8cd66ccc-dbf2-46dc-8aee-b32cadf98e11 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-386-1009/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01160-2018-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.3.1.3.; 3.3.1.5 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei O. M., jos atstovui advokatui A.

J., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatyto, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi, priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis po 190,00 Eur. IeÅ¡kinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu M. M.. Dar iki santuokos įregistravimo jiems (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus E. M.. Nuo pat santuokos pradžios atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartÄ bandė koduotis, tačiau tai padėdavo tik keliems mėnesiams.

Likusiu laiku nuolatos svaigindavosi, atvykdavo į darbo vietÄ iÅ¡gėręs arba visiÅ¡kai nepasirodydavo dėl to prarado nuolatinį darbÄ . Kurį laikÄ sutuoktinių vienintelis pragyvenimo Å¡altinis buvo iÅ¡moka už vaikÄ . Neapsikentusi tokia padėtimi ieÅ¡kovė įsidarbino barmene. Tačiau tuomet atsakovas, naudodamas psichologinį smurtÄ , t. y. sakydamas, jog kitaip eis vogti arba kÄ nors pasidarys sau, versdavo jÄ pirkti jam alkoholinius gėrimus ir cigaretes. Jai atsisakius imdavosi smurtauti. Nevengdavo pakelti rankos ir judviejų vaiko akivaizdoje.

Verta paminėti, kad M. M. yra teistas. Nuolatinį girtavimÄ sekdavo smurto protrÅ«kiai. Atsakovas smurtaudavo ne vien prieÅ¡ jÄ , bet ir prieÅ¡ ten pat gyvenančius savo tėvus. Jie ne kartÄ buvo iÅ¡kvietę policijÄ , tačiau konfliktui nurimus atsiimdavo kaltinimus. Ä®bauginta savo sutuoktinio vykdavo slėptis pas savo tėvus, į policijÄ nesikreipdavo, nes bijodavo, kad jis gali pradėti smurtauti ir prieÅ¡ judviejų sÅ«nų ar jos tėvus. Dėl atsakovo elgesio ji buvo priversta neturėti su savimi grynų pinigų ir banko kortelių, nes atsakovas nesigėdydavo vogti ir iÅ¡ jos piniginės. Nebegalėdama gyventi nuolatinėje baimėje, ji kartu su sÅ«numi buvo laikinai iÅ¡vykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ten dirbo.

M. M. ne kartÄ prisipažino, jog vedė jÄ tik dėl to, jog tai padeda jam gauti mažesnę bausmę už atliktus nusikaltimus. Tačiau ir jai laikinai iÅ¡vykus gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas jÄ terorizavo, siekė iÅ¡ jos gauti pinigų, grasino atimsiantis vaikÄ , deportuosiantis jÄ atgal į LietuvÄ ir čia susidorosiantis. M. M. įvykdžius eilinę nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, suteikė jai galimybę grįžti į LietuvÄ bei planuoti savo gyvenimÄ .

Dėl tokio sutuoktinio elgesio ji nori nutraukti santuokÄ . Atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas, jo elgesys buvo nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, tai yra buvo smurtaujama, vartojamas alkoholis, taip pat santuokos metu nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Ji įsitikino, kad susitaikyti ir Å¡eimos iÅ¡saugoti jau nebepavyks. Ji nebenori gyventi kartu su atsakovu. Dėl sugriauto Å¡eiminio gyvenimo, dėl pažeminimo, kurį jai teko iÅ¡kęsti, dėl niekinimo, nesiskaitymo su ja, dėl didelės nepagarbos ieÅ¡kovė kaltina atsakovÄ ir praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės. Å iuo metu abu sutuoktiniai yra veiksnÅ«s, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių įtakoti bÅ«tinybę teikti vienas kitam tarpusavio iÅ¡laikymÄ .

Esant tokioms aplinkybėms nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neturėtų reikalauti ir/ar mokėti kompensacijų, paÅ¡alpų ar kitų mokėjimų vienas kito iÅ¡laikymui. Todėl vienam iÅ¡ kito iÅ¡laikymas nepriteistinas. Kita vertus, nutraukus santuokÄ dėl atsakovo kaltės, jis neturėtų teisės į iÅ¡laikymÄ Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnio 4 dalies pagrindu. PraÅ¡o nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. IeÅ¡kovė yra pajėgi materialiai aprÅ«pinti savo vaikÄ , sudaryti palankias sÄ lygas jam augti, vystytis, lavintis.

Šiuo metu vaikas gyvena su ja. Ji įsitikinusi, jog gali geriau suprasti ir patenkinti vaiko kasdienius poreikius, pasirūpinti jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tarp jos ir vaiko yra susiklostęs glaudus šeiminis ryšys, jie labai artimi. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Tėvo elgesys ir gyvenimo būdas niekaip negali būti sietinas su toleruotinu pavyzdžiu mažamečiui vaikui. Todėl vaikų gyvenamoji vieta teismo turėtų būti nustatyta su ja. Šalių sūnui šiuo metu yra 3 metai.

Pastaruoju metu ji viena augina ir prižiÅ«ri vaikÄ , stengiasi patenkinti ne tik fiziologinius jo poreikius, bet ir suteikti visas sÄ lygas, kad vaikas galėtų gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Atsakovas vaiko neaugina, jo auklėjime nedalyvauja, neteikia lėšų jo iÅ¡laikymui. Ji nebeiÅ¡gali pati viena patenkinti visų jo poreikių, todėl atsakovas turėtų skirti savo turtinei padėčiai proporcingÄ dalį iÅ¡laikymo, reikalingo vaiko poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirÅ«pinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, jau nekalbant apie papildomÄ vaiko ugdymÄ ar pramogas.

Ji nuolat materialiai aprÅ«pina vaikÄ , moka už lavinimÄ ugdymo įstaigoms, perka maistÄ , drabužius, todėl žino kiek kainuoja vaiko iÅ¡laikymas. IÅ¡ viso vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniÅ¡kai po 380,00 Eur: maistui - 100 eurų; pramogoms ir laisvalaikiui, žaislams, atostogoms -50,00 Eur; sveikatos ir higienos priežiÅ«rai – 40,00 Eur; gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laidos, tenkančios vaikui – 100,00 Eur ; rÅ«bams, avalynei – 90,00 Eur. Pateiktas iÅ¡laikymo dydis ir jo paskirstymas yra orientacinio pobÅ«džio.

Atsakovas nėra ligonis, jis yra darbingas, sveikas vyras, todėl turi pareigÄ dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų skirti pakankamÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui vaikui. Vaikui augant, auga jo poreikiai ir ateityje iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui tik didės. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad vaikas gyvena su mama ir tik ji viena užtikrina jo teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nuo kurios priklauso ir daugelio kitų vaiko teisių tinkamas įgyvendinimas, tik ji rÅ«pinasi vaiko kasdieninių poreikių patenkinimu, auklėja, ruoÅ¡ia maistÄ , kasdien prižiÅ«ri, o moteriai vienai auginti mažametį vaikÄ - tai tikrai labai didelis ir atsakingas darbas.

Esant tokioms teisės normoms, atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas lieka gyventi su motina ir tik ji tenkins jo kasdienius poreikius, iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo turėtų bÅ«ti priteista 1/2 vaikui reikalingo iÅ¡laikymo, t. y. 190,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės. PraÅ¡o nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas M. M. su sÅ«numi E. M. bendrauja Å¡iais etapais:

1. Atsakovas M. M. prieÅ¡ pageidavimÄ bendrauti sÅ«numi įpareigojamas susirasti psichologÄ ir baigti tėvystės įgÅ«džių kursus bei gauti apie tokių kursų iÅ¡klausimÄ patvirtintÄ pažymÄ ;

2. Atsakovas bendrauja su sÅ«numi Raseinių Krizių centro patalpose, esančiose adresu Maironio g. 7, Raseiniai dalyvaujant psichologui. Parinkti psichologÄ pavesti Raseinių krizių centrui. Bendravimo su vaiku datas ir laikÄ paskiria psichologas, atsižvelgdamas į Å¡alių ir vaiko užimtumÄ , per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du atsakovo ir vaiko susitikimai. Tuo atveju jei vaikas ar Atsakovas dėl svarbių priežasčių negalės nuvykti į Raseinių krizių centrÄ , IeÅ¡kovė ir Atsakovas privalės nevėliau kaip vienÄ dienÄ iki susitikimo apie tai telefonu informuoti vienas kitÄ bei Krizių centro psichologÄ bei suderinti kitÄ susitikimo datÄ .

Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos bÅ«tų mokamos, nustatyti atsakovui. IeÅ¡kovė įsipareigoja užtikrinti Å¡alių nepilnamečio vaiko dalyvavimÄ su Atsakovu, kurie vyks Raseinių krizių centro patalpose. Tokie susitikimai trunka ne trumpiau kaip vienerius metus ir ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Jei dėl Atsakovo kaltės susitikimų pas psichologÄ skaičius bus mažesnis kaip 24 kartai per metus, terminas bendravimui pas psichologÄ turėtų bÅ«ti pratęstas ne trumpiau kaip pusei metų, tačiau Å¡is etapas bendravimo vaiko ir tėvo pas psichologÄ baigtinas tik kai vaikas bei Atsakovas susitiks pas psichologÄ ne mažiau kaip 24 kartus; 3. Pasibaigus Å¡iam nustatytam pereinamajam laikotarpiui bendrauti sekančia tvarka: 3.1.

PirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį pasiima vaikÄ iÅ¡ IeÅ¡kovės namų 11 val. ir pristato į jos namus sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; 3.2. Vaiko atostogų metu Atsakovas pasiima sÅ«nų pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 11 val. ir pristato į IeÅ¡kovės namus praėjus pusei atostogų (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) iki 19 val. arba iki 12 val. Jeigu sÅ«naus atostogų trukmė susideda iÅ¡ nelyginių dienų skaičiaus; 3.3. Å venčių dienomis Atsakovas bendrauja su sÅ«numi sekančia tvarka:

1) gruodžio 31 dienÄ - neporiniais metais 11 val. pasiima sÅ«nų ir kitÄ dienÄ grÄ Å¾ina motinai iki 19 val. įjos namus;

2) vasario 16-Ä jÄ Atsakovas pasiima sÅ«nų iki 19 val. Å¡ventės iÅ¡vakarėse ir grÄ Å¾ina sekančiÄ dienÄ iki 19 val. į IeÅ¡kovės namus; 3) kovo-11-Ä jÄ - sÅ«nus lieka su motina;

4) Å v. Velykų sekmadienį ir pirmadienį poriniais metais sÅ«nų pasiima Atsakovas Å¡ventės iÅ¡vakarėse iki 19 val. ir pasibaigus Å¡ventėms prieÅ¡ darbo dienÄ iki 19 val. grÄ Å¾ina sÅ«nų į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

5) gegužės 1-Ä jÄ - Atsakovas pasiima sÅ«nų iki 19 val. Å¡ventės iÅ¡vakarėse ir grÄ Å¾ina motinai iki 19 val. į jos namus;

6) Motinos dienÄ - sÅ«nÅ«s lieka su motina;

7) Tėvo dienÄ - sÅ«nų Atsakovas pasiima iki 19 val. Å¡ventės iÅ¡vakarėse ir grÄ Å¾ina motinai Å¡ventės dienÄ iki 19 val. į jos namus;

8) birželio 24-Ä jÄ - sÅ«nus lieka su motina;

9) liepos 6-Ä jÄ - sÅ«nų Atsakovas pasiima iÅ¡ motinos namų iki 19 val. ir Å¡ventei pasibaigus grÄ Å¾ina iki 19 val. į motinos namus;

10) rugpjūčio 15‑Ä jÄ - sÅ«nus lieka su motina;

11) lapkričio 1-Ä jÄ - neporiniais metais Atsakovas sÅ«nų pasiima iÅ¡ motinos namų iÅ¡vakarėse iki 19 val., po Å¡ventės vakare iki 19 val. grÄ Å¾ina motinai į jos namus; 12) gruodžio 24-Ä jÄ , 25-Ä jÄ ir 26-Ä jÄ dienomis - poriniais metais sÅ«nų Atsakovas pasiima Å¡venčių iÅ¡vakarėse iki 19 val. ir Å¡ventei pasibaigus prieÅ¡ darbo dienÄ vakare iki 19 val. grÄ Å¾ina motinai į namus; 3.4. sÅ«naus gimimo dienÄ Å¡venčiama taip - tėvas bendrauja su sÅ«numi dvi valandas po pamokų, jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena; jeigu tai savaitgalio diena - tėvas pasiima sÅ«nų 11 val. ir grÄ Å¾ina motinai iki 19 val.; 3.5 IeÅ¡kovė įsipareigoja informuoti AtsakovÄ apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas iki gyvenamosios vietos pasikeitimo dienos. 3.6. Atsakovas be raÅ¡tiÅ¡ko IeÅ¡kovės sutikimo gali pasiimti sÅ«nų ir iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos neilgesniam kaip 7 dienų laikui.

Ilgesnės nei 7 dienų iÅ¡vykos galimos, suderinus su IeÅ¡kove. Santuokos metu jokio turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi (b. l. 41-47). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nori, kad su sÅ«numi atsakovas bendrautų tik telefonu. Atsakovas M. M. atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o panaikinti ieÅ¡kovei jo pavardę, atlikti DNR tyrimÄ dėl tėvystės nustatymo, nes mano, kad galimai sÅ«nus yra ne jo.

Jei DNR tyrimai nustatytų, kad jis yra vaiko tėvas, pilnai sutinka iÅ¡laikyti sÅ«nų. PrieÅ¡ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijo byloje nereiÅ¡kė. Atsakovui Å¡aukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Å¡iuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, nustatant bendravimo tvarkÄ turėtų bÅ«ti leista atsakovui su sÅ«numi bendrauti telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis.

Su kitais ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka pilnai. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ iÅ¡dėstė ir teismui pateiktoje iÅ¡vadoje (b. l. 51-55). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė O. M. ir atsakovas M. M. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Å alys augina nepilnametį sÅ«nų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). O. M. kartu su sÅ«numi Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodoma, kad O. M. su sÅ«numi E. M. gyvena jos tėvams priklausančiame bÅ«ste. O. M. yra įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ (duomenys neskelbtini). BÅ«dama nepilnametė, 12 klasės mokinė, pastojo, bet mokslus sėkmingai užbaigė, taip pat įgijo vairuotojo pažymėjimÄ . Pas sutuoktinio M. M. tėvus gyveno dvejus metus iki Å¡ių metų vasario mėnesio kuomet parsikraustė atgal pas savus tėvus. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio ji dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“.

O. M. yra darbÅ¡ti, mandagi miestelio gyventa, jos gyvenimo bÅ«das atitinka visuomenėje pripažintas elgesio normas, todėl dėl jos elgesio bei gyvenimo bÅ«do nei iÅ¡ vietos gyventojų, nei iÅ¡ įstaigų ar institucijų nusiskundimų seniÅ«nijoje niekada nėra gauta. M. M. gyvena jo tėvams priklausančiame bÅ«ste. Pastaruoju metu jis dėl jokių savo gerbÅ«vio ar socialinių klausimų į seniÅ«nijÄ nesikreipia ir apie jo užsiėmimÄ , pragyvenimo Å¡altinį duomenų neturi. Jis yra linkęs įsivelti į įvairias konfliktines situacijas, jam bÅ«dingas elgesys, kuris neatitinka visuomenėje pripažintų normų, todėl vietos gyventojų nėra apibÅ«dinamas kaip teigiamÄ Â reputacijÄ turintis asmuo (b. l. 16).

VÄ® „Regitra“ duomenimis nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 17-18), VÄ® „Registrų centras“ duomenis nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus (b. l. 19). M. M. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 22-25). Pažymėtina, jog teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančius ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė deklaratyvius teiginius, neva ieškovė buvo jam neištikima, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nenurodė, šių savo teiginių neįrodinėjo.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka laikoma iÅ¡irusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas – nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, materialiai neiÅ¡laikė ir nerėmė Å¡eimos ir jų mažamečio sÅ«naus, smurtaudavo prieÅ¡ sutuoktinę net ir matant jų mažamečiui sÅ«nui, Å¡iuo metu sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Å ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyviÄ pozicijÄ , teismo posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo nepateikė, iÅ¡reiÅ¡kė tik deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius neva ieÅ¡kovė jam buvo neiÅ¡tikima, taigi iÅ¡ esmės jokiais bÅ«dais nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių.

Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumÄ Å¡eimai, prioriteto gyvenime teikimÄ ne Å¡eimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių. Esant aptartai situacijai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Å iaulių apylinkės teismo (Raseinių rÅ«mų) 2018-05-09 nuosprendžiu ir Å iaulių apygardos teismo 2018-09-27 nuosprendžiu yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintÄ 4 metų laisvės atėmimÄ bausmę, teismas laiko, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), įvertinant ne tik šį atvejį, bet ir netinkamÄ atsakovo elgesį viso jų bendro gyvenimo metu. Nesant prieÅ¡ingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iÅ¡irimo pripažįstant atsakovÄ (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o, kad nutraukus santuokÄ palikti jai santuokos metu turėtÄ pavardę – M.. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o „panaikinti“ ieÅ¡kovei jo pavardę, tačiau vadovaujantis CK 3.69 straipsnio nuostatomis, pripažinus santuokÄ iÅ¡irus dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu Å¡alys susilaukė sÅ«naus, kuris Å¡iuo metu yra nepilnametis, atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti ieÅ¡kovei pasilikti santuokinę pavardę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: O. M. – „M.“, M. M. – „M.“. Dėl Å¡alių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovė sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į iÅ¡laikymÄ (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys gyvendamos santuokoje bendro turto neįgijo.

Dėl kreditorinių prievolių padalijimo Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsiskolinimų neturi. Byloje nepateikti duomenys apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad nei viena šalis kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, bÅ«dÄ , užimtumÄ ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas M. M. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl Å¡iuo metu dėl objektyvių priežasčių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatytina tik su motina. Taip pat sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto atsižvelgtina į tai, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo gimimo gyvena kartu su motina. Atsakovas juo nesirÅ«pina, neteikia materialinio iÅ¡laikymo.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad įvertinus ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygas bei atsakovÄ neigiamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ , mano, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove geriausiai atitiks jo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina O. M. jos gyvenamojoje vietoje. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius bÅ«dus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sÄ lygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimÄ telefonu, laiÅ¡kais ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nuomonės dėl bendravimo tvarkos su sÅ«numi neiÅ¡reiÅ¡kė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsakovas su sÅ«numi galėtų bendrauti telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis. TokiÄ pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad pageidauja, kad atsakovas su sÅ«numi bendrautų tik telefonu. Teismo nuomone, tiek ieÅ¡kovės reikalavimai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡sakyta pozicija dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus.

Taigi atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančiÄ bei vaiko tėvo teisių neapribojančiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : tėvas M. M. gali bendrauti su sÅ«numi telefonu ir kitomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454/2014).

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). IÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas iÅ¡laikymas turi tenkinti jo bÅ«tinus poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi bÅ«ti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nustatyta, jog Å¡alių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl Å¡alys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo. Å alys neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pilnai sutinka iÅ¡laikyti sÅ«nų jei atlikus DNR tyrimÄ bus patvirtinta, kad jis yra E. M. tėvas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo byloje nereiÅ¡kė, neprašė atidėti posėdžio dėl galimybės tai padaryti, atsakovo iÅ¡sakytos abejonės tikrosios tėvystės, laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje nesudaro pagrindo mažinti priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkiÄ turtinę padėtį patekus dėl savo nerÅ«pestingo elgesio (Å¡iuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, praÅ¡ydami mažesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑469/2006).

Atsakovas su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo dydžio sutiko, o ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo nepareiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ atsakovo M. M. nepilnamečiam sÅ«nui E. M. po 190,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės tenkintinas. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio motina – O. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Dėl bylinėjimosi išlaidų Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė byloje patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 100,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 68,00 Eur žyminio mokesčio (190x12mėn.x3proc.=68,00 Eur), nuo kurio ieškovė įstatyto nustatyta tvarka yra atleista, ir 9,96 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi bÅ«ti apvalinamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo M. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei O. M. palikti santuokinę pavardę –– „M.“, atsakovui M. M. – „M.“. Nustatyti nepilnamečio E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama O. M. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečio E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su tėvu M. M., sekančia tvarka: tėvas M. M. gali bendrauti su sÅ«numi telefonu ir kitomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 190,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų, 00 ct) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018-10-11) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Pavesti ieÅ¡kovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sÅ«naus iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 68,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. SprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ ar pripažinti santuokÄ negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Teisėja Sigita Kazlauskienė