8ce5bb5a-0157-4ece-93ef-801c2ac59815 · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. 1S-1626-245/2015             Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo S. V. (toliau – S. V.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisijos) 2015 m. birželio 6 d. nutarimÄ Nr. 64-PR-69 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

S. V. 2006 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d., nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2018 m. gegužės 11 d. Komisija 2015 m. birželio 6 d. (2015 m. liepos 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, kurio pagrindu pataisyta Komisijos nutarimo priėmimo data iš 2015 m. gegužės 12 d.

į 2015 m. birželio 6 d.) nutarimu Nr. 64-PR-69 nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų metų) 10 (deÅ¡imties) mėnesių 25 (dvideÅ¡imt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ Nr. 64-PR-69 motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistasis S. V. skundu apygardos teismui praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu jis suprato savo kaltę, nors ankščiau ir buvo teistas, tačiau teistumai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo iÅ¡nykę. Å iuo metu, atlikęs daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės, jo sveikata yra paÅ¡lijusi, yra pateikti skundai dėl netinkamos medicininės priežiÅ«ros jo atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino bei dėl jų nepasisakė.

Nuteistojo S. V. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumÄ , vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog, nepaisant to, kad S. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , t. y. faktiÅ¡kai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamÄ bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi bÅ«ti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. V.

įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo asmenių, rengiamų paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio Å¡vietimo užsiėmimo programoje, Konstitucijos egzamine, jogos užsiėmimuose, lankė simuliacinį žaidimÄ â€žMano kelias 2“. Pataisos įstaigoje jis įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , baigė kompiuterių operatoriaus kursus, įgijo staliaus bei siuvinių gamintojo profesinę kvalifikacijÄ . Vertinant nuteistojo socialinius ryÅ¡ius, galinčius sulaikyti pastarÄ jį nuo pakartotinio nusikalstamumo, pastebėtina, kad jis palaiko ryÅ¡ius su savo artimaisiais, bendrauja su žmona bei vaikais, domisi jų gyvenimu, su jais bendravo laiÅ¡kais bei telefonu, susitikdavo ir pasimatymų metu.

Nuteistasis jaučia, kad gali kreiptis į artimuosius iÅ¡tikus bėdai, jaučia artimųjų palaikymÄ , tuo tarpu sutinkamai su 2015 m. birželio 9 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, S. V. socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais turi teigiamo įtakos jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ atkreiptinas dėmesys ir į S. V. asmenines savybes. Nuteistasis gali imtis ilgalaikės veiklos, nėra impulsyvus, pasižymi komunikabilumu bei lankstumu, geba kurti tarpasmeninius ryÅ¡ius ir juos iÅ¡laikyti – tai jam teikia stiprybės ir emocinio pasitenkinimo.

Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo skundo argumentams, kad aukščiau aptartos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norÄ pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , Å¡ios, iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, turi bÅ«ti vertinamos kompleksiÅ¡kai kitų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, vertinant ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad Å¡iuo metu S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ , BK 11 str. pagrindu priskiriamų sunkių (BK 199 str. 2 d.) ir labai sunkių (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijoms. S. V. inkriminuotas nusikaltimas, susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, buvo gerai suplanuotas, įvykdytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, didina ne tik įvykdyto nusikaltimo, bet ir paties teisės pažeidėjo pavojingumÄ visuomenei.

Akivaizdu, jog tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 str. 3 d., padarymÄ numatydamas itin griežtÄ laisvės atėmimo nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų bausmę. Å iame kontekste svarbu paminėti, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtÄ bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant S. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ä®vertinus S. V. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. gegužės 11 d.), atsižvelgiant į tai, kad 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Tokiai iÅ¡vadai, prieÅ¡ingai, nei teigia nuteistasis, neprieÅ¡tarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kuriÄ , sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikÅ¡mę turi ir nuteistojo požiÅ«ris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir jos atlyginimÄ .

Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuosprendžio priėmimo metu S. V. savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme neigė, nurodydamas, kad atsirado netinkamoje vietoje netinkamu laiku, juo pasinaudojo kiti asmenys, ir nors šiuo metu savo kaltę jis pripažįsta bei gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau, tiek BK 199 str. 2 d., tiek BK 260 str. 3 d.

įtvirtintos nusikalstamos veikos yra neabejotinai susijusios su neteisėtos finansinės naudos gavimu, o atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu S. V. vis tik yra finansiÅ¡kai priklausomas nuo savo artimųjų, turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms iÅ¡laidoms apmokėti, turi neapmokėtų piniginių baudų, o skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie galimÄ nuteistojo įdarbinimÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikymo atveju, manytina, jog finansiniai sunkumai ir darbo neturėjimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių.Sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, akcentuotina ir tai, jog teistumas už BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d.

įtvirtintų nusikaltimų padarymÄ S. V. nėra pirmasis. Pateiktos medžiagos duomenimis, praeityje jis buvo teistas dar du kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir įstatymas „Dėl amnestijos“, suÅ¡velninęs jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Nors aptarti S. V. teistumai BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. įtvirtintų nusikaltimų padarymo metu jau buvo iÅ¡nykę, tačiau visgi padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir neabejotinai apibÅ«dina jį kaip asmenį, sÄ moningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrÄ sias elgesio taisykles.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, S. V. už nepaklusimÄ nustatyto režimo reikalavimams buvo baustas vienÄ kartÄ ir nors jam paskirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau Å¡i aplinkybė visgi leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu.

Tuo tarpu S. V. paskatinimai už gerÄ elgesį tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, bÅ«damas pataisos namuose, tačiau nesudaro pagrindo besÄ lyginiam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymui.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir S. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ pernelyg sureikÅ¡mino S. V. teigiamai charakterizuojančias savybes, ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes.

Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi Å¡ias aplinkybes vertino kompleksiÅ¡kai neigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , nesutikti su kuriuo aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. birželio 10 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichologinės tarnybos iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis mÄ sto tik buitiniame lygmenyje, į savo problemas, iÅ¡skyrus Å¡eimos rÅ«pesčius ir Å¡iuo metu ypač pasunkėjusiÄ sveikatos bÅ«klę, ypatingai gilintis nesistengia.

IÅ¡dėstytos S. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, vis tik gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumÄ ir ateityje.Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai Å¡iuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog S. V. jau atliko tokiÄ bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, ir tuo nebÅ«tų pažeistas teisingumo principas, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir atmetant nuteistojo skundo argumentus vis tik pažymėtina, jog aplinkybės dėl nuteistojo laisvės atėmimo vietoje pasikeitusios sveikatos bÅ«klės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vis tik esminės reikÅ¡mės neturi. Esant tokiai situacijai, kais asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sveikatos bÅ«klė žymiai suprastėja, dėl ko asmuo toliau nebegali bÅ«ti laikomas pataisos namuose, yra galimybė tokį asmenį atleisti nuo likusios bausmės vykdymo vadovaujantis BK 76 str. 2 d. nuostatomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo S. V. skundÄ atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas              Kęstutis Dargužis