8cc5256a-eae5-4f09-bffe-41c46727d086 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1999-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07502-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almos Urbanavičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB “Archidis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“, ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekiniais nuo sudarymo momento atsakovo 2011-02-01 sudarytÄ su UAB „Archidis“ (atsakovas buvo tos bendrovės direktorius ir pagrindinis akcininkas) pirkimo - pardavimo sutartį dėl bronzinės statulos ir dviejų lauko Å¡viestuvų pirkimo bei 2011-02-01 dviÅ¡alį susitarimÄ , kuriuo buvo įskaitytos tarpusavio 72 489,61 Lt dydžio skolos.

Taikant vienaÅ¡alę restitucijÄ prašė įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti BUAB „Archidis“ bronzinę statulÄ ir du lauko Å¡viestuvus. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (2-6, 73-77 b.l.). Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog minėtos lauko dekoracijos yra nekilnojamo turto sudėtinė dalis. Pagal ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes negalima teigti, jog atsakovo sudaryti sandoriai turėjo reikÅ¡mės įmonės nemokumui.

IeÅ¡kovas praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatytÄ 6 mėnesių terminÄ bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams ginčyti. Atsakovo teigimu, UAB „Archidis“ atsakovui buvo skolinga 72 489,65 Lt. Pagal atsakovÄ , taikant restitucijÄ tai turėtų reikÅ¡mės Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėms ar pareigoms, nes pripažinus negaliojančiu 2011-02-01 dviÅ¡alį susitarimÄ ieÅ¡kovas įgytų pareigÄ grÄ Å¾inti atsakovui 72 489,65 Lt, o VMI reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Archidis“ sumažėtų prekių PVM suma ( 48-53, 78-83 b.l).

Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuomonės dėl ginčo nepareiÅ¡kė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovo A. B. su UAB „Archidis“ 2011-02-01 sudarytÄ dviÅ¡alį susitarimÄ , kuriuo buvo įskaitytos tarpusavio 72 489,61 Lt dydžio skolos, atsakovo A. B. su UAB „Archidis“ 2011-02-01 sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį dėl bronzinės statulos ir dviejų lauko Å¡viestuvų „AmÅ«rai“ pirkimo pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento.

Ä®pareigojo atsakovÄ A. B. grÄ Å¾inti pagal perdavimo – priėmimo aktÄ ieÅ¡kovui bankrutuojančiai UAB „Archidis“ bronzinę statulÄ ir du lauko Å¡viestuvus „AmÅ«rai“, priteisė iÅ¡ atsakovo A. B. 2 175 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Darė iÅ¡vadÄ , kad turtui (statulai ir Å¡viestuvams), kaip ilgalaikiam, galiojo Vilniaus apygardos teismo 2010-11-05 nutartimi (kuria UAB „Archidis“ iÅ¡kelta bankroto byla) nustatytas draudimas sudarinėti dėl jo sandorius, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-05 nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo apskųsta. 2011-02-01 dviÅ¡alio susitarimo sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės galiojo, todėl atsakovas, žinodamas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Archidis“ bei pritaikytÄ areÅ¡tÄ visam įmonės turtui, pažeidė Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 str. 7 d. 3 p. draudimÄ Â vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl pripažino, kad 2011-02-01 dviÅ¡alis susitarimas bei pirkimo – pardavimo sutartis, kaip vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo momento.

Esant teismo draudimui sudarinėti bet kokius sandorius nebuvo pagrindo teigti, kad A. B., sudarydamas 2011-02-01 dviÅ¡alį susitarimÄ , veikė įmonės interesais. Pripažino, kad atsakovas veikė turėdamas privatų tikslÄ , nes perėmimas įmonės turto už tai nesumokėjus, žinant apie kitų kreditorių teisėtus interesus UAB „Archidis“ atžvilgiu, tai neabejotinai pažeidė kitų kreditorių interesus bei buvo suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas atsakovui ir už tokiÄ situacijÄ yra atsakingas A.

B.. Atsakovo argumentÄ , kad bronzinė statula ir du Å¡viestuvai buvo nupirkti už mažesnę kainÄ , nei jų vertė nurodyta 2011-02-01 dviÅ¡aliame susitarime dėl A. B. ir UAB „Archidis“ tarpusavio įskaitymų, ir tai buvo naudinga UAB „Archidis“, teismas atmetė kaip neįrodytÄ . Nepaneigta tai, kad minėti mažosios architektÅ«ros elementai galėjo ir gali turėti didesnę vertę, nei 2011-02-01 susitarime nurodyta 72 489,65 Lt suma, todėl 2011-02-01 pripažino atsakovo sudarytÄ dviÅ¡alį susitarimÄ prieÅ¡taraujančiu UAB „Archidis“ veiklos tikslams.

Pripažino, kad nurodytas 6 mėnesių terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius terminas yra procedÅ«rinis ir skirtas operatyviam bankroto procedÅ«rų vykdymui. Å iame ginče taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kurio ieÅ¡kovas nepraleido. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo gavęs dokumentus, todėl teismas turėjo taikyti 1 metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , numatytÄ CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, o ne bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad administratorius turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius per 6 mėnesių terminÄ , todėl teismas turėjo tinkamai įvertinti administratoriaus veiksmus.  2. Teismas neiÅ¡aiÅ¡kino visų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip ginčijami sandoriai lėmė įmonės kreditorių įsipareigojimų padidėjimÄ ar kokiÄ Ä¯takÄ sandoriai turėjo įmonės nemokumui, nenustatinėjo visų CK 1.82 str. 1 d. sÄ lygų.

4. IeÅ¡kovas pripažino faktÄ , kad ginčo prekės įmonės buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaitytos kaip ilgalaikis turtas, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir nemotyvavo, kodėl atmeta šį faktÄ . Teismas taip pat nevertino, kad pardavėjo vardu sandorį pasirašė profesionali buhalterė, kuri žinojo 2010-11-05 teismo sprendimÄ .

5. Byloje buvo pateiktas dalis namo projekto techninės dokumentacijos, iš kurios matosi, kad ginčo prekės nėra ir negali būti namo dalis, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Taip pat teismas nevertino kadastrinių matavimų bylos ir 2011-09-14 Nekilnojamojo turto Registrų centro duomenų išrašo, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad ginčo objektai yra namo lauko dekoro elementai ir mažosios architektūros elementai daugiabučio namo sudėtinė dalis.

6. Teismas nepagrįstai taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , nes buvo pažeisti atsakovo, kaip buvusio įmonės kreditoriaus interesus. Teismo sprendimu prekes apeliantas turi grÄ Å¾inti, bet jų vertės dydžio reikalavimo įmonės atžvilgiu jis neteko.

7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto žyminį mokestį, nes ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį tokio žyminio mokesčio nemokėjo. IeÅ¡kovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė, kad pažeistas teises gins CK 6.66 str. pagrindu. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė tuo, kad ginčo sandoriu metu apeliantas veikė nesÄ Å¾iningai. Apeliantas, bÅ«damas įmonės kontrolinio akcijų paketo savininkas bei įmonės vadovas ir žinodamas įmonės finansinę padėtį, žinojo, kad ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams.

Daikto buvimo įmonės buhalterinėje apskaitoje faktas neapsprendžia daikto prigimties, todėl nėra pagrindo teigti, kad daiktai nėra ilgalaikis materialusis turtas. Byloje nėra jokių galimybių realiai pritaikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , nes ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl ginčo turtui taikyto areÅ¡to IeÅ¡kovui BUAB „Archidis“ 2010 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nutartyje nurodyta, jog areÅ¡tuojamas visas UAB „Archidis“ nekilnojamas ir kitas ilgalaikis materialus turtas iki nutarties įsiteisėjimo dienos ( t.

I, b.l.8-9). Ši nutartis įsiteisėjo 2011-02-24 d. Atsakovui teigiant, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog minėtos lauko dekoracijos yra nekilnojamojo turto dalis, teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ginčo objektas – bronzinė statula ir du lauko šviestuvai „ AmÅ«rai“ vertintinas kaip ilgalaikis turtas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tuo, kad Å¡is turtas nurodytas 2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte ir jo kaina įtraukta vykdant atsiskaitymus tarp užsakovo UAB „ Archidis“ ir rangovo UAB „Sivysta“.

Tai, kad minėtai statulai buvo numatyta vieta daugiabučio gyvenamojo namo kieme, matyti iÅ¡ techninio projekto brėžinio. Teismo sprendime nurodyta, kad ginčo turtas ( bronzinė statula ant pakylos ) yra sumontuotas ir tai didina viso nekilnojamojo turto vertę. Remiantis Å¡iais argumentais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtam turtui, kaip ilgalaikiam, galiojo Vilniaus apygardos teismo 2010-11-05 nutartimi nustatytas draudimas sudarinėti dėl jo sandorius. Atsakovas, teigdamas, kad ginčo turtas nebuvo priskirtas ilgalaikiam materialiajam turtui, turėjo nurodyti, kokiam turtui buvo priskirtas Å¡is turtas, kokiu buvo įvardintas bendrovės finansiniuose dokumentuose, kokios vertės. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas turi įrodyti tai, kÄ teigia, t.y.

šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis ). Byloje pateiktose fotofiksacijose matyti, kad ginčo daiktai yra pastatyti gyvenamojo namo kieme, jie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), infrastruktūros dalis, jie yra sumontuoti, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškovo paaiškinimus dėl turto paskirties, pagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, kad šie daiktai buvo prekės, skirtos parduoti, sandėliuojamos įmonės sandėlyje, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog šie daiktai nėra sumontuoti, kad jie nebuvo įrengti rangos sutarties pagrindu ir buvo įgyti kaip atskiros prekės perpardavimui.

Nepaneigus Å¡ių daiktų įrengimo fakto gyvenamojo namo kieme, jie negali bÅ«ti priskirti prie prekių, kurios buvo įsigytos tikslu jas perparduoti. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, bÅ«damas bendrovės, kurios turtui taikytas areÅ¡tas, vadovu, po nutarties bendrovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo įsigijo areÅ¡tuotÄ bendrovės turtÄ , todėl toks sandoris negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Dėl ieÅ¡kininės senaties termino LR Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad administratorius turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius ne vėliau kaip per 6 mėnesių terminÄ nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Šis 6 mėnesių terminas nėra ieÅ¡kininės senaties terminu, juo numatyta pareiga administratoriui kuo sparčiau atlikti pareigas bankroto byloje, tačiau tai, kad ieÅ¡kinius jis pateiks praleidęs šį terminÄ , jam gali kilti drausminė atsakomybė, gali bÅ«ti svarstomas administratoriaus pakeitimo klausimas dėl to, kad jis dirba nepakankamai sparčiai, tačiau ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas praleidus šį terminÄ , negali bÅ«ti Å¡iuo pagrindu atmestas kaip pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kininės senaties terminÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kininės senaties terminÄ - 10 metų pareikÅ¡tam šioje byloje reikalavimui tenkinti. Dėl ieÅ¡kinio pagrindo          IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â nurodė, kad CK 6.66 straipsnio pagrindu nebuvo teikiamas ieÅ¡kinys. Kadangi teismo sprendime taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovas sandorius ginčijo CK 1.82 straipsnio pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl visi apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡ios materialinės teisės normos taikymo yra nepagrėsti ir atmestini.

           Pripažintina, kad byloje taikytinas CK 1.80 straipsnio 1 dalis, nes buvo perleidžiamas turtas, kurį draudžia perleisti imperatyvios įstatymo normos, t.y. teismo nutartimi areÅ¡tuotas turtas. Teismas turėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ ir dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, nes teismo nutarties areÅ¡tuoti turtÄ nepaisymas ir areÅ¡tuoto turto perleidimas yra  sandoriu, prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai.            Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip ginčijami sandoriai lėmė įmonės kreditorinių įsipareigojimų padidėjimÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ sandoriai turėjo įmonės nemokumui, nenustatinėjo visų CK 1.82 str. 1 d. sÄ lygų.

Tai, kad buvo perleistas vertę turintis bendrovės turtas vienam iÅ¡ įmonės kreditorių ir tuo sumažinta turimo turto vertė, jau yra bendrovės veiksmu, prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslui, nes kiekvienu atveju turto perleidimas tuo atveju, kai tokį perleidimÄ draudžia įstatymas, yra bendrovės veikla, prieÅ¡taraujanti jos tikslui vykdyti veiklÄ , remiantis įstatymo reikalavimais.  Dėl restitucijos taikymo  Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , nes buvo pažeisti atsakovo, kaip buvusio įmonės kreditoriaus interesai. Kadangi ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai, jie turi bÅ«ti ginami.

Nuginčijus sandorį, ginti pirmiausia Å¡alies, sudariusios niekinį ir negaliojantį sandorį, interesus, bÅ«tų neteisinga. Pripažinus, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, veikė nesÄ Å¾iningai, sudarydamas sandorį savo turtinių interesų tenkinimui, aplenkdamas kitus bendrovės kreditorius, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti įpareigojamas grÄ Å¾inti tai, kÄ gavo pagal sandorį. Kadangi bankrutuojančios bendrovės turtas paskirstomas tarp kreditorių šio įstatymo nustatyta tvarka, atsakovÄ pripažinus kreditoriumi dėl reikalavimo, kuris buvo užskaitytas jam perėmus ginčo turtÄ iÅ¡ bendrovės, jis gali bÅ«ti įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Å¡iai sumai, tačiau teisę pripažinti jo reikalavimÄ Â pagrįstu turi bankrutuojančios bendrovės administratorius, iÅ¡kilus ginčui - bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, tačiau Å¡ioje byloje jo dydis negali bÅ«ti svarstomas. Kadangi pagal nuginčytÄ sandorį atsakovas nieko neperdavė bendrovei, dėl to negali bÅ«ti jam grÄ Å¾inta tai, ko jis nėra perdavęs, t.y. abiÅ¡alė restitucija netaikoma dėl to, kad pagal sandorį ieÅ¡kovas nieko nėra gavęs iÅ¡ atsakovo.

Dėl žyminio mokesčio CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas. Atsakovas nenurodė argumentų, jog Å¡i proceso norma bÅ«tų taikyta byloje netinkamai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                Alma Urbanavičienė                                                                                                      Danutė Kutrienė              Zita Smirnovienė