2024-06-12 Nr. AB-9409-3-61-3-00106-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1023-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00106-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Krikščionių sąjunga apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo politinės partijos Krikščionių sąjunga skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas politinė partija Krikščionių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, VRK) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. Sp-138 „Dėl lėšų dalies Krikščionių sąjungos 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose keltų kandidatų rinkimų užstatui sumokėti“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Komisija Sprendimu nusprendė: i) pripažinti politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, neteisėtu, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – ir Politinių partijų įstatymas).

3. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Politinė partija Krikščionių sąjunga 2020 m. kovo 10 d. buvo įregistruota viešajame Juridinių asmenų registre. 2020 m. birželio 2 d. J. V. tapo Krikščionių sąjungos nariu. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. J. V. pervedė fiziniams asmenims, kurie buvo įrašyti į kandidatų, pretenduojančių į Seimo narius, sąrašą, kiekvienam po 1 360 Eur. Pareiškėjas nežino, kokiomis sąlygomis šios lėšos buvo pervestos šiems fiziniams asmenims, tačiau jos galėjo būti panaudotos įmokėti užstatą už save tam, kad šie asmenys galėtų kandidatuoti į Seimo narius. J. V. 2021 m. spalio 5 d. išstojo iš Krikščionių sąjungos narių, o 2022 m. birželio 23 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. 33 fiziniams asmenims paskolintos piniginės lėšos (50 320 Eur) turi būti laikomos parama, suteikta pareiškėjui.

3.2. Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Skyrius) 2022 m. gruodžio 7 d. surašė pažymą Nr. 3-44 (1.2) „Dėl lėšų dalies Krikščionių sąjungos 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose keltų kandidatų rinkimų užstatui sumokėti“ (toliau – ir Pažyma), kuria pasiūlė atsakovui: i) pripažinti paslėptu politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas ir valdybos narys rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą; iii) taikyti administracinę atsakomybę atsakingiems asmenims. Komisija, atsižvelgdama į Pažymoje pateiktus pasiūlymus, priėmė skundžiamą Sprendimą.

3.3. Sprendimas buvo priimtas neteisėtos sudėties, nes VRK nariai A. P. ir L. M. paskirti pasiūlius Lietuvos teisininkų draugijai. Teisinis reguliavimas, kai išskiriamas vienas viešas juridinis subjektas – Lietuvos teisininkų draugija ir jai skiriamos išskirtinės teisės siūlyti kandidatus į komisiją, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 33 straipsnio 1 daliai.

3.4. Sprendimas neatitinka nustatytos formos, nes jame nenurodytas konkretus pažeidimas, o pareiškėjas turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Sprendime nėra nurodomi jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas. Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes draudžiama taikyti įstatymus atgaline tvarka.

3.5. Pagal Konstitucijos 56 straipsnį rinkimų teisė dalyvauti Seimo rinkimuose yra subjektinė fizinių asmenų teisė. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis. Fizinis asmuo, įgyvendindamas šią subjektinę teisę, pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą gali savarankiškai sumokėti rinkimų užstatą, kuris pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas) 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra politinės kampanijos išlaidos.

4. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais:

5.1. Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimo motyvai nurodyti Skyriaus Pažymoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis. Pažymoje yra remiamasi teismų sprendimais, kuriuose buvo sprendžiama dėl šioje byloje aktualių teisinių santykių. Teismai konstatavo, kad tarp J. V. ir kandidatų susiklostė teisiniai santykiai, turintys ne paskolos, o finansinės paramos požymių. Pažymoje išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kad Krikščionių sąjungos valdybos narys A. A. perdavė partijos nariui J. V. dalies kandidatų, kuriems pervestos J. V. asmeninės lėšos, bankų sąskaitų numerius su nurodytais jų valdytojais ir, bent 9 buvusių partijos kandidatų teigimu, tarpininkavo gaunant lėšas ar garantavo, kad rinkimų užstatui sumokėti bus rėmėjų, kurie finansuos rinkimų užstato sumą. Nustatyta, kad Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D., kviesdamas asmenis kandidatuoti rinkimuose, ne vieno jų teigimu, žadėjo, kad piniginių lėšų gaus ir užstato VRK iš savo lėšų mokėti nereikės, t. y. ne tik žinojo apie finansinius ryšius, bet ir kvietė asmenis juose dalyvauti, žadėdamas jiems pasirūpinti lėšomis, skirtomis rinkimų užstatui sumokėti. Krikščionių sąjunga rinkimų metu neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už kandidatus sumokėti, todėl negalėjo teisėtu būdu priimti lėšų iš J. V.. Tiek partijos pirmininkas, tiek valdybos narys rūpinosi, kad kandidatai, kuriems įstatymuose nenumatyta nurodyti finansavimo šaltinių rinkimų užstatui sumokėti, gautų lėšų rinkimų užstatui sumokėti tiesiogiai iš J. V.. A. A. J. V. pateikė kandidatų banko sąskaitų numerius. Taigi, tokia veikla laikytina paslėptu politinės partijos finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio.

5.2. Komisija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir tyrimo metu surinktą informaciją, motyvuotai nusprendė: i) pripažinti politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, neteisėtu, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą.

5.3. VRK narius ir pirmininką Seimas skiria slaptu balsavimu. 2021 m. gegužės 18 d. Seime vyko slaptas balsavimas dėl VRK pirmininko bei narių, pasiūlytų Lietuvos Respublikos Prezidento, teisingumo ministrės bei Lietuvos teisininkų draugijos, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo politinės partijos Krikščionių sąjunga skundą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Komisija 2022 m. birželio 23 d. gavo pareiškėjo kandidato 2020 m. Seimo rinkimuose kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad: „būdamas Lietuvos Krikščionių sąjungos partijos narys, dalyvavau 2020 m. Seimo rinkimuose, suteikiau paramą šiai partijai, pervesdamas savo asmenines lėšas į jos sąskaitą. Partijos Pirmininkas R. J. D. prašė manęs pagelbėti, gaunant paskolą iš bankų, tačiau mano pasiūlymai jam netiko. Partijos nariu tapau 2020 metų birželio mėnesį, praktiškai partijos narių nepažinojau. R. J. D. savo partijos narius, dalyvausiančius vienmandatėse apygardose, įvardijo kaip visuomenėje labai gerai žinomus asmenis ir kad jie be vargo surinks 3 procentus rinkėjų balsų, todėl paprašė paskolinti jiems pinigų užstatui dalyvauti Seimo rinkimuose. Pasitikėdamas Partijos pirmininku R. J. D. į man pateiktas kandidatų asmenines sąskaitas pervedžiau po 1 360 Eur, taip suapvalindamas užstato sumą – 1 358 Eur 60 centų. <...> Dar trims asmenims R. J. D. prašymu skolinau, pervesdamas 4 080 Eur į partijos sąskaitą kaip nario mokestį, buvo man paaiškinta, kad vienam iš jų, surinkus 3 procentus balsų, VRK grąžinus pinigus, asmuo turi problemų su antstoliais, todėl jis negalės grąžinti man, dėl kitų dviejų asmenų nežinau, manau, tai tikrai jiems galima užskaityti kaip partijos paramą. Krikščionių Sąjungos partijos nariams R. J. D. prašymu paskolinau 50 320 Eur, įskaitant 4 080 Eur, pervestus į partijos sąskaitą“; Rašte įvardijami asmenys (33), kuriems, kaip nurodyta, buvo skolinamos lėšos, pažymima, kad po Seimo rinkimų lėšas buvusiam kandidatui grąžino 4 asmenys, o gavus iš 13 asmenų (asmenys rašte įvardijami) kategorišką atsisakymą grąžinti skolą, J. V. kreipėsi į teismą. Kreipimesi VRK prašoma: „paaiškinti ir atsakyti ar mano paskolinti ir pervesti pinigai įvardintiems aukščiau asmenims buvo deklaruoti ir apskaityti Krikščionių sąjungos rinkimų kampanijos finansiniuose dokumentuose“ (Pažymos 1 punktas).

7.2. Komisijos Skyrius 2022 m. gruodžio 7 d. surašė Pažymą, kuria pasiūlė: i) pripažinti paslėptu politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšas (44 880 Eur), pervestas 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą; iii) taikyti administracinę atsakomybę atsakingiems asmenims.

7.3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (galiojusio iki 2022 m. rugsėjo 17 d.) 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdama į VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. pažymą Nr. 3-44(1.2) „Dėl lėšų dalies Krikščionių sąjungos 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose keltų kandidatų rinkimų užstatui sumokėti“ (pridedama), nusprendė: i) pripažinti politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, neteisėtu, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neteisėtos Komisijos sudėties, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: 1) komisijos pirmininko, 2) teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu, 3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu, 4) Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu, 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties. Teismas pažymėjo, jog Seimas 2021 m. gegužės 18 d., be kita ko, priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“, kuriuo nutarė: VRK pirmininke paskirti J. P., o VRK nariais – Š. L. (Prezidento siūlymu), A. V. (Prezidento siūlymu), I. M. (teisingumo ministrės siūlymu), J. U. (teisingumo ministrės siūlymu), L. M. (Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu), A. P. (Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu). Nutarimo 3 straipsniu paskyrė ir kitus VRK narius.

9. Teismas vertino, jog pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus ir tai patvirtina tiek Sprendimas, tiek jo sudedamoji dalis – Pažyma. Nurodytuose aktuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Politinių partijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Pažymoje Komisija detaliai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, rėmėsi teismų priimtais sprendimais bei įvertino liudytojų paaiškinimus. Pažyma pagrįsta faktiniu ir teisiniu duomenų įvertinimu, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas neatitinka nustatytos formos. Pareiškėjas, keldamas abejones dėl principo „įstatymas atgal negalioja“, teismui nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos buvo pritaikytos atgal, taip pat kokios teisės aktų nuostatos, jo vertinimu, turėtų būti taikomos.

10. Teismas, įvertinęs kitų teismų priimtus sprendimus, sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog kandidatai patys rūpinosi rinkimų užstato dydžiu, yra paneigti. Tokia veikla yra laikytina paslėptu politinės partijos finansavimu iš neteisėtos finansavimo šaltinio. Pareiškėjas nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad tiek partijos pirmininkas, tiek valdybos narys rūpinosi, kad kandidatai, kuriems įstatymuose nenumatyta nurodyti finansavimo šaltinių rinkimų užstatui sumokėti, gautų lėšas užstatui sumokėti tiesiogiai iš J. V., kad A. A. J. V. pateikė kandidatų banko sąskaitos numerius ir, kad patys kandidatai tiek bylas nagrinėjant teismuose, tiek teikdami paaiškinimus VRK nurodė, kad partijos vadovybė rūpinosi tuo, kad užstatas būtų surinktas. Teismas konstatavo, kad VRK pagrįstai nusprendė pripažinti politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, neteisėtu, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus. Taip pat pagrįstai pripažino, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą.

11. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime ir Pažymoje pateiktas išsamus patikrinimo veiksmų ir nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas, pateiktas teisinis jų vertinimas, motyvai yra adekvatūs ir paremti surinktais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad VRK veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino Sprendimui priimti reikšmingą informaciją, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo.

III. 12. Pareiškėjas politinė partija Krikščionių sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

13.1. Teismas, kaip ir Komisija, savo sprendimus grindė negaliojančiu Politinių partijų įstatymu ir jo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris galiojo iki 2022 m. rugsėjo 17 d. ir neatsižvelgė į tai, kad to paties įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimti sprendimą dėl VRK sprendimų dėl šiurkščių Politinių partijų įstatymo pažeidimų. Ir ginčo metu galiojančio Politinių organizacijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl priimtų VRK sprendimų dėl šiurkščių Politinių organizacijų įstatymo pažeidimų nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

13.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal Konstitucijos 56 straipsnį rinkimų teisė dalyvauti Seimo rinkimuose yra subjektinė fizinių asmenų teisė, o ne viešo juridinio asmens politinės partijos. Seimo nariu gali būti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis kaip fizinis asmuo, todėl pareiškėjas neturi suinteresuotumo turėti pakankamai lėšų rinkimų užstatams už kandidatus sumokėti. Fizinis asmuo pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą gali savarankiškai sumokėti rinkimų užstatą, o teismo priimtas sprendimas paneigia tokią galimybę darydamas išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai nuosavų lėšų ir negali kandidatuoti į Seimo rinkimus, kurie savarankiškai įmoka užstatą už save. Nėra apribojimų kandidatams užstatą sumokėti lėšomis, kurias jie gavo kaip paskolas ar dovaną, rėmimo būdu. Ankstesniuose teismų priimtuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad tai buvo paslėptas politinės partijos finansavimas. Be to, teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijos 56 straipsniui ta apimtimi, kuria paneigiama fizinių asmenų subjektinė teisė dalyvauti Seimo rinkimuose ir jų teisė savarankiškai sumokėti rinkimų užstatą, nepriklausomai nuo lėšų gavimo būdo.

13.3. Teismas nepasisakė dėl VRK neteisėtos sudėties, nors pareiškėjas nurodė, kad toks teisinis reguliavimas, kai išskiriamas vienas viešas juridinis subjektas – Lietuvos teisininkų draugija ir jai skiriamos išskirtinės teisės siūlyti kandidatus į viešojo administravimo subjektą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 33 straipsnio 1 daliai. Skundžiamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

14. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14.1. Politinių organizacijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pažeidimų, kurie gali būti laikomi šiurkščiais įstatymo pažeidimais. Tačiau, pagal paminėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, dėl pažeidimų pripažinimo šiurkščiais sprendžia VRK. VRK nusprendus nelaikyti Politinių organizacijų įstatymo pažeidimo šiurkščiu, toks sprendimas skundžiamas bendrąja tvarka, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse (toliau – ir Rinkimų kodeksas). Kadangi skundžiamo Sprendimo 1 punkte nebuvo konstatuota, kad tai yra šiurkštus pažeidimas, Sprendimas pagal Rinkimų kodekso nuostatas galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

14.2. Pagal 2020 m. galiojusį teisinį reguliavimą, rinkimų užstatą galėjo sumokėti tiek politinė partija, tiek asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje. Iš kandidatų paaiškinimų matyti, kad dalis jų iš viso nebūtų kandidatavę, jeigu už juos nebūtų sumokėtas rinkimų užstatas, o ne todėl, kad jų teisė sumokėti rinkimų užstatą tariamai buvo apribota. Kandidatų rinkimų teisė nebuvo apribota, tačiau kandidatai ja nesinaudojo dėl finansų.

14.3. Teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl VRK sudėties ir konstatavo, kad ji buvo teisėta. VRK Sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės normomis, jame nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Bylą išnagrinėjęs teismas išsamiai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, įvertino šalių paaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. Sp-138 „Dėl lėšų dalies Krikščionių sąjungos 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose keltų kandidatų rinkimų užstatui sumokėti“, kuriuo nuspręsta pripažinti paslėptu politinės partijos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio ir, kad pareiškėjas politinė partija Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Politinių partijų įstatymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad VRK Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, bylą išnagrinėjo pažeisdamas funkcinio priskirtinumo teismams taisykles, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl VRK neteisėtos sudėties bei paneigė fizinių asmenų teisę dalyvauti Seimo rinkimuose ir savarankiškai sumokėti rinkimų užstatą, nepriklausomai nuo lėšų gavimo būdo.

18. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

19. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

20. Politinių organizacijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.

21. Politinių partijų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d.) 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma politinės partijos finansavimas lėšomis iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių. Sprendimą, ar politinė partija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija (Politinių partijų įstatymo 30 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą politinė partija per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Politinių partijų įstatymo 30 str. 2 d.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele ir galutine instancija nagrinėja tik ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato atitinkami rinkimų ar Referendumo įstatymai, dėl tokių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kurių apskundimo tvarka nustatyta konkrečiuose ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 119 straipsnio 1 dalyje (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 124 str. 1 d.) išvardintuose įstatymuose. Ginčai dėl kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/20; 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-3/2014; 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R556-10/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-33-756/2015). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad šiame teisme nagrinėjami skundai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kuriais pripažinta, jog buvo padaryti šiurkštūs Politinių partijų įstatymo pažeidimai, nurodyti šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-1-261/2020).

23. Nagrinėjamoje byloje VRK skundžiamu Sprendimu nusprendė: i) pripažinti politinės partijos Krikščionių sąjungos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio J. V. lėšų (44 880 Eur), pervestų 33 Krikščionių sąjungos keltiems kandidatams 2020 m. Seimo rinkimuose, neteisėtu, nes tuo metu Krikščionių sąjunga neturėjo pakankamai lėšų rinkimų užstatams už keliamus kandidatus sumokėti ir negalėjo šių lėšų teisėtu būdu gauti iš partijos nario J. V., o Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. D. ir valdybos narys A. A. rūpinosi, kad J. V. pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus; ii) pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą. Pažymoje nurodytos Politinių partijų įstatymo nuostatos dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo ir išdėstyti pirmieji du pasiūlymai, analogiški Sprendime priimtiems. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes pagal pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo pakeitimo turėjo būti paduotas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., Politinių partijų įstatymo 30 str. 3 d.).

24. ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams ar rūšinio teismingumo taisykles.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įvertinus tai, kad ši byla teisminga Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutine instancija (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., 69 str. 1 d. 1 p., Politinių partijų įstatymo 30 str. 3 d.).

26. Perdavus bylą nagrinėti pagal funkcinį teismingumą, kiti proceso dalyvių prašymai, kelti klausimai bei argumentai nesprendžiami ir nevertinami, paliekant tai spręsti bylą nagrinėsiančiam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo politinės partijos Krikščionių sąjunga skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galutine instancija.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis