2025-01-15 Nr. AB-775-3-61-3-04770-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1104-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04770-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. (B. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. (B. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. B. (B. B.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 24S189108 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) iš esmės grindė faktine aplinkybe, jog asmeniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas turint tikslą platinti). Tačiau vien pranešimo apie įtarimą asmeniui įteikimas negali būti pagrindas konstatuoti jo kaltę, nes priešingu atveju toks požiūris pažeistų pagrindines žmogaus teises. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Įstatyme yra tiesiogiai išskirtas vienas iš atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų – tą daryti atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, pastaroji aplinkybė privalo būti tiriama ir vertinama kiekvieno leidimo gyventi išdavimo ar keitimo atveju.

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Iki šios dienos dėl pareiškėjo nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o vien pranešimo apie įtarimą asmeniui įteikimas negali būti pagrindas išvadai apie asmens kaltę padarius nusikalstamas veikas. Šiuo atveju atsakovas sutapatino pranešimo apie įtarimą įteikimą su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, o tai iš esmės pažeidžia tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

2.3. Sprendime nurodyta, kad asmuo buvo 2 kartus nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnį 4 dalį, nes 2020 m. spalio 18 d. ir 2021 m. birželio 10 d. važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto, o 2024 m. sausio 28 d. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nes 2024 m. sausio 28 d. savo namuose garsiai klausėsi muzikos, tuo trikdydamas viešąją rimtį. Paskirtos baudos yra sumokėtos. Nors pareiškėjas padarė du administracinius nusižengimus, tačiau, įvertinus jų pobūdį ir pavojingumą, yra akivaizdu, kad šių 2 administracinių nusižengimų padarymas nesudaro pagrindo išvadai apie asmens pavojingumą.

2.4. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas šališkai, kadangi nebuvo įvertinta visa pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, neatsižvelgta į jo gyvenimo trukmę Lietuvoje, vykdomą veiklą, teigiamai charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjas yra studentas, t. y. nuo 2019 m. iki 2023 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kuriame įgijo informatikos studijų krypties informatikos sistemų bakalauro diplomą. Pabaigęs šias studijas, įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame tęsia mokslus ir siekia įgyti informacinių technologijų magistro laipsnį. Taip pat pareiškėjas dirba, darbdavio yra vertinamas tiek pagal turimas profesines žinias, tiek pagal asmenines savybes. Pareiškėjas yra gavęs apdovanojimą už mentorystę universitete. Šių pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma paneigia atsakovo argumentus apie jo keliamą pavojų visuomenei.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos, t. y. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Pagal Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus pareiškėjo atveju taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas.

4.2. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi nustatytų faktų visuma, t. y. kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. kovo 26 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pripažino pareiškėją įtariamuoju pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. 2024 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir 2024 m. balandžio 12 d. jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas Kauno mieste – viešoje vietoje ir savo namuose, galbūt platino narkotines medžiagas. Užfiksuoti keturi galimai narkotinių medžiagų perdavimai, tokios pat medžiagos rasta ir jo namuose. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas buvo 2 kartus nubaustas pagal ANK už administracinių nusižengimų padarymą.

4.3. Pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, padarė administracinius teisės pažeidimus, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, yra nenusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir jų negerbia, nepaiso jam skirtų apribojimų. Atsižvelgus į pareiškėjo elgesį, jo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. B. skundą.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu.

6.2. Policijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 5-S-27363 „Dėl B. B. (B. B.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiame rašte Policijos departamentas pažymėjo, kad 2024 m. kovo 26 d. dėl pareiškėjo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnį. 2024 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir 2024 m. balandžio 12 d. jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas Kauno mieste – viešoje vietoje ir savo namuose, galbūt platino narkotines medžiagas. Užfiksuoti keturi galimi narkotinių medžiagų perdavimai, tokios pat medžiagos rasta ir jo namuose. Taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl didelio žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Be to, pareiškėjas buvo 3 kartus nubaustas pagal ANK.

6.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir įvertinęs visus surinktus duomenis, 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Skundžiamame Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Ši išvada buvo padaryta, įvertinus visus aktualius duomenis ir nustačius, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus.

7. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte tiesiogiai nėra numatyta, jog atsisakyti išduoti leidimą gyventi galima tik tuo atveju, jei grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai yra reali ir akivaizdi. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad iki šios dienos dėl pareiškėjo nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o vien pranešimo apie įtarimą asmeniui įteikimas negali būti pagrindas išvadai apie asmens kaltę padarius nusikalstamas veikas, teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.4 papunktį, išvadai dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei konstatuoti nereikia nustatyti, kad užsienietis būtų nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, pakanka pradėto ikiteisminio tyrimo, t. y. pareikštų įtarimų dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimo minėto sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 260 str. 1 d.) rodo, kad galimybė kelti grėsmę viešajai tvarkai egzistuoja realiai.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu. Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijoje (2013–2020 m.) nurodoma, kad narkotikų reiškinys pripažįstamas nacionaline ir tarptautine problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl didelio žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plėstis narkomanijai ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp nepilnamečių, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-616/2019).

10. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d.).

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, teismas pritarė atsakovo nuomonei, jog pareiškėjui taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos BK nuostatos.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo išvada apie asmens galimą grėsmę viešajai tvarkai padaryta, įvertinus ne tik padarytus administracinius nusižengimus, bet ir tai, jog dėl pareiškėjo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurio pagrindu pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką.

13. Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir į tai, kad Sprendime nenustatyta aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėją kaip asmenį, kuris yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos ir taisyklių, teismas konstatavo, kad pareiškėjo siekis studijuoti Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip svarbesnis nei viešosios tvarkos laikymasis. Kitaip tariant, nors pareiškėjas turi pasiekimų mokslo srityje ir asmenines savybes, dėl kurių yra vertinamas Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenėje, tačiau jo akademinė veikla negali būti laikoma svarbesne už viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą. Be to, atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 15. Pareiškėjas B. B. (B. B.) apeliaciniame skunde prašo: 1) ištirti, ar Aprašo 12.4 papunktis neprieštarauja BPK 44 straipsnio 6 daliai, 2) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Remiantis aptartu reglamentavimu, asmuo gali būti tapatinamas su padaryta nusikalstama veika tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

16.2. Aprašo 12 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis daroma išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš minėtame punkte įtvirtintų kriterijų. Pagal Aprašo 12.4 papunktį, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši Aprašo nuostata (Aprašo 12.4 p.) prieštarauja įstatymui, t. y. BPK 44 straipsnio 6 daliai, nes pagal Apraše įtvirtintą formuluotę, įtarimo pareiškimas asmeniui yra pakankamas pagrindas jį laikyti pavojingu, taip sudarant regimybę, jog asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, nors joks apkaltinamasis nuosprendis dėl asmens dar nėra priimtas. Todėl Aprašo 12.4 papunktis pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu.

16.3. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta tarp pamatinių žmogaus teisių. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje užtikrinamą asmens nekaltumo prezumpciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad tai yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje užtikrinama asmens nekaltumo prezumpcija negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nekaltumo prezumpcija yra taikoma tik baudžiamajame procese, tačiau ne administracinės procedūros metu, yra aiškiai nepagrįstas.

16.4. Neteisėtos nuostatos taikymas (Aprašo 12.4 p.) iš esmės ir lėmė pareiškėjui nepalankaus Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu įtvirtintas aiškus prieštaravimas įstatymui (BPK 44 str. 6 d.), kyla būtinybė tai ištirti, kadangi priešingu atveju tai lemia ne tik nepagrįstą asmens teisių suvaržymą, tačiau ir išbalansuoja visą teisinę sistemą, prieštarauja pamatiniams teisės principams.

16.5. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, išskirtinę reikšmę suteikė Policijos departamento išvadai, tačiau nebuvo vertinama pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma. Pareiškėjas yra studentas, nuo 2019 m. iki 2023 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kuriame įgijo informatikos studijų krypties informatikos sistemų bakalauro diplomą. Pabaigęs šias studijas, įstojo mokyti į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame tęsia mokslus ir siekia įgyti informacinių technologijų magistro laipsnį. Taip pat pareiškėjas dirba, darbdavio yra labai vertinamas pagal turimas profesines ir asmenines savybes. Dėl savo asmeninių savybių, siekio padėti kitiems pareiškėjas yra vertinamas bei gavęs apdovanojimą už mentorystę universitete. Šie pareiškėją charakterizuojantys duomenys paneigia atsakovo argumentus apie pareiškėjo keliamą pavojų visuomenei. Šių duomenų neįvertinimas iš esmės ir lėmė atsakovo nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006 nurodė, jog užsieniečių teisinės padėties įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali būti priimtas nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio dėl užsieniečių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023). Migracijos departamento Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, atvirai reiškia nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, o tai rodo pareiškėjo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu bei polinkį daryti teisės pažeidimus ir ateityje. Pareiškėjo akademinė veikla negali būti laikoma svarbesne už viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Aprašo 12.4 papunkčio teisėtumo ištyrimo. Atsakovo vertinimu, yra pakankama nustatyti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, t. y. pareikštų įtarimų dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimo sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 260 str. 1 d.) rodo, kad galimybė kelti grėsmę viešajai tvarkai egzistuoja realiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 24S189108 teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Policijos departamento Išvada, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Aprašo 12.4 papunkčiu bei tuo, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje ir kuri kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas, nevertinta pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo ištirti, ar Aprašo 12.4 papunktis neprieštarauja BPK 44 straipsnio 6 daliai.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Kazachstano Respublikos pilietis, Migracijos departamentui 2022 m. kovo 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir įvertinęs visus surinktus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Šią išvadą atsakovas grindė Policijos departamento 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 5-S-27363 „Dėl B. B. (B. B.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).

25. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

27. Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Aprašo 12.4 p.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-520/2024; kt.).

29. Teismų praktikoje Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.).

30. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

31. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatuota, įvertinus Policijos departamento nustatytas faktines aplinkybes, jog 2024 m. kovo 26 d. dėl B. B. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>“; 2024 m. balandžio 12 d. B. B. pripažintas įtariamuoju ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas; ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad B. B. Kauno mieste – viešoje vietoje ir savo namuose, galbūt platino narkotines medžiagas, užfiksuoti keturi galimai narkotinių medžiagų perdavimai, tokios pat medžiagos rasta ir jo namuose; pagal BK 11 straipsnio 5 dalį nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalis, kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Taip pat įvertinus tai, kad B. B. buvo 2 kartus nubaustas pagal ANK 446 straipsnio „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų <...>“ 4 dalį, nes 2020 m. spalio 18 d. ir 2021 m. birželio 10 d. važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto, ir 2024 m. sausio 28 d. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalį, nes 2024 m. sausio 28 d. savo namuose garsiai klausėsi muzikos, tuo trikdydamas viešąją rimtį; paskirtos baudos sumokėtos; B. B. šiuos pažeidimus padarė gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir naudodamasis nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. galiojusiais leidimais laikinai gyventi.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes Policijos departamento Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, tvirtindamas, kad Sprendimas, įvardijantis pareiškėją kaip galintį kelti grėsmę viešajai tvarkai, nesant tam faktinio pagrindo, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sprendime nėra pateiktas atsakovo vertinimas, kad pareiškėjas yra kaltas dėl įtarime nurodyto nusikaltimo padarymo, taip pat ir pirmosios instancijos teismas nekonstatavo tokio fakto. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas vertino faktines aplinkybes, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kurios yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant, ar jis gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Kaip minėta, sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas. Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, yra pagrįsta objektyviais duomenimis (Policijos departamento Išvada, kuri paremta Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis) apie tai, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos jo pageidaujamos teisės (t. y. teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), nors nebuvo konstatuoti jokie konkretūs pareiškėjo neteisėti veiksmai, nekeičia situacijos vertinimo ir nepažeidžia jo nekaltumo prezumpcijos.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Aprašo 12.4 papunkčio atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Todėl, nesant kliūčių teisingam bylos išsprendimui, nėra pagrindo pradėti norminę bylą dėl Aprašo 12.4 papunkčio teisėtumo.

36. Įvertinus atsakovo Sprendimo turinį, konstatuotina, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, tinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo išaiškinimus, pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat nurodomi argumentai apie jo gyvenimą Lietuvoje, turimą darbą, mokymąsi, gautą apdovanojimą už mentorystę universitete, nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o pareiškėjui pritaikyta neproporcinga priemonė.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. B. (B. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius