8cc725d7-75a6-413d-ba1b-2c8b982ff76a · Kauno apygardos teismas

?. Civilinė byla Nr. e2A-1767-945/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01772-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei N. N., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno bÅ«stas“ dėl skolos už parduotÄ elektros energijÄ priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 1–2) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 346,36 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji tiekė elektros energijÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. nurodytam objektui ir jam priskirtoms bendrosioms erdvėms pateiktÄ elektros energijÄ .

2. Atsakovė atsiliepime (1 t., e. b. l. 120–122) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-285/2015 priteisė iÅ¡ atsakovės trečiajam asmeniui 113,50 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., t. y. laikotarpiai persidengia. Skola atsakovei turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d., kadangi atsakovė iki Å¡io laikotarpio susidariusį įsiskolinimÄ yra padengusi.

Be to, ieÅ¡kovė nenurodė, kodėl nuo 2015 m. spalio mėn. yra ženkliai padidėjusios sÄ skaitos už elektros energijÄ . Atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į UAB „Nemuno bÅ«stas“ nurodydama, kad ginčo bute negyvena. Namo administratorius UAB „Nemuno bÅ«stas“ netinkamai vykdė priskaitymus už atsakovei priklausančiame bute sunaudotÄ elektros energijÄ , t. y. atsakovei nedeklaruojant objekte įrengto kontrolinio skaitiklio rodmenų, atliko priskaitymus pagal buto plotÄ . UAB „Nemuno bÅ«stas“ sÄ skaitoje už 2014 m. rugpjūčio mėnesį nurodyta mokėtina suma sudaro 0,19 Eur, o apskaičiavime už aptariamÄ mėnesį nurodyta 1,29 Eur suma.

Atsakovė taip pat nurodė 2017 m. sausio mėnesį dalį skolos padengusi, todėl jos atlikto mokėjimo dydžiu turi būti sumažinta reikalavimo suma.

3. Trečiasis asmuo atsiliepime (2 t., e. b. l. 112–113) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Nemuno bÅ«stas“ 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymÄ sutartimi Nr. 2004/220 įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį nuraÅ¡yti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įvadinio elektros apskaitos prietaiso duomenis ir juos pristatyti elektros energijos tiekėjui. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „Nemuno bÅ«stas“ pagal ieÅ¡kovės pateiktas iÅ¡plėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ ir pateikia sÄ skaitas vartotojams.

UAB „Nemuno bÅ«stas“ nevykdo atsiskaitymo už suvartotos elektros energijos kiekį apskaitos. Nuo 2015 m. balandžio mėn. atsakovei buvo skaičiuojamas ne tik bendrosioms namo reikmėms suvartotos elektros energijos kiekis, bet ir likutis namo suvartotos, bet nedeklaruotos, elektros energijos, nes atsakovė neteikė parodymų apie savo bute suvartotos elektros energijos kiekį. Iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovei Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo skaičiuojamos, nors ji buto elektros parodymų nedeklaravo, nes atsakovė buvo pateikusi raÅ¡tÄ , jog bute negyvenama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 36–42) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 346,36 Eur skolÄ už parduotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (346,36 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 16,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisė trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei, o butui ir jam priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms ieÅ¡kovė tiekė elektros energijÄ . Pagal 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymÄ sutartį Nr. 2004/220 namo administratorius trečiasis asmuo UAB „Nemuno bÅ«stas“ (buvęs pavadinimas UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“) nuraÅ¡o įvadinio elektros apskaitos prietaiso rodmenis ir pagal ieÅ¡kovės pateiktas iÅ¡plėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius.

6. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad dalis skolos jau yra priteista Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-285/2015. Teismas nurodė, kad Å¡iuo sprendimu buvo priteistas įsiskolinimas UAB „Nemuno bÅ«stas“ už bendrų objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiÅ«ros paslaugas, bet ne už elektros energijÄ . IÅ¡ pačios atsakovės pateiktos 2014 m. rugpjūčio 31 d. sÄ skaitos teismas nustatė, kad bendros elektros skolų apskaitÄ vykdė AB „Lesto“, kurios teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovė.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintos Ä®mokų už sunaudotÄ elektros energijÄ bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos (toliau – Metodika) 7.1. punkte numatytÄ elektros energijos paskirstymo tvarkÄ . 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei apskaitant ginčo bendrabučiui tiekiamÄ elektros energijÄ tik per vienintelį komercinį apskaitos prietaisÄ â€“ įvadinį skaitiklį, ieÅ¡kovės apskaitoje visa ginčo bendrabučiui tiekiama elektros energija įvardinama „Bendrosioms reikmėms“. 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje trečiojo asmens advokatė paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo, vykdydamas jam priskirtÄ sutartinę funkcijÄ apskaičiuoti kiekvienam iÅ¡ ginčo bendrabučio bendraturčių tenkančiÄ už ataskaitinį laikotarpį patiektÄ elektros energijos dalį ir apskaičiuoti už jÄ vartotojui priklausančiÄ mokėti sumÄ , skaičiavimo tikslais savo suvestiniuose apyvartų žiniaraščiuose iÅ¡skiria dvi atskiras eilutes, t. y. eilutę „Bendra elektra“ ir eilutę „Elektra bute“, kurių duomenis po to sumuoja.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė ir daugiabučio namo administratorius savo vidiniuose dokumentuose ginčo daugiabučiui patiektÄ elektros energijÄ Ä¯vardija skirtingai, niekaip neįtakoja atsakovės teisių ir/ ar pareigų, susijusių su atsiskaitymu už jai priskirtÄ patiektÄ elektros energijÄ . Skirtingais mėnesiais atsakovei priskirtas elektros kiekis skyrėsi iÅ¡ esmės dėl to, kad kiekvienÄ iÅ¡ nurodytų mėnesių skyrėsi asmenų, kurie nedeklaravo apskaitos prietaisų rodmenų, skaičius. 8. 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje trečiojo asmens advokatė taip pat paaiÅ¡kino, kad trečiojo asmens Suvestinio apyvartos žiniaraščio paskutinėje eilutėje „IÅ¡ viso“ nurodytos sumos atsilieka vienu mėnesiu nuo ieÅ¡kovės lentelėje „Kliento sÄ skaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.“ grafoje „Skola iÅ¡ viso Eur“ nurodytų duomenų, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Nemuno bÅ«stas“ apskaičiavimus gauna už praėjusį mėnesį (pvz., už rugsėjo mėn. ieÅ¡kovei duomenys pateikiami tik spalio mėn.).

Teismas, sulyginęs minėtų į bylÄ pateiktų lentelių duomenis, sprendė, kad UAB „Nemuno bÅ«stas“ nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos mėn. atsakovei apskaičiuotos už jai priskirtÄ elektros energijÄ ginčo objekte mokėtinos sumos ieÅ¡kovės lentelėje grafoje „Priskaičiuota suma Eur“ buvo įraÅ¡ytos į vienu mėnesiu vėlesnį laikotarpį. Teismas vertino, kad toks dėl sudėtingos apskaitos atsiradęs laikotarpių neatitikimas atsakovės teisių ir interesų niekaip nepažeidžia, nes bendra UAB „Nemuno bÅ«stas“ ir ieÅ¡kovės atsakovei priskaičiuota apmokėti suma sutampa.

9. IeÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ atsakovės nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. spalio 28 d. atliktų mokėjimų buvo padengta ankstesnėje byloje (civilinėje byloje Nr. 2-8958-920/2013) teismo priteista 111,48 Eur suma. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji kiekvienÄ mėnesį nurodydavo laikotarpį, už kurį atsiskaito, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡ atsakovės gautais mokėjimais dengė jos seniausiÄ skolÄ , o laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už atsakovei patiektÄ elektros energijÄ priskaičiuotos sumos nebuvo apmokėtos.

10. Metodika nenumato jokių skaičiavimo išimčių tuo atveju, kai patalpose nėra gyvenama. Skaičiavimas yra siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-1124-577/2016).

11. Teismas pažymėjo, kad UAB „Nemuno bÅ«stas“ 2015 m. rugsėjo 16 d. ir lapkričio 24 d. raÅ¡tais atsakovę informavo apie pareigÄ laiku pateikti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ir apie Å¡ios pareigos nevykdymo pasekmes, t. y. kad nepateikus elektros apskaitos prietaiso rodmenų laiku suvartotos elektros kiekis bus apskaičiuojamas pagal buto plotÄ . Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareigÄ laiku deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ji vykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 21 d. posėdyje atsakovė patvirtino, jog ginčo rodmenų nedeklaravo, nors jai buvo žinomas namo įgaliotinis, kuriam tuos rodmenis reikėjo perduoti.

12. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgÄ laikÄ dėl objektyvių priežasčių, tačiau teismas nurodė, kad ji nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismo vertinimu, atsakovė pareigÄ deklaruoti duomenis galėjo vykdyti ir per įgaliotÄ asmenį.

13. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. už jai priklausančiam nekilnojamajam turtui bei jam priskirtoms bendro naudojimo patalpoms tiektÄ elektros energijÄ su ieÅ¡kove pilnai neatsiskaitė. Nurodomai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie atsakovės sÄ skaitas, mokėjimus, kontrolės laikotarpius.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog 2016 m. gruodžio 14 d. už elektros energijÄ sumokėjo 20 Eur, tačiau juose nenurodė, kad Å¡i suma skirta ginčo skolai apmokėti, todėl teismas vertino, jog ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ turėjo teisę įskaityti CK nustatyta tvarka.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovę (energijos tiekimo įmonę) ir atsakovę (vartotojÄ ) siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir todėl atsakovės skola už suteiktÄ elektros energijÄ negali bÅ«ti laikoma reikalavimu dėl netesybų. Teismas taip pat sprendė, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taip pat negali bÅ«ti taikomas, nes periodinė iÅ¡moka – tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, o mokestis už elektros energijÄ negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas konkrečia pinigų suma, nes jis kinta priklausomai nuo suvartotos energijos kiekio ir elektros energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų.

Be to, teismas nurodė, kad nors įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nustato mokesčių mokėjimo už energijÄ tvarkÄ , tai nepatvirtina Å¡ių mokesčių periodiÅ¡kumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-140/2009). Dėl to teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovės reikalavimui dėl susidariusios skolos priteisimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu (3 t., e. b. l. 50–52) atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Nuo 2015 m. spalio mėn. yra ženkliai iÅ¡augusi paslaugų kaina, tačiau jokio apskaičiavimo ar paaiÅ¡kinimo atsakovė negavo, o nepateikus skaičiavimo negalima patikrinti jo teisingumo. 23.2.

Atsakovė ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į UAB „Nemuno bÅ«stas“ nurodydama, kad ji bute (duomenys neskelbtini), Kaune negyvena, tačiau namo administratorius netinkamai vykdė priskaitymus už atsakovei priklausančiame bute sunaudotÄ elektros energijÄ , t. y., atsakovei nedeklaruojant objekte įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenų, atliko priskaitymus pagal buto plotÄ . 23.3. UAB „Nemuno bÅ«stas“ informavo atsakovę, kad, negalint deklaruoti elektros rodmenų, jeigu ji yra iÅ¡vykusi, bÅ«tina praneÅ¡ti iÅ¡ anksto.

Atsakovė pateikė raÅ¡tų kopijas, kurios patvirtina, kad ji trečiajam asmeniui teikė praneÅ¡imus, jog negyvena bute, tačiau trečiasis asmuo vis tiek skaičiavo mokestį pagal bendrÄ plotÄ . 23.4. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad mokestis jai nebus skaičiuojamas, nes ji nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. elektros energijos nevartojo ir negyveno bute. 23.5. Esant ginčui dėl prievolės fakto ir jos dydžio, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.37 straipsnio. 23.6. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens turėtų 216,95 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes atsakovei buvo skiriama valstybinė teisinė pagalba.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., e. b. l. 56–63) ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo ir pagal įstatymÄ , ir sutartimi su ieÅ¡kove yra įsipareigojęs mokesčius už elektros energijÄ skirstyti pagal Metodikoje nurodytÄ tvarkÄ , kitokios mokesčių už elektros energijÄ paskirstymo tvarkos taikyti jis neturi teisės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareigÄ laiku deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis ji vykdė tinkamai.

PrieÅ¡ingai, 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad rodmenų nedeklaravo, nors jai buvo žinomas namo įgaliotinis, kuriam tuos rodmenis reikėjo perduoti. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgÄ laikÄ dėl objektyvių priežasčių, bet į bylÄ nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad ji visÄ ginčo laikotarpį dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti pareigos laiku pateikti kontrolinio apskaitos prietaiso rodmenis.

Teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad Metodika nenumato jokių skaičiavimo iÅ¡imčių tuo atveju, kai tam tikrose patalpose nėra gyvenama, nes skaičiavimas yra siejamas su nuosavybės (nuomos) teise turimu patalpų plotu, o ne jų naudojimo faktu. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už elektros energijÄ apimties.

19. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ surinktų įrodymų, atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., e. b. l. 85–86). Elektros energijÄ gyvenamajai patalpai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams tiekia ieÅ¡kovė, sunaudotÄ elektros energijÄ konkretiems vartotojams 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymÄ sutarties Nr. 2004/220 pagrindu paskirsto trečiasis asmuo (2 t., e. b. l. 116–123, 126–140). Ä®siskolinimas už laikotarpį iki 2013 m. sausio 1 d. (356,96 Lt arba 103,38 Eur) iÅ¡ atsakovės priteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8958-920/2013 (2 t., e. b. l. 176–179).

Å iuo sprendimu priteista suma su papildomu įsiskolinimu, susidariusiu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. (iÅ¡ viso 117,98 Eur), yra įtraukta į ieÅ¡kovės pateiktÄ skolos apskaičiavimÄ (1 t., e. b. l. 81–83) kaip skolos likutis, buvęs prieÅ¡ laikotarpio, kurio metu susidariusiÄ skolÄ praÅ¡oma priteisti Å¡ioje byloje, pradžiÄ â€“ 2013 m. liepos 1 d. IÅ¡ apskaičiavimo turinio taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d. gautais mokėjimais (iÅ¡ viso 119,90 Eur) užskaitė visÄ ginčo laikotarpio pradžioje buvusį skolos likutį ir dalį skolos (119,90 Eur – 117,98 Eur = 1,92 Eur), susidariusios laikotarpiu po 2013 m. liepos 1 d.

Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

20. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad skolos, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė, dalis (113,50 Eur), susidariusi laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 1 d., iÅ¡ atsakovės yra priteista trečiajam asmeniui Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu už akių (1 t., 124–126). Atmesdamas šį argumentÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2004 m. kovo 3 d. Mokesčio už elektros energijos paskirstymÄ sutarties Nr. 2004/220 pagrindu trečiasis asmuo tik paskirstydavo iÅ¡laidas už elektros energijÄ vartotojams ir perduodavo duomenis ieÅ¡kovei, bet lėšų nerinko ir jų priverstine tvarka iÅ¡ vartotojų neiÅ¡ieÅ¡kodavo (2 t., e. b. l. 186–188; 2004 m. kovo 3 d.

Mokesčio už elektros energijos paskirstymÄ sutarties Nr. 2004/220 5.2.6 punktas). TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas papildomai pagrindė trečiojo asmens atsakovei pateikta sÄ skaita už 2014 m. rugpjūčio mėn. (1 t., e. b. l. 123), kurioje užfiksuotas atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui (391,88 Lt arba 113,50 Eur) atitinka sprendimu už akių priteistÄ sumÄ . Å ioje sÄ skaitoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad mokestis už bendrÄ elektrÄ (0,67 Lt arba 0,19 Eur) į sÄ skaitÄ neįtrauktas, turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į ieÅ¡kovės teikiamÄ sÄ skaitÄ .

Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu už akių priteista suma yra nesusijusi su šioje byloje reiškiamais reikalavimais. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo apeliaciniu skundu atsakovė neginčija (CPK 320 straipsnis).

21. Apeliaciniu skundu neginčijama ir teismo iÅ¡vada, kad ginčo santykiui turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, dėl ko tenkinti atsakovės reikalavimÄ taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

22. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė taip pat nurodė, kad sÄ skaitoje už 2014 m. rugpjūčio mėn. (1 t., e. b. l. 123) nurodyta suma už bendrÄ jÄ elektrÄ (0,19 Eur) neatitinka skolos apskaičiavime (1 t., e. b. l. 81–83) nurodytos 1,29 Eur sumos. Kaip matyti iÅ¡ skolos apskaičiavimo, 1,29 Eur suma į apskaitÄ Ä¯traukta 2014 m. rugpjūčio 13 d., t. y. nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, todėl spręsti, kad Å¡i suma yra apskaičiuota už 2014 m. rugpjūčio mėn., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. 0,19 Eur suma į apskaitÄ Ä¯traukta bÅ«tent po apskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. 2014 m. rugsėjo 15 d., todėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad Å¡i suma yra apskaičiuota už 2014 m. rugpjūčio mėn. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. liepos mėnesio atsakovei apskaičiuotos už jai priskirtÄ elektros energijÄ ginčo objekte mokėtinos sumos ieÅ¡kovės lentelėje grafoje „Priskaičiuota suma Eur“ buvo įraÅ¡ytos į vienu mėnesiu vėlesnį laikotarpį (2 t., e. b. l. 181–182, 189–190), tačiau toks dėl sudėtingos apskaitos atsiradęs laikotarpių neatitikimas atsakovės teisių ir interesų niekaip nepažeidžia, nes bendra UAB „Nemuno bÅ«stas“ ir ieÅ¡kovės atsakovei priskaičiuota apmokėti suma sutampa.

Ši išvada apeliaciniu skundu taip pat neginčijama (CPK 320 straipsnis).

23. Neginčydama pareigos atsiskaityti už tiekiamÄ elektros energijÄ (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56.5 punktas), atsakovė kelia abejones dėl iÅ¡ jos praÅ¡omų priteisti sumų apskaičiavimo teisingumo pažymėdama, kad mokėtinos sumos ženkliai padidėjo nuo 2015 m. spalio mėn. Ä®vertinęs skolos apskaičiavimo dokumentus (1 t., e. b. l. 81–83; 2 t., e. b. l. 181–182, 189–190) ir ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens atstovų paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančios patalpos yra bendrabučio tipo name, kuriame nėra įrengtų atskirų elektros apskaitos prietaisų visoms patalpoms, todėl mokestis už elektros energijÄ , skiriamÄ bendrojo naudojimo patalpoms (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis), pagrįstai buvo skaičiuojamas taikant Metodikos (1 t., e. b. l. 150–163) 7 punktÄ : kiekvienÄ mėnesį 10 proc. namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto sunaudotos elektros energijos kiekio buvo priskiriama bendrojo naudojimo patalpoms ir paskirstoma visų patalpų savininkams pagal jų valdomos patalpos plotÄ .

Å is mokestis atsakovei buvo skaičiuojamas visu laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti skolÄ (nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.). Jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų abejoti tokio skaičiavimo pagrįstumu, atsakovė nepateikė.

24. Skolos apskaičiavimo dokumentų (1 t., e. b. l. 81–83; 2 t., e. b. l. 181–182, 189–190) turinys taip pat atskleidžia, kad iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovei skaičiuojamo mokesčio suma buvo ženkliai mažesnė ir už mėnesį nevirÅ¡ydavo 2 Eur, o vėlesnės įmokos sudarė keliolika arba keliasdeÅ¡imt eurų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sumų skirtumÄ nulėmė tai, jog atsakovei toliau buvo skaičiuojamas mokestis už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamÄ elektros energijÄ , tačiau papildomai pradėtas skaičiuoti mokestis už pačios atsakovės patalpoms tiekiamÄ elektrÄ . Nesutikdama su tokio skaičiavimo pagrįstumu atsakovė pažymi, kad jai priklausančios patalpos yra nenaudojamos, todėl mokestis už elektros energijÄ negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas.

25. Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymÄ su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektÄ elektros energijÄ pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad name esančių patalpų savininkai privalo apmokėti elektros energijos tiekėjui už visÄ namui patiektÄ elektros energijÄ , kurios sunaudojimÄ užfiksavo įvadinis apskaitos prietaisas.

Kaip Å¡is mokestis paskirstomas tarp patalpų savininkų, reglamentuojama Metodikoje. Tuo atveju, kai dalis patalpų savininkų yra įsirengę kontrolinius apskaitos prietaisus, o kita dalis tokių prietaisų neįsirengę, mokestis už suvartotÄ elektros energijÄ paskirstomas vadovaujantis Metodikos 7 punktu. Patalpų, kuriose yra įrengti kontroliniai apskaitos prietaisai, savininkai, vadovaujantis Metodikos 7.1 punktu, už bendrojo naudojimo patalpose suvartotÄ elektros energijÄ moka nutarties 23 punkte nustatyta tvarka, o už jiems priklausančiose patalpose suvartotÄ elektros energijÄ â€“ pagal jų patalpose įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso parodymus.

Patalpų, kuriose nėra įrengti kontroliniai apskaitos prietaisai, savininkai, vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, už bendrojo naudojimo patalpose suvartotÄ elektros energijÄ taip pat moka nutarties 23 punkte nustatyta tvarka, o už jiems priklausančiose patalpose suvartotÄ elektros energijÄ moka tokia tvarka: iÅ¡ bendro namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto elektros energijos kiekio atimamas bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamas elektros energijos kiekis bei patalpose, kuriose yra kontroliniai prietaisai, suvartoto elektros energijos kiekis, o energijos likutis paskirstomas patalpoms, kuriose nėra kontrolinių apskaitos prietaisų, proporcingai jų plotui.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino Metodikos 7.2 punkte nurodytos taisyklės taikymÄ atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė dėl savo kaltės nevykdė pareigos deklaruoti kontrolinio apskaitos prietaiso duomenis. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , ginčijamo sprendimo ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neįvertintos Å¡ios ginčui spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės: 26.1.

Kaip neatitinkantį galiojančio teisinio reglamentavimo apeliacinės instancijos teismas vertina ginčijamame sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad kontrolinio apskaitos prietaiso duomenų nedeklaravimas prilyginamas situacijai, kai patalpose nėra įrengto apskaitos prietaiso. Kaip minėta nutarties 25 punkte, skirtingi atsiskaitymo už elektros energijÄ bÅ«dai, vadovaujantis Metodikos 7 punktu, skiriami pagal tai, yra ar nėra patalpose įrengtas kontrolinis apskaitos prietaisas. Niekur Metodikoje nėra nuostatos, kuri leistų spręsti, kad apskaitos prietaiso duomenų nedeklaravimas sukuria pareigÄ patalpų savininkui apmokėti dalį namo viduje kontroliniais apskaitos prietaisais neapskaitytos elektros energijos.

Nors apskaitos prietaiso duomenų deklaravimas yra vartotojo pareiga (Taisyklių 56.4, 107 punktai), Taisyklėse yra įtvirtintos konkrečios tokios pareigos nesilaikymo pasekmės – mokėjimo dokumento iÅ¡raÅ¡ymas pagal vidutinį vartotojo suvartojamÄ elektros energijos kiekį (Taisyklių 104, 107 straipsnis). Toks reglamentavimas yra taikomas ir bendrabučio tipo daugiabučiams namams: vadovaujantis Taisyklių 132.18 punktu, daugiabučio namo administratorius atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energijÄ mokėtinas sumas paskirsto jas apskaičiuodamas pagal vartotojo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimÄ . 26.2.

Vadovaujantis Metodikos 14 punktu, bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turi teisę parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta Metodikos 7 punkte, įmokų paskirstymo taisykles, kuriose gali bÅ«ti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes. Tokio susitarimo pagrindu galėtų bÅ«ti sukurta teismo nurodoma pareigos deklaruoti apskaitos prietaisų parodymus nevykdymo pasekmė – elektros energijos kiekio apskaičiavimas taikant Metodikos 7.2 punktÄ .

Nepagrįstai sprendęs, kad tokios pasekmės kyla iÅ¡ Metodikos nuostatų, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar ginčo atveju buvo pasiektas Metodikos 14 punkte nurodytas susitarimas, ir, jei taip, ar toks susitarimas buvo priimtas ir paskelbtas laikantis CK 4.84–4.85 straipsniuose, Metodikos 15 punkte nustatytų reikalavimų. 26.3. Pagrindinį dėmesį skyręs duomenų nedeklaravimo priežasčių analizei, pirmosios instancijos teismas tik formaliai sprendime konstatavo faktÄ , kad atsakovei priklausančiose patalpose yra apskaitos prietaisas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė iÅ¡skirtinai proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu pateiktais paaiÅ¡kinimais. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie tokio prietaiso įrengimÄ , jo buvimo ginčo laikotarpiu faktÄ , jo techninę bÅ«klę (atitikimÄ apskaitos prietaisui keliamiems reikalavimams), taip pat nors vienÄ duomenų pagal tokį prietaisÄ deklaravimÄ . BÅ«tent Å¡ios aplinkybės yra esminės siekiant įvertinti, ar atsakovei galėjo bÅ«ti taikomos Metodikos 7.2 punkto nuostatos. 26.4.

Nors teismas ir sprendė, kad apskaitos prietaiso duomenys nebuvo deklaruoti dėl atsakovės kaltės, ginčijamu sprendimu nebuvo vertinama, ar ieÅ¡kovė arba trečiasis asmuo ėmėsi kokių nors priemonių apskaitos prietaiso rodmenims nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tokio prietaiso įrengimo vietÄ , t. y. ar jis įrengtas atsakovei priklausančiose patalpose, ar bendro naudojimo patalpose (kaip tai numatyta Taisyklių 67 punkte), kur administratorius bÅ«tų galėjęs pats užfiksuoti prietaiso rodmenis.

Be to, vadovaujantis Taisyklių 49.3 punktu, už apskaitos prietaisų įrengimÄ ir eksploatavimÄ yra atsakingas elektros energijos tiekimo operatorius. Taisyklių 56.9, 59, 71 punktuose įtvirtinta vartotojo pareiga neapriboti priėjimo prie apskaitos prietaisų, leisti operatoriui ir (ar) jo įgaliotiems tretiesiems asmenims, patikrinti elektros apskaitos prietaisus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijoje, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Kaip buvo įgyvendinamos Å¡ios pareigos, ar ieÅ¡kovė arba trečiasis asmuo vykdė patikrinimus, reiÅ¡kė atsakovei su elektros energijos vartojimu susijusias pretenzijas, iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku. 26.5.

Nusprendęs, kad atsakovė nevykdė pareigos deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kokia konkrečia forma Å¡i pareiga turėjo bÅ«ti įgyvendinama. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovės 2008 m. praÅ¡ymo neskaičiuoti mokesčio už elektros energijÄ turinio (3 t., e. b. l. 23), atsakovė informavo administratorių apie tai, kad jai priklausančios patalpos yra nenaudojamos, dėl ko nebus sunaudojama ir elektros energijos. Å is praÅ¡ymas tapo pakankamu pagrindu neskaičiuoti mokesčio už laikotarpį iki 2015 m. balandžio mėn. IÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kokios aplinkybės nulėmė tokį administratoriaus sprendimÄ ir kas lėmė pozicijos pasikeitimÄ .

Byloje nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar buvo nustatyta speciali apskaitos prietaiso rodmenų pateikimo tvarka. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atstovės 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčo rodmenis buvo galima deklaruoti ir nuotoliniu bÅ«du (pvz., el. paÅ¡tu, SMS žinute, telefonu). Esant tokiems duomenims teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar laikotarpiu iki 2015 m. balandžio mėnesio atsakovei mokestis už jos patalpoms tiekiamÄ elektros energijÄ nebuvo skaičiuojamas ne dėl to, kad administratorius atsakovės praneÅ¡imÄ apie nesinaudojimÄ gyvenamosiomis patalpomis įvertino kaip nesikeičiančių apskaitos prietaiso duomenų deklaravimÄ . 26.6.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo motyvas, jog nesinaudojimas gyvenamÄ ja patalpa nėra pagrindas neskaičiuoti mokesčio už elektros energijÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas tuo atveju, jeigu patalpoje nėra įrengto kontrolinio apskaitos prietaiso, dėl ko nėra galimybės patikrinti aplinkybės dėl elektros energijos nenaudojimo teisingumo. Esant apskaitos prietaisui aplinkybė dėl elektros energijos panaudojimo gali bÅ«ti lengvai patikrinama, duomenų nedeklaruojančiam asmeniui gali bÅ«ti reiÅ¡kiamos pretenzijos, inicijuojamas faktinės situacijos patikrinimas, arba Metodikos 14 punkte nustatyta tvarka patvirtinamos specialios duomenų nedeklaravimo pasekmės. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės nurodomo kontrolinio elektros energijos apskaitos jos patalpose prietaiso rodmenis.

27. Apibendrindamas nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, reikÅ¡mingų klausimui dėl mokesčio už atsakovei priklausančioms patalpoms tiektÄ elektros energijÄ spręsti, koncentruodamasis į apskaitos prietaiso rodmenų nedeklaravimo priežastis neatskleidė bylos esmės. Kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nutartyje nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka paneigtų Å¡alių teisę į apeliacijÄ , todėl sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistas įsiskolinimas už atsakovei priklausančioms patalpoms 2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. liepos mėn. tiektÄ elektros energijÄ (295,93 Eur; 2 t., e. b. l. 181, 190), panaikinamas, ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Kadangi sprendimo dalis dėl skolos už bendro naudojimo patalpoms tiektÄ elektros energijÄ (346,36 Eur – 295,93 Eur = 50,43 Eur) priteisimo yra pagrįsta, Å¡i dalis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstÄ atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl skolos egzistavimo nėra pagrindo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti procesines palÅ«kanas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga mokėti procesines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ negali bÅ«ti paneigiama faktu, kad atsakovė nepagrįstai ginčijo ieÅ¡kinio reikalavimus, kurie, iÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo patenkinti.

Dėl nurodytų priežasčių paliekama nepakeista ir ginčijamo sprendimo dalis dėl procesinių palÅ«kanų už 50,43 Eur sumÄ priteisimo. Nesant iÅ¡spręstam visam ginčui, naikinamos ir sprendimo dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IÅ¡laidos turės bÅ«ti paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme pakartotinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 50,43 Eur (penkiasdeÅ¡imties eurų 43 ct) skola už bendro naudojimo patalpoms tiektÄ elektros energijÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (50,43 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, palikti nepakeistÄ .

KitÄ sprendimo dalį panaikinti, grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti reikalavimus dėl 295,93 Eur skolos už atsakovei priklausančiai patalpai tiektÄ elektros energijÄ ir procesinių palÅ«kanų už skolos sumÄ priteisimo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas