Legislator Case Law & Legislation
8ceae8a5-e878-4eb4-bf53-90ae6bd5e561 AI generated

8ceae8a5-e878-4eb4-bf53-90ae6bd5e561 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8ceae8a5-e878-4eb4-bf53-90ae6bd5e561
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-358/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieÅ¡kinį atsakovams D. A., K. B., trečiajam asmeniui A.

Legislator headnote

AI generated

8ceae8a5-e878-4eb4-bf53-90ae6bd5e561 · Kauno apygardos teismas: Teismas bendraatsakove turėjo įtraukti A. P., o ne apeliantÄ . Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nesivadovavo teismui ieÅ¡kovo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje pats eismo įvykio kaltininkas D. A. nurodo save kaip turto valdytojÄ , nurodo ir draudimo bendrovę, kurioje buvo drausta transporto priemonė. Tokiu bÅ«du bendraatsakovas prisiėmė visÄ rizikÄ , jei draudimo bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliantui apie eismo įvyko tapo žinoma tik 2010 m. rugpjÅ«tyje, kuomet gavo draudimo bendrovės pretenzijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                Civilinė byla Nr. 2A-1736-480/2012         (Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02251-2011-2)                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4.; 73.2.6.1.; (S)                                                                                     121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-358/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieÅ¡kinį atsakovams D. A., K. B., trečiajam asmeniui A.

P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas ieškiniu/patikslintu ieškiniu (b.l. 1-2,52-53) prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovų 3587,08 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 108,00 Lt žyminį mokestį, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 2010-03-03 dėl D.

A., vairavusio K. B. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta S. D. vairuojama, UAB „Autopunkto reikmenys“ priklausanti transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu D. A. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo UAB „Autopunkto reikmenys“ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ .

UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino UAB „Autopunkto reikmenys“ transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 3587,08 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „PZU Lietuva“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ 3587,08 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas kaip asmuo, atlyginęs žalÄ , padarytÄ kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau Å¡ie padarytų nuostolių neatlygino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 97-99) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ D. A. ir K. B. solidariai 3587, 08 Lt dydžio iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 108 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 3695,08 Lt, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 3587,08 Lt sumos nuo 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui bei 23 litus valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ .Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog Klaipėdoje 2010-03-03 dėl D.

A., vairavusio K. B. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta S. D. vairuojama, UAB „Autopunkto reikmenys“ priklausanti transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. A. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nukentėjęs asmuo UAB „Autopunkto reikmenys“ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos.

UADB Draudimo kompanija „PZU Lietuva“, sutinkamai su 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 1.1. p., 2.1.3 p., nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ 3587,08 litus, ieÅ¡kovas 2010-06-04 kompensavo draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas 2010-06-17 kreipėsi į atsakovus, pateikdamas pretenzijas atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas K. B. 2010-03-12 pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimÄ A.

P.. Žalos padarymo momentu automobilio savininkas buvo atsakovas K. B., jo atsakomybė ieÅ¡kovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Atsakovas K. B. nepateikė teismui įrodymų, kad transporto priemonės nuosavybės teisė buvo perleista tretiesiems asmenimis dar iki žalos padarymo momento. Nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡mokėta iÅ¡moka, kuria atlyginta kaltininko – atsakovo D. A., naudojant neapdraustÄ transporto priemonę, padaryta žala.

Dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Bendraatsakovų solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalÄ kiekvienam iÅ¡ Å¡ių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sÄ lygos taikyti solidariÄ jÄ skolininkų prievolę.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties, pripažino, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas. IeÅ¡kinio reikalavimas atsirado iÅ¡ regresinės prievolės, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). IÅ¡moka minėto eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta 2010-06-04, ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2011-09-30, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje civilinėje byloje nepraleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 101-105) praÅ¡o pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimÄ dalyje, kuria solidariai iÅ¡ bendraatsakovų priteista iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad tuo metu, kai jis trečiajam asmeniui A. P. perleido transporto priemonę, galiojo draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“. FaktiÅ¡kai trečiasis asmuo ir bendraatsakovas D. A. transporto priemonę valdė iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu, kadangi visiÅ¡kas atsiskaitymas už parduotÄ transporto priemonę įvyko tik 2010 m. kovo 12 d., todėl apeliantas negali bÅ«ti atsakingas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Teismas bendraatsakove turėjo įtraukti A. P., o ne apeliantÄ . Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nesivadovavo teismui ieÅ¡kovo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje pats eismo įvykio kaltininkas D. A. nurodo save kaip turto valdytojÄ , nurodo ir draudimo bendrovę, kurioje buvo drausta transporto priemonė. Tokiu bÅ«du bendraatsakovas prisiėmė visÄ rizikÄ , jei draudimo bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliantui apie eismo įvyko tapo žinoma tik 2010 m. rugpjÅ«tyje, kuomet gavo draudimo bendrovės pretenzijÄ .

IÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ , pastarasis nebuvo turto savininku. Apeliantas eismo įvykio nesukėlė, draudimo sutartis transporto priemonės pardavimui dienai buvo galiojanti, tačiau Å¡i priežastis nesukelia pareigos ieÅ¡kovui reikÅ¡ti subrogacinį ieÅ¡kinį. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ , nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, kas sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (b.l. 109-111) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis negali bÅ«ti laikomas atsakingu už 2010-03-03 jo vardu vieÅ¡ajame registre VÄ® „Regitra“ registruota transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ , kadangi minėtÄ transporto priemonę tariamai iki eismo įvykio pardavė A. P.. Apeliantas net nenurodo tikslios transporto priemonės perdavimo datos ir nepateikia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Eismo įvykio deklaracija yra skirta eismo įvykio aplinkybėms bei atsakingiems asmenims nustatyti ir joje nėra nurodomi transporto priemonių savininkai ar transporto priemonių valdymo teisinis pagrindas.

D. A. eismo įvykio deklaracijoje save nurodė tik kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ bei draudėjÄ , bet ne savininkÄ . Å ioje deklaracijoje nėra nurodyta jokių tikslių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo duomenų. Be to, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-03 įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

IeÅ¡kovo reikalavimas apeliantui kyla TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Å¡ioje civilinėje byloje netaikytinos, kadangi jose iÅ¡spręsti kitų teisės normų taikymo klausimai, ginčo Å¡alis siejo kitokio pobÅ«džio teisiniai santykiai. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad 2010-03-03 dėl D.

A., vairavusio K. B. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta S. D. vairuojama, UAB „Autopunkto reikmenys“ priklausanti transporto priemonė Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å io autoįvykio metu automobilio savininkas K. B. transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl UAB DK „PZU Lietuva“, veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiajam patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas kompensavo.

Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu priteisiant iÅ¡ jo ieÅ¡kovui solidariai su D. A. draudiko nukentėjusiajam asmeniui atlygintÄ Å¾alÄ , nurodydamas, kad jis negali bÅ«ti laikomas atsakovu ir atsakingu už 2010-03-03 jo vardu vieÅ¡ajame registre VÄ® „Regitra“ registruota transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ , kadangi minėtÄ transporto priemonę iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu iki eismo įvykio pardavė A.

P.. Ä®vertinus byloje esančius duomenis bei atsakovo K. B. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai iÅ¡ transporto priemonės savininko K. B. ir iÅ¡ kalto dėl eismo įvykio D. A. ieÅ¡kovui priteisė nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 str., 23 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvias normas.TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas.

Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDÄ® 4 str. 2 ir 3 d.).Minėto įstatymo 23 str. numato Transporto priemonių draudiko biuro teisę reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Kadangi TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010), todėl ieÅ¡kovas pagrįstai dėl turėtų nuostolių atlyginimo kreipėsi tiek į transporto savininkÄ K.

B., tiek į automobilį vairavusį ir eismo įvykį sukėlusį D. A.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B., bÅ«damas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 4), Å¡ios transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Pagal bendrÄ sias taisykles įrodinėjimo naÅ¡ta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Teigdamas, kad transporto priemonės perdavimo A. P. metu ji buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, apeliantas nenurodė, kada tiksliai Å¡i transporto priemonė buvo perduota trečiajam asmeniui A. P., o taip pat nenurodė ir neįrodė Å¡ios transporto priemonės draudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ galiojimo laikotarpio bei nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (CPK 177 str., 178 str.). Pildydamas eismo įvykio deklaracijÄ ( b.l. 3), D.

A. save nurodė kaip automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjÄ ir vairuotojÄ , tačiau nurodęs draudimo įmonės pavadinimÄ â€“Lietuvos draudimas, kitų deklaracijoje privalomų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo duomenų nepateikė, ir kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. A. draudimo liudijimo neturėjo, kaip numato Kelių eismo taisyklių 16 punktas vairuotojo pareigÄ su savimi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ).

Privalomojo draudimo duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , iÅ¡siųstas apeliantui (b.l. 109-112, 114) ir priimtas į bylÄ CPK 314 str. tvarka liudija, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-03, t.y. eismo įvykio metu, nebuvo draustas. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad eismo įvykio metu automobilio savininkė buvo A. P., kuriai automobilį buvo perleidęs iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu. Nors apeliantas nepateikia su A.

P. sudarytos sutarties dėl automobilio iÅ¡perkamosios nuomos ir jos sÄ lygos teismui nėra žinomos, tačiau įstatymui (CK 6.503 str. 1 d.) nuosavybės teisių perėjimÄ iÅ¡perkamosios nuomos atveju siejant ne su daikto perdavimu, o su visos sutartyje numatytos kainos sumokėjimu, ir apeliantui pripažįstant, kad visiÅ¡kas atsiskaitymas už parduotÄ daiktÄ Ä¯vyko tik 2012-03-12 ( b.l. 103) ir tÄ pačiÄ dienÄ jam praneÅ¡us VÄ® „Regitra“ apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimÄ ( b.l. 46), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žalos padarymo momentu automobilio savininkas buvo atsakovas K.

B.. Duomenų, kad eismo įvykio kaltininkas D. A. neteisėtai užvaldė ar savavaliÅ¡kai paėmė K. B. automobilį, ar kad K. B. ėmėsi priemonių neleisti kitam asmeniui vairuoti neapdraustos transporto priemonės, nėra. Pažymėtina, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininko K. B. atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų.

Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo. Kadangi atsakovai pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieÅ¡kovas turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008).

Atsakovo K. B., kaip neapdraustos transporto priemonės savininko, neveikimas, neapdraudžiant transporto priemonės bei nesiimant jokių priemonių, kad tokios transporto priemonės negalėtų vairuoti kitas asmuo, nesudaro jokio teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei atleisti atsakovÄ K. B. nuo solidariosios atsakomybės.Apeliantas savo skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose aiÅ¡kinamos draudiko subrogacijos teisės taikymo taisyklės, nes nagrinėjamu atveju taikytina regresinė prievolė.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas subrogacijos ir regresinės prievolės draudimo teisniuose santykiuose skirtumus, yra nurodęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininkÄ : kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį.

Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas iÅ¡moka pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, laikydamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nėra praleistas. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , remdamasis Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2012-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012, jo reikalavimas TPVCAPDÄ® 23 str. pagrindu yra regresinis, kyla iÅ¡ delikto ir jam yra taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėjo 2010-04-28 (b.l. 26), ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2011-09-28 (b.l. 36), todėl bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.).Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei proceso teisės normas.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovo K. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Albina Rimdeikaitė