8cd7204e-c32a-47b2-9dd0-bbd31117357b · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-179-485/2014Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01684-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1.1.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. vasario 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2013-10-12, apie 4 val. 25 min., prie pramogų centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas girtas (girtumÄ nusistatyti atsisakė), elgdamasis nepagarbiai, grasindamas pareigÅ«nus atleisti iÅ¡ darbo, reikalavo, kad jie paleistų sulaikytÄ jo draugÄ , nurodinėjo policijos pareigÅ«nams, kÄ jie turi daryti, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, einančių jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu E. G. padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 str. 2 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 400 Lt (keturių Å¡imtų litų) bauda.E. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Skunde nurodo, kad teismas, besÄ lygiÅ¡kai pasikliovė liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymais ir jais vadovavosi nutardamas, kad jis nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Tačiau tarp jo ir liudytojo A. R. paaiÅ¡kinimų bei policininkų parodymų yra prieÅ¡taravimų. Patikimais įrodymais laikytini tik tokie liudytojų parodymai, kuomet jie yra detalÅ«s bei nuoseklÅ«s atpasakojant visas prieÅ¡ pažeidimo įvykį bei po jo besiklosčiusias aplinkybes. Nagrinėjant administracinę bylÄ turi bÅ«ti nustatyta ir įvertinta ar po įvykio arba teisme liudiję asmenys neturi konkrečioje byloje suinteresuotumo, kad bÅ«tų priimtas neteisingas sprendimas.

Minėtų liudytojų parodymų teisingumas vien dėl to, kad jie policininkai, negali bÅ«ti prezumuojamas, tuo labiau, kad paprastai visi policininkai siekia įrodyti ne tik objektyviÄ tiesÄ , kad tik bÅ«tų priimtas jų parodymais pagrįstas sprendimas. Liudytojų parodymai yra ne tik nuoseklÅ«s, bet ir iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja vieni kitiems, nors tai ir ne visiÅ¡kai atsispindi teismo posėdžio protokole. Liudytojų parodymams prieÅ¡tarauja visÄ Ä¯vykį užfiksavusio vaizdo įraÅ¡o medžiaga, kuri laikytina patikimesniu įrodymu už subjektyvius policininkų parodymus, nors teismas iÅ¡ esmės jo detaliai neanalizavo.

Stebint vaizdo įraÅ¡Ä tampa visiÅ¡kai akivaizdu, kad jis patvirtina bÅ«tent jo ir liudytojo A. R. paaiÅ¡kinimus, kad jis vienÄ kartÄ , klausdamas, už kÄ buvo sulaikytas jo draugas ir ar negalima jo paleisti, buvo priėjęs prie sulaikytÄ jį į automobilį vedusio policininko, o pats sulaikytas buvo tik tuomet, kai policininkai jau kitoje vietoje aptarinėjo kažkokį kitÄ Ä¯vykį, o jis tuo metu tik paklausė vieno jų pavardės ir bÅ«tent tai, o ne kitos priežastys lėmė jo sulaikymÄ . Be to, apylinkės teismas be jokio pagrįsto pagrindo kritiÅ¡kai vertino liudytojo A.

R. parodymus, manydamas, kad jie yra draugai, ir šio liudytojo nesimato vaizdo įraše. Liudytojas teisme aiškiai pasakė, kad jie yra tik šiek tiek pažįstami per kitus draugus, o šio liudytojo parodymų nuoseklumas, atsakant į detalius Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės klausimus, neleidžia abejoti, kad jis iš tiesų buvo įvykio vietoje, juo labiau, kad ir vaizdo įraše matosi tuo metu šiek tiek atokiau buvusi grupelė žmonių. Tiek vaizdo įrašas, tiek pačių policininkų parodymai patvirtina, kad po sulaikytojo patalpinimo į policijos automobilį teritorijoje viešoji tvarka pažeidinėjama nebuvo ir netgi, kaip jie patys pripažino, nebuvo realios grėsmės viešajai tvarkai, taigi jis netgi ir negalėjo kaip nors trukdyti jiems eiti pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis, tariamai reikalaudamas paleisti savo sulaikytÄ draugÄ , netrukdė policininkams eiti jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo pareigas ir tikrai neignoravo kokių nors teisėtų jų reikalavimų, nes vien tik pavardės paklausimas, kuris ir tapo jo sulaikymo dingstimi, kaip ir ankstesnis kreipimasis, klausiant, ar negalima paleisti, jo nuomone, nepagrįstai sulaikyto asmens, administraciniu teisės pažeidimu nelaikytini. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas neteisingai įvertino liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymus, be jokio pagrindo kritiÅ¡kai vertino jo paaiÅ¡kinimus ir liudytojo A.

R. parodymus, kurie visiÅ¡kai patvirtina vaizdo įraÅ¡u nustatytas įvykio aplinkybes, o jokių kitų duomenų, kurie nekeltų pagrįstų abejonių dėl jam inkriminuoto ar kokio nors kito administracinio teisės pažeidimo, byloje nėra. Byla pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, t.y. nebuvo paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai tarp policininkų parodymų (tiek tarpusavyje, tiek lyginant su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotomis aplinkybėmis), todėl, jeigu apeliacinio skundo argumentai pasirodytų nepakankami, sprendžiant Å¡io skundo pagrįstumÄ turėtų bÅ«ti surengtas žodinis procesas.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .E. G. skundas tenkinamas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (LR ATPK 256, 257 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. G. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nu­ro­dymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad asmuo atsakytų pagal LR ATPK 187 str. 2 d., numatytÄ teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , už kÄ ir yra nubaustas E. G., pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigÅ«nas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi bÅ«ti teisėti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-841/2006).Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. G. bÅ«damas girtas (girtumÄ nusistatyti atsisakė), elgdamasis nepagarbiai, grasindamas pareigÅ«nus atleisti iÅ¡ darbo, reikalavo, kad jie paleistų sulaikytÄ jo draugÄ , nurodinėjo policijos pareigÅ«nams, kÄ jie turi daryti, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, einančių jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . Tačiau E. G. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokių ir kokiuose teisės aktuose numatytų teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų jis nevykdė. Tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo ap­lin­ky­bių nustatinėjimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde E. G. neigia savo kaltę ir tvir­tina, jog, policijos pareigÅ«nams sulaikius jo draugÄ L.

L., jis policijos pareigÅ«no paklausė, už kÄ sulaikė jo draugÄ , Å¡is atsakė, kad nežino, sakė eiti paklausti kitų pareigÅ«nų, o paklausus pareigÅ«no N. K., Å¡is atsakė “dink”, todėl jis atsitraukė. Kai liko keli žmonės, jis pareigÅ«nų vėl paklausė, kodėl sulaikytas jo draugas, klausė, ar jį gali paleisti, kad galėtų važiuoti namo. PareigÅ«nai jam du kartus pasakė „eik iÅ¡ čia“, tada paklausus pareigÅ«no N. K. pavardės, Å¡is jį sugriebė ir liepė eiti į policijos automobilį.

Iš šių pažeidėjo parodymų matyti, kad E. G. kalbindamas pareigūnus tik norėjo sužinoti priežastį, dėl kurios buvo sulaikytas jo draugas, ir paprašyti jį paleisti. Liudytojas A. R. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad E. G. priėjęs prie pareigūnų paklausė, dėl ko buvo sulaikytas jo draugas ir paprašė jį paleisti. Pareigūnas sakė „dink iš čia“, tada E. G. pasišalino. Po kiek laiko E. G. vėl priėjo ir tada jį policininkas sulaikė bei įsodino į automobilį.

Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Å¡io liudytojo parodymais, nurodydamas, kad jis yra E. G. pažįstamas ir vaizdo įraÅ¡e jo nesimato, nėra aiÅ¡ku, kur jis stovėjo bei ar tiksliai žino įvykio aplinkybes. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, liudytojo A. R. parodymai sutampa ne tik su E. G. parodymais, bet ir neprieÅ¡tarauja byloje esančiam vaizdo įraÅ¡ui. Be to, apklausdamas liudytojÄ pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, kÄ matė liudytojas ir kurioje vietoje įvykio metu jis stovėjo.

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad, kai buvo sulaikytas ir į automobilį nuvestas E. G. draugas, jis priėjo prie policijos pareigūnų, vėliau atsitraukė, po kurio laiko vėl priėjo prie policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. G. kelis kartus buvo priėjęs prie policijos pareigūnų, kuriems trukdė atlikti viešosios tvarkos saugojimo po kilusio konflikto funkcijas, nes visas policijos pareigūnų dėmesys turėjo būti nukreiptas į E. G.. Tačiau tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pačių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad po sulaikyto asmens patalpinimo į policijos automobilį teritorijoje viešoji tvarka pažeidinėjama nebuvo ir nebuvo realios grėsmės jai kilti.

E. G. tvarkos taip pat nepažeidinėjo, agresyviai nesielgė. Konstatuotina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų N. K., E. V. ir N. Č. parodymus. Vien kalbėjimas su policijos pareigÅ«nais, praÅ¡ymasjų paleisti savo sulaikytÄ draugÄ ir reiÅ¡kiamas nepasitenkinimas dėl, jo manymu, nepagrįsto draugo sulaikymo, neduoda pagrindo manyti, kad E. G. trukdė policijos pareigÅ«nams eiti jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo pareigas.AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenimis nebuvo įro­dy­ta, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ .

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).Byloje nustatytų aplinkybių visuma su­kelia abejonių ir neaiÅ¡kumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties bu­vi­mo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet ko­kios abejonės ar prieÅ¡­taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o nesant galimybės to pa­da­ryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ , pripažindamas E. G.

įvykdžius admi­nis­tra­cinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 187 str. 2 d., todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., 2 d., 30213 str. n u t a r ė : E. G. skundÄ tenkinti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ panaikinti iradministracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjas                          Algirdas Remeika