2025-04-24 Nr. BB-3049-1-01-1-18900-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1307/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18900-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo I. V. (I. V.) ir jo atstovo advokato Algirdo Misevičiaus kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutarties nuteistojo J. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis I. V. ir jo atstovas advokatas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir nuteistajam paskirtos bausmės bei atitinkamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą dėl šių klausimų iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajam patirtas atstovavimo išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, skiriant nuteistajam bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama sistemingai, šiam visiškai nesipriešinant. Buvo ne spontaniškai, o sąmoningai ir kryptingai (t. y. tyčia) žalojama gyvybiškai svarbi galvos sritis. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydosi iki šiol, tapo iš dalies neįgalus. Liekamieji reiškiniai trukdo jam gyventi normalų ir įprastą gyvenimą. Teismai papildomai turėjo vertinti ar sunkūs veikos padariniai pripažintini nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau to nepadarė, todėl netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą.

Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nenagrinėti civilinio ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas dėl netekto darbingumo. Tai, kad nukentėjusysis šį turtinį reikalavimą įvardijo kaip neturtinį, nėra priežastis šiuo pagrindu jį atmesti ar nenagrinėti. Nukentėjusysis po patirto sužalojimo kurį laiką buvo visiškai nedarbingas, o vėliau jo darbingumas sumažėjo 25 procentais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą bei faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad byloje iš esmės nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kokią realią turtinę žalą patyrė nukentėjusysis. Kasatorių nuomone, net ir nesant duomenų, tikėtina, kad asmuo, vykdęs individualią veiklą, būtų gavęs bent minimalias mėnesines pajamas. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo teisę į negautas pajamas, jų atlyginimo nepriteisė. Taip šis teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, ir nukrypo nuo teismų praktikos. Dėl to liko neapgintos nukentėjusiojo teisės ir interesai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta. Be to, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkant su nuteistajam paskirta bausme, nebuvo prašoma pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu pažymėtina, kad civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių nustatymas, ištyrimas ir vertinimas iš esmės užbaigiamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išnagrinėjo nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus tiek dėl turėto nedarbingumo, tiek dėl praradus darbingumą negautų pajamų atlyginimo ir dėl jų pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą. Subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie neapgintas nukentėjusiojo teises ir interesus grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo I. V. ir jo atstovo advokato Algirdo Misevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas