8cdaff6a-979f-41cd-8248-aa79691b52de · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-1049/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00449-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1;

(S)

2.4.6.4.2; 2.4.6.4.2

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,

dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,

nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme ir paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio Å¡ioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamÄ jį įsakymÄ ir 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nutartį atlikta bausmės dalis su visais nurodytais įskaitymais.

Iš A. V. solidariai su N. V., iš kurio žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-336/2022, priteista nukentėjusiajam A. A. 500,00 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendyje, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir A. V. paskira galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su N. V. (nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu) ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, (paskelbta jo paieÅ¡ka), 2020 m. liepos 10 d. apie 19.00 val., V. A. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N. V. tyčia smogus peiliu vienÄ kartÄ A. A. į deÅ¡inę kojÄ , bendrais veiksmais su N. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ sudavė nukentėjusiajam dvideÅ¡imt smÅ«gių kumščiais į galvÄ , tris kartus įspyrė parkritusiam nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip smurtaudami, bendrais veiksmais, sukėlė A. A. fizinį skausmÄ ir padarė aklÄ durtinę - pjautinę žaizdelę deÅ¡inėje Å¡launyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡iniajame kelyje, kairiame žaste, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, lÅ«pų gleivinėje, odos nubrozdinimÄ nosyje, apatinės lÅ«pos kairėje, pasmakrės deÅ¡inėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, nosies sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mai, įvertinę teisiamojo posėdžio metu apklaustų nuteistojo A. V., nukentėjusiojo A. A., liudytojų V. A., D. S. (A.) parodymus ir iÅ¡tyrę byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ apie sumuÅ¡imÄ ; įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G1622/2020(02), sprendė, kad nors A. V. savo kaltės nepripažino, tačiau jis veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , bei N. V., kuris buvo pripažintas kaltu 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Aidas Mažeika praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, pakeisti – vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu A. V. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – 6 (Å¡eÅ¡erius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.

3.1. Skunde pabrėžiama, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. V. atžvilgiu grindžiamas abejotinais jo kaltės įrodymais (nukentėjusiojo nuomone, spėjimu), jis priimtas vadovaujantis prielaidomis, visos abejonės ir neaiškumai yra aiškinami jo nenaudai, todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis.

3.2. Apeliantas cituodamas parodymus, pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nukentėjusiojo A. A. parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iÅ¡ esmės vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Tačiau gynėjas pabrėžia, kad Å¡iuose nuosekliuose, logiÅ¡kuose, teismo posėdžiuose patvirtintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusysis niekuomet kategoriÅ¡kai neteigė, kad A. V. bÅ«tų jam sudavęs smÅ«gius. Nukentėjusysis nuosekliai aiÅ¡kino, kad smÅ«gius ir spyrius juto, tačiau nematė kas juos sudavė, kad jam smÅ«gius sudavė visi trys asmenys tik mano, jam galėjo atrodyti, kad jis tuo metu galėjo nukentėti nuo visų trijų asmenų, jam atrodė taip, kad jį mušė trys asmenys, sakė, kad smÅ«giavo visi, tačiau jis nematė, tik juto smÅ«gius, jam atrodė, kad jį mušė visi trys asmenys, pirmas jam sudavė N. V., o paskui nieko nematė, tik juto smÅ«gius. Todėl yra logiÅ¡ka, kad tokiÄ nuomonę, bet ne faktÄ , jis iÅ¡sakė ir savo artimiesiems iÅ¡ karto po įvykio, o Å¡ie jÄ patvirtino apklausų metu. Apeliantas pažymi tai, kad A. V. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams.

3.3. Gynėjo teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis vienu metu juto suduodamus ne vienÄ ir ne du smÅ«gius, suduodamus ne vieno asmens patvirtina, jog vienu metu jį mušė ne vienas asmuo, tačiau stovėdamas vienas žmogus gali suduoti mažiausiai tris smÅ«gius vienu metu trimis galÅ«nėmis, todėl tokia teismo motyvacija prieÅ¡tarauja elementariai žmogaus anatomijai.

3.4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į netrukus po įvykio, duotus N. V. parodymus, kurs jis nurodė, kad kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, pastarajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Smūgiuojant kojomis brolis A. V. jį bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. A. V. jokių smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 110–111). Gynėjas pažymi ir tai, kad dėl smūgių skaičiaus kaltinimas šioje dalyje suformuluotas remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1622/2020(02) nurodyta, kad A. A. sužalojimai padaryti ne mažiau 9 trauminių poveikių pasėkoje. Vienas iš trauminių poveikių yra akla durtinė–pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje, todėl sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir 8 trauminiais poveikiais (smūgiais rankomis ir kojomis), o toks trauminių poveikių skaičius gerokai artimesnis N. V., nei A. A. parodymams.

3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad jei apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog pirmos instancijos teismas netinkamai subendrino A. V. paskirtas bausmes ir Å¡i klaida turi bÅ«ti iÅ¡taisyta bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis) apėmimo bÅ«du subendrino su bausme, paskirta 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 259 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai Å¡iÄ subendrintÄ bausmę subendrino visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paskirta bausme. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Å ie du nusikaltimai yra net per tris pakopas pagal sunkumo laipsnį, todėl neabejotinai konstatuotina, jog jie labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Dėl Å¡ios priežasties A. V. galutinė subendrinta bausmė už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje turėjo bÅ«ti sudėtos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (Å¡eÅ¡eri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. Prokurorė nurodė, kad A. V. dėl nežymaus A. A. sveikatos sutrikdymo nuteistas pagrįsta, tačiau sutiko su apeliacinio skundo dalimi dėl netinkamo bausmių subendrinimo ir prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad nuteistojo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Taip pat apeliantas, atmetus apeliacinio skundo dalį dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, praÅ¡o peržiÅ«rėti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemÄ , o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei iÅ¡ esmės padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo A. V. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiÅ¡kai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados dėl A. V. nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetÄ , detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. V. įvykdė jam inkriminuojamÄ veikÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. V. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiÅ¡kinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius ir t. t., bet ir pagal iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet galėjo bÅ«ti 2020 m. liepos 10 d., su broliu N. ir D. Z., užėjo pas V. A. atsigerti arbatos. Besisvečiuojant, iÅ¡ kariuomenės sugrįžo A. A.. Brolis N. V. nuėjo į kitÄ kambarį pasikalbėti su A. A.. N. V. buvo piktas, kad A. A. tarnauja kariuomenėje. Begeriant arbatÄ iÅ¡girdo, kad pokalbis peraugo į muÅ¡tynes. Jis su D. Z. nuėjo į tÄ kambarį, kuriame matė A. A. stovintį gynybinėje padėtyje – buvo užsidengęs veidÄ ir nieko nematė, o N. V. jį puolė kumščiais. Todėl mano, kad nukentėjusysis girdėdamas juos ateinančius, manė, kad ir jie mušė. Po to su broliu N. V. išėjo iÅ¡ buto, o D. Z. pasiliko (4 t., b. l. 157–158). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju.

9. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nors nukentėjusiojo A. A. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, tačiau nukentėjusysis nei vienos apklausos metu kategoriÅ¡kai netvirtino, jog jam smÅ«gius sudavė ir A. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo A. A. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nukentėjusysis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, atmeta gynėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus. IÅ¡ tiesų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. duodamas parodymus, abejojo ar jam smÅ«gius sudavė ir A. V., tačiau iÅ¡ posėdžių salės paÅ¡alinus kaltinamÄ jį ir jo motinÄ , teismui vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaičius nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126–127, 132–134), jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jį mušė visi trys asmenys bei tai, kad jis bijo A. V., nenori turėti problemų (4 t., b. l. 169–170). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 17.30 val., grįžo pas brolį V. A., nes tuo metu atlikinėjo privalomÄ jÄ karo tarnybÄ . Apie 18.30 val. V. A. išėjo iÅ¡ buto, jis liko vienas. Apie 19.00 val. iÅ¡girdo kaip atsidaro buto durys ir pamatė į butÄ užeinančius tris asmenis. Pirma ėjo jam nepažįstamas vaikinas, o jam iÅ¡ paskos N. ir A. V.. Nepažįstamasis bandė suduoti smÅ«gį pirmas, tačiau nepataikė, tuomet N. V. dÅ«rė peiliu į deÅ¡inę kojÄ virÅ¡ kelio. Jam pajutus stiprų skausmÄ ir susilenkus, visi trys asmenys bendrai sudavė apie 20 smÅ«gių rankomis į galvÄ ir veidÄ , o jam parkritus įspyrė į nugarÄ ties juosmeniu, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ ir kairę kojÄ . Asmens parodymų atpažinti iÅ¡ pateiktų nuotraukų metu A. A. atpažino visus tris jį sumuÅ¡usius asmenis, taip pat ir A. V. (1 t., 139–14, 148–154, 157–163).

10. Netikėti nukentėjusiojo A. A. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Tai, kad jo atžvilgiu smurtÄ vartojo visi trys asmenys, nukentėjusysis A. A. nurodė ir savo artimiesiems – broliui V. A. bei mamai D. S. (buvusi pavardė A.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad įvykio metu jo bute nebuvo, jis arbatos su A. V. negėrė. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ privalomosios karo tarnybos pas jį į butÄ grįžo brolis, kurį bute paliko vienÄ , nes apie 18.30 val. iÅ¡vyko į gimtadienį. Apie 20.00 val. savo telefone rado praleistÄ brolio skambutį ir SMS žinutę. Paskambo broliui, kuris verkdamas papasakojo, kad jį sužalojo N. V., jo brolis A. V. ir vaikinas vardu D.. Liepė A. A. kvieti policijÄ , tačiau jis to nepadarė. KitÄ dienÄ matė brolį, buvo sutinusi galva, užtinę akys bei dÅ«ris į Å¡launį (4 t., b. l. 169–170). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. S. (buvusi pavardė A.) nurodė, kad sÅ«nus A. A. jai sakė, jog jį sumušė trys asmenys, tai yra N. V., jo brolis bei dar vienas asmuo vardu D. (4 t., b. l. 170).

11. Tai, kad nukentėjusiajam A. A. įvykio dienÄ buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1622/2020(02), kurioje A. A. konstatuota akla durtinė-pjautinė žaizdelė deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡iniajame kelyje, kairiame žaste, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, lÅ«pų gleivinėje, odos nubrozdinimai nosyje, apatinės lÅ«pos kairėje, pasmakrės deÅ¡inėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, nosies sumuÅ¡imas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 10 d. Akla durtinė - pjautinė žaizdelė deÅ¡inėje Å¡launyje padaryta aÅ¡triu duriančiu pjaunančiu daiktu, o kiti nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti ranka, koja ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio kietas bukas daiktas, ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 9–13).

12. NuoseklÅ«s nukentėjusiojo A. A., liudytojo V. A. parodymai paneigia nuteistojo A. V. parodymus, kad įvykio metu jis svečiavosi pas V. A., gėrė arbatÄ , o iÅ¡girdęs, kad N. V. muÅ¡asi su A. A., ėjo jų iÅ¡skirti. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo parodymais nustatyta, kad apie 19 val. bute V. A. nebuvo, jis jau buvo iÅ¡vykęs į gimtadienį. Sprendžiant A. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimÄ svarbu paminėti ir tai, kad analizuojamu atveju jis veikė bendrininkų grupėje kartu su N. V., kuris pripažintas kaltu ir nuteistas 2022 m. vasario 21 d.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirtÄ Ä¯ atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Byloje nustatytais duomenimis neabejotina, kad tiek A. V., tiek N. V. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirtÄ Ä¯ atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , veiksmai buvo nukreipti į bendrÄ tikslÄ . Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudarančius veiksmus.

Svarbu tai, kad asmenys bÅ«tų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iÅ¡ anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimÄ , taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant iÅ¡ankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veikÄ â€“ sudarančius veiksmus.

Kiekvieno bendrininko veiksmai turi bÅ«ti reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iÅ¡ esmės pasunkėtų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam A. V. ir kitiems dviems asmenimis užėjus į butÄ iÅ¡ karto buvo pradėtas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Nepažystamasis asmuo, vardu D., pirmasis bandė suduoti A. A. smÅ«gį, to nepavykus padaryti N. V. nukentėjusiajam peiliu sužalojo kojÄ . Nukentėjusiajam susirietus, visi trys asmenys sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis.

Tokie A. V., N. V. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirtÄ Ä¯ atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ veiksmai laikytini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – nukentėjusiojo sužalojimo – įgyvendinimo procesÄ , visi tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieÅ¡taravo, todėl, darytina iÅ¡vada, kad A. V., vykdydamas jam inkriminuojamus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, veikė bendrininkų grupėje. PrieÅ¡inai nei nurodo gynėjas savo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajam A.

A. suduotų smūgių skaičiaus rankomis. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 9 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau tai nepaneigia nuoseklių nukentėjusiojo A. A. parodymų apie suduotų smūgių skaičių.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Dėl bausmių subendrinimo

14. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimÄ ir dėl bausmių subendrinimo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. V. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyręs 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi apėmimo bÅ«du subendrino su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausme. Nors nuosprendžiu nustatydamas subendrintos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ , tačiau 2023 m. kovo 13 d. nutartimi jÄ iÅ¡taisė. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas subendrintÄ bausmę, taikant visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo principÄ , tai yra vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi ir 9 dalimi subendrino su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nutartimi, kuria pripažintas Å . K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė A. V. galutinę subendrintÄ bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne bausmių visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dÄ , o bausmes apimti, kadangi nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumÄ .

15. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali bÅ«ti bendrinamos apėmimo bei visiÅ¡ko arba dalinio sudėjimo bÅ«dais. Bausmių bendrinimo apėmimo bÅ«du atvejai yra nurodyti BK 63 straipsnio 5 dalyje ir pagal Å¡iÄ normÄ teismai bausmių apėmimÄ taiko tais atvejais, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. V. paskirtÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, tai yra apėmimo bÅ«du, subendrino su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu už baudžiamÄ jÄ nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje paskirta 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę bendrindamas su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nutartimi, kuria pripažintas Å . K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai taikė visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , numatytÄ BK 63 straipsnio 3 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir toks bausmių subendrinimas nepagrįstai sunkina nuteistojo A. V. teisinę padėtį, kadangi bausmės turėjo bÅ«ti apimamos.

17. AiÅ¡kinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ bausmių apėmimo taikymo pagrindÄ , teismų praktikoje pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, 2K-69-788/2023).

18. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nutartimi pripažintas Å . K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, suderinta bausmė su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), o 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taigi A. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims (baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. V. pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimÄ , kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, todėl paskyrė neteisingÄ galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Esant Å¡ioms aplinkybėms keičiama skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir atitinkamai nustatytinas galutinės subendrintos bausmės dydis – 6 (Å¡eÅ¡eri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. V. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausme, bei 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nutartimi, kuria pripažintas Å . K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, nustatyta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant Å¡velnesnes – tai yra 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmes ir paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė Averkienė

Algirdas Jaliniauskas

Audrius Meilutis