8cc7e63e-6d5f-40ea-acfb-bcf922ccbf08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 418/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00398-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.2.; 9.2.1.3.; 9.3.5; 9.8.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 17 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,    sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams G.

I., M.T., V.D., advokatui Simui Bendoriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos automatika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos automatika“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija)                            2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-251 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 36 969 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM),             6 356 Lt PVM delspinigių, 384 592 Lt pelno mokesčio, 137 418 Lt pelno mokesčio delspinigių, 7 633 Lt socialinio mokesčio, 1 649 Lt socialinio mokesčio delspinigių; skyrė pareiÅ¡kėjui                   7 394 Lt PVM baudÄ , 36 969 Lt pelno mokesčio baudÄ , 1 527 Lt socialinio mokesčio baudÄ ; neatleido pareiÅ¡kėjo nuo 6 356 Lt PVM delspinigių, 137 418 Lt pelno mokesčio delspinigių,         1 649 Lt socialinio mokesčio delspinigių.Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-349 iÅ¡taisė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos                             2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-251 pastebėtÄ korektÅ«ros klaidÄ ir vietoje 36 969 Lt pelno mokesčio baudos sumos nurodė 76 918 Lt Å¡ios baudos sumÄ .Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 69-310 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-251 ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-349 nurodymus.Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. S-30(7-409/2009) patvirtino VMI prie FM 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ Nr. 69-310.PareiÅ¡kėjas skundu (T 1, b. l. 1-9), kurį patikslino (T 1, b. l. 116-124), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-251 ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-349 dalis dėl 384 592 Lt pelno mokesčio, 137 418 Lt pelno mokesčio delspinigių, 76 918 Lt pelno mokesčio baudos, 36 969 Lt PVM, 6 356 Lt PVM delspinigių ir 7 394 Lt PVM baudos bei panaikinti VMI prie FM 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ Nr. 69-310 ir Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ Nr. S-30(7-409/2009).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjo 2003 – 2006 metais vykdytos Å«kinės operacijos su tam tikromis įmonėmis realiai neįvyko ir jog dėl to jis neturi teisės pagal atitinkamas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras patirtas iÅ¡laidas įtraukti į sÄ naudas, mažinančias apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Å ios operacijos iÅ¡ tikrųjų įvyko ir nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Be to, dėl PVM mokėjimo pagal minėtas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras pareiÅ¡kėjas jau buvo tikrinamas 2007 metais. Tuomet buvo suraÅ¡ytas 2007 m. vasario 28 d. patikrinimo aktas Nr. 08-06-10-13 bei tarp Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir pareiÅ¡kėjo sudarytas 2007 m. vasario 28 d. susitarimas, kurio pagrindu priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-78.

Å iuose dokumentuose buvo konstatuota, kad nė viena Å¡alis neturi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti, todėl susitaria dėl mokėtinos PVM sumos už 2002 – 2005 metų laikotarpį. Minėtas susitarimas ir 2007 m. kovo 16 d. sprendimas yra dokumentai, turintys prejudicinę galiÄ . Kadangi Å¡iais dokumentais, vertinant PVM mokėjimo klausimÄ , nenustatyta, jog minėtos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros yra fiktyvios, todėl nėra pagrindo neigti tų pačių PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų realumÄ , Å¡iame mokestiniame ginče vertinant pareiÅ¡kėjo pareigÄ sumokėti papildomÄ pelno mokestį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jam apskaičiavo papildomÄ PVM dėl 2005 – 2006 metų sandorių su UAB „Jurvinta“, UAB „Cefėja“, UAB „Sagitta“. IÅ¡ Å¡ių įmonių iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų ir pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ir Å¡ių įmonių prekės buvo realiai gautos, už jas sumokėta bei jos panaudotos pareiÅ¡kėjo veikloje. Sandorių sudarymo metu visos Å¡ios įmonės veikė, buvo registruotos PVM mokėtojomis.

PareiÅ¡kėjas padarė viskÄ , kad įsitikintų Å¡ių įmonių veiklos teisėtumu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratorius taip pat nepagrįstai padidino 2005 ir 2006 metų pareiÅ¡kėjo apmokestinamÄ jį pelnÄ palÅ«kanomis, kurias apskaičiavo nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas 2005 metais savo akcininkams suteikė beprocentines paskolas. PareiÅ¡kėjas nebuvo suteikęs paskolų akcininkams. Pagal skolos perkėlimo sutartį, jis tik perėmė savo akcininkų, kaip skolininkų, teises ir pareigas pagal jų su E. A. sudarytÄ paskolos sutartį.

Todėl paskolos davėjas buvo E. A. Tik 2006 m. liepos 5 d. iÅ¡mokėjęs pinigus E. A., pareiÅ¡kėjas įgijo teisę reikalauti sumokėtų pinigų iÅ¡ savo akcininkų. Iki Å¡ios datos iÅ¡ viso nebuvo jokių tarpusavio piniginių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir akcininkų, todėl mokesčių administratorius palÅ«kanas nepagrįstai skaičiavo nuo skolos perkėlimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2005 m. balandžio 3 d. Be to, pareiÅ¡kėjas pinigų akcininkams realiai nemokėjo, nes pareiÅ¡kėjas taip pat turėjo skolÄ savo akcininkams ir jo iÅ¡ E. A. perimtas reikalavimas akcininkams dėl paskolos grÄ Å¾inimo buvo padengtas jo bei akcininkų tarpusavio reikalavimų įskaitymu.Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 129-132) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomas PVM.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog faktiÅ¡kai Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Cefėja“, UAB „Jurvinta“ bei UAB „Sagitta“ neįvyko. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui UAB „Drocheda“, UAB „Viroda“, UAB „Marostikas“, UAB „Silver Tool“, UAB „Berlona“, UAB „Bilanta“, UAB „Alentada“, UAB „Kronika“, UAB „Linrivus“, UAB „Zebrina“, UAB „Marganpolis“, UAB „Unoturas“, UAB „Montvalis“, UAB „Barnaba“, UAB „Sandėliavimo ir transportavimo sistemos“, UAB „Revista“, UAB „Robenta“, UAB „Cefėja“, UAB „EPM“, UAB „Jurvinta“, UAB „Sagitta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros neturi juridinės galios, nes Å¡iuose apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis Å«kinės operacijos tarp minėtų įmonių ir pareiÅ¡kėjo realiai neįvyko.

Todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės pagal minėtas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras padidinti sÄ naudas, mažinančias apmokestinamÄ jį pelnÄ , ir jam pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomas pelno mokestis. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas asocijuotiems asmenims (akcininkams) taip pat suteikė beprocentines paskolas, sudarydamas                              2005 m. balandžio 3 d. sutartį. Tokios (beprocentinės) paskolos sÄ lygos neatitiko rinkos sÄ lygų, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai negautų palÅ«kanų suma buvo padidintas pareiÅ¡kėjo 2005 ir 2006 metų apmokestinamasis pelnas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 135) su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko.II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (T 2, b. l. 30-45) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos, VMI prie FM ir Inspekcijos sprendimų dalių, kuriomis pareiÅ¡kėjui papildomai buvo apskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 36 969 Lt PVM, 6 356 Lt PVM delspinigių, 7 394 Lt PVM baudos, 384 592 Lt pelno mokesčio, 137 418 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 76 918 Lt pelno mokesčio baudos.

Nagrinėjamos bylos ginčo objektas – mokesčio mokėtojo teisės į PVM atskaitÄ Ä¯gyvendinimas ir sÄ naudų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais sÄ lygos. Teismas nurodė, kad dėl PVM mokėjimo anksčiau buvo atliktas pareiÅ¡kėjo patikrinimas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki                   2005 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. vasario 28 d. suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. 08-06-10-13, kuriuo pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 374 563 Lt PVM. Inspekcija patikrinimo aktÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 08-06-10-13 2007 m. kovo 16 sprendimu Nr. (21.26)-256-78 patvirtino ir skyrė 237 Lt PVM baudÄ .

Be kita ko, nustatyta, kad 2007 m. vasario 28 d. tarp Inspekcijos ir pareiÅ¡kėjo buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. (21.26)-257-1. Susitarime pažymėta, jog mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius 2007 m. vasario 7 d. ir 2007 m. vasario 9 d. vykusių derybų metu sutarė, kad neturi pakankamai įrodymų savo PVM apskaičiavimui pagrįsti, todėl Å¡alys susitarė, jog patikrinimo metu dėl Å¡iame susitarime minėtų faktų mokesčių mokėtojui apskaičiuojama 373 481 Lt PVM, o PVM delspinigiai ir PVM bauda neskaičiuojami, taip pat mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti 373 481 Lt PVM apskaičiavimÄ už 2002-2005 m. laikotarpį ir teisės aktų nustatyta tvarka privalo šį PVM sumokėti į biudžetÄ , taip pat mokesčių administratorius dėl minėtų aplinkybių ir faktų už           2002-2005 m. laikotarpį negali apskaičiuoti didesnės sumos, negu nurodyta Å¡iame susitarime.

Teismas nurodė, kad po minėto susitarimo sudarymo pareiÅ¡kėjas paklausimu kreipėsi į vietos mokesčių administratorių, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, ar 2007 m. pagal patikrinimo aktÄ sumokėjus patikrinimo metu pripažintÄ neatskaitomu PVM, jį galima priskirti 2007 m. leidžiamiems atskaitymams, ar reikia priskirti leidžiamiems atskaitymams ankstesniais laikotarpiais, t. y. tada, kai buvo patirtos leidžiamiems atskaitymams priskirtos sÄ naudos. Inspekcija                         2007 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. (13.1)-46-12703, atsakydama į pareiÅ¡kėjo paklausimÄ , nurodė, kad, jeigu neatskaitomas pirkimo PVM yra apskaičiuotas nuo sÄ naudų, kurios pripažįstamos leidžiamais ir/ar ribojamų dydžių leidžiamais atsiskaitymais, tai pagal patikrinimo aktÄ neatskaitomu pripažintas ir į biudžetÄ sumokėtas pirkimo PVM, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , gali bÅ«ti priskiriamas ribojamų dydžių leidžiamiems atsiskaitymams; kad įmonė, neatskaitomÄ pirkimo PVM sumÄ priskirdama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, turi mokesčių administratoriui pateikti patikslintas atitinkamai 2005 m. ir 2006 m. mokestinių laikotarpių metinių pelno mokesčio deklaracijų formas.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 2 straipsnio 18, 21 dalimis, 10 straipsniu, 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)                  2010 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 40 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d.

įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu, LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004, LVAT 2009 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438 – 1097/2009, 2011 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438–1898/2010, LVAT 2003 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje                Nr. A8 – 953/03, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ETT) 2006 m. liepos 6 d. sprendimu bylose Axel Kittel ir kt. prieÅ¡ Belgijos valstybę (C-439/04 ir C-440/04, Rink., 2006 p. I-6161).

Teismas nurodė, kad 2007 m. vasario 28 d. sudarytu susitarimu buvo susitarta bÅ«tent dėl mokesčio mokėtojui privalomo mokėti PVM dydžio. Susitarimo sudarymo priežastis buvo bÅ«tent nepakankamas įrodymų PVM apskaičiavimo pagrįstumui buvimas, o ne įrodymų, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų rekvizitų turinys neatitinka tikrovės, nepakankamumas. Nors pareiÅ¡kėjo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turi reikalaujamus rekvizitus, tačiau mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog atitinkamos Å«kinės operacijos Å¡iuose apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko.

Centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimuose, remiantis mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, yra iÅ¡samiai atskleistos minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡iusių įmonių veiklos aplinkybės, kurių visuma aiÅ¡kiai įrodo, kad Å¡ios įmonės pareiÅ¡kėjui atitinkamų prekių bei paslaugų nepardavė. Minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo jose nurodyto turinio Å«kinių operacijų realaus įvykimo, todėl neturi juridinės galios ir jomis negali bÅ«ti grindžiama nei PVM atskaita, nei leidžiamus atskaitymus sudarančios iÅ¡laidos.

Tokia iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ byloje surinktų duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad, vertinant mokesčio mokėtojo sÄ Å¾iningumÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti jo veiksmus, susijusius Å«kinės operacijos partnerio veiklos sÄ Å¾iningumu. Tiek iÅ¡ Inspekcijos patikrinimo akto Nr. 08-06-10-13 ir 2007 m. vasario 28 d. susitarimo matyti, kad mokesčių administratoriui nekilo abejonių, jog Å«kinės operacijos tarp apskaitos dokumentuose nurodytų subjektų realiai neįvyko, tačiau mokesčių administratorius pripažino, jog nepakanka įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog jos kontrahentai nesumokės pardavimo PVM į biudžetÄ . Tuo tarpu 2009 m. gegužės 29 d. patikrinimo akte buvo konstatuotos aplinkybės dėl AB „Lietuvos automatika“ netinkamo PVM mokėjimo laikotarpiu nuo              2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. dėl laikotarpio netikrinto pirmuoju patikrinimo aktu, ir duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadas, kad Å«kinės operacijos tarp apskaitos dokumentuose nurodytų subjektų realiai neįvyko, o pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai, mokesčių administratoriui pakako.

Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki              2005 m. gruodžio 31 d. nebuvo tikrintas pareiÅ¡kėjo pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas, todėl pastarojo mokesčio patikrinimÄ mokesčių administratorius atliko už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir nustatytus pažeidimus taip pat užfiksavo 2009 m. gegužės 29 d. patikrinimo akte. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos faktÅ«ros neatspindi realiai vykusių sandorių, teismo vertinimu, sÄ naudos pagrįstos Å¡iomis sÄ skaitomis faktÅ«romis negali bÅ«ti pripažintos leidžiamais atskaitymais.

Teismas, įvertinęs mokestinio ginčo byloje nustatytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas asocijuotiems asmenims suteikė beprocentines paskolas už 450 000 Lt sumÄ , konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai, sudarydamas paskolos sutartis, nesilaikė Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio ir Taisyklių reikalavimų, o mokesčių administratorius, vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai pakoregavo pareiÅ¡kėjo paskolos sutarčių ir skolos perkėlimo kredito sandoryje susijusių asmenų nurodytas kainas, neatitinkančias tikrosios rinkos kainos, ir pritaikęs Taisyklių 19.1 punkte nustatytÄ palyginamosios nepriklausomos kainos kainodaros metodÄ pagal AB SEB Vilniaus banko metines palÅ«kanų normas apskaičiavo, kad pareiÅ¡kėjas 2005 m. negavo 15 240 Lt, o 2006 m.

– 21 327 Lt palūkanų ir šiomis sumomis buvo pagrįstai padidintas pareiškėjo apmokestinamasis pelnas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal MAĮ 37 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, taigi mokesčių administratoriaus teikiami individualūs paaiškinimai neturi teisės akto galios, o yra tik mokesčių administratoriaus nuomonė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcijos          2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-251 ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-349 dalys dėl 384 592 Lt pelno mokesčio, 137 418 Lt pelno mokesčio delspinigių, 76 918 Lt pelno mokesčio baudos, 36 969 Lt PVM, 6 356 Lt PVM delspinigių ir         7 394 Lt PVM baudos, VMI prie FM 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 69-310 bei Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. S-30(7-409/2009) yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 51-61) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. LVAT grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui motyvuodamas tuo, kad turi bÅ«ti sudarytos galimybės atsakovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo pozicijÄ . Atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų.

2. Teismas privalėjo įvertinti ankstesnio susitarimo reikÅ¡mę Å¡ioje byloje ginčijamiems sprendimams. Teismo pozicija vertintina kaip Å¡aliÅ¡ka, susitarimÄ aiÅ¡kinant tik atsakovui palankia linkme.

3. Teismų praktika patvirtina, kad įmonė pelno mokesčiu ir PVM apmokestinta nepagrįstai, atitinkamai be pagrindo apskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad įmonė prekes gavo, sÄ naudas joms įsigyti patyrė, prekes panaudojo ir/ar pardavė apmokestinamosioms pajamoms gauti, mokesčius nuo gautų pajamų sumokėjo. Taigi ne tik patyrė sÄ naudas, bet Å¡ios sÄ naudos turi bÅ«ti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais.

4. Faktai, kad tiek raÅ¡tiÅ¡koje mokesčių administratoriaus konsultacijoje, tiek patikrinimo akte ir ginčijamuose sprendimuose nustatyta, jog pirkimo PVM yra leidžiami atskaitymai, prieÅ¡tarauja patikrinimo akto ir sprendimų iÅ¡vadoms, jog prekių įsigijimo kaina (tos pačios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dalis) nėra leidžiami atskaitymai.

5. Mokesčių administratoriaus pozicija dėl paskolų akcininkams neparemta faktine bylos medžiaga ir teisės aktų reikalavimais, o teismas tik atkartojo mokesčių administratoriaus argumentus, nepaneigdamas pareiÅ¡kėjo argumentų.Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 2, b. l. 86-90) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, kad, apskaičiuojant PVM, svarbu, ar Å«kinės operacijos realiai įvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis ir tai, ar į PVM atskaitÄ pretenduojantis asmuo buvo sÄ Å¾iningas, tai yra bÅ«tinos dvi esminės sÄ lygos, o apskaičiuojant pelno mokestį – svarbu, ar Å«kinės operacijos realiai įvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis ir visiÅ¡kai neaktualus sÄ Å¾iningumo klausimas. Todėl visiÅ¡kai galima situacija, kaip ir Å¡iame ginče, kai dėl vieno mokesčio (PVM) nepakanka įrodymų mokesčio apskaičiavimui pagrįsti, nes nepakanka įrodymų bendrovės nesÄ Å¾iningumui įrodyti, tačiau dėl tų pačių sandorių apskaičiuoto kito mokesčio (pelno mokesčio) apskaičiavimui įrodymų jau pakanka, nes skiriasi įrodinėjimo dalykas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 2, b. l.

84) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Inspekcija nurodo, kad palaiko atsakovo VM prie FM atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Mokesčių administratorius akcinėje bendrovėje „Lietuvos automatika“ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 atliko pridėtinės vertės mokesčio patikrinimÄ . Gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondÄ , nekilnojamojo turto mokestis, pelno mokestis tikrinti už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31, atskaitymai Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programai finansuoti už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-06-30, socialinis mokestis už 2006 m.

SuraÅ¡ytas patikrinimo aktas, kuris patvirtintas mokesčių administratoriaus, o jo sprendimas paliktas galioti Mokestinių ginčų komisijos (T 1, b.l. 13-39, 41). PareiÅ¡kėjas teigia, jog papildomas pridėtinės vertės mokesčio bei su juo susijusių sumų apskaičiavimas, sÄ naudų, mažinančių apmokestinamÄ jį pelnÄ , neįtraukiant iÅ¡laidų su 21 įmone, paneigimas, apmokestinamojo pelno padidinimas palÅ«kanomis, apskaičiuotomis nuo pareiÅ¡kėjo 2005 m. suteiktų beprocenčių paskolų asocijuotiems asmenims, mokesčių administratoriaus atliktas 2003-2005 metų apmokestinamojo pelno apskaičiavimas pagal 2007-02-28 patikrinimo aktÄ padaryti nepagrįstai, tačiau užimtÄ pozicijÄ paneigia faktinių duomenų visuma esanti administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, jog prieÅ¡ pasisakant dėl kÄ tik paminėtų sudėtinių dalių, lėmusių atitinkamos bendros mokesčių bei su jais susijusių sumų apskaičiavimÄ , bÅ«tina aptarti pareiÅ¡kėjo (apelianto) mokestinio patikrinimo atlikto už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31, dėl ko 2007-02-28 buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. 08-06-10-13, aspektÄ .Po 2007-02-28 akto suraÅ¡ymo akcinė bendrovė „Lietuvos automatika“ ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasirašė 2007-02-28 susitarimÄ , kuriame susitarė, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti apskaičiuotas 373481 Lt pridėtinės vertės mokestis už nustatytus pažeidimus.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-03-16 sprendime, kuriuo patvirtintas 2007-02-28 aktas, nurodė, kad Å«kinės operacijos tarp PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyto Å«kio subjekto ir pareiÅ¡kėjo realiai neįvyko ir, atsižvelgiant į 2007-02-28 susitarimo nuostatas, pareiÅ¡kėjui nurodė sumokėti 373481 Lt PVM sumÄ , o delspinigių ir baudos neskaičiavo. 2007-03-16 sprendimas apskųstas nebuvo, o tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pripažino, kad sÄ skaitos faktÅ«ros neturėjo juridinės galios ir jis negalėjo jomis grįsti teisės į PVM atskaitÄ .

Vadinasi, Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir nėra kliūčių pastarÄ ja nesiremti sprendžiant kitus klausimus, kaip, pavyzdžiui, iÅ¡laidų pripažinimÄ ar nepripažinimÄ sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ (Mokestinės bylos T 2, lapai Nr. 175-177).Subjektinei teisei į PVM atskaitÄ atsirasti reikalinga ne tik forma, bet ir realus turinys, o vien sÄ skaitų faktÅ«rų nepakanka patvirtinti aplinkybei, jog sandoriai tarp bendrovių yra tikri, bet ne tariami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 pabrėžė, kad „Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitÄ tinkamo realizavimo sÄ lyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitÄ buvimo.

Å i teisė be kitų aplinkybių gali bÅ«ti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitÄ prielaidai ir Å¡ios teisės tinkamo realizavimo sÄ lygai, iÅ¡ kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačiÄ PVM sistemos esmę. Taigi:- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose;- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitÄ , jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko bÅ«tent tokio turinio Å«kinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose“.Nustačius, kad materialinių vertybių pirkimas – pardavimas realiai neįvyko tomis sÄ lygomis, kaip atvaizduota ginčo PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose (teisės į PVM atskaitÄ turinys), pareiÅ¡kėjo teisė į PVM atskaitÄ negali bÅ«ti realizuota.Ginčo Å«kinių operacijų nebuvimas yra įrodytas: pareiÅ¡kėjo darbuotojų ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, pateiktais mokestinių patikrinimų metu;

įmonių, su kuriomis neva buvo sudaryti sandoriai, atliktų mokestinių tyrimų ir operatyvinių patikrinimu metu surinkta informacija; nebuvimu prekių gabenimo dokumentų, bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis, galėjusiomis suteikti prekių transportavimo paslaugas, sutarčių ar kitų dokumentų; nenurodymu jokių sandorių su įmonėmis sudarymo ir vykdymo aplinkybių; įmonių neturėjimu materialinės bazės veiklai vykdyti ir nenustačius, kad tos įmonės bÅ«tų samdžiusios atitinkamiems darbams atlikti trečiuosius asmenis; visos įmonės buvo iÅ¡registruotos iÅ¡ PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, o kai kurių įmonių atstovai asocialÅ«s asmenys su nežinomomis buvimo vietomis, kelių įmonių atstovai neturėjo teisės pasiraÅ¡yti dokumentų, nes jų suraÅ¡ymo metu nebuvo Å¡alies teritorijoje arba jie nebuvo įmonių darbuotojai ar įgalioti asmenys.Dėl UAB „Cefėja“, UAB „Jurvinta“ ir UAB „Saggita“ pabrėžtina, kad Å¡ios įmonės deklaravo visai kitokio pobÅ«džio veiklÄ , kuri niekaip nesiderina su pareiÅ¡kėjui jų vardu iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis parduotomis materialinėmis vertybėmis.

Taip pat nėra duomenų apie tai, jog pastarosios įmonės bÅ«tų turėjusios materialinių iÅ¡teklių tokiai veiklai vykdyti ir kad bÅ«tų sudariusios sutartis su kitais Å«kio subjektais dėl kabelio, plieno tiekimo.PareiÅ¡kėjo teikti prieÅ¡ingi įrodymai, t.y. medžiagų apskaitos jo vykdytoje veikloje dokumentai nėra pakankami tvirtinimui, jog ginčo medžiagos įsigytos iÅ¡ įmonių. O tai reiÅ¡kia, kad sandoriai su įmonėmis neįvyko tomis sÄ lygomis, kaip atvaizduota ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose, todėl teisė į PVM atskaitÄ 2006 m. sausio - kovo mėnesiais pagal UAB „Cefėja“, UAB „Jurvinta“ ir UAB „Saggita“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras negalėjo bÅ«ti realizuota.Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo teiginiui ir dėl realiai įvykusių Å«kinių operacijų su 21 įmone tomis sÄ lygomis, kaip atvaizduota sÄ skaitose faktÅ«rose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004, taip pat yra konstatuota, jog iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, turi bÅ«ti patvirtintos juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais, kurie vertinami atsižvelgiant ir į tai, ar jie patvirtina tikrÄ jį įvykusios Å«kinės operacijos turinį.

Svarbu turėti omenyje, jog vien formalÅ«s buhalterinės apskaitos dokumento trÅ«kumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iÅ¡ bendrųjų pajamų atimti tam tikras sÄ naudas, jeigu jos faktiÅ¡kai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ (Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).Teisę į atitinkamų iÅ¡laidų pripažinimÄ sÄ naudomis paneigia neįvykusios Å«kinės operacijos atvaizduotos ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose, todėl pareiÅ¡kėjas (apeliantas) pagal 21 įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nesant kitų aplinkybių, neturėjo teisės 2003-2006 m. iÅ¡laidų įtraukti į sÄ naudas pagal minėtų įmonių iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 520/2010).Å ioje dalyje nėra pagrindo teiginiui apie pakartotinį to paties mokesčio patikrinimÄ už tÄ patį laikotarpį.

Juk pagal 2007-02-28 patikrinimo aktÄ už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31 buvo apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, o pagal 2009-05-29 patikrinimo aktÄ pas pareiÅ¡kėjÄ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, pelno mokestis tikrintas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31. Taigi pridėtinės vertės mokesčio tikrinimo laikotarpiai visiÅ¡kai nesutampa. Sutampa tik laiko tarpai apskaičiuojant pelno mokestį bei PVM mokestį už pirmesnį laikotarpį, bet pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis yra ne tie patys mokesčiai, todėl nėra jokio pagrindo teiginiui dėl to paties mokesčio tikrinimo už tÄ patį laikotarpį.

O tai reiÅ¡kia, jog niekaip nepaneigtina ir teisinė galimybė remtis pirmiau nustatyta bei Å¡iame baigiamajame teisės akte aptarta juridinę reikÅ¡mę turinčia aplinkybe.Teisėjų kolegijos vertinimu, 2005-04-03 sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjo (apelianto) akcininkams iÅ¡ esmės buvo suteiktos beprocentės paskolos (dėl realiai gautų pinigų sumų jokio disputo nėra), dėl ko buvo negautos palÅ«kanos, kas ir turėjo lemti Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies (Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba Å«kinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sÄ lygos, negu bÅ«tų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sÄ lygų nebÅ«tų, bÅ«tų priskiriamas vienam iÅ¡ tų asmenų, bet dėl tokių sÄ lygų jam nepriskiriamas, gali bÅ«ti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas) taikymÄ ir didinimÄ pareiÅ¡kėjo apmokestinamųjų pajamų bei apskaičiavimo papildomos mokėtinos pelno mokesčio sumos.Nėra abejonių ir dėl pagrįsto pareiÅ¡kėjo 2003-2005 metų apmokestinamojo pelno padidinimo 359675 Lt mokėtinu PVM.359675 Lt, kaip neatskaitomas PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo sumokėtas į biudžetÄ bei priskirtas 2003-2005 metų leidžiamiems atskaitymams, bet juk 359675 Lt PVM apskaičiuotas nuo Pelno mokesčio įstatymo prasme neleidžiamų atskaitymų, t.y. nuo įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytose juridinės galios neturinčiose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų.

O juk pagal Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo PVM sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o akcinės bendrovės „Lietuvos automatika“ apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                       Audrius Bakaveckas                                                     ArÅ«nas Sutkevičius                                                     Vaida Urmonaitė-Maculevičienė