8cea598e-ccc2-4e87-9e92-ae90ca48195d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1125-730/2015 Teisėjas Saulius Zajarskas                                               (Proceso Nr. 2-06-3-07112-2014-9)                                              Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                     42.6.; 42.8.; 42.9.; 63.2.; 121.18.    (S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. liepos 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei AB SEB bankui dėl susitarimo pakeisti kredito sutarties sÄ lygas pripažinimo negaliojančiu ir sumokėtų palÅ«kanų įskaitymo į kredito sumÄ ,   n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė Å¡alių 2008-07-21 susitarimÄ pakeisti 2005-10-21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sÄ lygas Nr. l pripažinti negaliojančiu; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės AB SEB banko ieÅ¡kovui D. Ž. jo permokėtas palÅ«kanas, tai yra 14 342,53 eurų (už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2013-07-21) pagal banko iniciatyva pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ pakeisti 2005-10-21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sÄ lygas Nr. 1, ir l 137,50 eurų permokėtų palÅ«kanų (už laikotarpį nuo 2013-07-21 iki 2014-05-21) už prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai taikomÄ 3,14006 procento fiksuotÄ jÄ palÅ«kanų normÄ , iÅ¡ viso 15 480,03 eurų, kas nacionaline valiuta sudaro 53 449,45 Lt sumÄ , bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

įpareigoti atsakovę AB SEB bankÄ nuo susitarimo pakeisti 2005-10-21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sÄ lygas Nr. l galiojimo pabaigos toliau taikyti 0,8 procento banko marÅ¾Ä ir permokėtas palÅ«kanas už sutartinę 0,95 procento atsakovo taikytÄ banko marÅ¾Ä Ä¯skaityti į kredito gavėjo D. Ž. grÄ Å¾intino kredito sumÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2005-10-21 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, (kreditas skirtas bÅ«stui pirkti), joje nustatytos kintamos palÅ«kanos LIBOR, banko marža nustatyta 0,95 proc., palÅ«kanų keitimas – kas trys mėnesiai, palÅ«kanų keitimo diena – kiekvienų kredito laikotarpio metų sausio 21, balandžio 21, liepos 21 ir spalio 21 diena.

Nurodė, kad nesant abipusio vartojimo kredito sutarties pakeitimo (raÅ¡ytine forma) atsakovas pažeidė kredito sutarties specialiosios dalies 5.5 punktÄ , taikydamas kredito linijinį mokėjimo metodÄ ir po visos kredito sumos iÅ¡mokėjimo nuo 2008-01-21 iki 2008-07-21, nors turėjo bÅ«ti taikomas anuiteto metodas, dėl to ieÅ¡kovui reikėjo mokėti dideles mėnesines įmokas bankui už bÅ«sto paskolÄ . Å iais vienaÅ¡aliÅ¡kais atsakovo veiksmais, kurie vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas, iÅ¡ ieÅ¡kovo neteisėtai buvo reikalaujamos žymiai didesnės sumos, negu numatė pradinė sutartis.

IeÅ¡kovas kreipėsi į kredito įstaigÄ dėl vartojimo kredito sutarties peržiÅ«rėjimo. SEB banko vadybininkas paaiÅ¡kino, kad palÅ«kanos dar tik kils ir geriausia nedelsiant fiksuoti palÅ«kanas penkeriems metams, tai yra pakeisti palÅ«kanas iÅ¡ pradine sutartimi numatytų kintamųjų į fiksuotÄ sias, tuo norėdamas paslėpti banko padarytÄ klaidÄ , kai nebuvo taikomas anuiteto metodas nuo 2007-12-28, kada buvo iÅ¡mokėta ieÅ¡kovui likusi suteikiamo kredito dalis, tai yra 202 101,00 Lt, tos pačios dienos atsakovo mokėjimo nurodymu.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas atsisakė nepanaudotos kredito dalies pagal 2005-10-21 kreditavimo sutartį, po tos dienos ir turėjo bÅ«ti taikomas anuiteto kredito grÄ Å¾inimo metodas. Dėl Å¡io veiksmo atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė esminę kredito sutarties sÄ lygÄ , dėl kurios ieÅ¡kovui atsirado prievolė mokėti didesnes paskolos grÄ Å¾inimo sumas, negu numatyta pagrindinėje vartojimo kredito sutartyje. Tuo, anot ieÅ¡kovo, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, numatyta galimybė nuolat keisti sutarties sÄ lygas atsakovo naudai bei vengti atsakomybės už sutarties, turinčios įstatymo galiÄ , netinkamÄ vykdymÄ .

Atsakovui tęsiant neteisėtus veiksmus, tai yra panaudojus ekonominį spaudimÄ , 2008-07-21 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas pakeisti 2005-10-21 kredito sutarties sÄ lygų Nr. l Å¡eÅ¡tÄ jį punktÄ . IeÅ¡kovui paklausus savo vadybininko, ar pasibaigus 5 metų fiksavimo laikotarpiui ir jam panorėjus vėl grįžti prie kintamųjų palÅ«kanų, bankas vėl taikys tokiÄ pat marÅ¾Ä , kaip numatyta kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 6.2.1 punkte (marža 0,95 proc.), jam buvo garantuota, kad tikrai taip ir bus, nes tai numatyta kredito sutarties Bendrojoje dalyje (sÄ voka „marža“ Specialiosios dalies 6.2.1 punkte apibrėžta kaip visam kredito laikotarpiui banko nustatyta marža, iÅ¡reikÅ¡ta procentais).

IeÅ¡kovui paklausus, kodėl pakeitimo dokumente nebėra iÅ¡skirtos maržos procentais, buvo paaiÅ¡kinta, kad ji niekur nedingo ir yra sudedamoji dalis 6.3.1 punkte, kur fiksuotoji palÅ«kanų norma sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ procentais, lygi 6,37348, sudaro: 4,57348 – kintamoji palÅ«kanų dalis LIBOR, 1 proc. – banko uždėta dalis už banko prisiimtÄ rizikÄ dėl fiksavimo ir 0,8 proc. banko marža, kuriÄ , kaip pasakė vadybininkas, ieÅ¡kovui galima priskirti vietoj 0,95 procento. Tik su tokia sÄ lyga, kad pasibaigus fiksavimo periodui bankas ieÅ¡kovui taikys 0,8 proc. marÅ¾Ä , ieÅ¡kovas sutiko pasiraÅ¡yti šį pakeitimÄ .

Dėl to ieÅ¡kovas liko apgautas dar jam nežinant apie linijinio kredito grÄ Å¾inimo metodo taikymÄ anksčiau nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2007-12-28 iki 2008-07-21.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarant kredito sutartį, ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasirinkti, kokios rÅ«Å¡ies – kintamÄ sias ar fiksuotÄ sias – palÅ«kanas mokės atsakovui už naudojimÄ si atsakovo suteiktu kreditu. Kaip matyti iÅ¡ pradinės kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punkto „PalÅ«kanos“, Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas už naudojimÄ si kredito lėšomis mokės atsakovui kintamÄ sias palÅ«kanas, apskaičiuojamas prie 3 mėnesių L1BOR normos pridedant 0,95 procento marÅ¾Ä (kas atitinka kredito sutarties Bendrosios dalies l punkte įtvirtintÄ kintamųjų palÅ«kanų sÄ vokÄ ). 2008-07-11 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu 2008-07-21 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo sudarytas 2008-07-21 susitarimas pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. l (toliau tekste – Kredito sutarties pakeitimas Nr. 1), pagal kurį Å¡alys susitarė pakeisti Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktÄ â€žPalÅ«kanos“ ir iÅ¡dėstė jį nauja redakcija: palÅ«kanos buvo pakeistos iÅ¡ kintamųjų į fiksuotÄ sias, nustatant 6,37348 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ penkeriems metams ir numatant kitÄ fiksuotųjų palÅ«kanų nustatymo dienÄ 2013-07-21.

Iki tol galiojusios Specialiosios dalies 6.2 punkto nuostatos, reglamentuojančios kintamųjų palÅ«kanų dydį ir keitimo laikotarpį, buvo panaikintos. Atsakovas, likus daugiau nei mėnesiui iki fiksuotųjų palÅ«kanų normos keitimo dienos, 2013-06-06 praneÅ¡imu priminė ieÅ¡kovui apie tai, kad 2013-07-21 baigia galioti jam nustatyta fiksuotųjų palÅ«kanų norma, bei pakvietė ieÅ¡kovÄ likus ne mažiau kaip 15 dienų iki minėto termino pabaigos kreiptis į atsakovÄ dėl galimo kredito sutarties pakeitimo.

Atsakovas minėtame praneÅ¡ime nurodė, kad ieÅ¡kovas turi net keletÄ galimybių:

1) tartis su atsakovu dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotųjų palÅ«kanų normos nustatymo arba 2) tartis su atsakovu dėl fiksuotųjų palÅ«kanų keitimo į kintamÄ sias palÅ«kanas, arba 3) iÅ¡ anksto grÄ Å¾inti kreditÄ , t. y. nutraukti kredito sutartį. Taip pat atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog jis turi galimybę apskritai nekeisti kredito sutarties sÄ lygų ir toliau naudotis kreditu mokėdamas fiksuotÄ sias palÅ«kanas. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad pastaruoju atveju kredito sutartyje nustatytÄ fiksuotųjų palÅ«kanų keitimo dienÄ atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatys ieÅ¡kovui 3,14006 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ ateinančiam penkerių metų laikotarpiui.

Å alims iki 2013-07-21 nepasiekus jokio susitarimo dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotųjų palÅ«kanų normos nustatymo ar dėl fiksuotųjų palÅ«kanų keitimo į kintamas palÅ«kanas ir ieÅ¡kovui nepasinaudojus galimybe grÄ Å¾inti kreditÄ be papildomų mokesčių (nutraukti kredito sutartį), atsakovas buvo priverstas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti naujÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ ateinančiam penkerių metų laikotarpiui, juo labiau kad kredito sutartis negalėjo likti apskritai be jokių palÅ«kanų, – tai neatitiktų pačios kreditavimo sutarties esmės. Atsižvelgiant į visa tai, 2013-07-21 ateinančiam penkerių metų laikotarpiui ieÅ¡kovui buvo nustatyta nauja, daugiau nei dvigubai mažesnė už buvusiÄ , 3,14006 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų norma už naudojimÄ si kreditu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 376,51 euro bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ laikytis 2008-07-11 susitarimo ir jį vykdyti iki kredito sutarties termino pabaigos, kas penkerius metus nustatant naujÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ už naudojimÄ si kreditu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Kredito sutarties pakeitimas pasiraÅ¡ytas panaudojus ekonominį spaudimÄ . Pažymėjo, kad atsakovo ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta fiksuotųjų palÅ«kanų norma, palyginti su ankstesne norma, sumažėjo daugiau nei dvigubai, t. y, toks atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas veiksmas buvo naudingas ieÅ¡kovui.

Pasisakydamas dėl mokėjimo metodo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nuo 2008-07-22 pakeitė ieÅ¡kovui taikomÄ kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ , t. y. linijinio mokėjimo metodÄ pakeitė į anuiteto, nes ieÅ¡kovui 2008-07-21 pateikus praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo nuo jam neiÅ¡mokėtos banko kredito dalies, buvo pripažįstama, kad ieÅ¡kovui kreditas iÅ¡mokėtas visiÅ¡kai.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atliko palÅ«kanų dydžio pakeitimÄ , diktuodamas ieÅ¡kovui savo sÄ lygas.Kredito sutartimi nustatytas kreditas ieÅ¡kovui visiÅ¡kai buvo sumokėtas 2007-12-28.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Palaiko savo atsiliepime į patikslintÄ IeÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pakartotinai dėl jų nepasisako. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas naujos fiksuotųjų palÅ«kanų normos nustatymas yra iÅ¡imtinė atsakovo teisė, kuria jis pasinaudojo, kai su apeliantu nepavyko susitarti dėl Å¡alims priimtinos naujos fiksuotųjų palÅ«kanų normos naujam laikotarpiui, Å¡alims nesudarius susitarimo dėl kintamųjų palÅ«kanų taikymo ir apeliantui nepasinaudojus teise prieÅ¡ terminÄ grÄ Å¾inti kreditÄ be papildomų mokesčių.

Pažymėjo, kad neatliko jokių tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų, neturėjo tikslo pakeisti apeliantui palÅ«kanų rūšį iÅ¡ kintamųjų į fiksuotÄ sias ir toks susitarimas buvo sudarytas tik apelianto praÅ¡ymu bei iniciatyva. Apeliantui buvo pateikta objektyvi informacija apie tuometinę palÅ«kanų kilimo tendencijÄ skolinimosi rinkoje ir jis laisva valia bei savo rizika nusprendė dėl jam siÅ«lomų kreditavimo sÄ lygų priimtinumo (naudingumo). Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus, pateiktus teismo posėdžio metu.Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Dėl kredito sutarties aiÅ¡kinimoCK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti sÄ Å¾iningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiÅ¡kėti, kad Å¡alys skirtingai suvokia ir aiÅ¡kina sudarytos sutarties sÄ lygas, kartu ir iÅ¡ sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas.

Tokiu atveju Å¡alims (vienai jų) kreipusis į teismÄ ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sÄ lygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiÅ¡kios, jas iÅ¡aiÅ¡kinti, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Å ios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienai iÅ¡ Å¡alių. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kredito sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, ieÅ¡kovui nesutinkant su banko vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytomis fiksuotosiomis palÅ«kanomis ir teigiant, kad kredito sutarties pakeitimas, nustatant fiksuotÄ sias palÅ«kanas penkeriems metams, buvo atliktas, siekiant apgauti ieÅ¡kovÄ bei nuslėpti neteisėtai taikytÄ palÅ«kanų mokėjimo metodÄ .

Atsakovė AB SEB bankas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka, nurodydama, kad kredito sutartis ieÅ¡kovo iniciatyva buvo pakeista 2008 m. liepos 21 d., pakeičiant kintamÄ sias palÅ«kanas fiksuotosiomis. Å is pakeitimas nebuvo terminuotas, tačiau sutartyje buvo nurodytas fiksuotųjų palÅ«kanų perskaičiavimo terminas, t. y. kas penkerius metus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties Å¡alių teisę keisti jos sÄ lygas. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu.

Sutarties Å¡alies valia pakeisti sutartį turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutarties pakeitimas – tai kitokių nei pirminėje sutartyje sÄ lygų nustatymas, kurios panaikina arba pakeičia pirmine sutartimi Å¡alims sukurtas teises ir pareigas, todėl įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sÄ lygos netenka galios, o naujosios tampa privalomomis ir Å¡alims turi įstatymo galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, dėl kokių sÄ lygų pakeitimo tarėsi Å¡alys ir ar Å¡alių susitarimas pakeisti kredito sutarties sÄ lygas buvo abiem Å¡alims aiÅ¡kiai suprantamas. Byloje nustatyta, kad 2005-10-21 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (kreditas skirtas bÅ«stui pirkti), kurioje nustatytos kintamosios palÅ«kanos LIBOR, banko marža nustatyta 0,95 proc., palÅ«kanų keitimas – kas trys mėnesiai, palÅ«kanų keitimo diena – kiekvienų kredito laikotarpio metų sausio 21, balandžio 21, liepos 21 ir spalio 21 diena. 2008-07-11 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu 2008-07-21 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo sudarytas susitarimas pakeisti 2005-10-21 kredito sutarties sÄ lygų Nr. l Å¡eÅ¡tÄ jį punktÄ ir vietoj kintamųjų palÅ«kanų ieÅ¡kovui nustatyti fiksuotÄ sias – 6,37348 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ penkeriems metams, numatant kitÄ fiksuotųjų palÅ«kanų nustatymo dienÄ â€“ 2013-07-21.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovas suprato fiksuotųjų ir kintamųjų palÅ«kanų skirtumus ir, įvertinęs kredito sutarties sÄ lygas, priėmė adekvatų sprendimÄ , pasirinkdamas jam palankiausiÄ kreditavimo bÅ«dÄ . Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, turėdamas teisę 2013-07-21 tartis dėl palÅ«kanų keitimo iÅ¡ fiksuotųjų į kintamÄ sias, minėta teise nepasinaudojo. Dėl to atsakovas 2013-07-21 ateinančiam penkerių metų laikotarpiui ieÅ¡kovui nustatė naujÄ 3,14006 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ už naudojimÄ si kreditu.

IeÅ¡kovas beveik vienerius metus laiko tokio atsakovo sprendimo neginčijo, kas pagrindžia, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės buvo sutikęs ir toliau mokėti fiksuoto dydžio palÅ«kanas, kurių dydis atsakovo 2013-07-21 sprendimu buvo sumažintas daugiau nei dvigubai.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2008-07-21 susitarimu Å¡alys pakeitė sutarties sÄ lygÄ dėl palÅ«kanų tipo ir Å¡is pakeitimas Å¡alims tapo privalomas. Nustačius, kad kredito sutartis buvo pakeista abiem Å¡alims suvokiant keičiamų sÄ lygų turinį ir jų padarinius, pirmine, 2006 m. pasiraÅ¡yta, sutartimi Å¡alims sukurtos teisės ir pareigos dėl palÅ«kanų tipo ir dydžio netenka galios.

Pažymėtina, kad tai neriboja Å¡alių laisvės iÅ¡ naujo derėtis dėl sutarties pakeitimo ir kitų sutarties sÄ lygų taikymo.Dėl palÅ«kanų nustatymo tvarkos ir dydžioCK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palÅ«kanos pagal prievoles gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba Å¡alių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palÅ«kanų nustatymÄ ir skaičiavimÄ , nustatyta, kad palÅ«kanų (pelno palÅ«kanų) už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

Taigi Å¡alių susitarimas dėl palÅ«kanų yra esminė kredito sutarties sÄ lyga. BÅ«sto paskoloms, kokia buvo paimta ir ginčo atveju, gali bÅ«ti taikomos dviejų tipų palÅ«kanos – kintamosios arba fiksuotosios. Nuo kredito gavėjo pasirinkto palÅ«kanų tipo priklauso palÅ«kanų nustatymo, apskaičiavimo tvarka ir dydis.Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alių 2005-10-21 sudaryta kredito sutartis numatė, kad kredito gavėjas moka bankui už naudojimÄ si kreditu kintamÄ sias palÅ«kanas, apskaičiuojamas pagal formulę: 6 mėnesių LIBOR eurais plius 0,95 proc. banko marža.

Pradėjus kisti ekonominei situacijai ir kilti tarpbankinei palÅ«kanų normai (kintamajai palÅ«kanų daliai), ieÅ¡kovo iniciatyva 2008 m. liepos 21 d. Å¡alys pasirašė tarpusavio susitarimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas perėjo prie fiksuotųjų palÅ«kanų mokėjimo. Kredito sutartyje numatytas fiksuotųjų palÅ«kanų normos nustatymo periodiÅ¡kumas – 5 metai. Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ banko ieÅ¡kovui nustatyta fiksuotųjų palÅ«kanų norma sudarė 6,37348 proc. Vėliau, kai tarpbankinė palÅ«kanų norma pradėjo kristi, ieÅ¡kovas nusprendė, kad bÅ«tų palanku grįžti prie kintamųjų palÅ«kanų, tačiau tomis pačiomis sÄ lygomis, kurios buvo sutartos 2005-10-21 kredito sutartimi.Byloje nustatyta, kad baigiantis pirmajam fiksuotųjų palÅ«kanų mokėjimo periodui, atsakovas 2013-06-06 praneÅ¡imu kvietė likus ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iki fiksuotųjų palÅ«kanų normos galiojimo dienos kreiptis į aptarnaujantį vadybininkÄ banke ir tartis dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotosios palÅ«kanų normos nustatymo, fiksuotųjų palÅ«kanų keitimo į kintamÄ sias palÅ«kanų keitimo dienÄ ar kredito grÄ Å¾inimo iÅ¡ anksto.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas į minėtÄ praneÅ¡imÄ neatsiliepė. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ilgalaikio kreditavimo sutarties pobÅ«džio sutarties Å¡alys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sÄ lygos keisis ir veiks palÅ«kanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamÄ situacijÄ , negali numanyti sutartų sÄ lygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties Å¡alis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos Å¡alies – kredito davėjo – siÅ«lomos kreditavimo sÄ lygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro.

Kredito santykiuose abi Å¡alys, tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas, prisiima tam tikrÄ rizikÄ , kuri priklauso ne tik nuo subjektyvių kredito gavėjo ar davėjo faktorių, bet taip pat ir nuo iÅ¡orinių veiksnių. Tačiau Å¡ie veiksniai nesuteikia teisės sutarties Å¡alims elgtis nesÄ Å¾iningai ir siekti neproporcingai perkelti kredito rizikÄ vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių. Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties Å¡alys turi bÅ«ti aktyvios, domėtis situacija rinkoje, suteikti viena kitai visÄ reikalingÄ informacijÄ ir derėtis dėl palankiausio, abiejų Å¡alių interesus geriausiai atitinkančio finansinio sprendimo.Pagal CK 6.716 straipsnį, paskolos sutartims taikomos atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios teisės normos.

CK 6.719 straipsnio 1 dalis nustato paslaugų teikėjui pareigÄ prieÅ¡ sudarant sutartį suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, taigi ieÅ¡kovas yra vartotojas, kurio, kaip ir bet kurio sutartį sudarančio asmens, veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, siekdamas sau palankesnių finansinių sÄ lygų, parodė iniciatyvÄ keisti kintamÄ sias palÅ«kanas fiksuotosiomis, sutikdamas su nustatyta palÅ«kanų norma ir jos nustatymo tvarka. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad taikant fiksuotÄ sias palÅ«kanas svarbiausia klientui suprasti galutinį palÅ«kanų dydį, jo perskaičiavimo terminus ir tai, nuo ko gali priklausyti Å¡io dydžio pokytis ateityje. Kaip nurodyta pirmiau, fiksuotųjų palÅ«kanų atveju bankas nenustato fiksuoto banko atlygio dydžio ir Å¡is dydis, priklausomai nuo kredito gavėjo rizikos, ateityje gali kisti.

Byloje neįrodyta, kad atsakovas individualiai neaptarė su ieÅ¡kovu 2008-07-21 keičiamų kredito sutarties sÄ lygų, kad ieÅ¡kovui Å¡ios sÄ lygos buvo nesuprantamos, neaiÅ¡kios ar dviprasmiÅ¡kos.Taip pat pažymėtina, kad bankas įsipareigoja apie fiksuotųjų palÅ«kanų galiojimo laikotarpio pabaigÄ ir apie naujai siÅ«lomÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ raÅ¡tu informuoti kredito gavėjÄ (-us) prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų iki Å¡io laikotarpio pabaigos. „Jei per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo minėto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, nurodytos praneÅ¡ime, Kredito gavėjas (-ai) nesikreipė į BankÄ dėl fiksuotųjų palÅ«kanų nustatymo, Å¡alys susitaria laikyti, jog Kredito gavėjas su nustatytomis palÅ«kanomis sutinka“ (kredito sutarties 3.2 p.).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 6 d. raÅ¡tu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog 2013 m. liepos 21 d. baigia galioti ieÅ¡kovui nustatyta fiksuotoji palÅ«kanų norma ir ieÅ¡kovui siÅ«loma tartis su banku dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotųjų palÅ«kanų normos, fiksuotųjų palÅ«kanų keitimo į kintamÄ sias ar kredito grÄ Å¾inimo iÅ¡ anksto. Be to, Å¡iuo raÅ¡tu bankas informavo, kad, nesusitarus su ieÅ¡kovu dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, 2013 m. liepos 21 d. bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatys naujÄ galiosiančiÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ â€“ 3,14006 proc.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta iÅ¡sami ir aiÅ¡ki informacija, susijusi su tolesniu kredito sutarties vykdymu, suteiktos galimybės pasirinkti priimtiniausiÄ kreditavimo variantÄ , konsultuotis su banko darbuotojais. Konstatuotina, kad susidarius situacijai, kai baigiasi laikotarpis, kuriam galiojo Å¡alių suderinta fiksuotųjų palÅ«kanų norma, o dėl kitos palÅ«kanų normos Å¡alims susitarti nepavyksta ir kredito sutartis nenutraukiama, turi bÅ«ti įvestas apibrėžtumas, kokiomis sÄ lygomis kredito sutartis turi ir gali bÅ«ti toliau vykdoma, t. y. kokio dydžio palÅ«kanas kredito gavėjas turi mokėti bankui už paimtÄ kreditÄ .

Kasacinis teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, yra pažymėjęs, kad Å¡alių sudaryta kredito sutartis yra atlygintinė, kredito gavėjas už suteiktÄ kreditÄ turi mokėti palÅ«kanas, todėl, Å¡alims nesusitarus dėl fiksuotųjų palÅ«kanų normos, bankas turi teisę jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti. Å i banko teisė nustatyti palÅ«kanų normÄ nelaikytina vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje nustačius, kad ji gali bÅ«ti pakeista tik raÅ¡tiÅ¡ku abiejų Å¡alių susitarimu (sutarties Bendrosios dalies 8 punktas), banko veiksmai nustatant naujÄ palÅ«kanų normÄ kitam penkerių metų laikotarpiui pagal kredito sutarties sÄ lygas (nekeičiant palÅ«kanų tipo, jų normos nustatymo periodiÅ¡kumo), negali bÅ«ti prilyginami vienaÅ¡aliÅ¡kam sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nutarė vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti naujÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ naujam 5 metų fiksuotųjų palÅ«kanų taikymo laikotarpiui.Dėl mokėjimo metodoIeÅ¡kovas nurodė, kad nesant abipusio vartojimo kredito sutarties pakeitimo (raÅ¡ytine forma) atsakovas pažeidė kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punktÄ , taikydamas kredito linijinį mokėjimo metodÄ po visos kredito sumos iÅ¡mokėjimo, nors turėjo bÅ«ti taikomas anuiteto metodas, dėl to ieÅ¡kovui reikėjo mokėti dideles mėnesines įmokas bankui už bÅ«sto paskolÄ .

Pažymėjo, kad anuiteto mokėjimo metodas turėjo bÅ«ti taikomas nuo 2007-12-28, t. y. nuo to laikotarpio, kai ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta likusi suteikiamo kredito dalis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nuo 2008-07-22 pakeitė ieÅ¡kovui taikomÄ kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikÄ , t. y. linijinio mokėjimo metodÄ pakeitė į anuiteto, nes ieÅ¡kovui 2008-07-21 pateikus praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo nuo jam neiÅ¡mokėtos banko kredito dalies, buvo pripažįstama, kad ieÅ¡kovui kreditas iÅ¡mokėtas visiÅ¡kai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada.2005-10-21 kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punkte numatyta, kad iki visos kredito sumos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui taikomas linijinis kredito grÄ Å¾inimo metodas, o iÅ¡mokėjus visÄ suteiktÄ kreditÄ , taikomas kredito grÄ Å¾inimo anuiteto metodas. IeÅ¡kovas su atsakovu minėta kredito sutartimi susitarė dėl 244 621 Lt kredito suteikimo ieÅ¡kovui. Taigi, remiantis anksčiau nurodytu susitarimu, ieÅ¡kovui kredito grÄ Å¾inimo anuiteto metodas turėjo bÅ«ti taikomas nuo 244 621 Lt sumos jam atsakovo iÅ¡mokėjimo.

Nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo tik 202 101 Lt dydžio kreditÄ . IeÅ¡kovui liko neiÅ¡mokėta 2 220 Lt kredito dalis. IeÅ¡kovas nuo minėtos likusios ir neiÅ¡mokėtos kredito dalies jam iÅ¡mokėjimo atsisakė (b. l. 43). Taigi, nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovas atsisakė likusios kredito dalies iÅ¡mokėjimo, pripažįstama, kad ieÅ¡kovui 2005-10-21 kredito sutartimi sutartas kreditas yra iÅ¡mokėtas visiÅ¡kai. BÅ«tent nuo to momento, t. y. nuo 2008-07-22, ieÅ¡kovui pagrįstai buvo taikomas kredito grÄ Å¾inimo anuiteto metodas.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje                                     Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė Civilinio kodekso teisės normų, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, įrodymų, pagrindžiančių atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                             Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                             Albina Pupeikienė                                                                           Almantas Padvelskis