2021-09-08 Nr. AB-18045-3-65-3-00029-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-631-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00029-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovo atstovas) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2019 m. sausio 14 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 6-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo apgyvendintas 21 nuteistasis. Teigė, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei numato teisės aktai, be to, buvo priverstas naudotis nepakankamai įrengtu sanitariniu mazgu, ypač netenkino įrengtas tupiamas unitazas. Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelio stogų dangoje, sienų izoliacijoje, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje buvo asbesto, kenkiančio sveikatai. Nurodė, kad patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, jos netinkamai vėdinamos. Teigė, kad buvo prastai maitinamas, dėl ko sutriko skrandžio veikla ir pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas gydymui į Kauno klinikas. Tvirtino, kad nusiprausti šiltu vandeniu po dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę, todėl per kitas šešias savaitės dienas patyrė pažeminimą ir nepatogumus. Teigė, kad jam skirtos lovos buvo metalinės, senos, sulankstytos, išlaužytos, jų ilgis siekė vos 180 centimetrų, todėl buvo netinkamos normaliam gulėjimui. Nurodė, kad nebuvo skiriamos valymo priemonės, o jų paprašius, neretai jų reikėdavo laukti savaitę arba jų visai neatnešdavo. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų, daromos dezinfekcijos nuo blakių buvo neveiksmingos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė moralinę žalą, t. y. jautė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negalėjo ramiai miegoti, buvo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Antrojo sektoriaus karantino patalpoje buvo daugiau nei 13 nuteistųjų, o atsakovo atstovo pateikti duomenys apie sanitarinį mazgą yra netikslūs, kadangi karantino patalpoje buvo ne 4, o 2 klozetai. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad Antrojo sektoriaus 6-ajam būriui buvo skirtos naudotis ne 8, o 5 praustuvės. Tvirtino, kad medicininėje kortelėje yra užfiksuota, kad jo skrandžio veikla buvo sutrikusi dėl juodos duonos vartojimo. Teigė, kad patalpų langai, kurių rėmai seni, neatsidarydavo, todėl patalpų vėdinimas buvo nepakankamas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. buvo patalpintas į antrojo sektoriaus karantino patalpą, o nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. bausmę atliko antrajame sektoriuje, 6-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo atstovas teigė, kad šiose patalpose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta, bei pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo ir daugiau, be to, pabrėžė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, jiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Teigė, kad sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sudaryta su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją, atsakovo atstovas imasi visų veiksmų kenkėjams naikinti. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą, nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal įstaigoje patvirtintą naudojimosi dušu grafiką. Pravieniškių PN-AK užtikrino gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, antrajame sektoriuje patalpos vėdinamos per langus. Teigė, kad užtikrinama tinkama lovų būklė, gavus informaciją apie jų trūkumus, jie šalinami. Nurodė, kad nuteistųjų maitinimas atitinka nustatytą kiekį, kaloringumą bei kokybę. Teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, sukeltos netinkamų kalinimo sąlygų, nepagrįsti, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų psichologus nesikreipė. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veikų.

6. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose Pravieniškių PN-AK nurodė, kad dėl techninės klaidos atsiliepime buvo pateiki neteisingi duomenys apie sanitarinių mazgų įrengimą, ir patikslino, kad karantino patalpose buvo įrengti 2 klozetai, 3 praustuvės ir 3 dušo sieteliai, o 6-ąjame būryje – 5 klozetai, 5 praustuvės ir 1 dušo sietelis, bei pateikė patalpų išdėstymo planus. Teigė, kad įstaigoje sanitarinių mazgų įrenginiai yra periodiškai atnaujinami, įrengiami nauji arba pašalinami pasenę sanitarinio mazgo įrenginiai, tačiau po šių pakeitimų atnaujinti kadastriniai planai nebuvo sudaryti, todėl pateiktuose kadastriniuose planuose nurodytas sanitarinių mazgų įrengimas nesutampa su esamu faktiniu sanitarinių mazgų įrengimu. Pabrėžė, kad karantino patalpose yra įrengta 13 miegamųjų vietų ir jose nėra apgyvendinama daugiau nei 13 nuteistųjų, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, 6-ojo būrio patalpų langai darinėjasi, patalpos vėdinamos per langus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. bausmę atliko antrojo sektoriaus 6-ojo būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,66 kv. m, joje įrengta 21 miegamųjų vietų, kurių skaičius sutapo su faktiniu nuteistųjų skaičiumi; vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto. Tuo remdamasis teismas nusprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv. m, joje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad karantino patalpos dėl savo paskirties artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Įvertinęs karantino patalpos plotą ir joje buvusių miegamųjų vietų skaičių, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde nurodytu laiku, t. y. 2018 m. kovo 14 d., buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, tačiau nusprendė, kad nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes pažeidimas buvo trumpalaikis.

