2025-05-14 Nr. AB-8412-3-62-3-01900-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-4-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01900-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 1 d. buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Kauno tardymo izoliatorius; toliau – ir Kauno kalėjimas) kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, be to, didelę patalpos ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.

3. Papildomai pareiškėjas akcentavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai izoliuotas ir todėl kameroje buvo blogas kvapas. Pareiškėjas teigė, kad dėl to jis patyrė nepatogumų, dvasinių, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą, jį pykino.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma įtvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2.2 punkte, kuriame yra nurodyti 3,6 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, todėl pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą kalint nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 1 d. pažeista nebuvo.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis yra apskaičiuotas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų laikant jį Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime netinkamomis sąlygomis – neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto ir neizoliuojant sanitarinio mazgo -laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 1 d..

9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei aktualių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymų nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir jam gyvenant minėtose kamerose teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma nuo 3,68 kv. m iki 4,68 kv. m buvo užtikrinta, t. y. vienam asmeniui, laikomam šiose kamerose, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

10. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodė, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. Teismas pažymėjo, jog netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje galėjusį būti didžiausią asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai izoliuotas ir todėl kameroje buvo blogas kvapas, nurodė, jog tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kurioje (-se) kameroje (-se), kadangi bausmę jis atliko 16-oje kamerų) tariamai tualetas nebuvo tinkamai izoliuotas, ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno kalėjimo veiksmų.

12. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Kauno kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

III. 13. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino, ar pareiškėjui yra užtikrinta 3 kv. m. vienam asmeniui tenkanti ploto norma, o ne 3.6 kv. m ploto norma.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui jis pakankamai aiškiai nurodė, kad visuose kamerose, iš sanitarinių mazgų, kurie nėra visiškai izoliuoti, sklido nemalonūs kvapai, dėl ko pareiškėją pykino ir jis jaučiasi pažemintas. Atsakovas šių aplinkybių atsiliepime nepaneigė, todėl jos turėtų būti vertinamos pareiškėjo naudai.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir dėl kreipimosi į psichologą. Pareiškėjo išgyvenimai, kuriuos jis išsakė psichologui ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo sietini su prastomis kalinimo sąlygomis.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į atsakovą, kad šis pateiktų kamerose esančių sanitarinių mazgų nuotraukas.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad Kauno kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėti; veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsni nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 1 d., laikant pareiškėją teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme sąlygų.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, nepagrįstai neįpareigojo atsakovo pateikti kamerų nuotraukas,

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

25. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) , aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

27. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., ,LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.).

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jam tekusį kameros plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą (Įsakymo 2.2.1 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 p.) ir bylos duomenis apie kamerų plotą ir kamerose kartu esančių su pareiškėju asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrintas teisės aktuose nurodytas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m). Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi nurodytus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, yra pagrįsta.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-173-556/2021). Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, konstatavo, kad pareiškėjas šiuo aspektu nepakankamai detalizavo kalinimo sąlygas, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nenustatė. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo išdėstytu pareiškėjo skundo vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjo skundo aiškiai galima suprasti, jog pareiškėjas skundą grindė tuo pagrindu, kad visą ginčo laikotarpį visose kamerose buvo nemalonus kvapas, nes sanitarinis mazgas tinkamai nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto ir dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus (pareiškėjo teigimu, jis patyrė nepatogumų, dvasinių, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą, jį pykino.). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tiesiog nurodė reikalavimus, taikomus sanitarinio mazgo įrengimui, tačiau daugiau jokių su pareiškėju susijusių aplinkybių nurodytu aspektu nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat skunde nenurodė, kokiose kamerose jam trūko gyvenamojo ploto, tačiau pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visą ginčo laikotarpį, nes iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas ginčija kalinimo sąlygas viso savo buvimo Kauno kalėjime metu.

31. Naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-8-662/2025) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pakankamai apibūdinus jo netenkinusias kalinimo sąlygas, o atsakovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, yra pagrindas pripažinti, jog visą ginčo laikotarpį (1 121 parą) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas kartu su kitais asmenimis, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaida), kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Kauno kalėjimas būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 1120 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1120 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt eurų) sumą nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį pakeisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius