8cc210df-3cf5-4077-9fba-43bbc6348b22 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1401-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37402-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Egora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Egora“ ieÅ¡kinį atsakovei D.

A. dėl pirkėjo teisių gynimo ir netinkamos kokybės parduoto automobilio kainos mažinimo, trečiasis asmuo AB Å iaulių bankas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Egora“ ieÅ¡kiniu prašė sumažinti 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. FK-172-03424 kainÄ nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur, priteisiant ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 4 000 Eur sumÄ .

2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. balandžio 7 d. tarp trečiojo asmens AB Šiaulių bankas (pirkėjo), atsakovės D. A. (pardavėjos) ir ieškovės UAB „Egora“ (trečiojo asmens kliento) buvo sudaryta automobilio VW PASSAT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. FK-172-03424 (toliau – ir Sutartis). Automobilio kainos apmokėjimo tvarka nurodyta Sutarties specialiojoje dalyje: 5 115 Eur atsakovei apmoka ieškovė, 8 885 Eur – trečiasis asmuo.

IeÅ¡kovė apžiÅ«rėjo perkamÄ Automobilį, kaip to reikalauja Sutarties 3.7 punktas, ir jį atsiėmė tvarkingÄ , kaip tai garantavo atsakovė. 3. 2017 m. balandžio 20 d. UAB „Autojuta“ buvo atliktas Automobilio kėbulo dažų dangos storio matavimas, kuris parodė, kad visų Automobilio kėbulo dalių dažų dangos storis skirtingas ir žymiai virÅ¡ija gamyklinius rodiklius. Gamykliniu bÅ«du buvo nudažytas tik Automobilio stogas. Apie tai, kad Automobilis buvo perdažytas, Sutarties sudarymo metu atsakovė ieÅ¡kovės neinformavo.

4. Nors atsakovė garantavo parduodanti Automobilį be trÅ«kumų, po Sutarties sudarymo buvo nustatyta, jog Automobilis yra perdažytas. Å iuo atveju už Automobilį ieÅ¡kovė permokėjo 4 000 Eur, kadangi su tokiu paslėptu trÅ«kumu tokio paties automobilio vidutinė rinkos kaina nevirÅ¡ija 10 000 Eur, o ieÅ¡kovė mokėjo 14 000 Eur. Tai yra ieÅ¡kovės patirta žala, kuri privalo bÅ«ti atlyginta. Tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieÅ¡kovės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes, žinodama apie trÅ«kumÄ , ieÅ¡kovė Automobilio nepirktų arba pirktų už žymiai mažesnę kainÄ . Atsakovė, pažeisdama pareigÄ informuoti ieÅ¡kovę apie parduodamo daikto trÅ«kumus, veikė tiesiogine tyčia.

5. Atsakovė D. A. prašė ieškinį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, jog reikalavimas dėl Automobilio kainos sumažinimo pažeidžia sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus, kadangi tokio reikalavimo tenkinimo atveju bÅ«tų prieÅ¡ vienos iÅ¡ Å¡alių (atsakovės) valiÄ Ä¯sikiÅ¡ta į laisva Å¡alių valia susikÅ«rusius sutartinius teisinius santykius, pakeičiant vienÄ iÅ¡ esminių triÅ¡alės 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygų, be kurios Å¡i Sutartis apskritai nebÅ«tų sudaryta.

7. Automobilį atsakovė išsirinko iš įgalioto Volkswagen automobilių atstovo Lietuvoje UAB „Moller Auto“. Atsakovei įsigyjant šį Automobilį, jis neturėjo trūkumų, be to, UAB „Moller Auto“ su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytoje pirkimo sutartyje ir / ar kituose dokumentuose nenurodė, kad šis Automobilis būtų kada nors dalyvavęs kokiuose nors eismo ir / ar kituose įvykiuose ir / ar turėtų kokių nors defektų ir / ar trūkumų. Laikotarpiu, kai atsakovė lizingo sutarties pagrindu buvo Automobilio valdytoja ir naudotoja, nebuvo eismo ar kitų įvykių, kuriuose Automobilis būtų buvęs apgadintas, ir šias aplinkybes patvirtina draudimo bendrovių raštai.

8. IeÅ¡kovė, įsigydama kelių savininkų turėtÄ 6 metų senumo bei 126 000 km nuvažiavusį Automobilį, jau nebegali tikėtis absoliutaus jo nepriekaiÅ¡tingumo bei ignoruoti fakto, kad visÄ Å¡Ä¯ laikÄ Å¡is Automobilis dėvėjosi.

9. Turi bÅ«ti įvertinti ieÅ¡kovės veiksmai (neveikimas) pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ , kai ieÅ¡kovei net keletÄ kartų pasiÅ«lius pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnio įtvirtinta teise iÅ¡samiai patikrinti perkamÄ daiktÄ , ji, prisiimdama visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , tokia teise pasinaudoti atsisakė. Be to, kai kurių Automobilio detalių perdažymas savaime negali bÅ«ti laikomas automobilio trÅ«kumu nei apskritai, nei teisės aktų prasme. PrieÅ¡ pat Automobilio pardavimÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymu Automobiliui buvo atlikta nauja techninė apžiÅ«ra (nors dar buvo galiojanti ankstesnė techninė apžiÅ«ra) bei 2017 m. balandžio 11 d. buvo iÅ¡duotas techninės apžiÅ«ros talonas, patvirtinantis tinkamÄ Automobilio techninę bÅ«klę. Atsakovei sutartinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kadangi nėra sÄ lygų, bÅ«tinų Å¡iai atsakomybei kilti.

10. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“ įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ bei teismo posėdyje teiktus proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos: 12.1. Automobilis buvo ne naujas, 6 metų, nuvažiavęs 126 000 km. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiÅ¡kumÄ â€“ įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natÅ«raliai dėvisi; 12.2. byloje buvo paskirta ekspertizė ir papildoma ekspertizė.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-04-25 ekspertizės akte Nr. 140-(838)-IS1-2346 dėstoma, kad <...> dauguma automobilio detalių (apžiÅ«rėjus jų neardant ir nedemontuojant) yra pažymėtos žymomis, rodančiomis 2011 m. 3-io ketvirčio (rugpjūčio – rugsėjo mėn.) pagaminimo datas, kas sutampa su automobilio gamintojo deklaruota automobilio pagaminimo data (2011-09-14). Todėl Å¡iuo atveju galima daryti tikinamiausiÄ iÅ¡vadÄ , kad gamybos datomis žymėtos detalės nėra pakeistos. <...> didžioji dalis automobilio iÅ¡orinio kėbulo detalių yra perdažytos panaÅ¡ia spalva.

Nustatyti tikrosios automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų. Papildomos ekspertizės akte nurodyta, kad <...> 2017-04-07 transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas remontas kokybiÅ¡kas (atitinka remonto technologijÄ ). <...> automobilio perdažymas, nustatytas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-04-25 ekspertizės aktu Nr. 140-(838)-IS-2346, įtakos vertei neturi. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, didinančių arba mažinančių transporto priemonės vertę.

Å iuo atveju pagrindo nesiremti ekspertizės aktuose padarytomis iÅ¡vadomis nėra.; 12.3. ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė bÅ«tų pažeidusi sutarties sÄ lygas ar pažeidusi teisės aktuose numatytÄ pareigÄ atskleisti informacijÄ sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. pateikusi neteisingÄ informacijÄ apie ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėja yra motorinės transporto priemonės savininkė, taip pat visus jai žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Ekspertizės aktu konstatuota, kad Automobilio detalės nėra pakeistos. Automobilio daužimas, eismo įvykio turėjimas bei Automobilio perdažymas yra skirtingos kategorijos. Automobilio perdažymÄ gali lemti įvairios aplinkybės, o ne tik automobilio daužimas ar eismo įvykis (pvz. kruÅ¡a, automobilio kėbulo apdaužymas akmenukais ir pan.). Ä® bylÄ teikti įrodymai, kad atsakovei esant Automobilio savininkei ir (ar) valdytojai nebuvo fiksuota Automobilio eismo įvykių. Nustatytas tik Automobilio detalių perdažymo faktas.

Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad Automobilio detalių perdažymo faktas atsakovei buvo ar turėjo bÅ«ti žinomas; 12.4. ieÅ¡kovė neįrodė, kad Automobilio detalių perdažymo faktas laikytinas esminiu, turinčiu įtakos Automobilio techninei bÅ«klei, taip pat, kad dėl detalių perdažymo Automobilis negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Neįrodžius, jog atsakovė, bÅ«dama Automobilio savininke ir (ar) naudotoja, žinojo apie Automobilio perdažymÄ ir tyčia tai nuslėpė, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė bÅ«tų profesionali automobilių pardavėja. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė patirtos žalos. Nors ieÅ¡kovė į bylÄ teikė iÅ¡ankstinę remonto darbų sÄ matÄ 3 509 Eur sumai, tačiau, nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad prieÅ¡ tai perdažytos Automobilio dalys laikytinos Automobilio trÅ«kumais, kad dėl esamo trÅ«kumo Automobilio negalima eksploatuoti, kad yra bÅ«tinybė perdažyti visÄ Automobilį, kad atliktas perdažymas mažina jo vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovė UAB „Egora“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. 2018-04-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ekspertizės aktu Nr. 140-(838)-IS1-2346 nustatyta, kad didžioji dalis Automobilio iÅ¡orinių kėbulo detalių yra perdažytos panaÅ¡ia spalva, dažų dangos storiai nuo 80 iki 1180 mikronų, kai automobilių Volkswagen gamintojo atstovo teigimu, standartinė (originali) tokio tipo automobilio iÅ¡orinių kėbulo detalių dažų danga bÅ«na 90 – 120 mikronų storio.

Byloje atsirado poreikis nustatyti Automobilio kėbulo perdažymo fakto įtakÄ Automobilio vertei, todėl buvo paskirta papildoma ekspertizė, kuriÄ teismo pavedimu atliko kilnojamojo turto vertintojas M. L. Abiejų ekspertizių atlikimui pirmos instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės siÅ«lomų ekspertų kandidatÅ«ras, o antrajai ekspertizei atlikti paskyrė ekspertų sÄ raÅ¡e neįraÅ¡ytÄ kilnojamojo turto vertintojÄ , kuris nesispecializuoja automobilių verčių nustatyme ir kurio kandidatÅ«rÄ pasiÅ«lė atsakovė. 2018-08-17 ekspertizės aktu Nr. 08-01/18 buvo nustatoma Automobilio perdažymo įtaka jo vertei.

Turto vertintojas, civilinėje byloje nesant duomenų apie nekokybiÅ¡kai atliktÄ remontÄ , preziumavo, kad atliktas remontas (perdažymas) yra kokybiÅ¡kas (atitinka remonto technologijÄ ) ir Å¡ių aplinkybių netikrino. Vertintojas Automobilio kėbulo perdažymo įtakÄ Automobilio kainai tyrė tik dokumentinio tyrimo metodu. Automobilis (perdažytas kėbulas) vertintojo neapžiÅ«rėtas, nors ieÅ¡kovė buvo sudariusi tam galimybes. KategoriÅ¡kai nesutiktina su pirmos instancijos teismo formalia iÅ¡vada, kad papildomos ekspertizės aktu nustatyta, jog atliktas remontas (perdažymas) yra kokybiÅ¡kas (atitinka remonto technologijÄ ) ir nenustatyta aplinkybių, didinančių arba mažinančių Automobilio vertę.

Vertintojas neatliko jokio Automobilio kėbulo remonto darbų kokybės tyrimo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Å¡iuo ekspertizės akte nurodytu teiginiu; 13.2. apeliantės iniciatyva 2018-11-12 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras atliko autotransporto priemonės vertinimÄ (tyrimÄ atliko kilnojamojo turto vertintojas autoekspertas A. V.). Ataskaitoje nustatyta, kad:

1) transporto priemonė perdažyta nekokybiškai – vizualiai matomi nekokybiško paruošimo ir dažymo požymiai (ypač akivaizdžiai matomi dažų dangos užleidimai kairiojo galinio sparno ir stogo jungimosi plote, nekokybiško paruošimo vaizdai (glaistas apdorotas rūpiu švitriniu popieriumi, paliekant gilius įbrėžimus ir ant tokio paviršiaus dažyta), matosi galinio dešinio sparno ir galinių dešiniųjų durelių plote, ant kitų kėbulo dažų dangos paviršių matomi dangos netolygumai (kartu su dažais ant dažomo paviršiaus papuolė svetimkūniai), pateiktos fotofiksacijos;

2) įvertinta dažymo kokybė bei dažymo broko paÅ¡alinimo kaÅ¡tai, nustatytos atkÅ«rimo sÄ naudos dėl nekokybiÅ¡ko kėbulo perdažymo – 4 024,11 Eur. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės teikiamÄ autoekspertų sudarytÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 21810010, motyvuodamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės papildomai teikiamus įrodymus, kurie buvo surinkti per maksimaliai trumpÄ laiko tarpÄ , teismas pažeidė Å¡alių dispozityvumo principÄ , ieÅ¡kovės teisę laisvai disponuoti surinktais įrodymais, pasirinkti įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , nuspręsti, kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teismas neatskleidė bylos esmės bei apribojo galimybę ieÅ¡kovei tinkamai įrodyti savo teisių pažeidimÄ ; 13.3. pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 177 ir 216 straipsnių normas, nepagrįstai pripažindamas byloje papildomai paskirtos ekspertizės iÅ¡vadÄ specialia įrodinėjimo priemone. PapildomÄ ekspertizę atliko kilnojamo turto vertintojas M. L., kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡us. Teismo ekspertų sÄ raÅ¡e yra automobilių ekspertų kandidatÅ«ros, kurios pirmos instancijos teismui buvo siÅ«lomos, tačiau paties teismo atmestos, vietoj eksperto papildomÄ ekspertizę paskiriant atlikti turto vertintojui.

Turto vertintojo M. L. suraÅ¡ytas 2018-08-17 ekspertizės aktas Nr. 08-01/18 pirmos instancijos teismo privalėjo bÅ«ti vertinamas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, kaip visi kiti į bylÄ teikti raÅ¡ytiniai įrodymai; 13.4. pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygÄ , tik iki pareigos atskleisti informacijÄ apie ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta.

Å ie duomenys yra privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 (detalizuoja CK 6.4311 straipsnio normÄ ) ir yra minimalÅ«s duomenys, kurie privalo bÅ«ti atskleidžiami kiekvienu atveju. Tačiau, jeigu transporto priemonė turi kitų, Å¡iame teisės akte neaptartų trÅ«kumų, kurie egzistuoja transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu ir pardavėjas pastarųjų pirkėjui neatskleidžia, tai taip pat kvalifikuojama neteisėtu neveikimu, prieÅ¡ingai, nei Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino pirmos instancijos teismas.

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Automobilio kėbulas yra ta detalė, kuri pirmiausia reprezentuoja automobilį, parodo jo bÅ«klę, vertę. Neabejotinai kiekvienam pirkėjui svarbu žinoti aplinkybes dėl kėbulo – jis yra gamyklinės spalvos ar kai kurios jo detalės perdažytos.

Jei perdažytos – dėl kokių priežasčių. Informacijos neatskleidimas, deklaruojant ir garantuojant, kad daiktas atitinka kokybės reikalavimus, kurie paprastai yra bÅ«dingi to paties pobÅ«džio daiktams (automobiliams) ir kurių pirkėjas pagrįstai tikėjosi pagal daikto pobÅ«dį dėl daikto konkrečių savybių (gamyklinis dažymas), ir yra atsakovės neteisėtas neveikimas (veiksmai). Tarp atsakovės neveikimo ir ieÅ¡kovės patirtos žalos neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes žinodama apie trÅ«kumÄ , ieÅ¡kovė Automobilio nepirktų iÅ¡vis arba pirktų už žymiai mažesnę kainÄ ; 13.5. tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Vizualiai Automobilio kėbulo perdažymo fakto nustatyti nebuvo įmanoma, todėl Å¡is trÅ«kumas laikytinas paslėptu trÅ«kumu; 13.6. ieÅ¡kovė byloje įrodė, kad Automobilio kėbulo perdažymas sukėlė jai žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė vertina 4 000 Eur pagal į bylÄ pateiktÄ iÅ¡ankstinę remonto darbų sÄ matÄ bei specialistų pateiktÄ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ . Neabejotinai Automobilį galima naudoti pagal paskirtį ir nekokybiÅ¡kai perdažytÄ , tačiau ieÅ¡kovės nuolat patiriami nepatogumai dėl nekokybiÅ¡kai perdažyto kėbulo (matosi netolygaus dažymo požymiai, Å¡vitrinio popieriaus pėdsakai, dažymo metu patekusios Å¡iukÅ¡lės ir pan.) verčia Automobilį perdažyti paÅ¡alinant Å¡iuos trÅ«kumus.

Vien ta aplinkybė, kad trÅ«kumas nėra esminis, nepaÅ¡alina atsakovės civilinės teisinės atsakomybės. Vertindama savo teisių pažeidimo pobÅ«dį ir laipsnį ieÅ¡kovė pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. nesant esminio pažeidimo prašė mažinti įsigyto daikto kainÄ (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne nutraukti Sutartį, t. y. teisių gynimo bÅ«dÄ rinkosi proporcingai esamam pažeidimui; 13.7. aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie paslėptus automobilio trÅ«kumus (nekokybiÅ¡kÄ perdažymÄ ), ar apie juos nežinojo, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.

IeÅ¡kovė neturėjo įrodinėti atsakovės žinojimo apie paslėptus daikto trÅ«kumus. IeÅ¡kovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė garantavo, kad daiktas atitiks Sutartimi ir teisės aktais nustatytiems kokybės reikalavimams. PaaiÅ¡kėjus, kad Automobilio kėbulas yra nekokybiÅ¡kai perdažytas (garantijos pažeidimas) ir ieÅ¡kovė dėl to patyrė žalÄ , atsakovei, kaip Automobilio pardavėjai, tenka teisinė pareiga žalÄ atlyginti nepriklausomai nuo jos žinojimo apie paslėptus trÅ«kumus.

14. Atsakovė D. A. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. byloje nenustatyta, kad atsakovė, buvusi ne pirmÄ ja Automobilio savininke, žinojo ar bent jau turėjo žinoti dalies Automobilio kėbulo detalių perdažymo faktÄ . Kadangi atsakovė Å¡io fakto nežinojo, tai nesuprantama, kaip atsakovė bÅ«tų galėjusi apie tai ieÅ¡kovę informuoti; 14.2. kaip matyti iÅ¡ M. L. ekspertizės akto ir jo priedų, M.

L. pats surinko reikalingÄ informacijÄ apie vertinimo objektÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, Å¡iÄ informacijÄ Ä¯vertino bei padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios ekspertizės metu nustatytas perdažymas atliktas kokybiÅ¡kai, t. y. atitinka remonto technologijÄ . Taigi M. L. nepreziumavo nei kokybiÅ¡ko, nei nekokybiÅ¡ko perdažymo, o rėmėsi iÅ¡ trečiųjų Å¡alių gauta informacija, jÄ Ä¯vertino bei padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Vien tai, kad Å¡ios iÅ¡vados ieÅ¡kovės netenkina, nesuponuoja jų nepagrįstumo.

M. L. savo ekspertizės akte be kita ko pasisakė ir dėl metodų taikymo ir pasirinkimo, ieÅ¡kovė Å¡ios M. L. argumentacijos neginčija, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad M. L. perdažymo įtakÄ Automobilio kainai turėjo tirti vadovaudamasis rinkos tyrimo, lyginamuoju, tiriamuoju ar kitais metodais; 14.3. nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, tai yra ieÅ¡kovė į transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ parengusiÄ bendrovę galėjo kreiptis gerokai anksčiau, ataskaitÄ teikti į bylÄ ne likus dienai iki numatyto bylos nagrinėjimo, o anksčiau, be to, Å¡io dokumento priėmimas bÅ«tų sÄ lygojęs 2018-11-14 teismo posėdžio atidėjimÄ , nes nei teismas, nei kiti proceso dalyviai su Å¡iuo dokumentu nebuvo susipažinę, jiems nebuvo sudarytos galimybės į jį atsikirsti, teikti į bylÄ prieÅ¡ingus duomenis ir t. t.

IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad ji nedelsdama po papildomos ekspertizės pradėjo ieÅ¡koti ekspertų, besispecializuojančių automobilių kėbuluose, kad bÅ«tų nustatyta automobilio kėbulo perdažymo kokybė: kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, M. L. papildomos ekspertizės aktas į bylÄ gautas 2018-08-22, tuo tarpu ieÅ¡kovė į autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ parengusiÄ bendrovę kreipėsi tik 2018-09-24, t. y. po daugiau nei mėnesio po to, kai buvo žinomos papildomos ekspertizės iÅ¡vados.

Be to, ieÅ¡kovės teikiamoje ataskaitoje nurodyti duomenys prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims: jei Automobilio pirkimo – pardavimo metu (t. y. 2017 m. balandžio mėn.), kaip nurodė ieÅ¡kovės vadovas, automobilis atrodė nepriekaiÅ¡tingai ir ieÅ¡kovė pageidavo juo po įsigijimo toliau naudotis, o 2018 m. rugsėjo mėn. jau yra vizualiai matomi tikri ar tariami trÅ«kumai, tai apie Å¡ių tikrų ar tariamų trÅ«kumų atsiradimÄ ir jų kilmę gali žinoti tik pati ieÅ¡kovė, nuo 2017 m. balandžio mėn. eksploatavusi ginčo automobilį, kurį, kaip matyti iÅ¡ ataskaitos nuotraukų, ieÅ¡kovė jau yra nemažai apgadinusi; 14.4. ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo M.

L. ekspertizės akto laikyti specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio prasme, vien dėl tos priežasties, kad M. L. nėra įstatymų nustatyta tvarka įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis).

Jokios įtakos sprendimo iÅ¡vadoms neturi ir ieÅ¡kovės nurodomas faktas, kad teismo ekspertų sÄ raÅ¡e yra automobilių ekspertų kandidatÅ«ros, kurios buvo siÅ«lomos pirmosios instancijos teismui, tačiau buvo atmestos. IeÅ¡kovė tiek pirminei, tiek papildomai ekspertizei siÅ«lė tik vienintelę – A. P., kandidatÅ«rÄ ir tai darė net ir tuomet, kai Å¡i kandidatÅ«ra dėl Å¡aliÅ¡kumo teismo buvo atmesta. Tuo tarpu atsakovė pirminei ekspertizei siÅ«lė valstybinės ekspertinės įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro, kandidatÅ«rÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paskyrė kitÄ valstybinę ekspertinę įstaigÄ â€“ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrÄ , Å¡iai ekspertizei atlikti.

Tuo tarpu papildomai ekspertizei atsakovė siÅ«lė tiek į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytÄ M. K., tiek į šį sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytÄ , tačiau pigesnę kainÄ pasiÅ«liusį M. L., ir teismas pastarojo asmens kandidatÅ«rÄ pasirinko bÅ«tent dėl tos priežasties, jog pati ieÅ¡kovė prieÅ¡taravo teismo eksperto statusÄ turinčio M. K. paskyrimui ekspertizei atlikti. IeÅ¡kovė (kaip beje ir atsakovė) nurodė kontaktavusi su visais į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytais ekspertais dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau nei vienas Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytas teismo ekspertas nesutiko apsiimti atlikti byloje papildomÄ ekspertizę.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, kandidatÅ«rų papildomai ekspertizei atlikti savo iniciatyva taip pat ieÅ¡kojo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nei vienas kandidatas nesutiko jos atlikti. Taigi, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai papildomÄ ekspertizę paskyrė atlikti atsakovės pasiÅ«lytam kandidatui M. L., kurio kandidatÅ«rai jokių prieÅ¡taravimų neturėjo ir pati ieÅ¡kovė. Kad Å¡is asmuo nėra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , niekaip nepaneigia jo iÅ¡vadų teisingumo.

Be to, teismas byloje įvertina visus įrodymus, taigi M. L. iÅ¡vada, nepriklausomai nuo to, ar ji yra eksperto iÅ¡vada (su kuo ieÅ¡kovė nesutinka), ar paprastas raÅ¡ytinis įrodymas (kÄ ieÅ¡kovė siekia įrodyti), yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuris jokiais kitais įrodymais nėra paneigtas; 14.5. ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ atsakovės, neprofesionalios pardavėjos, nebuvusios pirmÄ ja Automobilio savininke, 6 metų senumo bei 126 000 km nuvažiavusį Automobilį, ir per pusantrų metų dar papildomai su juo be jokių problemų nuvažiavo 66 000 km, taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei buvo parduotas tinkamos kokybės naudotas daiktas, be kita ko, nesukėlęs ieÅ¡kovei jokių nepatogumų, trikdžių ir / ar papildomų sÄ naudų.

IeÅ¡kovė atsisakė tikrinti Automobilį servise. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovei buvo svarbus ne pats detalių perdažymo faktas, o tai, ar Automobilis nėra dalyvavęs eismo įvykiuose, kas bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta (pirminės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Automobilio detalės yra originalios, t. y. nebuvo pakeistos. Atsakovė pati pirko nenaujÄ ir negarantinį Automobilį, todėl objektyviai negalėjo ieÅ¡kovei suteikti daugiau arba didesnių garantijų, nei pati jų buvo gavusi; 14.6. sutiktina su ieÅ¡kove, kad ji pagal CK 6.328 straipsnio ir 6.337 straipsnio normas turėjo teisę, o ne pareigÄ tikrinti Automobilį bet kuriame servise, tačiau pirkėjo atsisakymas pasinaudoti pirkėjo siÅ«lymu tikrinti parduodamÄ automobilį bet kuriame servise, teismų praktikoje paprastai yra pripažįstamas nerÅ«pestingu pirkėjo elgesiu.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė suvokė, kad perka 6 metų ir 126 000 km nuvažiavusį automobilį iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo, naudojusio jį savo asmeninėms reikmėms, todėl ieÅ¡kovės rÅ«pestingumo laipsnis turėjo bÅ«ti netgi didesnis nei vidutinis (darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovei buvo svarbu, ar nei viena perkamo automobilio kėbulo detalė nėra perdažyta). Byloje atliktų ekspertizių metu (kurias atsakovė be kita ko siÅ«lė daryti dar platesnes) nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tariamai nekokybiÅ¡kÄ automobilio dažymÄ , todėl visi ieÅ¡kovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, o ir pati ieÅ¡kovė apie tariamai nekokybiÅ¡kÄ dažymÄ byloje pradėjo kalbėti tik po ekspertizių atlikimo, kai buvo padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados (iki tol teigė ir įrodinėjo, kad pats perdažymo faktas savaime mažina Automobilio kainÄ / vertę); 14.7. prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Sutarties kainos sumažinimas nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur (arba net beveik 29 proc.) ne atstatytų Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , o jÄ iÅ¡kreiptų, nes Å¡alys apsisprendimÄ sudaryti sandorį priėmė bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kokiomis jis buvo sudarytas, o ne ieÅ¡kovės įsivaizduojamomis sÄ lygomis.

Taigi ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl Automobilio kainos sumažinimo nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur be kita ko pažeidžia sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kadangi tokio reikalavimo patekinimo atveju bÅ«tų prieÅ¡ vienos iÅ¡ Å¡alių (Å¡iuo atveju – atsakovės) valiÄ Ä¯sikiÅ¡ta į laisva Å¡alių valia susikÅ«rusius sutartinius teisinius santykius, pakeičiant vienÄ iÅ¡ esminių triÅ¡alės 2017-04-07 pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygų, be kurios Å¡i Sutartis apskritai nebÅ«tų buvusi sudaryta.

IeÅ¡kovė siekia nesÄ Å¾iningai praturtėti, o ne gina kokias nors tariamai pažeistas savo teises.

15. Trečiasis asmuo AB ,,Å iaulių bankas“ praÅ¡o klausimÄ dėl ieÅ¡kovės UAB „Egora“ apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. IeÅ¡kovė apeliacinius skundu praÅ¡o prie bylos prijungti Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos parengtÄ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 21810010, kuriÄ ieÅ¡kovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui su 2018 m. lapkričio 13 d. praÅ¡ymu ir kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. IeÅ¡kovė 2017 m. spalio mėn. 9 d. ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ sumažinti Automobilio kainÄ nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur grindė aplinkybe, kad atsakovė pardavė Automobilį su trÅ«kumu, t. y. po Sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog Automobilis buvo perdažytas. Automobilio kainos sumažinimÄ 4 000 Eur ieÅ¡kovė grindė tuo, kad ne gamykliniu bÅ«du perdažyto Automobilio rinkos kaina nevirÅ¡ija 10 000 Eur. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neprašė įpareigoti atsakovės paÅ¡alinti nurodyto Automobilio trÅ«kumo, teigdama, kad Å¡is trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alinamas (bet koks kitas perdažymas, ieÅ¡kovės teigimu, neprilygs gamykliniam dažymui).

20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieÅ¡kovė reiÅ¡kė praÅ¡ymus skirti byloje ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus: ar Automobiliui buvo atlikti kėbulo remonto darbai, jei taip – dėl kokios priežasties Å¡ie darbai buvo atlikti; ar Automobilis buvo perdažytas; jei Automobiliui buvo atlikti kėbulo remonto darbai ir jei Automobilis buvo perdažytas, kokiÄ Ä¯takÄ tai turėjo Automobilio vertei (ar Automobilio vertė dėl to padidėjo, ar sumažėjo). T. y. ieÅ¡kovė reikalavimÄ sumažinti Automobilio kainÄ grindė aplinkybe, kad Automobilis buvo perdažytas ir Automobilio perdažymo faktas pats savaime mažina Automobilio vertę.

21. Tik 2018 m. lapkričio 13 d., prieÅ¡ pat 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį, po to, kad Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centras pateikė 2018 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad Automobilio detalės, kurios pažymėtos gamybos datomis, nėra keistos, kad didžioji dalis iÅ¡orinių Automobilio kėbulo detalių yra perdažytos, kad nustatyti tikrosios Automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų, ir ekspertas M. L. pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad Automobilio perdažymas įtakos vertei neturi ir dėl perdažymo Automobilio vertė nepasikeitė, ieÅ¡kovė pateikė Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos 2018 m. rugsėjo 24 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitÄ . Å ioje ataskaitoje nurodyta, kad Automobilis yra perdažytas nekokybiÅ¡kai, o Å¡ių defektų iÅ¡taisymo kaina yra 4 024,11 Eur.

22. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio faktinis pagrindas Pagal CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje Automobilio kainos sumažinimo negrindė ta aplinkybe, kad Automobilis yra perdažytas nekokybiÅ¡kai, Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos 2018 m. rugsėjo 24 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita nėra susijusi su faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodinėjimu (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ ataskaitÄ atsisakė priimti. Atitinkamai, nėra pagrindo Å¡ios ataskaitos priimti ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl ginčo esmės 23. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog 2017 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovė UAB „Egora“, atsakovė D. A. ir AB Å iaulių bankas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FK-172-03424 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė už 14 000 Eur kainÄ pardavė AB Å iaulių bankui naudotÄ 2011 m. gamybos automobilį Volkswagen Passat.

Automobilis 2017 m. balandžio 7 d. lizingo paslaugų teikimo sutarties Nr. FK-172-03424, sudarytos tarp ieškovės ir AB Šiaulių bankas, pagrindu buvo perduotas naudoti ir valdyti ieškovei.

24. Pirkėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Ä®statymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigÄ garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurio daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.).

25. CK 6.4311 str. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

26. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi Å¡ie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi Å¡ie trÅ«kumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trÅ«kumus privalo iÅ¡vardinti pardavėjas.

27. CK 6.334 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jų trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas kitos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

28. Kaip nurodė atsakovė, ji jau naudotÄ Automobilį įsigijo lizingo bÅ«du iÅ¡ UAB „Moller Auto“. Automobilis neturėjo vizualiai matomų trÅ«kumų. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad Automobilis bÅ«tų dalyvavęs kokiuose nors eismo ar kituose įvykiuose ar bÅ«tų turėjęs kokių nors trÅ«kumų. Todėl atsakovė Automobilio prieÅ¡ jį įsigydama papildomai netikrino. Atsakovei nebuvo žinomas Automobilio perdažymo faktas ir priežastys. Kad Automobilio perdažymo faktas nebuvo akivaizdus, teigė ir ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje. Galimas Automobilio perdažymo laikotarpis byloje nėra nustatytas. Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė sÄ moningai nuslėpė nuo ieÅ¡kovės Automobilio perdažymo faktÄ .

29. IeÅ¡kovė Sutartimi įsigijo 6 metų Automobilį. Naudojamas Automobilis nuolat dėvisi, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad Automobilio bÅ«klė bus analogiÅ¡ka naujam Automobiliui. Byloje nėra įrodymų, kurie duotų pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė siekė įsigyti bÅ«tent gamyklinio dažymo Automobilį, ir atsakovei tai buvo žinoma.

30. Ieškovės teiginiai, kad Automobilis buvo perdažytas po sugadinimo eismo ar kitame įvykyje, nebuvo įrodyti. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 25 d. ekspertizės akte nurodyta, kad Automobilio detalės, kurios pažymėtos gamybos datomis, nėra keistos, o nustatyti tikrosios Automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų.

31. Atsakovės į bylÄ pateiktos draudimo bendrovių pažymos patvirtina, kad atsakovė neturėjo draudimo bendrovėms žinomų žalos atlyginimo atvejų pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, susijusių su Automobiliu.

32. Pagrįsti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, kad transporto priemonės perdažymas pats savaime negali būti laikomas trūkumu nei apskritai, nei pagal teisės aktus. Priklausomai nuo aplinkybių, tai gali būti nenaujos transporto priemonės privalomumas, pvz., kai transporto priemonės dažų sluoksnis buvo apgadintas krušos, kitos transporto priemonės durelių, transporto priemonės pardavimo metu, ir, siekiant išvengti spalvų neatitikimo, buvo perdažytos ir šalia esančios detalės ir pan.

33. Kelių transporto priemonės vertinimo instrukcijos (toliau – taip pat ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos susiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 28, 30 p. nurodyta, kad transporto priemonės būklę gerinantis remontas gali būti vertinamas kaip didinantis transporto priemonės vertę. Pagal šios Instrukcijos 66 p. prekinės vertės netekimas dėl remonto skaičiuojamas ne senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams, mažiems autobusams ir transporteriams, jei dėl kėbulo dalių lyginimo ar keitimo galimas transporto priemonės eksploatacinių savybių pablogėjimas.

34. Ekspertas M. L. pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad Automobilio perdažymas įtakos vertei neturi ir dėl perdažymo Automobilio vertė nepasikeitė. Å iÄ iÅ¡vadÄ ekspertas davė atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Automobilis buvo perdažytas nekokybiÅ¡kai.

35. Apie ieškovės teiktus įrodymus, kad galimai Automobilis buvo perdažytas nekokybiškai, pasisakyta sprendimo 19-22 p.

36. Nepagrįsti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiai, kad Å¡ios ekspertizės aktas negali bÅ«ti laikomas eksperto iÅ¡vada pagal CPK 212 str., nes tyrimÄ atlikęs M. L. nėra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir neturi reikiamos kvalifikacijos Å¡iai ekspertizei atlikti.

37. Pagal CPK 212 str. 2 d. ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Å ioje teisės normoje nėra nustatytas reikalavimas, kad ekspertu gali bÅ«ti tik asmuo, įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Ekspertas M. L. yra įraÅ¡ytas į IÅ¡orės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä , jam iÅ¡duotas kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas.

38. Todėl vertinama, kad ekspertas M. L. turi reikiamų žinių atlikti kilnojamojo turto – transporto priemonės, vertės nustatymo ekspertizę. Jokių motyvų, dėl kurių eksperto M. L. pateikta išvada nėra pagrįsta, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 40. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokatui 1 089 Eur. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB “Egora” atsakovės D. A. naudai 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Dainius Rinkevičius Neringa Å vedienė