8ccdc41d-50b7-44da-b860-0873f24ec79e · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                  Administracinė byla Nr. I-1353-406/2017                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00377-2017-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,               raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 6-7).PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 6-7), atsiliepime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l.

43) nurodė, jog 2016 metų spalio mėnesį ir 2017 metų vasario mėnesį pateikė pataisos namų direktoriui praÅ¡ymus suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ trims paroms į namus pas savo draugę R. A.. Marijampolės pataisos namų direktorius 2016 m. spalio 17 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-182 atsisakė suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, nurodydamas, jog atlikdamas bausmę pareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ pažeidė vidaus tvarkÄ , todėl jo elgesio negalima laikyti nepriekaiÅ¡tingu, nors galiojančių nuobaudų ir neturi, taip pat nurodė, jog yra maža tikimybė, kad pareiÅ¡kėjas, išėjęs į laisvę gebės laikytis skirtų įsipareigojimų, be to socialinė aplinka neaiÅ¡ki, kadangi pareiÅ¡kėjas vyks pas draugę su kuria tik susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais, bendrauja telefonu ir prieÅ¡ patekdamas į kalinimo įstaigÄ su drauge kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio.

Pažymėjo, jog dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos, tačiau 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu jo skundas buvo netenkintas. Teigė, kad jo atžvilgiu netinkamai buvo taikomi Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnio reikalavimai, kadangi jis kelis kartus buvo skatintas ir skatinimo priemonių rÅ«Å¡ys atitiko jo poreikius, todėl skirti nereikalingos skatinimo priemonės rūšį, pvz.: trumpalaikį arba ilgalaikį pasimatymÄ , bÅ«tų suteikta paskatinimo priemonė tik formali, o ne reali.

Nurodė, jog atlikęs bausmę vyks gyventi pas savo draugę su kuria palaiko ryšį telefonu bei laiÅ¡kais, tačiau draugė dėl ligos į pasimatymus atvykti negali. PareigÅ«nų neteisėti veiksmai, nepagrįstai atsisakius suteikti jam trumpalaikes iÅ¡vykas į namus, sukėlė jam dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , diskomfortÄ , pyktį ir dėl to praÅ¡o priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22-25).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus trims paroms, nes nori susitikti su sugyventine. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus posėdyje. Marijampolės pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 14 d. ir 2017 m. vasario 15 d. protokolus bei susipažinęs su visa medžiaga, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, nusikaltimo sunkumÄ bei aplinkybes ir tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, t. y. buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , nors nuobauda ir negalioja, atsisakė suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, teigė, jog neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaiga ar jos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalÄ dėl įstaigos ar jos pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu / neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

Atsakovo nuomone, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) veiksmais, nesuteikiant jam trumpalaikės trijų parų iÅ¡vykos į namus pas draugę.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.271 str.).

Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, be kita ko, nuteistųjų trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo tvarkÄ , reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sÄ lygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vienÄ trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali bÅ«ti leista vienÄ kartÄ per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. LeidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis).

BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ neturi: pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, nuteistieji, iÅ¡ kurių Å¡i teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta laÅ¡eliniu bÅ«du per orÄ , sergantys nuteistieji. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjas nepatenka tarp asmenų, kuriems įstatymas draudžia suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus (BVK 154 str. 4 d.), todėl atsakovas, spręsdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , turėdamas diskrecijos teisę duoti (neduoti) leidimÄ nuteistajam parvykti į namus, turėjo pareigÄ nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas atitinka BVK 104 str. nustatytus kriterijus, vertindamas nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarkÄ , kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių iÅ¡vykų į namus tvarkÄ (305-311 punktai).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. spalio mėnesį ir 2017 m. vasario mėnesį Marijampolės PN direktoriui pateikė praÅ¡ymus, kuriais prašė suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ trims paroms į namus pas gyvenimo draugę R.

A., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Å iuos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus apsvarsčius Komisijos posėdžiuose, buvo nutarta siÅ«lyti nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus (b. l. 27-28, 34-35). Marijampolės PN direktorius 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 20/07-1403 ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 20/07-182 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Komisijos siÅ«lymu jo praÅ¡ymai netenkinti (b. l. 9, 10). IÅ¡ byloje esančio Marijampolės PN 2016 m. spalio 14 d. 1-2 bÅ«rio drausminės komisijos posėdžio protokolo Nr. 14/07-4887 matyti, jog Komisija, spręsdama klausimÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos pareiÅ¡kėjui į namus suteikimo ar nesuteikimo, nustačiusi tai, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja vykti trims paroms pas gyvenimo draugę, kur neaiÅ¡ki socialinė aplinka, atsižvelgdama, jog nuteistasis 2016 m. vasario 29 d. baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimÄ , nutarė siÅ«lyti nuteistojo praÅ¡ymo netenkinti (b. l. 35).

Å io Komisijos protokolo pagrindu Marijampolės PN direktorius 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. 20/07-1403, kuriuo pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, jog jis bausmės atlikimo metu pataisos namuose padarė vienÄ vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimÄ , buvo skatintas du kartus, taip pat nurodė, kad nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas (b. l. 9).2017 m. vasario 15 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 14/07-881 iÅ¡ esmės atkartota 2016 m. spalio 14 d.

Komisijos posėdžio protokole iÅ¡dėstyta pozicija, t. y. nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas pageidauja vykti trims paroms pas pažįstamÄ , tačiau su ja tik susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais, skambina telefonu, be to, yra neaiÅ¡ki socialinė aplinka. Komisija taip pat pabrėžė, jog minėta pilietė į pasimatymus nevažinėja, o nuteistasis, prieÅ¡ patekdamas į pataisos namus, kartu su ja negyveno ir nevedė bendro Å«kio, be to 2016 m. vasario 29 d. pareiÅ¡kėjas baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimÄ ir nors Å¡i nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistojo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas taip pat didelė tikimybė, kad pareiÅ¡kėjui išėjus į laisvę, jis gebės laikytis skirtų įsipareigojimų yra maža (b. l. 28).

Marijampolės PN direktorius, priimdamas 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. 20/07-182, taip pat laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos kaip ir priimdamas aukščiau minėtÄ 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. 20/07-1403 (b. l. 10). Ä® bylÄ pateiktoje 2016 m. spalio 17 d. bÅ«rio virÅ¡ininkės iÅ¡vadoje Nr. 14/07-4923 „Dėl trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas du kartus: 2016 m. sausio 21 d. už gerÄ elgesį ir remonto darbus, 2016 m. birželio 21 d. už gerÄ elgesį ir gerÄ darbÄ .

Taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas aprÅ«pintas darbu, kurį atlieka laiku, su daugeliu nuteistųjų sugyvena gerai, palaiko gerus santykius, bendraudamas su administracijos darbuotojais elgiasi pakankamai mandagiai, turi tvirtÄ nuomonę, todėl sunkiai priima aplinkinių nuomonę, ne visada padaro reikiamas iÅ¡vadas, yra Å«maus bÅ«do, atlaidus sau, stokoja savikritikos, kaltės jausmo, aukÅ¡tai save vertina. PareiÅ¡kėjas socialinius ryÅ¡ius palaiko su sesers vaikais, gyvenimo drauge R. A., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis, t. y. 44 balai pagal OASys (b. l. 36).

Kaip jau minėta, galutinį sprendimÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d.), turintis diskrecijos teisę nuspręsti dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, atliktÄ bausmės dalį, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.).Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali bÅ«ti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Diskrecijos teisė neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Ä®gyvendindamos diskrecines galias vieÅ¡ojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.).

Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi bÅ«ti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

Nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo pareiÅ¡kėjui, privalėjo vadovautis tiek teisės aktuose nustatytais kriterijais, tiek ir minėtais principais, įvertindamas visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei priimdamas motyvuotÄ sprendimÄ .Vertinant Marijampolės PN 2016 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 20/07-1403 ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 20/07-182 motyvus, teismas pažymi, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog pareiÅ¡kėjas su savo pažįstama, pas kuriÄ pageidauja vykti trims paroms, tik susiraÅ¡inėja laiÅ¡kais, skambina telefonu, tačiau minėta pilietė į pasimatymus nevažinėja, su ja pareiÅ¡kėjas niekada kartu negyveno bei nevedė bendro Å«kio, be to yra neaiÅ¡ki socialinė aplinka.

Pabrėžtina, jog teisės aktai nenumato imperatyvo, kad asmuo, pas kurį ketina vykti nuteistasis, privalo važinėti į pasimatymus bei vesti bendrÄ Å«kį, be to, pareiÅ¡kėjas skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimÄ teigė, kad jo draugė į pasimatymus nevažinėja dėl ligos (b. l. 7, 43). Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima objektyviai spręsti, kad atsakovas bÅ«tų ėmęsis vienokių ar kitokių veiksmų Å¡ių aplinkybių (dėl socialinės aplinkos ar dėl pareiÅ¡kėjo draugės nevykimo į pasimatymus) patikimam nustatymui.

Teismo vertinimu, atsakovo sprendimuose nurodyti motyvai negalėjo nulemti jo atsisakymo suteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus. Byloje esanti nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, intensyviai susiraÅ¡inėja su gyvenimo drauge R. A. (b. l. 17-18) bei, kaip nurodė ir pats atsakovas, bendrauja su ja telefonu. Į bylÄ pateiktas Alytaus m. 1-ojo notaro biuro notarės R. M. patvirtintas R. A. pareiÅ¡kimas dėl sutikimo suteikti gyvenamÄ jį plotÄ pareiÅ¡kėjui atlikus bausmę Marijampolės PN (b. l.

16) iÅ¡ esmės pagrindžia glaudžius ir artimus Å¡ių asmenų socialinius ryÅ¡ius, beje, Å¡i aplinkybė nurodyta ir nuteistÄ jį charakterizuojančioje iÅ¡vadoje. Akcentuotina, jog, iÅ¡ į administracinę bylÄ pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas charakterizuojamas iÅ¡ esmės teigiamai (b. l. 36), yra atlikęs privalomÄ jÄ dalį bausmės, du kartus skatintas už gerÄ elgesį, gerÄ darbÄ , atliktus remonto darbus. Vertinant Marijampolės PN sprendimus dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus pareiÅ¡kėjui nesuteikimo, akivaizdu, kad direktoriaus apsisprendimÄ netaikyti BVK 104 straipsnyje numatytos iÅ¡vykos į namus nulėmė 2016 m. vasario 29 d. pareiÅ¡kėjo padarytas vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimas, tačiau, nuobauda už šį pažeidimÄ negaliojanti, be to, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad po minėto pažeidimo padarymo 2016 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo skatintas už gerÄ elgesį ir gerÄ darbÄ , taigi jis reagavo į skirtÄ nuobaudÄ .

Teismo vertinimu, vienintelis pažeidimas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingÄ , be to, jokiomis aplinkybėmis neparemta ir nepagrįsta atsakovo atsiliepime nurodoma tariamai didelė tikimybė, kad pareiÅ¡kėjui išėjus į laisvę, jis negebės laikytis skirtų įsipareigojimų.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai      neįvertino visų su pareiÅ¡kėjo asmenybe ir jo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, tokiu bÅ«du pažeisdamas pareiÅ¡kėjui teisės aktais suteiktÄ teisę gauti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus ir tai sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų, kilusių netenkinus jo praÅ¡ymų dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo.

PareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu nesikreipė nei į Psichologinę tarnybÄ dėl minėtų problemų (b. l. 37), nei į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl emocinės depresijos ar fizinio skausmo (b. l. 38-39). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus nesuteikimo atsirado neigiamos pasekmės jo sveikatai.Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne vienkartinio pobÅ«džio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus pripažinimu, laikant tai pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo J. M. teisė gauti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 1 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas