8cc8cf8a-3cbb-40a8-ab81-468532bad552 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius ValiusPranešėjas Almantas Padvelskis                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-1115-538/2014Teisėja Diana Vercinskė                                                                  (Proceso Nr. 2-10-3-01043-2013-0)                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                        11.6.1.; 11.9.                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. G. prašė pripažinti neteisėtu jo atÅ¡aukimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2013-11-25 sprendimÄ ir 2013-12-03 įsakymÄ DK 124 str. 1 d. pagrindu.

PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-12-02 turėjo laikinÄ nedarbingumÄ dėl ligos, todėl atsakovė UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ negalėjo jo atÅ¡aukti ir atleisti iÅ¡ darbo laikino nedarbingumo metu. Be to, jo atÅ¡aukimas ir atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nes neįrodyta jo kaltė ir atÅ¡aukimo bei atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumas. Mano, kad yra atleistas be pagrindo, pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, kad negalima atleisti darbuotojo laikino nedarbingumo metu, todėl pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, praÅ¡o priteisti visas iÅ¡mokas, susijusias su atleidimu iÅ¡ darbo, t. y. iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. G. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir 12,25 Lt valstybei. Nurodė, kad ieškovo R. G. atleidimui gali būti taikomi atvejai, numatyti DK 136 str. 1 d., tačiau ieškovo R. G., kaip įmonės direktoriaus, atleidimas iš pareigų vertintinas ne tik darbo teisės ir minėtų nuostatų, bet ir civilinės teisės aspektu. Pažymėjo, kad šalis siejo darbo santykiai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir įmonės atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 32 str., įmonės stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovÄ ) ir atÅ¡aukia juos iÅ¡ pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės valdymo organo teisė atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų yra absoliuti ir neribojama jokių papildomų sÄ lygų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje pažymėta, kad DK 131 str. 1 d. nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesų. Taip pat nurodė, kad teismas, konstatavęs atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ organo stebėtojų tarybos absoliučiÄ teisę atÅ¡aukti ir įmonės vadovÄ iÅ¡ pareigų, pripažįsta, kad nėra įpareigojimo atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ organui nustatyti atleidžiamo įmonės vadovo kaltę užtikrinant tinkamÄ Ä¯monės veiklÄ . 2013-11-06 ir 2013-11-25 stebėtojų tarybos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad svarstyti klausimai dėl vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo trÅ«kumų, jų iÅ¡taisymo klausimai, taip pat svarstyti ieÅ¡kovo R.

G., kaip įmonės vadovo, veiksmai, organizuojant viešųjų pirkimų procesÄ . Å iuose dokumentuose, kartu ir atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų tarybos svarstytuose klausimuose yra pakankamai duomenų stebėtojų tarybai suabejoti įmonės vadovo R. G. kompetencija ir tinkamumu toliau eiti Å¡ias pareigas.Apeliaciniu skundu R. G. praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiÅ¡kino DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalį, nes uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo santykiai yra net tik civiliniai, bet ir darbo, todėl, atÅ¡aukus bendrovės vadovÄ iÅ¡ pareigų jį iÅ¡rinkusiam organui bei nutraukus darbo sutartį, bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikomos DK normos, taip pat tokios, kuriose nustatytos papildomos darbuotojų lengvatos ir garantijos.

Akcinių bendrovių įstatymo nurodytoje teisės normoje nustatyta tik bendrovės vadovo priėmimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindai bei stebėtojų tarybos ir bendrovės vadovo pareigos. Bendrovės vadovo socialinės garantijos nereglamentuotos Akcinių bendrovių įstatyme, bet nustatytos DK. Dėl to, vadovaujantis DK pirmenybės prieÅ¡ kitus įstatymus principu ir įstatymo analogija su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, bendrovės vadovui turi bÅ«ti taikomos DK nustatytos socialinės garantijos, taip pat ir DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas.

Apeliantas yra įsitikinęs, jog nesÄ Å¾ininga bendrovės vadovo atleidimÄ iÅ¡ pareigų jo ligos metu laikyti teisėtu, kai jis nepadarė jokių nusižengimų, bet buvo atleistas vien dėl to, kad UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų taryba ar Palangos savivaldybės administracija nori turėti paklusnesnį politiniu požiÅ«riu ir lojalesnį bendrovės vadovÄ , tad atmesdamas ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 29 str. įtvirtintÄ asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ bei 48 str. nustatytÄ teisę laisvai pasirinkti darbÄ bei gauti socialinę apsaugÄ nedarbo atveju.

Taip pat pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo Kasacinio teismo (civilinė byla Nr. 3K-3-1200/2001) suformuotos taisyklės, bet ir jÄ pažeidė, nes DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvus draudimas atleisti darbuotojÄ ligos metu, kuris taikomas visiems darbuotojams. Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtinti stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas, o pagal Å¡io straipsnio 1 dalį stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovÄ ) ir atÅ¡aukia juos iÅ¡ pareigų.

Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas. Apeliantas pateikdamas ieškinį teismui ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo, jog jis atšauktas iš pareigų pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūras, tačiau šis faktas neišanalizuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovės stebėtojų taryba nepažeidė ieškovo atleidimo procedūros, kadangi ieškovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ji dirbo pelningai.

Be to, iÅ¡ 2014-05-15 LR STT Klaipėdos valdybos raÅ¡to Nr. 4-08-264 turinio matyti, kad UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininko pareiÅ¡kimas STT akivaizdžiai nepasitvirtino, nes administracinė procedÅ«ra, vykdyta pagal šį pareiÅ¡kimÄ , buvo nutraukta. CPK 270 str. 4 d. numato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas iÅ¡vadas.

Teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, todėl, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., ginčo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , atsakovė praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į CPK 4 straipsnį, numatantį, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Tai sÄ lygoja, jog esant panaÅ¡ioms bylų aplinkybėms, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais turi vadovautis teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su bendrovės vadovo teisiniu statusu. IÅ¡ apskųsto teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to teismas teisingai vertino ieÅ¡kovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimÄ iÅ¡ pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.).

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apelianto skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovo, kaip direktoriaus, teisinio statuso.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.

G. atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2011-08-23 sprendimu pagal 2011-08-31 darbo sutartį pradėjo dirbti atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ vadovu (b. l. 8). Atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2013-11-25 sprendimu nutarta atÅ¡aukti ir atleisti ieÅ¡kovÄ R. G. iÅ¡ UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ direktoriaus pareigų nuo 2013-11-25. Darbo santykių nutraukimas įformintas laikinai einančio UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ direktoriaus pareigas M.

Č. 2013-12-03 įsakymu, atleidimo pagrindas – DK 124 str. 1 d. (b. l. 14–17). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-12-02 ieškovas R. G. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos (b. l. 17–20). Šalis siejo darbo santykiai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir įmonės atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus (b. l. 9–14). Pagal atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus bendrovės organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas.

Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiÅ«ros organas – stebėtojų taryba, valdyba nesudaroma (Ä®statų 5.1 p.). Pagal tų pačių Ä®statų 7.11.1 p. stebėtojų taryba renka bendrovės vadovÄ ir atÅ¡aukia jį iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , kitas darbo sutarties sÄ lygas, tvirtina nuostatus ir atlieka kitas funkcijas. LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. pagrindu bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ ? bendrovės vadovÄ , bendrovėje gali bÅ«ti sudaromas kolegialus priežiÅ«ros organas ? stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Pagal to paties įstatymo 32 str. įmonės stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovÄ ) ir atÅ¡aukia juos iÅ¡ pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju Å¡alis iÅ¡ esmės siejo civiliniai teisiniai santykiai, turintys pavedimo santykių bruožų. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paskyrimo į pareigas laikÄ ir pagrindÄ , ieÅ¡kovui tarp jo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«dis turėjo bÅ«ti žinomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio pobÅ«džio teisiniams santykiams darbo teisės normos taikomos sprendžiant dėl vadovo socialinių garantijų dydžio, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos, o ne atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio organo teisė jį atÅ¡aukti yra absoliutaus pobÅ«džio, t. y. bendrovės vadovas gali bÅ«ti atÅ¡aukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.

Darbo sutartyje bylos Å¡alys nesusitarė dėl papildomų darbo sutarties sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinama, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusÄ , kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ bendrovės vadovÄ , net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013).Apeliantas teigia, jog atsakovė nepagrįstai jį atleido nedarbingumo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodė, kad nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platÅ«s įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Å io vienasmenio bendrovės valdymo organo reikÅ¡mė ir svarba lemia absoliučiÄ ir jokių sÄ lygų neapribotÄ jį iÅ¡rinkusio kito bendrovės organo teisę atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ iÅ¡ pareigų.

DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. LAT konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip bendrovės vadovas.

Bendrovės vadovo laikinasis nedarbingumas negali bÅ«ti laikomas kliÅ«timi bendrovės vadovui iÅ¡ pareigų atÅ¡aukti, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ absoliutumo. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovÄ iÅ¡ pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas galėjo bÅ«ti atleistas nedarbingumo laikotarpiu, ir atmestini apelianto argumentai (CPK 178 str., 185 str.).Apeliantas teigia, kad jis iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai, kadangi įmonė jo vadovavimo laikotarpiu dirbo pelningai ir nebuvo pagrindo atleisti jį iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra iÅ¡samiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai bylos Nr. 3K-7-161/2009). Tiems pagrindams, kada darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ lemia juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtis. Juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai.

Valdymo organo nariai turi pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, bÅ«ti jiems lojalÅ«s ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia Å¡ių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atÅ¡aukimo tvarkÄ , kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atÅ¡aukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus.

AtÅ¡aukus valdymo organo narį iÅ¡ jo einamų pareigų, nutrÅ«ksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitÄ reikÅ¡mę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrÅ«kusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atÅ¡aukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, bylos Nr. 3K-3-185/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).Atsakovė į bylÄ pateikė 2014 m. balandžio 23 d. nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadÄ ir veiklos audito ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad 2013 m. pagerėjo bendrovės rodikliai, tokie kaip pardavimo pajamos, o per 2012 m. uždirbtus nuostolius 2013 m. pakeitė gautas grynasis pelnas. Taip pat nurodyta, kad įmonėje nėra sukurta vidaus kontrolės sistema.

Tačiau padidėjo įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis, kuris parodo, kokia bendrųjų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, susijusių tiek su įmonės veiklos ciklu, tiek su jos skolinimusi, suma tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo aukštesnis įmonės finansinės rizikos laipsnis, t. y. dideli įsipareigojimai, kuriuos teks padengti ateityje. UAB „Palangos šilumos tinklai“ įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis padidėjo ir 2013-12-31 siekė 0,178, kai 2012-12-31 buvo lygus 0,028. 2014 m. balandžio 14 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡te „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 144329 vertinimo“ nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai. 2013-11-06 ir 2013-11-25 stebėtojų tarybos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad svarstyti klausimai dėl vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo trÅ«kumų, jų iÅ¡taisymo klausimai, taip pat svarstyti ieÅ¡kovo R. G., kaip įmonės vadovo veiksmai, organizuojant viešųjų pirkimų procesÄ (b. l. 14–16, 34–48, 61–63). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad esant tokiems įrodymams, yra pakankamai duomenų stebėtojų tarybai suabejoti įmonės vadovo R.

G. kompetencija ir tinkamumu toliau eiti Å¡ias pareigas. Taip pat atsižvelgusi į atsakovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ organo stebėtojų tarybos teisę dėl įmonės vadovo atÅ¡aukimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas R. G. iÅ¡ darbo atÅ¡auktas ir atleistas teisėtai ir pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atmestinas ir apelianto teiginys, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovė už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 1000 Lt (b. l. 118–119), todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies                      1 punktu, n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo R. G. atsakovei UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ priteisti 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjos                                                    Erika Misiūnienė                                                                                                                                                                         Rimvida Zubernienė