10. Teismas nustatė, kad antrojo sektoriaus karantino patalpose 2018 m. kovo 14 d. buvo 13 miegamųjų vietų, t. y. nuteistųjų negalėjo būti daugiau kaip 13 asmenų, o antrojo sektoriaus 6-ąjame būryje 2018 m. kovo 15 d. buvo 62 nuteistieji. Pravieniškių PN-AK patikslino duomenis ir nurodė, kad karantino patalpose buvo įrengti 2 klozetai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai, o 6-ame būryje – 5 unitazai, 5 praustuvės bei 1 dušo sietelis. Taigi, 2018 m. kovo 14 d. pareiškėjas kartu su kitais 13 nuteistųjų karantino patalpoje, naudojosi 2 klozetais ir 3 praustuvėmis (13 / 2 = 6,50, 13 / 3 = 4,33), t. y. vienu klozetu naudojosi daugiau kaip šeši nuteistieji, o viena praustuvė teko daugiau kaip keturiems nuteistiesiems; nuo 2018 m. kovo 15 d. vienu unitazu ir viena praustuve teko naudotis daugiau kaip dvylikai nuteistųjų. Be to, kaip jau minėta, karantino patalpos prausykloje dar buvo įrengti 3 dušo sieteliai, o 6-ojo būrio prausykloje 1 dušo sietelis. Įvertinęs antrojo sektoriaus karantino patalpoje ir 6-ame būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių, teismas nusprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai apie teisės naudotis sanitariniais įrenginiais pažeidimą ir jo sukeltą neturtinę žalą teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tupiamų tualetų vertinti kaip visiškai netinkamų, vertinant ir sanitarijos, asmens higienos, žmogaus fiziologijos požiūriu, tačiau tokia jų konstrukcija tam tikrais atvejais gali sukelti nepatogumų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad dėl fizinės būklės (negalios, riboto judėjimo ir kt.) jam buvo nepatogu naudotis tupiamu tualetu.

12. Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui nepaneigus, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo pažeista.

13. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjui suteiktas galimybes nustatytu grafiku pasinaudoti dušu bei nusiprausti sanitariniame mazge esančioje prausykloje, padarė išvadą, kad prie sporto salės neįrengto dušo pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos.

14. Teismas nustatė, kad nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK teritorijoje būtų vykę darbai, dėl kurių ore galėjo atsirasti sveikatai pavojingų asbesto plaušelių. Pareiškėjo teiginiai apie asbesto galimai padarytą žalą teismo įvertinti kaip itin abstraktūs, kadangi skunde nenurodyta jokių konkrečių laiko ir vietos aplinkybėmis apibūdintų faktų apie šios medžiagos dalelių buvimą pareiškėjo aplinkoje. Į tai atsižvelgęs, teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai apie asbesto sukeltą neturtinę žalą nepagrįsti.

15. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamų patalpų apšvietimo sąlygų.

16. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas negavo rašytinių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti maisto tiekimo nuteistiesiems apskritai ir konkrečiai pareiškėjui pažeidimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teiktus skundus dėl netinkamai organizuoto maitinimo, tiekiamo prastos kokybės maisto ir pan. Išanalizavęs skunde pareiškėjo išdėstytus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad jis teisės gauti maistą pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir tinkamos kokybės pažeidimus apibūdino abstrakčiai, jų nedetalizavo. Teismas atsižvelgė į byloje pateikto 2020 m. kovo 3 d. medicininio pažymėjimo duomenis, 2018 m. gegužės 25 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas ūminis gastritas, tačiau pažymėjo, kad šiame dokumente nurodyta, kad sveikatos pablogėjimo negalėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam skrandžio veikla sutriko dėl juodos duonos vartojimo, tačiau teismo vertinimu, byloje duomenų, kad jam po nustatyto sveikatos sutrikimo būtų paskirtas dietinis maitinimas pagal gydytojų nurodymus ir nerekomenduota valgyti juodą duoną, nėra. Teismas pagrindo abejoti laisvės atėmimo vietų ligoninės parengto 2020 m. kovo 3 d. medicininio pažymėjimo duomenimis neturėjo, todėl darydamas išvada, jais rėmėsi. Atsižvelgęs į visą tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie pažeistą teisę į tinkamą maitinimą nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, todėl juos atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (raštų, skundų, atsakymų į kreipimusi ir pan.), patvirtinančių, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kompetentingas valstybės kontrolės institucijas dėl jam suteiktų lovų netinkamos būklės, prašė pakeisti jam skirtą lovą kaip netinkamą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl netinkamos būklės lovų sukeltos neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstus.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Atsakovo atstovas pateikė valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalo kopijas, kurios patvirtina, kad pareiškėjui valymo priemonės buvo išduodamos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją skundais dėl nesudarytų sąlygų išvalyti patalpas ar dėl nesuteiktų valymo priemonių, vilkinimo jas išduoti, teikęs prašymus jas išduoti. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti higienos normų pažeidimo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2018 m. birželio 18 d. darbų atlikimo akto duomenis, UAB „Utenos deratizacija“ atliko deratizacijos darbus antrojo sektoriaus 6-o būrio gyvenamosiose patalpose; 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. Atliktų darbų aktų duomenimis – UAB „Utenos deratizacija“ atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus, tačiau 6-ojo būrio nuteistieji abu kartus atsisakė paslaugų; 2018 m. gruodžio 12 d. darbų atlikimo akto duomenimis, UAB „Utenos deratizacija“ antrojo sektoriaus 6-ame būryje atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus. Teismas nusprendė, kad nurodyti duomenys leido daryti išvadą, jog Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė higienos reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginius dėl kenkėjų buvimo sukeltos neturtinės žalos teismas atmetė kaip nepagrįstus bylos duomenimis.

20. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamos patalpų būklės, įskaitant netinkamą vėdinimą. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius 2020 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. 77-396 nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. sausio 14 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos antrojo sektoriaus 6 būrio patalpų netikrino. Taigi, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų patalpų vėdinimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstus.

21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų ploto ar ploto, kuris turi tekti vienam nuteistajam. Dėl to pareiškėjo argumentus dėl mažo pasivaikščiojimo kiemo sukeltos neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstus.

III. 22. Pareiškėjas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam tokiose sąlygose, kurios atitiktų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, taip pat atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neatidus nagrinėdamas jo skundą, taip pat nebuvo aktyvus, netikrino Pravieniškių PN-AK pateiktos informacijos, beatodairiškai ja vadovavosi.

24. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Atsakovo atstovas nepateikė jokių oficialių dokumentų įrodančių patalpų kvadratūrą. Taip pat nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys su pareiškėju gyvenusių asmenų skaičių, teismas rėmėsi tik tariamai įrengtų lovų skaičiumi. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas nustato gyvenamųjų patalpų plotą, o ne bendrųjų ar bendro naudojimo patalpų plotą.

25. Taip pat atsakovas netinkamai atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus, nes gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų, o dėl to, kad nesiskundė į medicininį punktą nereiškia, kad nepatyrė žalos. Nesutinka, kad atsakovas laikėsi higienos normų reikalavimų dėl apšvietimo. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė administracinio akto, nereiškia, kad pareiškėjo manymu neteisėti viešojo administravimo subjekto veiksmai yra teisėti. Taip pat pareiškėjas teigia, kad gyvenamųjų patalpų langai neatsidarydavo.

26. Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujantys Pravieniškių PN-AK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2019 m. sausio 14 d.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Taip pat nustatė, kad kiti pareiškėjo pateikti argumentai yra nepagrįsti nei teise, nei faktu. Todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes, jo manymu, atsakovas neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto, netinkamai atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus, o dėl to, kad nesiskundė dėl atliktų darbų nereiškia, kad nepatyrė žalos. Apeliantas teigia, kad langai kalinimo patalpose neatsidarydavo, taip pat nesutinka, kad atsakovas laikėsi higienos normų reikalavimų dėl apšvietimo. Jo teigimu, teismas nebuvo aktyvus, nepatikrino realios situacijos, buvusios kalinimo įstaigoje.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3571-502/2017; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1943-442/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1983-756/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; ir kt.).

34. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo renkant įrodymus bei selektyvaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remiantis jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad teismas, spręsdamas ginčą, nebuvo pakankamai aktyvus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas ir atitiko teismo sprendimams keliamus aiškumo ir pagrįstumo reikalavimus.

37. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei gyvenamųjų patalpų higienos sąlygas ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo kalinimo sąlygų.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienam asmeniui tenkančią minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos namuose nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2017 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1R-287 redakcija) 111 punktas, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. bausmę atliko antrojo sektoriaus 6-ojo būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,66 kv. m., joje įrengta 21 miegamųjų vietų, kurių skaičius sutapo su faktiniu nuteistųjų skaičiumi; vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiai pateikta informacija apie gyvenamųjų patalpų kvadratūrą, pareiškėjas jokių šią informaciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutiko, tačiau jis jokių tai paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktas nustato gyvenamųjų patalpų plotą, o ne bendrųjų ar bendro naudojimo patalpų plotą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punkte vartojama sąvoka „gyvenamųjų patalpų plotas“ reiškia patalpas, kuriose asmenys gyvena. Atsižvelgiant į asmenų Pravieniškių PN-AK laikymo ypatumus, negalima daryti išvados, kad jas sudaro kas nors kitas, o ne miegamosios ar bendro naudojimo patalpos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje A-2330-662/2020). Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nacionaline teise – nurodytu teisės aktu ir jame įtvirtinta minimalia vienam asmeniui privaloma gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos ploto norma.

39. Teismų praktikoje taip pat paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai, kurių yra pakankamai, patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK vertintu laikotarpiu buvo atliekami kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių duomenų dėl tarakonų ir blakių buvimo gyvenamosiose patalpose ar netinkamų kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbų atlikimo pareiškėjo kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Todėl laikoma nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

41. Taip pat byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad langai gyvenamosiose patalpose neatsidarydavo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekonkretizavo kada būtent langai neatsidarė ir kokią konkrečią žalą jis dėl to patyrė, dėl to tokie pareiškėjo teiginiai yra laikytini abstraktūs ir nepagrįsti.

42. Pažymėtina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė