2018-10-09 Nr. AB-18225-3-61-3-02804-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-706-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02804-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 13 dėl 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo akto Nr. MAKP-13 tvirtinimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis privalėtų apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, dėl to patirtų nuostolių ir kitų neigiamų finansinių pasekmių, susijusių su mokesčio išieškojimu ir papildomais teisiniais ginčais. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1544-244/2018 pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalies galiojimą, o ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas minėtu 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Taigi, pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas šioje administracinėje byloje užtikrintų jurisprudencijos tęstinumą, nuoseklumą ir neprieštaringumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo AB „Volfas Engelman” skundą ir atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Ginčijamu Departamento sprendimu pareiškėjui patvirtinta mokestinė prievolė – 2 083 639 Eur, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčijamu sprendimu nustatyta mokestinė prievolė sukels sunkių finansinių pasekmių jo ūkinei veiklai (išrašų iš sąskaitų, ūkio pajamos, išlaidos ir pan.), todėl pareiškėjas nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos objektyviais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl ginčijamo sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu sprendimas būtų panaikintas. Taigi iš pateiktos bylos medžiagos teismas nenustatė, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkinti – sustabdyti skundžiamo Departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 13 dėl 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo akto Nr. MAKP-13 tvirtinimo galiojimą, kol nebus priimtas ir neįsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė procesines teisės normas, kas sąlygojo neteisėtų ir nepagrįstų išvadų priėmimą.

2. Skundžiamu atsakovo sprendimu yra patvirtinta 2 083 639 Eur suma, kuri, kaip nurodyta pačiame sprendime, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos. Taigi, nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, pareiškėjui kyla mokestinė prievolė, siekianti ypatingai didelę ir pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, reikšmingą sumą. Pareiškėjo apyvartinės lėšos yra keturis kartus mažesnės negu mokėtina suma už aplinkos teršimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1544-244/2018 padarė išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, dėl ko buvo nutarta sustabdyti Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalį, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje taip pat privalo būti pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012). Be to, kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog jei nebūtų sustabdytas pareiškėjams paskirtų baudų (viso – 2 887 500 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjų grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011).

4. Pareiškėjo skundas dėl Departamento sprendimo yra pagrįstas jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais bei pridėtais rašytiniais įrodymais. Teismas turėtų vertinti pareiškėjo skunde dėl Departamento sprendimo išdėstytus argumentus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) administracinio akto neteisėtumo požymiai yra rimtas pagrindas svarstyti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes teisinėje valstybėje netoleruotina, kad akivaizdžiai neteisėtas administracinis aktas sukeltų netgi menkiausias neigiamas pasekmes.

5. Ginčijamu sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą 2 083 639 Eur sumą šiai dienai negaliojančio sprendimo, t. y. sprendimo, kurio galiojimas yra sustabdytas, pagrindu. Kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, galima daryti išvadą ir interpretuojant ginčijamo sprendimo turinį, kadangi iš sprendime nurodytų teiginių galima suprasti, kad Departamentas nereikalautų mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdytas Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 galiojimas, kuris būtent šiuo metu ir yra sustabdytas. Šiuo atveju yra būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi jų nepritaikius pareiškėjas privalėtų sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, dėl ko pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam tenkančios mokesčio sumos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais, kas sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas sprendimo galiojimo sustabdymas.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti AB „Volfas Engelmen“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas nurodo, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Tačiau pareiškėjas šiems teiginiams pagrįsti kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie įmonės gamybos mąstą, apyvartines lėšas, darbuotojų skaičių ir kitų duomenų, leidžiančių įvertinti finansinę įmonės būklę ir kitas aplinkybes dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 13, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-13, pareiškėjas yra įpareigotas sumokėti 2 083 639 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosiomis sumomis padengti. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, 2 083 639 Eur mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas pagal Mokesčių administracinio įstatymo nuostatas, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo AB „Volfas Engelman” prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 13 dėl 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo akto Nr. MAKP-13 tvirtinimo. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 2 083 639 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti šio sprendimo galiojimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą nėra pagrindo, tai būtų teisiškai beprasmiška.

Dėl paminėtų argumentų darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė