2023-11-29 Nr. AB-20938-3-62-3-02524-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-11-29 Nr. AB-20938-3-62-3-02524-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-1601; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-555-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02524-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-1601; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK administracijai dėl vaizdo skambučio su pusbroliu, esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau jis neįvyko. Pravieniškių PN-AK administracija nurodė, kad vaizdo skambučiai galimi tik su Panevėžio pataisos namais. 2022 m. kovo 28 d. su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl galimybės paskambinti vaizdo skambučiu pusbroliui E. S., esančiam Kauno tardymo izoliatoriuje. 2022 m. balandžio 6 d. Pravieniškių PN-AK administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų, todėl prašymas nebus tenkinamas. Pareiškėjas nurodė, kad BVK 102 straipsnyje nėra nurodyta draudimo skambinti tarp kalinių. Draudimas negali būti absoliutus ir jeigu Pravieniškių PN-AK administracija nenori suteikti vaizdo skambučio, toks atsisakymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, nurodant teisėtą tikslą, dėl kurio buvo būtina riboti pareiškėjo teises. Dėl tokių Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų ar neveikimo pareiškėjas teigė patyręs didelių nepatogumų, dvasines bei emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė BVK 94 straipsnio 10 dalį.
3.2. Pataisos įstaigos administracija pagrįstai atsisakė suteikti galimybę pareiškėjui vaizdo skambučiu paskambinti savo pusbroliui, kalinčiam Kauno tardymo izoliatoriuje. atsakymas išsamus, nurodomi motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Pravieniškių PN-AK bei Kalėjimų departamento pateikti atsakymai/sprendimai į pareiškėjo skundą yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti. Pareiškėjo keliami reikalavimai dėl sprendimų naikinimo yra nepagrįsti ir turėtų būti atmestini.
3.3. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl nesuteikto vaizdo skambučio, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Pravieniškių PN-AK raštą ir Kalėjimų departamento raštą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. prašymu Nr. 72 (7-8) 762 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas paaiškinti teisės aktų reglamentavimą susijusį su vaizdo skambučių suteikimu, bei suteikti vaizdo skambutį su Kauno tardymo izoliatoriuje laikomu pusbroliu E. S..
5.2. Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštu administracija pateikė pareiškėjui atsakymą, nurodant, kad nuteistųjų skambinimą fiksuoto ryšio telefonu tvarką nustato BVK 102 str. 1 d.: Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Taip pat Pataisos įstaigų ir izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių IV skyrius ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. V-79. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. BVK nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų. Prašymas nebus tenkinamas.
5.3. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2022 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 2S-1601 pareiškėjo skundo netenkino, nurodydamas, kad BVK nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų, o vaizdo skambutis tarp kalinčių asmenų gali vykti tik jei jie yra sutuoktiniai, skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Pravieniškių PN-AK administracijos atsakymo pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstu ir jį naikinti.
6. Teismas išanalizavo BVK 5 straipsnį, 102 straipsnį, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi prašymo skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu) metu) 37, 38 ir 39 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15, 16, 21.1, 21.2 punktus.
7. Teismas pažymėjo, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
8. Teismas, įvertinęs Bausmių vykdymo įstatymo 102 straipsnį, Taisyklių IV skyriaus nuostatas, darė išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę paskambinti telefonu.
9. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, nurodė, kad šis išaiškinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.
10. Teismas, įvertinęs BVK 102 straipsnio, Taisyklių 37 punkto, Aprašo nuostatas, įvertinęs tai, kad nuteistiesiems paskambinti telefonu (vaizdo skambučiu) apribojimų nenumatyta, bei įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiktą skundą atsakovui, bei atsakovo atsakymą, nenustatė objektyvių priežasčių (techninių kliūčių), kodėl pareiškėjui kaip alternatyva skambinimui telefonu, teisė pasinaudoti vaizdo skambučiu buvo apribota, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas esant techninėms galimybėms, neužtikrino pareiškėjo teisės, kaip alternatyva skambinimui telefonu, pasinaudoti vaizdo skambučiu, taip pažeisdamas Taisyklių 37 punkto nuostatas. Pataisos namų 2022 m. balandžio 6 d. rašto ir Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalys dėl vaizdo skambučio nesuteikimo laikytinos neteisėtomis ir naikintinomis.
11. Teismui nekilo abejonių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikus prašymą dėl vaizdo skambučio su pusbroliu skyrimo, tačiau atsakovui šių prašymų nepagrįstai netenkinus, t. y. konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), pareiškėjas, negalėdamas palaikyti tinkamų socialinių ryšių su artimu giminaičiu (pusbroliu), patyrė neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad vienkartinis vaizdo skambučio nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl vaizdo skambučio nesuteikimo būtų pablogėję ar nutrūkę pareiškėjo santykiai su pusbroliu. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą, 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas vykdyti vaizdo skambučius tarp kalinių visose įkalinimo įstaigose, nustatant tokią tvarką, 3) priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
14.1. Teismas nebuvo pakankamai skaidrus ir teisingas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio ir 80 straipsnio prasme.
14.2. Teismas pagal pareiškėjo skundo reikalavimus neįpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybos sudaryti sąlygas vykdyti vaizdo skambučius tarp kalinių visose įkalinimo įstaigose, nustatant tokią tvarką bei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išgyvenimų, dvasinių ir emocinių kančių, orumo pažeminimo kontekste ir nepilnavertiškumo jausmo pinigais.
15. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
15.1. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.
15.2. Teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (nebuvo sudaryta galimybė vaizdo skambučiu paskambinti pusbroliui), atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvių priežasčių (techninių kliūčių), kodėl pareiškėjui kaip alternatyva skambinimui telefonu, teisė pasinaudoti vaizdo skambučiu buvo apribota, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas esant techninėms galimybėms, neužtikrino pareiškėjo teisės, kaip alternatyva skambinimui telefonu, pasinaudoti vaizdo skambučiu, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 37 punktą. Teismas panaikino pareiškėjo skundžiamus sprendimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad vienkartinis vaizdo skambučio nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais, todėl teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgusi į tai, kad byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir detaliau dėl jų nepasisako.
21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepasisakė dėl skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 30) atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą sudaryti sąlygas vykdyti vaizdo skambučius tarp kalinių visose įkalinimo įstaigose, nustatant tokią tvarką Kalėjimų departamentui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atskiruoju skundu būtų apskundęs minėtos nutarties dalį, kuria nepriimtas pareiškėjo reikalavimas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendime pagrįstai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.
22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, esant techninėms galimybėms, neužtikrino pareiškėjo teisės, kaip alternatyva skambinimui telefonu, pasinaudoti vaizdo skambučiu, todėl sprendė, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 37 punktą.
24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą (neužtikrinta pareiškėjo teisė pasinaudoti vaizdo skambučiu), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl vaizdo skambučio nesuteikimo būtų pablogėję ar nutrūkę pareiškėjo santykiai su pusbroliu, taip pat nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Be to, pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan