8cd10fbb-b4f9-40d9-9e02-e2c13bd853bf · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-264-530/2013

Proceso Nr. 1-20-1-00630-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.4.

                      Â

                      Â

                                                Â

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam K. M., gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiajai

V. Č. (B.), jos atstovui advokatui Jonui Butkui, specialistei N. B., ekspertams V. K., J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-01-24, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, KTU studentas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-06-13 apie 17.00 val., Kaune, Nukalnės g. vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Vilijampolės link Utenos g., sankryžoje su Utenos g. pažeidė KET 53, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Honda Civic“ vairuotoja V. B., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis K.

M. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“ greičio nevirÅ¡ijo, nesustojo prie ženklo. Priekyje važiavęs automobilis „Honda Civic“ staigiai sustojo ir jis į jį atsitrenkė, automobilis pajudėjo apie pusę metro. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilių apžiÅ«rėjo, sužalotų asmenų nebuvo, bendravo su nukentėjusiaja, viskas buvo gerai, jis padavė nukentėjusiajai pinigus. Atsitrenkė automobilio priekine keleivio pusės dalimi į galinį buferį, jo automobilio iÅ¡dužo lempa, o jos automobilio įlinko buferis. IÅ¡ karto eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes nežinojo, kad galima. Jis tuo metu turėjo laikinÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Nepripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Sužinojęs darbe, kad galima pildyti deklaracijÄ , paskambino nukentėjusiajai ir su ja susitikę užpildė deklaracijÄ . Nukentėjusioji įvykio vietoje nesiskundė, nematė, kad ji galėtų bÅ«ti sužalota. Ji buvo susirÅ«pinusi dėl automobilio, buvo atvažiavęs jos sÅ«nus. Buvo derybos dėl žalos atlyginimo automobiliui, apie žalÄ asmeniui nekalbėjo. Jis sumokėjo 1000 Lt ir tuo metu ginčas buvo iÅ¡spręstas. Kai užpildė deklaracijÄ , jam 1000 Lt grÄ Å¾ino. Po deklaracijos pildymo nukentėjusi jam paskambino ir pranešė apie jai padarytus sužalojimus.

N. V. Č. (buvusi B.) parodė, kad 2008-06-13 apie 17 val. vairavo automobilį „Honda Civic“, Nuokalnės g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje sustojo prie „Stop“ ženklo. Kaltinamojo vairuojamas automobilis atvažiavęs dideliu greidžiu atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio kaltinamasis iÅ¡ karto paprašė nekviesti policijos, nes pas jį laikinos teisės. IÅ¡lipę apžiÅ«rėjo automobilius, jos automobilio buvo įlenktas galinis buferis. Ji labai prastai jautėsi, negalėjo suvokti, paskambino sÅ«nui ir iÅ¡sikvietė instruktorių. Atvažiavęs sÅ«nus su instruktoriumi apžiÅ«rėjo automobilį. Po įvykio Å¡eÅ¡tadienį jai paskambinęs kaltinamasis prašė susitikti užpildyti deklaracijÄ , ji blogai jautėsi, todėl susitiko pirmadienį. Ji sakė, kad blogai jaučiasi, važiuos į klinikas. Klinikose padarė kompiuterinę tomogramÄ , gydytoja pasakė, kad yra lūžis, kvietė konsiliumÄ ir aiÅ¡kinosi dėl sužeidimo. Klinikose gulėjo 4 dienas,

turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Nurodė, jog ji 1974 m., 2007-02-01 turėjo galvos traumas. Ji dirba instruktore. Teigia, jog Å¡io įvykio metu susimušė

galvos deÅ¡inę pusę į vairo virÅ¡utinę dalį, nes ji laikė už vairo ir buvo labai pasukusi galvÄ . Bet tuo metu galvojo, kad atsitrenkė į sėdynės atloÅ¡Ä . Sustojus prie sankryžos, kojÄ laikė ant stabdžio pedalo, po smÅ«gio automobilis pajudėjo į priekį, jį sustabdė, nepasimetė tokioje situacijoje. DirÅ¾Ä buvo prisisegusi. Po smÅ«gio pavarų svirtį pastatė į parkingo padėtį, įjungė avarinį signalÄ ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio aiÅ¡kintis. Automobilis nebuvo užgesęs. IÅ¡ karto pasijuto

blogai. Ankstesnės traumos buvo daugiau nervinio pobÅ«džio. Teigia, jog 2007 m. avarijos metu nebuvo sužalota. 1974 m. įvykio metu, dviračiu atsitrenkus į autobusÄ , sÄ monės

nebuvo netekusi. Gydytojų paaiÅ¡kinimais, mano, jog buvo netekus sÄ monės. Draudimas 1300 Lt žalÄ dėl automobilio atlygino. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Dėl įvykio nedirbo, apie pusę metų skaudėjo galvos deÅ¡inę pusę, aÅ¡arojo akis, kainavo gydymas, vaistai. Anksčiau turėjo invalidumÄ , gyvenime turėjo didelių stresų, pykinimai ir epilepsijos priepuoliai buvo nuo stresų ir kitų problemų, kurių nenori įvardinti.

Iš pagarsintų liudytojo G. B. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad 2008-06-13 apie 17 val. jam paskambinęs K. M. pranešė

apie eismo įvykį ir paprašė iš pradžių atvežti 700 Lt. Kartu važiavo su draugu E. B., pinigus vežė prie tilto Utenos gatve į Nuokalnės

gatvę. Nuvažiavęs matė atitrauktus automobilius. Nukentėjusiosios automobilis buvo su mokomaisiais ženklais, buvo įlenktas buferis. Kaltinamojo automobilio buvo iÅ¡muÅ¡ta deÅ¡inė lempa. Nukentėjusioji atrodė gerai, sveikata nesiskundė, jokių iÅ¡ iÅ¡orės sužalojimų nesimatė. Vyko derybos kviesti policijÄ ar ne. Nukentėjusiajai siÅ«lė 500-600 Lt žalai atlyginti, bet atvažiavęs jos sÅ«nus padidino sumÄ , tuomet nukentėjusioji pasakė duoti 1000 Lt. Jie nukentėjusiajai siÅ«lė važiuoti į bet kurį servisÄ sutaisyti jos automobilį ir už remontÄ sumokėti, bet ji nesutiko. Jis su tokia suma nesutiko, 1000 Lt paliko kaltinamajam ir iÅ¡važiavo. Po to kaltinamasis sakė, kad jam paskambinusi po kelių dienų nukentėjusioji pasakė, jog negerai su sveikata ir, kad jam bus blogai, ji nusikeikė. Mano, jog įvykio metu buvo nežymiai sugadintas automobilis, smulkmena, nes tik buferis buvo įlenktas (1 t., b. l. 149).

IÅ¡ pagarsintų liudytojo E. B. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad 2008-06-13 apie 17 val. važiuojant su draugu G. B., pastarajam paskambino kaltinamasis ir pranešė, kad padarė avarijÄ , reikia

pinigų. Nuvažiavus į įvykio vietÄ , matė apgadintus automobilius: „Citroen Xsantia“ iÅ¡daužta lempa, o „Honda Civic“ įlenktas

buferis. Jis dirbęs prie automobilių remonto, todėl buferio įlenkimas yra lengvai pataisomas. Nukentėjusioji nekraujavo, nes nebuvo nuo ko. Vyko ginčas dėl pinigų, siÅ«loma vykti į servisÄ , kiek kainuos automobilio remontas, tiek sumokės. Gerardas minėjo, kad paliks 1000 Lt. Kas prašė nekviesti policijos, nežino (1 t., b. l. 150).

Iš pagarsintų liudytojos A. S. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad

ji su V. buvo susitarę savaitgalį vykti prie jūros. V. atvyko 2008-06-13 apie 18 val. išsigandusi, sakė

skauda galvÄ , todėl savaitgalį praleido pas jÄ . Gėrė vaistus, nes skaudėjo galvÄ . Nekvietė greitosios pagalbos, manė, kad praeis. Pirmadienį vyko į darbÄ , jautėsi blogai, sÅ«nus nuvežė į klinikas, ten gydė stacionare. JÄ lankė, skundėsi galvos skausmais. Ji nežino, kokiomis ligomis nukentėjusioji dar serga, nežino, ar ji turi invalidumÄ (1 t., b. l. 109).

IÅ¡ pagarsintų liudytojo M. O. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad jis negali pasakyti apie nukentėjusiÄ jÄ kaip pacientę, viskas nurodyta ligos istorijoje. IÅ¡ kortelės matyti, kad jai buvo lengva smegenų trauma ir smilkinkaulio lūžis. Nurodė, jog kada lūžta smilkinkaulis, nebÅ«tinai žmogus turi prarasti sÄ monę. Lūžis yra vienas iÅ¡ traumų sudedamųjų elementų, nukentėjusioji galėjo vaikščioti. Po autoįvykio nukentėjusioji galėjo jaustis neblogai, o vėliau pasijusti blogai ir po kelių dienų, atsirasti pykinimas, skausmas. TeoriÅ¡kai lūžis turi bÅ«ti toje vietoje, kurioje susitrenkė, tačiau praktiÅ¡kai nebÅ«na. Jei yra lūžis, ta vieta turi bÅ«ti skausminga. Kadangi ligonė buvo iÅ¡raÅ¡yta po 4 dienų, todėl nustatytas lengvas sukrėtimas. Negali pasakyti, ar atsitrenkus į sėdynės atloÅ¡Ä , galėjo lūžti smilkinkaulis. Skausmas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. IÅ¡gÄ stis nėra Å¡okas. Å okas yra kraujospÅ«džio kritimas, sÄ monės praradimas (2 t., b. l. 7-8).

Specialistė N.

B. parodė, kad dirbo rentgenologe, apraÅ¡o rentgenogramas, tyrimų neatlieka. Kompiuterinė tomograma geriau atspindi patirtÄ traumÄ , aukÅ¡tesnio lygio tyrimas, duodantis daugiau informacijos. Negalima nustatyti, ar Å¡viežias ar senas lūžis, bet jei buvo lūžis, jis lieka visam gyvenimui. Buvo konstatuota, kad smilkinkaulio srityje stebima keletas paÅ¡viesėjimų, mažiausiai keturi, kurie turi kraujagyslės ėjimo į kaulÄ struktÅ«rÄ požymių. Jei bÅ«tų seni lūžiai, matytų tÄ patį. Jei bÅ«tų lūžiai ilgųjų kaulų, tai matytųsi rumbai iÅ¡vesti į projekcijÄ . Negalima nustatyti, kada įvyko lūžis. Pirma atliekama rentgeno nuotrauka, po to tomograma. BÅ«na ir atvirkščiai.

E. J. V. parodė, kad kompiuterinėje tomografijoje matėsi linijinis Å¡ešėlis. Pakartojus tyrimÄ , nustatyti, kada atsirado lūžiai, negalima. Jeigu yra galvos trauma ir pasireiÅ¡kusi smilkinkaulio kaip tiesioginio trauminio poveikio iÅ¡raiÅ¡ka pasekmė, nepažeidžiant minkÅ¡tųjų audinių neįmanoma. Per tris dienas patinimas lūžio vietoje praeiti negali ir kompiuterinėje tomogramoje matosi iÅ¡kilimai. Antriniai lūžio požymiai negali Å¡iaip atsirasti, nepažeidžiant minkÅ¡tųjų audinių neįmanoma. Staigiai atsitrenkiant galva į kietÄ pavirÅ¡ių, su esama nukentėjusiosios fizine bÅ«kle, pirmiausia bÅ«tų pažeistas kaklas, paskui galvos smegenys. Jeigu nukentėjusioji buvo prisisegusi diržu, tai diržas neleidžia pasiekti vairÄ , nebent vairas sukeltas iki veido. Esant smÅ«giui į automobilio galinę dalį, vairuotojÄ turėjo blokÅ¡ti atgal, o tik po to į priekį, tai jau fizikinis dėsnis.

E. V. K. parodė, kad atliko 2013-08-31 ekspertizę, kurios metu nukentėjusiajai nenustatė sužalojimų, buvusių būtent per šį įvykį. Patvirtino, kad įvykio metu nebuvo

padaryti nukentėjusiajai sužalojimai. Jeigu daryti prielaidÄ , kad V. Č. įvykio metu bÅ«tų buvę padarytas

deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, bÅ«tų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Reikia vertinti, kiek sutriko sveikata, jeigu gavos smegenų sutrikimas virÅ¡ 10 dienų, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iuo atveju galvos trauma nepasitvirtino, o kadangi darant prielaidÄ , tas skilimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Negali nustatyti, ar po įvykio buvo galvos smegenų sukrėtimas, dėl galvos smegenų traumos nebuvo duomenų. Å iuo atveju smegenų sukrėtimas nepatvirtino. AtsimuÅ¡us pakauÅ¡iu į kietÄ pavirÅ¡ių, lūžis turėtų prasidėti nuo pakauÅ¡io. Jeigu kontakto vieta pakauÅ¡is, tada gali eiti ir iki smilkinkaulio, Å¡iuo atveju lūžis buvo tik smilkinkaulio. Duodant iÅ¡vadÄ Ä¯vertino įvykio, bylos aplinkybes, ankstesnę iÅ¡vadÄ , iÅ¡reikalautus papildomus medicininius dokumentus, kompiuterinę tomogramÄ , radiologų iÅ¡vadas.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

V. Č. (B.) 2008-06-18 pareiÅ¡kime nurodyta, kad jai eismo įvykio metu 2008-06-13 skaudėjo galvÄ , bet galvojo nuo patirto Å¡oko. 2008-06-16 kreipėsi į klinikas dėl galvos skausmo, padarius kompiuterinę tomogramÄ paaiÅ¡kėjo, kad jai skilus kaukolė, skubos tvarka buvo paguldyta į galvos smegenų traumų skyrių (1 t., b. l. 2).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2008-06-13 Kaune, Nuokalnės ir Utenos g. sankryžoje (1 t., b. l. 5).

2008-09-05 Specialisto išvada Nr. G 3207/08(02) V. B. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dėl dešinio smilkinkaulio lūžio V. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 15).

UADB „Ergo Lietuva“ 2008-12-24 pareiškimu nustatyta, kad dėl 2008-06-13 eismo įvykio patirtos žalos nuostolius patyrusiai IĮ „Ravida“ 2008-09-10 yra išmokėta 1365,26 Lt draudimo išmoka dėl transporto priemonės „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (1 t., b. l. 48-49, 69-70).

2010-03-25 Ekspertizės akto Nr. 11-481 (10) tiriamoje dalyje nustatyta, kad įvertinant

automobilių padėtis ir nurodomas aplinkybes, kad „Citroen Xsantia“, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „Honda

Civic“ galinę dalį, tikėtina, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojos kÅ«nas pradžioje turėjo bÅ«ti bloÅ¡kiamas atgal ir smailiu kampu į deÅ¡inę, o po to į priekį ir smailiu kampu į kairę. Vairuotojai esant prisisegus techniÅ¡kai tvarkingu saugos diržu tokio pobÅ«džio susidÅ«rimo metu jis turėtų apsaugoti jÄ nuo atsitrenkimo galva į salono dalis. IÅ¡vada - negalima nustatyti su kokiomis automobilio dalimis eismo įvykio metu kontaktavo V. B. kÅ«nas (2 t., b. l. 15-16).

2011-10-04 ekspertizės akto Nr. EKG 54/11 (02) tiriamojoje dalyje nustatyta, kad V. B. 1974 ar 1975 metais (duomenys skiriasi) buvo patyrusi stipriÄ galvos smegenų traumÄ su sÄ monės praradimu (tikslios galvos smegenų traumos iÅ¡raiÅ¡kos nenurodytos) ir su iÅ¡reikÅ¡tais liekamaisiais reiÅ¡kiniais - astenovegetacinis sindromas, kraujospÅ«džio svyravimai, galvos skausmai, pykinimas, Å¡leikÅ¡tulis, pusiausvyros ir

koordinacijos sutrikimai, epilepsinis sindromas, horizontalus nystagmas. Vertinant atliktÄ kompleksinę autotechninę

ekspertizę 2008-06-13 dienos eismo įvykio atžvilgiu akivaizdu, kad nestipraus aÅ¡inio automobilių susidÅ«rimo atveju, kai transporto priemonių sugadinimai yra praktiÅ¡kai tik kosmetiniai, V. B. autoįvykio metu buvo už Honda Civic vairo, galvÄ pasukusi į kairę žiÅ«rėdama, ar nėra kliÅ«ties iÅ¡ kairės pusės. SusidÅ«rimo jėga turėjo jÄ blokÅ¡ti atgal ir pakauÅ¡io kairioji pusė turėjo nestipriai atsitrenkti ar atsiremti į sėdynės atloÅ¡o galvos pagalvėlę, kÄ privirtina ir pačios V. B. paaiÅ¡kinimas KMUK priėmimo skyriuje, po to kÅ«nas dar galėjo judėti į priekį smailiu kampu į kairę iki suveikę judesį apribojęs saugos diržas, tuo bÅ«du neleisdamas galva kliudyti jokios salono detalės. Skliauto kaulų izoliuoti linijiniai lūžiai gali bÅ«ti tiktai tiesioginiai trauminio kontakto vietoje arba besiribojančioje zonoje. Todėl Å¡io

eismo įvykio metu dešinio smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis įvykti negalėjo. Išvada: 2008-06-13 įvykusio eismo įvykio metu V. B. jokios fizinės galvos

traumos, o tuo pačiu ir sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 3207/08(02) laikyti negaliojančia. Tyrimui pateikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma Nr. 1086, atlikta 2008-06-16 ir Å¡oninė pritaikomoji galvos rentgenograma Nr. 3921, atlikta 2008-06-20. UžraÅ¡ai ant Å¡ių rentgenogramų atitinka įraÅ¡us V. B. gydymo stacionare ligos istorijoje. O dėl skirtingų Å¡ių tyrimų atlikimų metodikų ir projekcijų argumentuotai suabejoti, kad jos galėjo bÅ«ti atliktos ne tam pačiam asmeniui, negalima (2 t., b. l. 43-48).

Nuotraukos, kuriose matyti automobilio „Honda Civic“ apgadinimas (2 t., b. l. 64-78).

2012-08-31 ekspertizės akto Nr. EKG 22(139)/13 (01) tiriamojoje dalyje nustatyta, kad iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. CP-2426999: V. B.,

gim. 195S-03-06, kreipėsi 2007-02-01 13.30 val. (atvežta GMP). Galvos skliauto kaulų lūžių nematyti (dešinėje

pakaušio pusėje matomas linijinis, šešėlis panašus į kraujagyslinį). Komisijos posėdžio metu pateiktos galvos KT Nr. 1086 (atliktos 2008-06-16) - židininių smegenų tankio pokyčių nematyti, vidurio struktūros nedislokuotos, pamato cisternos laisvos, subarachnoidiniai tarpai diferencijuoti, skilvelių sistema laisva, amžiaus normos ribose. Smegenų edemos požymių nematyti. Matomas dešinio smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis, be suaugimo požymių, lūžgalių kraštai nežymiai užapvalinti, labiau panašu į senesnį lūžį, neatitinkanti traumos datos, tačiau kategoriškai teigti dėl traumos laiko iš pateiktų radiologinių vaizdų nėra galimybės. Minkštųjų audinių sumušimo požymių nematyti. Šoninėje (dešinės pusės) kraniogramoje Nr. 3921, atlikta 2008-06-20 - matomas linijinis dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis (gyd. J. M.-Čobot). Tyrimui buvo reikalautos galvos rentgenogramos ir KT po 2007-02-01 eismo įvykio - nepateiktos. IŠVADA: R. V. Č. (B.) medicininiais dokumentais

bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-340-530/2012, V. Č. (B.) 2008-06-16 radiologiškai nustatytas dešinio

smilkinkaulio žvyno lūžis, kuris atsirado kontaktuojant galvos dešine puse su kietu paviršiumi, tačiau negalima kategoriškai patvirtinti, kad šis lūžis buvo padarytas būtent 2008-06-13 eismo įvykio metu, nes jokių išorinių sužalojimo žymių lūžio vietoje nenustatyta, o radiologinis

tylimas neatspindi minėto lūžio tikslaus padarymo laiko. Dešinio smilkinkaulio lūžis nustatytas, remiantis galvos KT Nr. 1086

(2008-06-16) bei galvos Å¡onine rentgenograma Nr. 3921 (ar Nr. 301 - numeris taisytas) - atlikta 2008-06-20. IÅ¡ byloje pateiktos deklaracijos matyti, kad automobilis „Honda Civic“ stovi pasisukęs pagal laikrodžio rodyklę automobilio „Citroen Xsantia“ iÅ¡ilginės aÅ¡ies atžvilgiu. Ä®vertinus automobilių padėtis ir nurodomas aplinkybes, kad „Citroen Xsantia“ atsitrenkė į „Honda Civic“ galinio bamperio vidurinę dalį, tikėtina, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojos kÅ«nas pradžioje inercijos jėgų buvo veikiamas atgal ir kiek į deÅ¡inę, po to inercijos jėgos buvo veikiamas į priekį ir kiek į kairę. Vairuotojai, esant prisisegus techniÅ¡kai tvarkingu saugos diržu, tokio pobÅ«džio susidÅ«rimo metu jis turėtų apsaugoti jÄ nuo atsitrenkimo galva į vairÄ . Atsižvelgiant į automobilio sugadinimus bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, negalima paaiÅ¡kinti aukščiau minėto deÅ¡inio smilkinkaulio lūžio susidarymo atsitrenkiant į vairÄ . Nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad V. Č. (B.) 2008-06-13 buvo patyrusi galvos smegenų traumÄ (galvos smegenų sukrėtimÄ ), kadangi ligos istorijoje nurodyta Å¡i diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika,

todėl ji negali būti teismo medicinos diagnozės pagrindu ir vertinta sužalojimu. V. Č. (B.) nustatytas dešinio smilkinkaulio lūžis

kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 1 punkto 6.6.1 komentaru) (3 t., b. l. 25-35).

UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime nurodyta, kad draudžiamojo įvykio administravimo ir žalos dydžio nustatymo procedūra bus tęsiama, atsižvelgiant į Teismo nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes (2 t., b. l. 55, 125, 140).

K. K. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.. LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei

priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šio nusikaltimo sudėties

objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimÄ .

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ

iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant

įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Prokurorė palaikanti valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje paprašė iÅ¡teisinti K. M. pagal LR BK 281 str.1d., kadangi nėra nusikaltimo sudėties, nukentėjusioji ir jos atstovas teigia, jog kaltinamasis yra kaltas pagal LR BK 281str.1d. , nes sukėlė padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusios parodymus, kaltinamojo paaiÅ¡kinimus duotus teisme, liudytojų parodymus, bei specialistų, ekspertų duotas iÅ¡vadas, jų parodymus teisme, raÅ¡ytinę medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , jog 2008-06-13 eismo įvykio metu nukentėjusioji nepatyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu teismo med. ekspertizės aktu Nr.G 3207 / 08 (02) nustatyta, jog V. B. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis. Dėl dešinio smilkinkaulio lūžio V. B. nustatytas

nesunkus sveikatos sutrikdymas( b.l. 15, t.1.). Teismo posėdžio metu eksperto J. V. kontroliuojama asistentė M. K. patvirtino

savo suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ ir teigė jog tyrimÄ atliko iÅ¡ medicininių dokumentų.  Bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių bei eismo įvykio mechanizmo, teismo nutartimi paskyrus kompleksinę ekspertizę, buvo gautas 2010-03-25 kompleksinės teismo medicinoseismo įvykio ekspertizės aktas, kurio iÅ¡vadose nurodyta, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima nustatyti su kokiomis automobilio dalimis eismo įvykio metu kontaktavo V. B. kÅ«nas( t.2. b.l. 16). Teismo med. ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad V. B. eismo įvykio metu jokios fizinės galvos traumos, o tuo pačiu ir sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Specialisto iÅ¡vadÄ Nr.G 3207/08 (02) laiko negaliojančia( t.2.b.l. 43-48). Teismo posėdžio metu ekspertai J. V., Ą. S. ir L. L. patvirtino savo iÅ¡vadas duotas ekspertizės akte( t.2. b.l. 105-116). Specialiste apklausta rentgenologė

N. B. teisme patvirtino, kad nustatyti pagal rentgenogramÄ ar V. B. buvo senas ar Å¡viežias smilkinkaulio lūžis, nėra galimybės. Tačiau galvos kompiuterinis tomografas yra tikslesnis tyrimas. Teismas siekdamas objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nukentėjusiajai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas skyrė pakartotinÄ teismo medicinosautotechninę ekspertizę įtraukiant specialistÄ Â radiologÄ , teismo med.ekspertus, autotechnikÄ . Ekspertizės akto Nr.EKG 22(139)/13 (01), iÅ¡vadose nurodyta (

t.3.25-35), kad nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių kad V. Č.( B.) 2008-06-13 buvo

patyrusi galvos smegenų traumÄ ( galvos smegenų sukrėtimÄ ), kadangi ligos istorijoje nurodyta Å¡i diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, todėl ji negali bÅ«ti teismo medicinos diagnozės pagrindu ir

vertintina sužalojimu. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo med. ekspertas V. K. patvirtino duotas išvadas, teigdamas, jog V. B. radiologiškai 2008-06-16 nustatytas dešinio

smilkinkaulio žvyno lūžis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punkto 6.6.1. komentaru). Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais G.

B. ir E. B. teisme patvirtino, jog K.

M. po įvykio pasikvietus juos ir jiems atvažiavus nukentėjusioji atrodė gerai, sveikata nesiskundė, jokių iÅ¡ iÅ¡orės sužalojimų nesimatė. Vyko derybos kviesti policijÄ ar ne, tarėsi tiesiogiai dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašė 1000 Lt. Mano, jog įvykio metu buvo nežymiai sugadintas automobilis, smulkmena, nes tik buferis buvo įlenktas ir tokia suma atrodė per didelė. Tai iÅ¡ esmės patvirtina ekspertų duotas iÅ¡vadas, dėl transporto priemonių

apgadinimo ir vairuotojų bÅ«klės po eismo įvykio. Byloje apklausta liudytoja A. S. teigė jog draugė V. B. visÄ

savaitgalį jautėsi prastai , skaudėjo galvÄ , gėrė vaistus, o po to gydėsi ligoninėje. Tačiau teigė nežinanti ar V. B. turi neįgalumÄ , ar ji anksčiau yra sirgusi kokiomis ligomis. Bylos duomenimis, panaÅ¡ia simptomatika nukentėjusioji skundėsi ir anksčiau: 2007metais atvežta į med.pagalbos priėmimÄ po eismo įvykio vykusio 2007-02-01 skundėsi deÅ¡inės pusės galvos pakauÅ¡io ir deÅ¡inės rankos skausmu. Atlikus tuo metu t.med. ekspertizę tiriamojoje dalyje nurodyta, kad skausminga deÅ¡inioji galvos pusė. Kraniogramose pilnai atmesti skliauto lūžimo deÅ¡inėje negalima, buvo reikalinga kompiuterinė tomograma( nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga baudž.byloje Nr. 20-1-00153-07). Teismas siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡sklaidyti abejones įpareigojo V. Č. (B.) pateikti 2007-02-01 darytÄ galvos smegenų kompiuterinę tomogramÄ teismui, tačiau pastaroji teismo nutarties nevykdė, nepateikė praÅ¡omos nuotraukos, todėl ekspertai negalėjo įvertinti 2007-02-01 fiksuotos bÅ«klės( t.3, b.l. 21). Med. duomenys nurodyti ekspertizės akte ( t. 3, b.l. 32) patvirtina , kad V. B. 1974-1975m. buvo patyrusi sunkiÄ galvos traumÄ po kurios iÅ¡liko liekamieji reiÅ¡kiniai, galvos skausmai, svaigimas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, dėl ko pastarajai buvo nustatytas invalidumas nuo 1994m. ir komisijos tęsiamas iki Å¡iol. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusios sveikatos, tai kad po įvykio ji kreipėsi į medikus tik praėjus trims dienoms, medikai jokių

išorinių sužalojimų nenustatė, automobilio išoriniai apgadinimai nežymūs, V. B. teismui nepateikė KT darytos 2007-02-01, todėl teismas

įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ jog V. B. 2008-06-13 eismo įvykio metu nesunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas. Â

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. pažeidė KET 53, 171 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis K.

M. neginčijo, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį ir jį apgadino, tačiau nenustačius bÅ«tinų padarinių- nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, baudžiamoji atsakomybė negalima, todėl kaltinamasis K. M. iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nesant vieno iÅ¡ pagrindinių požymių nusikalstamos veikos numatytos BK 281str.1d. požymių, tai yra padarinių, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po įrodymų tyrimo, valstybinis kaltintojas paprašė kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti, paaiÅ¡kėjus, jog kaltinamasis nepadarė veikos, kuria jis buvo kaltinamas. Kadangi paaiÅ¡kėjo LR BPK 3str.1d.1p. numatytos aplinkybės bylÄ nagrinėjant teisme, pritartina tokiai prokuroro pozicijai ir sutinkamai su to paties straipsnio 2d. priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Byloje buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiosios V. Č. (B.) civilinis ieÅ¡kinys 31636,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80).            Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindais, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys 31636,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, paliktinas nenagrinėtu( BPK 115str. 3d.2p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 28-29), panaikintinas.

Nuosavybės teisės neapribotos. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str. 308 str., n u s p r e n d ž i a :

išteisinti K. M. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

N. V. Č. (B.) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: UADB „Ergo Lietuva“ dokumentų kopijas, palikti saugoti prie bylos; ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 20-1-00153-07, grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Danutė

Giačaitė