2022-06-01 Nr. AB-14449-3-62-3-00097-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2619-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00097-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. C. C. C. ir S. K. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. C. C. C. ir S. K. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiai H. C. C. C. (toliau – ir pareiškėjas) ir S. K. K. K. (toliau – ir pareiškėjas, kartu su pareiškėju – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21M40271 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 19K-9 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai yra jazidai ir dėl jazidų tikėjimo negali pasilikti kilmės valstybėje, nes dėl to kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjams, priklausantiems jazidų religinei bendruomenei, gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kuri kilmės valstybės teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš jazidus, juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Jazidus persekioja ir kitos kilmės valstybėje veikiančios grupuotės, o kilmės valstybės vyriausybės pajėgos neapsaugo jazidų nuo patiriamo priekabiavimo. Šiuo metu jazidų, ypač moterų ir vaikų padėtis kilmės valstybėje iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias jazidų moteris. Jazidai toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė kilmės valstybės vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl jazidai neturi pagrindinių piliečio teisių. Kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytiems motyvams. Departamentas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė, vertindamas pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį. Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjams grėsmė nekyla, nes kilmės valstybėje yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. Tačiau, tokia išvada nepaneigia to, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) neišnyko.

2.2. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės jazidų tikėjimo šeimai kilmės valstybėje. Šiuo atveju, pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei pagal 2 kriterijus (jazidų religija, moteris), todėl padidinta individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikėjo.

2.3. Departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėjams grėsmė kilmės valstybėje kyla ir dėl vidinio karinio konflikto. Remiantis kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini)) bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose.

2.4. Departamento išvada, kad nėra pagrindų pareiškėjams suteikti pabėgėlių statusą ar papildomą apsaugą, yra nepagrįsta. Pareiškėjai, teikdami prašymus suteikti prieglobstį, nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis – jog jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, dėl kilmės valstybėje vykstančių karinių konfliktų, blogos ekonominės situacijos, religinių motyvų. Departamentas neįvertino pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų priežasčių.

2.5. Departamento argumentai, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilysta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojams dėl jų asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), yra nepagrįsti. Departamentas neįvertino individualios pareiškėjų ekonominės būklės ir jos padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, kuris aptartas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove pagal Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) (62–63 p.).

2.6. Komisijos sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu į Lietuvą atvykti, o tik abstrakčiai nurodyta, jog pareiškėjai neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuva. Pastarasis pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas susijęs buvo prieglobsčio prašymu.

2.7. Pareiškėjams turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas. Todėl buvo prašyta Komisijoje jų skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, kuri negali būti paneigta ir yra skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atsižvelgus į tai, kad skundai apskritai Komisijoje nagrinėjami labai trumpą laiką, trumpas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, tokios procedūros metu ypatingai negali būti paneigta aptarta asmens teisė. Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir buvo sulaikyti. Prieglobsčio prašymus pareiškėjai grindė sunkia savo ekonomine padėtimi ir tuo, kad jie jautėsi nesaugūs dėl bendros situacijos, susijusios su jazidi tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu, kilmės valstybėje.

3.2. Departamento sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų ) jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė jiems kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad pareiškėjams kilmės valstybėje kilo reali ir individualaus pobūdžio grėsmė, kas leido padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjų skundo teiginiai, kad pareiškėjai prašyme suteikti prieglobstį nurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių kilmės valstybėje jiems gresia pavojus gyvybei ir sveikatai, nepagrįsti. Nagrinėjant pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį buvo surinkta ir ištirta aktuali bei su pareiškėjų individualia situacija susijusi kilmės valstybės informacija, patys pareiškėjai jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė.

3.4. Kilmės valstybės informacija renkama, atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo argumentus. Nors pareiškėjai prašymus suteikti prieglobstį grindė tuo, kad išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą nulėmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ir jų laisvei gresiantis pavojus dėl kilmės valstybėje vykstančio karinio konflikto, blogos ekonominės situacijos, tačiau pareiškėjai iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jiems asmeniškai toliau gyventi kilmės valstybėje būtų pavojinga, įvertinus pareiškėjų individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pasakojimai neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo kilmės valstybėje laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjams patirti persekiojimą kilmės valstybėje nenustatyta.

3.5. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, todėl tikėtina, jog pareiškėjai vengdami grąžinimo gali pasislėpti. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 33 punktu bei Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti. Atsižvelgus į tai buvo nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos.

3.6. Pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjams nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

3.7. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjai iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamos grėsmės savo kilmės valstybėje.

3.8. Pareiškėjų prieglobsčio prašymų tyrimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija. Tyrimo metu buvo įvertinta, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų, taip pat įvertinta, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjai patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo šiuos sprendimus pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.

3.9. Komisija prieglobsčio prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtu būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismas Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti H. C. C. C., S. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. C. C. C., S. K. K. K. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė tokias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų.

5.2. 2021 m. rugsėjo 14 d. Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertas atliko pareiškėjo apklausą ir 2021 m. rugsėjo 16 d pareiškėjos apklausą.

5.3. Pareiškėjai apklausų metu nurodė, kad: (duomenys neskelbtini).

5.4. Įvertinęs faktines aplinkybes, Departamentas sprendimu pareiškėjams nesuteikė pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Departamento sprendimu taip pat nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į kilmės valstybę, jiems uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

5.5. Pareiškėjai nesutikdami su Departamento sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjų skundą atmesti, motyvuojant tuo, jog Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta pagrindo jį panaikinti.

6. Teismas apžvelgė Konvencijos nuostatas (1 str. A d. 2 p., 12 str. 1 d.), Įstatymo nuostatas (83 str., 86 str., 87 str., 88 str.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - ir Tvarkos aprašas) nuostatas (97 p., 99 p.), šias nuostatas aiškinančią aktualią nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką.

7. Teismas, įvertinęs rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjų nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į faktinę situaciją jų kilmės valstybėje. Pareiškėjų apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remdamasis kilmės valstybės informacija, teismas nustatė, kad nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas kilmės valstybėje sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Tai nustatęs, teismas pareiškėjų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) nelaikė individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu pareiškėjų persekiojimo tikimybę. Vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro pateiktu vertinimu, teismas pažymėjo, kad įvairiose kilmės valstybės regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tai įvertinęs, teismas sutiko, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Teismas įvertino, kad pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai Departamentas nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio.

8. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas (7 str. 4 d.), Įstatymo nuostatas (125 str. 1 d. 7 p., 126 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) nuostatas (33 p.). Teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 2 d. ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas sutiko su Departamento pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo, pareiškėjai gali pasislėpti. Todėl aptariama sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

9. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (133 str.), Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) nuostatas (5 p., 44 p.). Teismas apibendrino, kad priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuva laikotarpis, Departamentas turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą, paisydamas gero administravimo principo. Visgi, teismas, įvertinęs aptariamą Departamento sprendimo dalį, padarė išvadą, kad ši nėra proporcinga. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjų gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjų situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtinta taisyklė. Todėl pareiškėjams nustatytinas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

10. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria nutarta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (133 str.), Lietuvos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių nuostatas (12 p., 15 p.), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 nuostatas (24 str., 25 str.). Teismas, draudimo atvykti terminą sumažinęs iki 2 metų, konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir aptariamą Departamento sprendimo dalį, atitinkamai sumažinant aptariamą laikotarpį iki 2 metų.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad Komisija nepagrįstai jų skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Remdamasis Tvarkos aprašo 22 punktu, teismas priėjo prie išvados, kad Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai skunde nenurodė ir nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

12. Konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai nesuteikė prieglobsčio pareiškėjams, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjų pasakojimus ir juos patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio.

14.2. Teismo išvada, kad pareiškėjams negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsta. Pareiškėjams nėra privalu, nurodžius persekiojimo priežastį, įvardyti konkretų persekiotoją. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindė savo baimę grįžti į kilmės valstybę dėl joje vykdomo jazidų religinės bendruomenės atstovų persekiojimo, kuris pasireiškė intensyvia prievarta, genocidu, diskriminacija. Atitinkamai pagal Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaitą, jazidai įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, nes jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

14.3. Pareiškėjų vertinimu, smurto ir kankinimų grėsmė kilmės valstybėje padidėjusi, todėl pareiškėjų teiginiai dėl nesaugumo kilmės valstybėje visiškai pagrįsti. 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjų gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) užėmė (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 3 d., pasitraukus kurdų (duomenys neskelbtini) pajėgoms iš (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini), kuri jazidus laikė eretikais, surengė ilgalaikę ataką prieš juos, vykdydama kampaniją, skirtą užimti teritoriją kilmės valstybėje ir primesti savo ekstremistinę ideologiją.

Netrukus pasirodė pranešimų apie žiaurumus, įvykdytus prieš jazidus: vyrai buvo kankinami, žudomi arba verčiami priimti islamą; moterys ir merginos buvo parduotos vergų turguose, o (duomenys neskelbtini) kovotojai jas laikė seksualinėje nelaisvėje; jauni berniukai buvo priverstinai paimti iš savo šeimų ir išstumti į tarnybą tikslu tapti jaunais kareiviais. Tūkstančiai žmonių žuvo, dar tūkstančiai žmonių dingo be žinios, o šimtai tūkstančių jazidų buvo perkelti, daugelis gyveno pabėgėlių stovyklose (duomenys neskelbtini) gubernijoje (duomenys neskelbtini) regione. 2020 m. spalio mėnesį kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo jazidams.

Šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Pagal susitarimą šioje teritorijoje turi veikti kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybių. (duomenys neskelbtini) Vyriausybė kartu su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis nuolat daro spaudimą kilmės valstybės Vyriausybei skirti didesnį dėmesį jazidams ir užtikrinti jiems saugų gyvenimą. „Pew Research Center“ vykdomas pasaulinių religijos apribojimų tyrimas parodė, kad kilmės valstybėje nuo 2007 m. buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas.

Nepaisant to, buvo pranešimų, kad vyriausybės pajėgos neapsaugo jazidų nuo kitų grupuočių priekabiavimo. 2021 m. kovo 30 d. informacija iš publikacijų apie kilmės valstybę patvirtina, kad: per 6 mėnesius mažai kas pasikeitė nuo tada, kai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti stabilumą ir atstatyti (duomenys neskelbtini) – ilgai ginčijamą šiaurės kilmės valstybės jazidų tėvynę. Kad šis sandoris neturi realaus poveikio paliudijo (duomenys neskelbtini) policijos pajėgų narys, (duomenys neskelbtini).

14.4. Kilmės valstybėje smurto grėsmė nėra išnykusi, nes kilmės valstybėje vis dar veikia (duomenys neskelbtini), kas pagrindžia pareiškėjų baimę grįžti į kilmės valstybę. Europos prieglobsčio paramos biuro duomenimis, 2020 m. (duomenys neskelbtini) veikla kilmės valstybėje suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini) atakavo sunitų kaimus bei šių genčių lyderius. (duomenys neskelbtini) degino kaimus, naikino jų kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius, taip pat žudė gyventojus, juos grobė. (duomenys neskelbtini) atakos taip pat buvo nukreiptos į kilmės valstybę ir jos institucijas. (duomenys neskelbtini) siekia įbauginti civilius, sukiršinti civilius ir valstybę. Pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) atakos vis dar vyksta. Ypatingai jos buvo suaktyvėjusios 2019 m. pabaigoje gyvenamosios vietos pietuose.

14.5. Departamento sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nepagrįsta, nes kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjų prašymuose išduoti prieglobstį nurodytas aplinkybes, kad kilmės valstybėje pareiškėjams gresia žiaurus elgesys, nužudymas. Aptariama sprendimo dalis pagrįsta Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaita, tačiau šis dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio, jis nėra privalomas, o ir jame apibendrinta informacija yra 1 metų senumo. Vadinasi, Departamentas ne tik turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjų situaciją joje. Pagrindo Departamento išvadai, kad kilmės valstybėje pareiškėjams nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto, yra nepagrįsta. Departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos, neatsižvelgė, kad pareiškėjai priskirtini prie padidintos rizikos grupės asmenų, dėl religijos ir dėl to, kad pareiškėja yra moteris, ir kad pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas. Dėl to neįvertino pareiškėjų situacijos individualiai ir nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos.

14.6. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – vyksta karo veiksmai. Kadangi vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos, akivaizdu, kad esant tokiai situacijai patiria nuolatinė grėsmė ir dėl to papildoma apsauga turi būti suteikta.

14.7. Departamento sprendimo dalys dėl pareiškėjų išsiuntimo ir draudimo atvykti yra neproporcingos, užkertančios kelią pareiškėjams gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

15. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Papildomai Departamentas teigia, kad sutinka su teismo padarytomis išvados, o pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nurodo, kad tiek Departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių padarytas Departamento ir teismo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį parašymą grįsdami siekiu būti išklausyti tiesioginiai ir betarpiškai.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

19. Įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo apklausti Departamentui nagrinėjant jų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kurio metu tiek pareiškėjai, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 20. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiams) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo ir įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjams nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą yra neproporcingas. Dėl to aptariama Departamento sprendimo dalis pakeista, nustačius, pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sumažino laikotarpį nuo 3 metų iki 2 metų, kada į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą bus įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad: (i) Departamentas ir teismas tinkamai neįvertino pareiškėjų prašymuose išduoti prieglobstį nurodytas individualias aplinkybes, kurios atitinka kilmės valstybės informaciją ir kuriomis pareiškėjai pagrindė jų patiriamą baimę grįžti į kilmės valstybę dėl jų išpažįstamo tikėjimo ir nesaugumo lygio kilmės valstybėje, o (ii) pareiškėjų teiginiai, kad jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, ir tai, kad kilmės valstybėje yra didelis nesaugumo lygis (kilmės valstybėje vis dar veikia (duomenys neskelbtini)) pagrįsti; (iii) Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjai neatitinka reikalavimų, skirtų papildomai apsaugai gauti: (iv) Departamentas, atsisakydamas suteikti papildomą apsaugą, rėmėsi pasenusia informacija apie kilmės valstybę, tik rekomendacinio pobūdžio Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaita, neatsižvelgė, kad pareiškėjai priskirti padidintos grėsmės asmenų grupei, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta vidaus karinis konfliktas; (v) Departamento sprendimo dalys dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti neproporcingos.

23. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje išvardyti sprendimo negaliojimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir sprendimo negaliojimų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (žr. Nutarties 22 p.).

VI. 24. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

25. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

27. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios.

28. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

29. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, [visiškai pagrįsta baimė] turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Įstatymo 83 straipsnyje, kuris reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, nustatyta, kad: prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą (3 d.); prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.

Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas (4 d.); <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.).

VII. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį grindžiami viena iš „konvencinių“ priežasčių – religijos – nėra. Taipogi ginčo dėl pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų aplinkybių nėra. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai išvyko iš kilmės valstybės dėl to, kad jie yra jazidai, ir dėl to patiria diskriminaciją, sunku susirasti darbą, pragyventi; sėkmingai 2014 m. pabėgo nuo (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu jų gyvenamojoje vietoje vykdė žudymus; asmeniškai pareiškėjai nėra nukentėję nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nesijaučia saugūs kilmės valstybėje.

35. Departamentas, atlikęs pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį vertinimą, įvertinęs pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį nurodytas priežastis, lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės ir baimę grįžti į ją, apklausose pateiktus paaiškinimus, pareiškėjų asmenines aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę dėl jazidų padėties ir saugumo lygio kontekste, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.); nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.); nenustačius, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas siektų tokį lygį, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ir pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kuriai, pagal Europos prieglobsčio paramos biuro duomenis, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, nėra pažeidžiami, o jų baimė dėl grėsmės yra tik pareiškėjų daroma prielaida, nustačius, kad pareiškėjai patys pripažino, jog savo gyvenamojoje teritorijoje jie nesusiduria su grasinimais, nėra persekiojami, pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus, nustatyto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

36. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį vertinimu. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjai neatitinka reikalavimų gauti prieglobstį Lietuvoje.

37. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde su Departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu jų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų priežasčių, kodėl jie išvyko iš kilmės valstybės ir kodėl bijo į ją grįžti, nesutinka, tačiau teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu atveju pagrindų nesutikti su Departamento atliktu pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį vertinimu ir pirmosios instancijos teismo atlikta Departamento sprendimo teisminės patikros rezultatu aptariamu aspektu nenustatė. Tai, kad pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį nurodytos priežastys atitinka bendrą kilmės valstybės situaciją nereiškia, kad pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį teiginiai, jog pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, ir tai, kad kilmės valstybėje yra didelis nesaugumo lygis (kilmės valstybėje vis dar veikia (duomenys neskelbtini)), per se (savaime) sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta.

Visiškai pagrįsta baimė turi būti ne tik subjektyvaus, bet ir objektyvaus pobūdžio, t. y. reali. Tuo tarpu pareiškėjai patys pripažino, kad su asmeniniais grasinimais nėra susidūrę. Pareiškėjams nenurodžius ir pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį vertinimo metu nenustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams dėl jų asmeninių savybių kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodytos ekonominės priežastys (sunku susirasti darbą ir pan.), apskritai nėra tapačios persekiojimui. Todėl, pareiškėjams, kaip nustatyta, nenurodžius jokių individualių aplinkybių, patvirtinančių, kad jiems, kaip jazidų grupei priskiriamiems asmenims, kyla grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį buvo įvertinti neteisingai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinto, kad Departamento sprendimas aptariamu aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad jų individuali situacija buvo netinkamai įvertinta informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

38. Teisėjų kolegija tais pačiais motyvais sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, nėra ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų individualaus pobūdžio kankinimai arba mirties bausmė. Pažymėtina, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde šiuo aspektu suformuotas argumentas yra abstraktaus pobūdžio, nepaneigiantis išvados, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai pareiškėjų atžvilgiu nepritaikyto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nustatė, kad Departamentas, vertindamas beatodairiško smurto lygį pareiškėjų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje), rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaita, kurioje nustatyta, kad kilmės valstybės regionuose beatodairiško smurto lygis yra skirtingas, tačiau apskritai šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo atitinkamoje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamento turinys patvirtina, kad Departamentas, vertindamas saugumo lygį kilmės valstybėje, rėmėsi ne tik minėtu šaltiniu, bet ir kitais šaltiniais (Departamento sprendimo 2–3 psl.). Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta informacija apie kilmės valstybės saugumo situaciją (karinius konfliktus) iš esmės yra pagrįsta (atitinka) Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybės saugumo situaciją, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laiko atžvilgiu yra vėlesnės nei situacija, įvertinta Europos prieglobsčio paramos biuro. Nustačius tai, kritiškai vertinamas pareiškėjų apeliacinio skundo deklaratyvus teiginys, kad Departamentas rėmėsi pasenusia ir neaktualia Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaita. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, pareiškėjų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje), kurie sąlygotų poreikį koreguoti Europos prieglobsčio paramos biuro pateiktą vertinimą, kuriuo rėmėsi Departamentas, pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė, teisėjų kolegija tokių duomenų taip pat nenustatė.

40. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų apeliacinio skundo argumentą, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino tai, jog pareiškėjai priskirti padidintos rizikos asmenų, kurie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, grupei pagal 2 kriterijus (religiją ir lytį). Departamento sprendimo turinys patvirtina, kad, į tai, jog pareiškėjai yra jazidai, ir pareiškėja yra moteris, buvo atsižvelgta. Tačiau, nors buvo nustatyta, kad pareiškėjai atitinka padidintos rizikos asmenų profilius, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nebuvo nustatyta individualaus persekiojimo, patys pareiškėjai pripažino, kad jiems gyvenamojoje vietoje nėra grasinama, o iš kilmės valstybės išvyko ieškodami ramesnio ir geresnio gyvenimo, pareiškėjai nebuvo priskirti prie padidintos rizikos asmenų, kurie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, grupei, nenustačius jų individualios rizikos tikimybės. Tai leidžia teigti, kad Departamentas išvadą dėl pareiškėjų neatitikties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams padarė, įvertinęs pareiškėjų galimą patirti padidintą persekiojimo grėsmę. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas to nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, paneigiančių padarytą išvadą dėl individualios rizikos nebuvimo. Pagrindų nesutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

41. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjams draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2, o ne 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, jų nuomone Departamento sprendimo dalys, kurias, kaip nustatyta pakeitė pirmosios instancijos teismas, yra neproporcingos, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, kaip nustatyta, aptariamos Departamento sprendimo dalys buvo pakeistos. Nustačiusi tai, t. y. kad pareiškėjai nenurodo jokių savarankiškų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo aptariamu aspektu, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (žr. Nutartis 23 p.), pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aptariamu aspektu netikrina.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymams suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. C. C. C. ir S. K. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan