8ce9b6b7-5d2e-476a-be09-ad4e8cbd0ac0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1619-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22615-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Delintra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovės UAB „Delintra“ 8 454,55 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. Vokietijoje dėl V. G., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės SCANIA R 420 valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ . Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė SCANIA R 420 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. IeÅ¡kovė įvykdė Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ ir sumokėjo 8 454,55 Eur kompensacijÄ už eismo įvykio metu transporto priemone SCANIA R 420 padarytÄ Å¾alÄ , todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės.

3. Atsakovė UAB „Delintra“su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas iÅ¡mokÄ dėl 2014 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio, neatsižvelgė į Vokietijos civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu Å¡ių transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾alÄ atlygina po 50 proc. Be to, neįrodytas žalos dydis – eismo įvykis Vokietijoje įvyko 2014 m. rugsėjo 16 d., o sugadinto pastato apžiÅ«ra buvo atlikta tik 2015 m. gegužės 29 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, savaime nelemia atsakovės pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ . Atsakovei ginčijant atsakomybės apimtį, žalos dydis nustatytinas remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiais bei kitais teisės aktais, ir pareiga pateikti jų turinį tenka ieÅ¡kovui.

Be to, atsakovei nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos skaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos Vokietijos Federacinės Respublikos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta, – jai tenka naÅ¡ta Vokietijos Federacinės Respublikos teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 7.1. ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ papildomus paaiÅ¡kinimus, jog Vokietijos garantinio fondo 2014 m. gegužės 15 raÅ¡te nurodoma, kad Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. IV ZR 279/08 yra iÅ¡imtinai susijęs su draudikų tarpusavio reikalavimų tenkinimu esant dvigubo draudimo sÄ lygoms, t. y. kuomet vilkiko ir jo tempiamos priekabos valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra apdraudę skirtingi draudikai.

Vokietijos nacionalinio draudikų biuro 2014 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡te teigiama, kad „<...> bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi dalys yra „apdraustos“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu“. Taip pat ieÅ¡kovas pateikė informacijÄ , jog Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų teisių gynimo ministerija 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. spalio 31 d. raÅ¡tais galutinai suformavo Vokietijos oficialiÄ pozicijÄ nagrinėjamu klausimu:

„kadangi vilkikas nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, vilkiko savininkas tikriausiai pats turės prisiimti atsakomybę“, „<...> tokiai atsakomybei taikytinos bendrosios Vokietijos Federacijos civilinio kodekso nuostatos, t. y. Vokietijos Federacijos civilinio kodekso 249 straipsnis, nustatantis asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , pareigÄ jÄ atlyginti o ne įstatymo dėl draudimo sutarties 78 paragrafo 1 pastraipos nuostatos ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Vokietijos teismų sprendimų Å¡iuo klausimu nėra“; 7.2. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, administravo Lietuvos Respublikoje neapdraustos transporto priemonės SCANIA R 420 padarytÄ Å¾alÄ ir, jÄ atlyginęs nukentėjusiam asmeniui, pateikė Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui 8 454,55 Eur reikalavimÄ . BÅ«tent Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei atsirasti.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras veikia savo valstybės vardu, t. y. jis yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas). Taigi, eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai; 7.3.

įvertinus ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas Vokietijos nacionalinio draudikų biuro bei Vokietijos žalų atlyginimo institucijos pozicijas, su kuriomis iÅ¡ dalies sutampa ir Vokietijos federalinės teisingumo ir vartotojų teisių gynimo ministerijos galutinė pozicija, jog tokiai atsakomybei taikytinos bendrosios Vokietijos Federacijos civilinio kodekso nuostatos, t. y. Vokietijos Federacijos civilinio kodekso 249 straipsnis, nustatantis asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , pareigÄ jÄ atlyginti, bei nesant atsakovės pateiktų įrodymų apie kitokį Å¡iuo atveju taikytinos užsienio teisės turinį, daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 454,55 Eur nuostolių atlyginimÄ yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovė UAB ,,Delintra“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį dalyje dėl 4 227,28 Eur atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl yra aktualus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.44 straipsnis, kuris numato, jog reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d.

Hagos konvencijÄ dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Å ios Konvencijos 3 straipsnyje nurodoma, jog taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindÄ ir mastÄ , žalos pobÅ«dį ir dydį, ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Nuostata, nukreipianti į eismo įvykio vietos valstybės teisę, yra įtvirtinta ir TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje: atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

IÅ¡moka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad draudikų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio ieÅ¡kovas pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio Å¡alies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiÅ¡kai atlygina visas mokėtinas sumas, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡plėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose – nei TPVCAPDÄ®, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui Å¡io iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , Å¡ios sumos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens bÅ«tų priteistos nevertinant jų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2014); 8.2. 2014 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio metu žala buvo padaryta transporto priemonės junginiu: vilkiku SCANIA R 420 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo tempiama priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Eismo įvykio metu bÅ«tent tempiama priekaba kliudė ir sugadino pastato fasadÄ . Vilkikas SCANIA R 420 nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Priekaba buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Zurich Service GmbH“. Vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taip pat Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu Å¡ių transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾ala atlygina po 50 proc., neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudėjai yra susitarę kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 2014 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 415/2014; kt.).

Vilkikas SCANIA R 420 nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos, todėl atsakovei UAB „Delintra“ tenka pareiga atlyginti 50 proc. eismo įvykio metu padarytos žalos – 4 227,28 Eur, likusiÄ 50 proc. žalos sumÄ turėjo atlyginti velkamosios transporto priemonės – priekabos (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), draudikas „Zurich Service GmbH“; 8.3. ieÅ¡kovas teismui pateikė 2014 m. gegužės 15 d.

Vokietijos garantinio fondo raÅ¡tÄ bei 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. spalio 31 d. Vokietijos federalinės teisingumo ir vartotojų teisių gynimo ministerijos raÅ¡tus, tačiau Vokietijos garantinis fondas ir Vokietijos federalinės teisingumo ir vartotojų teisių gynimo ministerija pateikė tik savo nuomonę dėl Vokietijos Federacinės Respublikos teisės taikymo. Teisę taiko ir aiÅ¡kina ne valstybės institucijos, o teismai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų raÅ¡tais, o 2010 m. spalio 27 d.

Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu Nr. IV ZR 279/08. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino vien tik tuo pagrindu, jog Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ dėl įvykusio įvykio. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į eismo įvykio valstybės (Vokietijos Federacinės Respublikos) teisės turinį ir atsakovės pateiktÄ Vokietijos Aukščiausiojo teismo teisės turinio iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ; 8.4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras visiÅ¡kai nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo atlygino 50 proc.

žalos dėl 2014 m. rugsėjo 16 d. įvykusio eismo įvykio, kuri tenka priekabos draudikui „Zurich Service GmbH“. IeÅ¡kovas neteisėtai ir nepagrįstai sumokėdamas „Zurich Service GmbH“ tenkančiÄ Å¾alos sumÄ (4 227,28 Eur), veikė savo rizika, taigi neįgijo jokios regresinio reikalavimo teisės į atsakovę.

9. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. analogiÅ¡kas kaip ir Å¡ioje byloje klausimas buvo sprendžiamas ne vienoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, kuriose, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2017), buvo surinkti papildomi įrodymai apie aktualų Vokietijos teisės turinį (analogiÅ¡ki Å¡ioje byloje surinktiems įrodymams), leidę padaryti Å¡ias iÅ¡vadas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-9-945/2019, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-13-601/2019, 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1-657/2019, 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14- 254/2019): 9.1.1. vilkiko valdytojo atsakomybė kyla Vokietijos civilinio kodekso 249, 823 straipsnių nuostatų, įpareigojančių atlyginti visÄ neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , atkuriant padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jeigu nebÅ«tų padarytas pažeidimas, pagrindu.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo kyla ne tik atsakovės prievolė atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, bet ir atsakomybė už transporto priemonės neapdraudimÄ ; 9.1.2. Vokietijos civilinio kodekso 840 straipsnyje įtvirtinta solidari už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų atsakomybė. Vadovaujantis Vokietijos civilinio kodekso 421 straipsniu, solidarios atsakomybės atveju nukentėjusysis viso žalos atlyginimo gali reikalauti iÅ¡ bet kurio solidaraus prievolininko; 9.1.3. atsakovei tinkamai neapdraudus vilkiko, sudariusio vientisÄ junginį su apdrausta priekaba, nukentėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad visÄ Å¾alÄ atlygintų atsakovė, kaip vilkiko valdytoja, reikalavimÄ grįsdami bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, arba reikÅ¡ti iÅ¡ draudimo teisinių santykių kylantį reikalavimÄ , kad žalÄ atlygintų priekabos draudikas; 9.1.4.

Vokietijos įstatymuose nėra nuostatų, kurios paneigtų nukentėjusiųjų teisę viso žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ pareigos apdrausti vilkikÄ neįvykdžiusios atsakovės arba jÄ ribotų, įpareigodamos nukentėjusįjį savo teises ginti reikalavimÄ reiÅ¡kiant kitÄ transporto priemonių junginio dalį apdraudusiam draudikui; 9.1.5. nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, nei ieÅ¡kovas nėra atsakingi už žalos atsiradimÄ . Jie veikia kaip specialÅ«s subjektai, kuriems pavesta funkcija administruoti žalos klausimus, bet ne kaip draudikai; 9.1.6. ieÅ¡kovas nėra atsakomybės už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ subjektas, jis nesidalina atsakomybės su vilkiko valdytoju ir priekabos draudiku bei turi teisę reikalauti iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų visų turėtų iÅ¡laidų atlyginimo; 9.1.7.

į bylÄ pateiktuose Vokietijos teisės aktuose nėra įtvirtinto specialaus ribojimo, kad tarpusavio santykius tarp už žalÄ atsakingų asmenų ir / ar civilinės atsakomybės draudikų reglamentuojančios teisės normos yra taikomos ir nacionaliniams draudikų biurams. IeÅ¡kovas įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti savo teisę reikalauti visos sumos iÅ¡ savo nuožiÅ«ra pasirinkto solidaraus prievolininko – atsakovės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje 2014 m. rugsėjo 16 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje įregistruotas atsakovės valdomas vilkikas SCANIA R 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba dėl atsakovės vairuotojo kaltės sugadino pastato fasadÄ . Vilkikas SCANIA nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs ir atlyginęs eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu dėl 8 454,55 Eur kompensacijos, kuriÄ sudarė 6 570 Eur žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui, 899,05 ekspertizės iÅ¡laidos bei 985,50 administravimo mokestis pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus. IeÅ¡kovas 2015 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 8 457,55 Eur.

13. Pagal CK 1.10 str. 1 d. civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – taip pat ir TPVCAPDÄ®) 16 str. 1 d. nustatyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 str. 5 d. nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 str. nesutartinei prievolei taikoma Å¡alies, kurioje atsirado žala, teisė.

Žala atsakovo valdomu vilkiku su priekaba padaryta Vokietijoje, todėl prievolei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl Å¡ios žalos taikoma Vokietijos teisė.

14. Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVPCADÄ® 23 str. 1 d. dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo atsakomybės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2017).

15. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto Vokietijos nacionalinio draudikų biuro 2014 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡to ir konkrečių Vokietijos įstatymų nuostatų, jei kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba, žalos atlyginimas iÅ¡ esmės nustatytas Vokietijos kelių eismo įstatyme (vok. StVG). Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 proc. prievolė trečiajai Å¡aliai; tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ junginio dalį iÅ¡ dviejų, bet 100 proc. atsakomybės gali reikalauti tik vienÄ kartÄ (abi priemonės yra vienodai svarbios ir pagrindinės); Å¡alis, sumokėjusi kompensacijÄ ieÅ¡kovui, gali susigrÄ Å¾inti 50 proc. atlygintos sumos iÅ¡ kitos atsakingos Å¡alies; prievole dalinamasi remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 78 str. (vok. VVG), Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo 426 str. (vok. BGB) ir 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

16. Pagal StVG 7 str. 1 d. jei eksploatuojant transporto priemonę ar priekabÄ , kuri pagal savo paskirtį turi bÅ«ti gabenama kartu su transporto priemone, žūsta ar yra sužalojamas žmogus arba neigiamai paveikiama jo sveikata ar jam sukeliama materialinė žala, valdytojas privalo nukentėjusiam asmeniu atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo (vok. VVG) 78 str. 1 d. nustatyta, kad jei keli draudėjai nori apdrausti nuo to paties pavojaus, o draudimo sumos sudėtos kartu virÅ¡ija draudimo vertę, o kompensacijų, kurių kiekvienas draudikas iÅ¡mokėtų nesant kito draudimo, suma dėl kitų priežasčių virÅ¡ija bendrÄ Å¾alÄ (daugkartinis draudimas), draudikai kaip solidarÅ«s skolininkai yra atsakingi už tai, kad kiekvienas draudikas sumokėtų sutartyje nustatytÄ sumÄ , tačiau draudėjas negalėtų reikalauti iÅ¡mokėti sumų, virÅ¡ijančių žalos vertę.

Vokietijos civilinio kodekso (vok. BGB) 840 str. įtvirtinta solidari už žalos atsiradimÄ atsakingų asmenų atsakomybė. Pagal Vokietijos civilinio kodekso (vok. BGB) 421 str. solidariosios atsakomybės atveju nukentėjusysis viso žalos atlyginimo gali reikalauti iÅ¡ bet kurio solidaraus skolininko.

17. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo turinio, kadangi vilkikas ir priekaba, vairuojami vieno asmens, vertinami kaip vientisas junginys, tiek vilkiko, tiek priekabos valdytojas atsako už visÄ Å¾alÄ , kuri gali atsirasti eksploatuojant junginį ir privalo Å¡iÄ atsakomybę apdrausti.

18. Atsižvelgiant į bylÄ pateiktus Vokietijos įstatymus ir jų aiÅ¡kinimÄ , atsakovei tinkamai neapdraudus vilkiko, sudariusio vientisÄ junginį su priekaba, nukentėję asmenys (arba įstatymų numatytais atvejais nukentėjusiems asmenims atlyginę žalÄ kiti asmenys), remdamiesi bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, turi teisę reikalauti, kad visÄ Å¾alÄ atlygintų vilkiko valdytoja – atsakovė. Ä® bylÄ nėra pateikta tokių Vokietijos įstatymų nuostatų, kurios paneigtų nukentėjusių asmenų teisę viso žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ pareigos apdrausti vilkikÄ neįvykdžiusios atsakovės ir įpareigotų juos dalį reikalavimo pareikÅ¡ti kitÄ transporto priemonių junginio dalį apdraudusiam draudikui.

19. Å iuo atveju netaikytinas 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendime pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad esant dvigubam iÅ¡ transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio draudimui paprastai junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai, pasidalindami žalos sumÄ per pusę, kadangi nesutampa nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos, kurioje buvo pateiktas 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, faktinės aplinkybės – civilinėje byloje, kurioje buvo pateiktas 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, ginčas kilo apdrausto vilkiko draudėjui atlyginus nukentėjusiam asmeniui visÄ transporto priemonės junginio padarytÄ Å¾alÄ ir pareiÅ¡kus reikalavimÄ priekabos draudėjui atlyginti pusę Å¡ios žalos.

20. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 454,55 Eur nuostoliams atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naukinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 3265 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė