos skundo netenkino, nurodydamas, kad bankroto teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, jog prieÅ¡ pardavimÄ bankrutuojančios įmonės turtas privalo bÅ«ti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANÄ® 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Å ioje JANÄ® normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimÄ . Tiesioginį suinteresuotumÄ , kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi bÅ«tent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

22. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turtui realizuoti įtvirtinti JANÄ® 85–92 straipsniuose. Pagal JANÄ® 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ ; nemokumo administratorius siÅ«lo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainÄ , kartu pateikdamas siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ ; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas.

23. Pagal JANÄ® 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, jog turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ; turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, jog bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas.

Å ie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sÄ lygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

24. Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kuriÄ turtas ar įsipareigojimas galėtų bÅ«ti perleidžiamas jų vertės nustatymo dienÄ tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių Å¡alių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis Tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas).

Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skirsnis), vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas.

Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, jog kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Dėl to bÅ«tent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigÄ ) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ , siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

25. Ä®vertinus pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , galima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad JANĮ neįpareigoja administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, tačiau kartu pažymėtina, jog tai neatleidžia nemokumo administratoriaus nuo pareigos pagrįsti siÅ«lomo parduoti įmonės turto, ar pačios įmonės pardavimo kainÄ .

26. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė kreditoriams pateikė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie bankrutavusiai UAB „Lygumų Å¡alis“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nekilnojamas turtas įvertintas 11 900 Eur (aikÅ¡telė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini)) ir 11 894 Eur (7143/8348 dalys aikÅ¡telės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)).

Kaip matyti iÅ¡ kreditorių susirinkimo sprendimo devintuoju darbotvarkės klausimu – pirmųjų turto varžytynių kainos nustatytos vadovaujantis bÅ«tent valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutavusios UAB „Lygumų Å¡alis“ turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Apeliantė savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti objektyvius duomenis (pavyzdžiui, duomenis apie analogiÅ¡kų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainÄ , ginčo turto vertinimo ataskaitÄ ir panaÅ¡iai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nuomonė dėl galimos turto kainos, kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobÅ«džio teiginiais, nesudaro pagrindo nesutikti dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos pagrįstumo ir realumo.

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pradinė turto pardavimo kaina gali būti nustatoma ir remiantis kitais kriterijais bei duomenimis, kaip kad nagrinėjamu atveju – remiantis valstybės įmonės Registrų centro skelbiamais duomenimis apie įmonės turto vidutinę rinkos vertę.

27. Apeliantė kitų argumentų, kuriais grįstų skundžiamos nutarties neteisėtumÄ , nenurodo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas devintuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas turinio prasme, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutarties dalį.

28. Atmetus pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ , atsakovei priteisiamos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praÅ¡o priteisti 600 Eur iÅ¡laidas, patirtas advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realiai patirtos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 8.16 punkto pagrindu apskaičiuoto didžiausio už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistino iÅ¡laidų dydžio, todėl atsakovei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo aÅ¡tuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, nutraukti.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų Å¡alis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Vilija Mikuckienė