8cc54871-c0dc-4a57-b1df-ecca140c2600 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-279-109/2011;

 Pirmosios instancijos teismo teisėjas Janina Dervinskienė;

Procesinio sprendimo kategorija: 110.6; 122.3.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės,

Gintauto Koriagino apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno

miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-50-54/2010 pagal ieškovės A.

J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė A. J. 2008 m. gruodžio 11 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į Kauno miesto apylinkės teismÄ ,

praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ su atsakovu A. J., po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines

pavardes, nustatyti nepilnametės dukters E.s A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove,

priteisti iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai nuo 2008-12-10 iki jos pilnametystės iÅ¡laikymÄ indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę, priteisti ieÅ¡kovei automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993

m., 4000 Lt vertės, atsakovui – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m., 4000 Lt vertės bei

pripažinti asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3 žemės sklypus Zarasų rajone, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė 2009 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymu taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters E. A. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su dukters motina A. J., iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai apriboti atsakovo A. J. bendravimÄ su nepilnamete dukra: be ieÅ¡kovės A. J. žinios ir/ar jos neįspėjus nepasiimti dukters E. A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ugdymo įstaigos, visus klausimus dėl bendravimo su dukra, dalyvavimo jos auklėjime iÅ¡ anksto derinti su ieÅ¡kove.

2009-05-15 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė nepilnametės E. A. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A.

J., praÅ¡ymÄ dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų teismas atmetė. Atsakovas dėl 2009 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskirÄ jį

skundÄ , kuriuo prašė panaikinti teismo nutartį ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kauno apygardos teismas 2009-08-13 nutartimi atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-15 nutarties atmetė.

2009-08-14 atsakovas A. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti

laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ jÄ matymosi su dukrÄ E. A. J. tvarkÄ , nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali

būti nepagrįstai pažeisti atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesai, kadangi ieškovė riboja atsakovo teisę bendrauti su nepilnamete dukra.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-08-20 nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė atsakovui A. J. laikinÄ jÄ matymosi auklėjant dukrÄ E. A.

J. gim. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :

1. A. J. turi teisę praleisti su dukra pusantro mėnesio vasaros atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iÄ vasarÄ A. J. su dukra praleido tik dvi savaites, jis turi teisę praleisti su dukra dvi savaites 2009 m. rugpjūčio mėn. (2009 m. rugpjūčio 17-30 dienomis). Apie dukters pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ abi Å¡alys viena kitÄ turi įspėti prieÅ¡ 3 dienas iki pasiėmimo.

2. A. J. ir A. J. turi teisę praleisti su dukra po vienÄ mėnesį žiemos atostogų (suderintu laiku laikotarpyje nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.). Å ių atostogų metu netaikomas žemiau (3 ir 4 punktuose) nurodytas matymosi su dukra atitinkamomis savaitės dienomis grafikas. Apie dukters pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ Å¾iemos atostogų metu abi Å¡alys viena kitÄ turi įspėti prieÅ¡ 3 dienas iki pasiėmimo.

3. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau kaip kiekvienÄ pirmadienį nuo 17 val. iki 21 val. ir kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 val. iki 21 val. A. J. dukrÄ pasiims iÅ¡ vaikų darželio kiekvienÄ pirmadienį ir trečiadienį 17 val. ir grÄ Å¾ins jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val.

4. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau kaip kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.

5. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir kiekvienų metų Naujųjų metų antrÄ dienÄ bei Å v. Velykų pirmÄ dienÄ .

6. A. J. turi teisę su dukra iÅ¡vykti į užsienį, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytose nuostatose nustatytÄ jo matymosi su dukterimi tvarkÄ (2 t. b. l. 29-30).

2009-12-02 atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 2009-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas - laikinoji atsakovo ir jo nepilnametės dukros E. A. J. bendravimo tvarka nepakeista.

2010-10-11 atsakovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (papildymo) ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prašė pakeisti 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės nutartimi nustatytÄ jo ir dukros E. A. J. bendravimo tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrÄ tvarkÄ :

1. Nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau kaip kiekvienÄ pirmadienį nuo 17 val. iki antradienio 9 val. ir kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 val. iki ketvirtadienio 9 val. A. J. dukrÄ pasiims iÅ¡ vaikų darželio kiekvienÄ pirmadienį ir trečiadienį 17 val. ir nuves jÄ Ä¯ vaikų darželį kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį 9 val.

2. Nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau kaip kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki antradienio 9.00 val. Jam priklausantį savaitgalį praleisti su dukra A. J. pasiims jÄ iÅ¡ vaikų darželio penktadienį 17 vai. ir pristatys jÄ Ä¯ darželį antradienį

9.00 val.

3. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Å v. Kalėdų Å¡ventes (gruodžio 24-26 d.), Visų Å ventųjų Å¡ventes (spalio 31 d. - lapkričio 1 d.) ir kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujųjų metų iÅ¡vakares) bei po to einančiÄ Naujųjų metų dienÄ , Å v.Velykų Å¡ventes (Å v.Velykų savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį ir pirmadienį).

4. A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra Tėvo diena, o A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra Motinos diena. A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra ieÅ¡kovės gimimo diena, o jei gimimo diena yra ne savaitgalio diena, tuomet ji turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieÅ¡ arba po savo gimimo dienos. Tėvas A. J. turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieÅ¡ ar iÅ¡ karto po dukters gimtadienio, taip pat savaitgalį prieÅ¡ savo gimtadienį. Tas iÅ¡ tėvų, kuris turi teisę praleisti su dukra Å¡ventinį savaitgalį, privalo praneÅ¡ti apie tai kitai pusei ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki dukros pasiėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, jei dėl minėtų Å¡venčių tėvas A. J. turi teisę pasiimti dukrÄ savaitgaliui, tuomet tėtis pasiima dukrÄ iÅ¡ darželio penktadienį 17 val. ir pristato jÄ Ä¯ darželį antradienį 9 val. Vienam iÅ¡ tėvų praleidus tokį Å¡ventinį savaitgalį su dukra, kitÄ savaitgalį su dukra turi teisę matytis kitas iÅ¡ tėvų, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, iÅ¡skyrus jei kitaip nustatyta dėl bendravimo tvarkos didžiųjų metinių Å¡venčių metu.

2009-08-20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas nuostatas dėl bendravimo žiemos ir vasaros atostogų metų, taip pat dėl išvykų į užsienį (nutarties rezoliucinės dalies 1, 2, 6 punktai) palikti nepakeistas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies, pakeitė 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrÄ E. A. J. gim. (duomenys

neskelbtini) tvarkos 2 punktÄ nustatant, kad nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau

kaip kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki antradienio 9.00 val. Jam priklausantį savaitgalį praleisti su dukra A. J. pasiims jÄ iÅ¡ vaikų darželio penktadienį 17 val. ir pristatys jÄ Ä¯ darželį antradienį

9.00 val. Kitoje dalyje 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės nutarties dėl

atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrÄ E. A. J. gim. 2005-12-10 tvarkos, nekeitė. Teismas sprendė, kad

2009-08-20 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai plačios apimties, duomenų, kad tokia bendravimo tvarka mergaitei daro ar darys žalingÄ poveikį nėra. Teismas atsižvelgė į ekspertų nurodymÄ , kad mergaitė negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl bendravimo su kiekvienu iÅ¡ tėvų bei tėvų dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium. Tai, kad mergaitė iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi pas tėtį, ekspertų nuomone, didele dalimi sÄ lygoja tai, kad su tėčiu ji negyvena, bei tai, kad tėvas pabrėžtinai teigiamai su ja elgiasi.

Pažymėtina, kad nustačius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ bÅ«tų praktiÅ¡kai patenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, nors sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumas nenagrinėjamas. Teismas sutiko su tuo, kad ieÅ¡kovei su dukra persikėlus gyventi į Kauno rajonÄ , atsakovui Å¡iek tiek ilgiau užtrunka kelionė pristatant dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo bendravimas su dukra sutrumpėja.

Teismo nuomone, nėra pagrindo naktį iÅ¡ pirmadienio į antradienį ir naktį iÅ¡ trečiadienio į ketvirtadienį mergaitei nakvoti pas atsakovÄ . Mergaitės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo yra nustatyta su motina. Nustačius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ praktiÅ¡kai vaikas gyvens pas abu tėvus, t. y. vaikas neturės pastovios gyvenamosios vietos, kuri yra svarbi vaikui formuojantis kaip asmenybei. Tai, kad atsakovui grÄ Å¾inant dukrÄ ieÅ¡kovei tarp jo ir ieÅ¡kovės kyla konfliktai rodo, kad Å¡alims svarbiau jų interesai nei vaiko interesai.

Ekspertų nuomone, vaikui emociÅ¡kai reikÅ¡mingiausi asmenys yra tėtis ir mama ir kad mergaitė iÅ¡gyvena neigiamus jausmus dėl tėvų tarpusavio konfliktinių santykių. Vardan vaiko gerovės abu tėvai turėtų vengti konfliktų ir iÅ¡mokti bendrauti civilizuotai. Nustačius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas ir ieÅ¡kovė praktiÅ¡kai nesusitiktų ir nebendrautų. Tai atitiktų atsakovo interesÄ nematyti ieÅ¡kovės, bet ne vaiko interesÄ - matyti tėvų tarpusavio sutarimÄ , kuris ekspertų nuomone, Å¡iuo metu aktualiausias mergaitės interesas.

Tačiau teismas sutinka, kad naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį tÄ savaitgalį kai mergaitė praleidžia su tėčiu, bÅ«tų tikslinga mergaitei likti nakvoti pas tėtį, kadangi pirmadienį 17.00 val. jis vėl pasiima mergaitę iÅ¡ darželio.

Atskiruoju skundu atsakovas A. J. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrÄ E. A. J. tvarkos palikta nepakeista dalyje dėl bendravimo darbo dienomis ir Å¡venčių dienomis, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: pakeisti 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ ieÅ¡kovės A. J. ir A.

J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarkÄ , nustatant, kad:

1. A. J. turi teisę praleisti laikÄ su dukterimi ne rečiau kaip kiekvienÄ pirmadienį nuo 17 val. iki antradienio 9 val. ir kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 val. iki ketvirtadienio 9 val. A. J. dukrÄ pasiims iÅ¡ vaikų darželio kiekvienÄ pirmadienį ir trečiadienį 17 vai. ir nuves jÄ Ä¯ vaikų darželį kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį 9 val.

2. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Å v. Kalėdų Å¡ventes (gruodžio 24-26 d.), Visų Å ventųjų Å¡ventes (spalio 31 d. - lapkričio 1 d.) ir kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujųjų metų iÅ¡vakares) bei po to einančiÄ Naujųjų metų dienÄ , Å v. Velykų Å¡ventes (Å v. Velykų savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį,, sekmadienį ir pirmadienį).

3. A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra Tėvo diena, o A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra Motinos diena. A. J. turi teisę su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kurį yra ieÅ¡koves gimimo diena, o jei gimimo diena yra ne savaitgalio diena, tuomet ji turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieÅ¡ arba po savo gimimo dienos. Tėvas A. J. turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieÅ¡ ar iÅ¡ karto po dukters gimtadienio, taip pat savaitgalį prieÅ¡ savo gimtadienį. Tas iÅ¡ tėvų, kuris turi teisę praleisti su dukra Å¡ventinį savaitgalį, privalo praneÅ¡ti apie tai kitai pusei ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki dukros pasiėmimo. Atsižvelgiant Ä® aukščiau aptartas

nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, jei dėl minėtų Å¡venčių tėvas A. J. turi teisę pasiimti dukrÄ savaitgaliui, tuomet tėtis

pasiima dukrÄ iÅ¡ darželio penktadienį 17 val. ir pristato jÄ Ä¯ darželį antradienį 9 val. Vienam iÅ¡ tėvų praleidus tokį Å¡ventinį savaitgalį su dukra, kitÄ savaitgalį su dukra turi teisę matytis kitas iÅ¡ tėvų, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, iÅ¡skyrus jei kitaip nustatyta dėl bendravimo tvarkos didžiųjų metinių Å¡venčių metu.

Atsakovas skunde nurodė šiuos motyvus:

1. Teismas nepasisakė dėl labai svarbios aplinkybės, dėl kurios nustatytoji tvarka turėtų būti pakeista: tai, kad į darželį dukrelę ryte veža ne mama, o jos sugyventinis

D. J.. Kad ieškovė A. J. yra

pateikusi darželiui praÅ¡ymÄ dėl dukros atvedimo ir pasiėmimo iÅ¡ darželio D. J. ir močiutei A. J., buvo nurodyta

dar 2010-07-08 d. darželio „Šilinukas“ raÅ¡te (III t. b. l. 94). Tai, kad dažniausiai mergaitę į darželį veža D. J. nurodė ir pati ieÅ¡kovė (Kauno raj. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, III t. b. l. 114). Atsakovas nurodė teismui, kad pasikeitus dukros gyvenamajai vietai, dukrÄ Ä¯ darželį veda ir iÅ¡ jo pasiima dažniausiai ne mama, o kiti asmenys, tuo tarpu iÅ¡ tikro tėvo tokia galimybė yra atimta, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės visai nevertino. Atsakovas jau po skundžiamos nutarties priėmimo gavo ir pateikė teismui 2010-10-12 darželio „Šilinukas“ pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad nuo 2010-09-01 dažniausiai mergaitę i darželį atveda D. J.,

taip pat iš darželio kartais pasiima D. J. ir A. J., tačiau duomenų apie tai byloje buvo ir anksčiau, tuo

tarpu teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Å i aplinkybė yra ypatingai svarbi sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: svetimas žmogus neturi turėti daugiau teisių į dukrÄ nei jos mylimas tikrasis tėvas, tuo tarpu neleidžiant dukrelei miegoti pas tėvÄ , yra sukuriama bÅ«tent tokia neteisinga situacija: mergaitė vėlai vakare vežama pas mamÄ , patiria stresÄ , pavargsta, o rytÄ anksti keliasi ir su svetimu žmogumi važiuoja į darželį.

2. Teismas pasisakė, kad 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta pakankamai plačios apimties bendravimo su vaiku tvarka ir nėra duomenų, kad tokia tvarka daro ar darys mergaitei žalingÄ poveikį. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada negalima sutikti. 2010-10-11 atsakovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo pateikta labai daug faktų, rodančių, kad neleidimas mergaitei pasilikti nakvoti tėvo namuose ir jos vežimas vėlai vakare pas mamÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ (apie 20 km. nuo Kauno) ne tik neatitinka geriausių mergaitės interesų, nes jÄ be pagrindo ir be reikalo vargina, bet ir potencialiai kelia pavojų.

Pirma, kaip nurodyta 2010-10-11 atsakovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, reikalavimas grÄ Å¾inti dukrelę mamai vakare 21 val., atima iÅ¡ mergaitės galimybę lankyti įvairius ugdymo ir lavinimo bÅ«relius, pakankamai bendrauti su atsakovu, jaunesniuoju broliuku J. N., mokytis muzikos. Antra, mergaitė vakare yra vežama pas mamÄ jos poilsio sÄ skaita: tokiu metu mergaitė galėtų ilsėtis po ilgos dienos, pažaisti, ruoÅ¡tis miegui, tačiau ji apie pusvalandį važiuoja iki gyvenamosios vietos, kur iÅ¡ karto eina miegoti, o ryte taip pat turi anksčiau keltis, kad butų vėl vežama į KaunÄ Ä¯ darželį.

Trečia, Å¡ios nuolatinės kelionės yra ir potencialiai pavojingos, nes važiuojama judria autostrada Kaunas-Klaipėda, atliekami sudėtingi, pavojingi posÅ«kiai. Ketvirta, 2010 m. gegužės mėnesį mergaitei nustatyti miego sutrikimai, tam tikri dirglumo nežymiai, kurie sietini su tuo, kad visÄ gegužės mėnesį mergaitė labai mažai bendravo su tėvu, kaip įrodo bylos medžiaga (III t., b. l. 95-102). Visas Å¡ias aplinkybes atsakovas iÅ¡dėstė savo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Tai rodo, kad esama bendravimo tvarka, kuomet mergaitė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama mamai 21 val., neabejotinai neatitinka mergaitės poreikių, jÄ vargina. Pažymėtina, kad teismas lygiai tokiu pačiu argumentu, - kad nėra duomenų, kad nustatytoji tvarka daro ar darys mergaitei žalingÄ poveikį, - rėmėsi dar 2009-12-21 nutartimi atmesdamas ankstesnį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (II t. b. l. 115), tačiau nuo to laiko aplinkybės kardinaliai pasikeitė: tuomet ir tėvas, ir mama gyveno Kaune, ir vakariniai perdavimai, nors taip pat kėlė mergaitei sunkumų ir nepatogumų, vis dėlto nebuvo tokie žalingi, kaip dabar, kuomet mergaitė gyvena Kauno rajone.

Tai, kad teismas, ir pasikeitus faktinei situacijai, praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė remdamasis tuo pačiu argumentu, rodo, kad teismas nepakankamai iÅ¡analizavo atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

3. Teismas, remdamasis ekspertizės iÅ¡vadomis, nurodo, kad mergaitė negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl bendravimo su tėvais tvarkos, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodyta, ekspertizės iÅ¡vadose, mergaitė psichologinio tyrimo metu labai aiÅ¡kiai ir kelis kartus iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ gyventi bÅ«tent su tėčiu, daugiau laiko praleisti su tėvu: „aÅ¡ gyvensiu kažkada su tėčiu, aÅ¡ norėčiau. Mama leidžia tik retai pas tėtį (...), Kartais naktį pasilikti leidžia. Ten viskas patinka“; „Tėtį labiau myliu“ (t. III, b. l. 60). Psichologinio tyrimo metu bendros veiklos užduočiai

atlikti ji pirmiausiai pasikvietė tėvÄ . Be to, ekspertizės iÅ¡vadose nustatyta, kad A. ryÅ¡ys su tėčiu yra tvirtas, saugus, teigiamas, tėvo

įtaka dukros asmenybei ir pažintinei raidai yra reikÅ¡minga ir nepakeičiama. Tai aiÅ¡kiai parodo, kad nustatymas tvarkos, pagal kuriÄ tėvas turėtų lygias teises su motina bendrauti su vaiku, niekaip nepažeistų mergaitės interesų, prieÅ¡ingai, visiÅ¡kai atitiktų jos norus ir interesus. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pas atsakovÄ ji negalėtų pailsėti, kad ji vakarais norėtų pas mamÄ ar kad yra kitokių aplinkybių, kurios rodytų kokiÄ nors priežastį, kodėl ji vis dėlto turėtų bÅ«ti vakare vežama pas mamÄ . 2010-09-28 Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje (III t., b. l. 116) nurodyta, kad mergaitė pas tėvÄ turi atskirÄ kambarį, labai daug žaislų, kad mergaitė Å¡ioje aplinkoje jautėsi laisvai, noriai bendravo, labai Å¡iltai kalbėjo apie tėtį. Visa tai rodo, kad nėra jokios priežasties nukrypti nuo tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo ir, pažeidžiant mergaitės aiÅ¡kiai iÅ¡sakytus norus, palikti tokiÄ bendravimo tvarkÄ darbo dienomis, kuri be jokio pagrindo riboja mergaitės teisę bendrauti su tėvu, jÄ vargina ir sukelia emocinį stresÄ .

4. Teismas nurodo, kad tai, jog mergaitės kelionė, jai gyvenant Kauno rajone, „šiek tiek ilgiau užtrunka“, nereiÅ¡kia, kad tėvo bendravimas su dukra sutrumpėja. Tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes bendravimo laikas neabejotinai sutrumpėja, kadangi važiuojant automobiliu apie pilnavertį bendravimÄ su dukra negali bÅ«ti kalbos. Be to, atsakovo siekis, kad mergaitė galėtų likti nakvoti pas jį, grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad mergaitė yra varginama Å¡ių kelionių iÅ¡ Kauno ir į KaunÄ , kad ji nepailsi, kad iÅ¡ jos atimamas laisvas laikas, o ne tuo, kad tėvas pusvalandžiu trumpiau bendrauja su dukra. Å is teismo argumentas rodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, labiau kreipė dėmesį į motinos ir tėvo interesus, ir nepakankamai skyrė dėmesio mergaitės interesams.

5. Teismas nurodo, kad nustačius atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , vaikas gyvens pas abu tėvus, neturės pastovios gyvenamosios vietos, kuri yra svarbi vaikui formuojantis kaip asmenybei. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad tokia tvarka kaip nors pažeistų mergaitės interesus. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys leidžia spręsti, kad mergaitei yra naudinga ir reikalinga daugiau praleisti laiko su tėčiu: ekspertizės akte (III t., b. l. 60-61) nurodyta, kad tėvo įtaka mergaitės asmenybei ir pažintinei raidai yra reikÅ¡minga ir nepakeičiama; kad mergaitei labai reikÅ¡mingi asmenys yra tėvas, močiutė Zina (močiutė iÅ¡ tėvo pusės), broliukas J. N., kad dukra aiÅ¡kiai iÅ¡sako norÄ gyventi su tėčiu, pasakoja apie laisvalaikį ir bendravimÄ su tėčiu; byloje taip pat pateikti įrodymai, kad dukrelė gerai jaučiasi tėvo, jo artimųjų ir draugų aplinkoje (II t. b. l. 87-96), kad su tėčiu užsiima papildoma ugdymo ir lavinimo veikla (II t., b. l. 78-83). Laikytina, kad tokia tvarka, kokiÄ siÅ«lo atsakovas, atitiktų mergaitės interesus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip ieÅ¡kovė leidžia laikÄ su dukrele, kokiÄ veiklÄ ji užtikrina dukrelei, kaip ji rÅ«pinasi jos fiziniu, dvasiniu ir protiniu vystymusi, tačiau pagal nustatytÄ jÄ tvarkÄ mama turi teisę praleisti daugiau laiko su dukra negu tėvas.

6. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad mergaitė neturėtų bÅ«ti perduodama vakarais todėl, kad tarp Å¡alių nuolat kyla konfliktai, nurodydamas, kad Å¡alys turėtų labiau atsižvelgti į vaiko interesus ir vengti konfliktų. Å is argumentas taip pat rodo, kad teismas sprendė bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimÄ nepakankamai atsižvelgdamas į vaiko pozicijÄ ir jo interesus, o labiau akcentuodamas Å¡alių (tėvų) pareigas. Suprantama, kad tėvai turėtų vengti konfliktų, ypač matant dukrai, tačiau kol to labai sunku iÅ¡vengti, galima ir reikia nustatyti tokiÄ tvarkÄ , kuri keltų kuo mažesni stresÄ dukrelei. Dukrelė ir taip vakare jau bÅ«na pavargusi po visos dienos, ji nenori važiuoti pas mamÄ ir dažnai vakare vežama į namus verkia. Grįžusi pas mamÄ ji iÅ¡ karto eina miegoti, pavargusi ir emociÅ¡kai sutrikdyta. Tokia bendravimo tvarka, kuri kelia dukrelei tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, negali bÅ«ti palikta galioti.

7. Teismas visai nepasisakė dėl atsakovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos Å¡venčių dienomis. Bendravimo tvarka didžiųjų metinių Å¡venčių dienomis, taip pat per Tėvo ir Motinos dienÄ , Å¡alių ir dukrelės gimtadienius turėtų bÅ«ti nustatyta teismo, kadangi tarp Å¡alių nuolat vyksta ginčai, be to, ieÅ¡kovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir ne visada leidžia atsakovui matytis su dukra (III t., b. l. 99-102). Teismas atmetė atsakovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ Å¡venčių dienomis nepateikdamas nei vieno argumento, todėl teismo nutartis Å¡ioje dalyje laikytina neteisėta ir naikintina.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė A. J. praÅ¡o teismo nutartį palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti (b. l. 54-56). Nurodo, kad dukra daugiausia rÅ«pinasi ieÅ¡kovė, mergaitė nuo 2010 m. rugsėjo pradžios pradėjo rodyti aiÅ¡kų nepasitenkinimÄ tėvo veiksmais, vis dažniau be jokio noro vyksta į susitikimus su tėvu, o tam turėjo įtakos paties atsakovo veiksmai. Dukrai yra tik ketveri metukai ir jai bÅ«tina patirti ramiÄ ir saugiÄ vaikystę, kai tuo tarpu atsakovas dukterį naudoja savanaudiÅ¡kiems ir nedoriems tikslams patenkinti. Atsakovas savo veiksmais (dukters nuteikinėjimu, dukters panaudojimu savo interesų tenkinimui), daro dukrai žalÄ , kenkia jos vystymuisi. Atsakovas visiÅ¡kai nepaiso teismo nutarčių ir dukters nustatytu laiku negrÄ Å¾ina, neatveda mergaitės laiku į darželį (nuo 2010 m. rugsėjo l d. mergaitė dėl atsakovo kaltės pirmadieniais nelankė darželio, tai patvirtina pažyma), o pastaruoju metu vis dažniau mergaitės atžvilgiu vartoja psichologinį smurtÄ (telefoniniai pokalbiai, melavimas, bauginimas, įrašų darymas ir kt.), be to 2010-10-11 sužalojo dukrÄ , t. y. jai atsisakius nupieÅ¡ti praÅ¡omÄ gyvÅ«nÄ , dukrÄ stÅ«mė, o Å¡i susižalojo. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis visiÅ¡kai netoleruoja dukters pomėgių, nesugeba valdyti savo emocijų, yra nepakantus ir savo elgesiu tik kenkia dukters interesams. Dukra ne kartÄ skundėsi, kad atsakovas jÄ tamsiu paros metu miegančiÄ parsiveža iÅ¡ Zarasų, o tai tik kenkia vaiko sveikatai. Taigi atsakovo argumentai dėl dukters grÄ Å¾inimo 21.00 val. daro jai žalÄ , prieÅ¡tarauja paties atsakovo paaiÅ¡kinimams duotiems teismo posėdžiuose. Atsakovas pats teigia, kad dukra jo namuose guldoma nakčiai miegoti netgi po

21.00 val., nes dukra privalo aptarti su atsakovu dienos įvykius. Tai tiesiog nesuprantamas ir sunkiai paaiÅ¡kinamas atsakovo elgesys, nes dukra yra per maža ir psichologiÅ¡kai nebrandi, kad galėtų bÅ«ti tapatinama su vyresnio amžiaus vaikui bÅ«dingais įvykių aptarinėjimais, juolab prieÅ¡ miegÄ . Mergaitė pagal savo amžių namuose eina miegoti 21.00 val., nes jai reikia anksti keltis ir ji vedama į darželį, tačiau Å¡ių interesų nepaiso atsakovas. Neseniai duktė minėjo, kad važiuojant į Zarasus, atsakovas sukėlė eismo įvykį, o mergaitė eilinį kartÄ miegojo maÅ¡inoje. Toks neatsakingas atsakovo elgesys (atsakovas yra ne kartÄ baustas už KET pažeidimus ir greičio virÅ¡ijimÄ ) kelia grėsmę dukters saugumui. Ne kartÄ dukrÄ atveža blogos savijautos: dukra suserga, jÄ pykina, o vėliau paaiÅ¡kėja, kad arba atsakovas duoda dukrelei netinkamÄ maistÄ , girdo kitos moters pienu, neaprengia pagal oro sÄ lygas ir kt. Tam pagrįsti teismui pateiktos medikų pažymos. Nors atsakovas teigia, kad jis dalyvauja dukters ugdyme, jÄ vežasi į įvairias keliones, tačiau iÅ¡ dukters pasakojimų galima spręsti prieÅ¡ingai. Mergaitė grįžusi į namus pasakoja tokius dalykus, kurie pagal jos amžių neturėtų bÅ«ti jai žinomi: „kad teisme vyksta procesas ir teisėja nuspręs, kad ji turi gyventi su tėčiu, o tai bus greitai, kad mama negera, nes nori atimti jÄ iÅ¡ tėčio“ ir pan. Be to, mergaitė dažnai skundžiasi ir atsakovo draugės elgesiu, broliuko rėkimu ir pan.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumÄ .

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmÄ ja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors Å¡is straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimÄ dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau Å¡i norma laikytina bendrÄ ja ir taikytina visais atvejais, kai bÅ«tina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Taigi  CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime CK 3.65 straipsnio 2 dalies

7 punktas).

Pažymėtina, kad CK

3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintas laikinÄ sias  apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas.

Atsakovas atskiruoju skundu neginčija pačios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tačiau nesutinka su teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyta matymosi ir  bendravimo tvarka, auklėjant dukrÄ Â E. A. J..

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m.  gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-54/2010 nusprendė nutraukti A. J. ir A. J. santuokÄ , sudarytÄ 2005 m. liepos 29 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 1341 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko pavardes – A. J.- Jankauskaitė, A. J. - J.

Patvirtino pareiškėjų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.,k. (duomenys neskelbtini) 2010-12-03 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal

kuriÄ Å¡alys susitarė:

Pareiškėjai A.

J., a.,k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a.,k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys

neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), susitarė civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-50-54/2010 baigti taikiai ir nutraukti santuokÄ bendru sutuoktinių sutarimu žemiau aptartomis sÄ lygomis:

1.IeÅ¡kovė prašė palikti jai iki santuokos turėtÄ pavardę –J.. Atsakovas praÅ¡o palikti pavardę J.

2. Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. laidos, įgytas A. J. vardu iki santuokos, pripažintinas

asmenine A. J. nuosavybe. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje paliekamas

(pripažįstamas) A. J. nuosavybe, priteisiant

A. J. 2000 (dviejų tūkstančių) litų

kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę bendro turto dalį. A. J. perveda Å¡iÄ sumÄ Ä¯ A. J. sÄ skaitÄ iki 2010-12-31.

3. Šalys vienas kitam išlaikymo nereikalauja.

           4. Nepilnametės dukters E. A. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytė su mama A. J..

5.Nustatatė tokiÄ tėvo A. J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarkÄ :

5.1.A. J. turi teisę praleisti su dukra E. A.

J. kas antrÄ savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pasiimti dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ketvirtadienį 17 val. ir pristatyti jÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ pirmadienį 9 val. ir kas antrÄ savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, pasiimti dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos pirmadienį 9 val. pristatyti dukrÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ ketvirtadienį 9val.

5.2. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Å v. Kalėdų Å¡ventes ir kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų ir Å v. Velykų Å¡ventes, taip pat su dukra praleisti tÄ savaitgalį, kuris yra Tėvo diena. A. J. turi teisę parleisti su dukra tÄ savaitgalį, kuris yra Motinos diena, taip pat neporinių metų Å v. Kalėdas, porinių metų Naujųjų metų ir Å v. Velykų Å ventes.

5.3. A. J. turi teisę praleisti su dukra po pusę atostogų (po vienÄ savaitę), taip pat vienÄ mėnesį vasaros atostogų. A.

J. turi praneÅ¡ti A. J. apie vaiko pasiėmimÄ prieÅ¡ penkias dienas.

5.4. Dukrai susirgus, ji lieka pas tÄ iÅ¡ tėvų, pas kurį susirgo iki pasveikimo.

5.5. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su dukra iÅ¡vykti į užsienį, informuodamas kitÄ iÅ¡ tėvų apie tikslų iÅ¡vykimo laikÄ ir kelionės tikslÄ .

6.Atsakovas A. J. teikia dukrai iÅ¡laikymÄ po 400 (keturis Å¡imtus ) Lt nuo 2010-12-01, pervedant 200 (du Å¡imtus) Lt į A. J. sÄ skaitÄ ir 200 (du Å¡imtus) Lt į dukros E. A. J. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ .

7.Šalys lieka kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi (advokatų, ekspertizės) ir pan. išlaidų. Šalys sumoka teismo (pašto) išlaidas lygiomis dalimis.

8.Å alys praÅ¡o sutartį dėl santuokos pasekmių patvirtinti. Å alys patvirtina, kad sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡Ä jai tvarkai bei nepažeidžia nepilnametės dukters ir sutuoktinių interesų.

9.Šalys pareiškia, kad bendro nekilnojamojo ar kito dalintino turto nei nurodyta 2 punkte neturi, taip pat neturi iš bendro turto vykdytinų įsipareigojimų. Vadovaujantis 2010-07-16 povedybine sutartimi, šios bylos nagrinėjimo metu įgyti A. J. įsipareigojimai pripažįstami asmeninais jos įsipareigojimais.

Teismas įpareigojo

Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti A. J., a. k.  (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys

neskelbtini), 172 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du litus) sumokėto žyminio mokesčio pagal AB banko „Swedbank“ 2009-04-01 ir 2009-03-27 įmokos mokėjimo kvitus.

Teismas įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti A. J.

a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 193 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt tris litus) sumokėto žyminio

mokesčio pagal AB SEB banko 2008-11-26 vietinio mokėjimo nurodymÄ (b. l. 61-63 Â

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principÄ . Privalomumo savybę teismo sprendimas įgyja įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnis). Privalomumas reiÅ¡kia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d.  sprendime nustatytÄ A.

J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarkÄ privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylÄ Â Â Â (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir Å¡itai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 279 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui, nebeliko atskirojo skundo ginčo dalyko, todėl  teisėjų kolegija apeliacinį procesÄ nutraukia (CPK 308 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:

apeliacinį procesÄ nutraukti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Birutė

Bobrel

Kolegijos teisėjai:                                                                                                         Â

Jolita Cirulienė

      Gintautas Koriaginas