2016-12-20 Nr. ATPB-1244-4-68-3-03116-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-96-222/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03116-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.27.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. įgaliotos atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu V. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulas, atsitrenkė į parduotuvės „X.“ pakeliamas duris, jas apgadino; automobilį palikęs eismo įvykio vietoje, pats pasišalino, grįžęs į eismo įvykio vietą vengė blaivumo patikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 17, 222 punktų reikalavimus.

2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. įgaliotos atstovės advokatės G. Leškevičienės apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. įgaliotos atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. įgaliota atstovė advokatė G. Leškevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. nutraukti.

4.1. Prašyme išdėstomos ATPK 248 straipsnio, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 256 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies nuostatos, reikalaujančios nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtis (jas sudarančias faktines aplinkybes) ir tai grįsti įrodinėjimą administracinio teisės pažeidimo bylose reglamentuojamomis taisyklėmis.

Pareiškėja teigia, kad abiejų instancijų teismai priėmė neteisėtus sprendimus (nutarimą ir nutartį), nes padarė esminius proceso teisės ATPK 248 straipsnio, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 256 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nepagrįstai nesirėmė teismo precedentu, suformuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-49-2014, 2AT-27-2015, ir tai lėmė netinkamą ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies taikymą. Pasak pareiškėjos, V. R. veikoje nėra pažeidimų, už kuriuos jis nubaustas, sudėties.

4.2. Pareiškėja, aptarusi ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinas esminis objektyvusis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis – pasekmės, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas ar apgadinimas. Bylos įrodymai – UAB „X. LT“ raštas (kuriame nurodė, kad atsisako pretenzijų dėl draudiminio įvykio, ekspertams nustačius, kad žala nepadaryta) ir draudimo bendrovės ERGO sprendimas (dėl nutraukiamo įvykio administravimo) – patvirtina, kad jokia žala UAB „X. LT“ nepadaryta. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant apie ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio (padarinių) buvimą, nėra reikalavimo nustatyti turto sugadinimo (ar apgadinimo) dydį, o tai, kad nėra nustatyta, jog padarytas apgadinimas sukėlė materialinę žalą, nepaneigia paties turto apgadinimo fakto, nes teisme apklausti liudytojai patvirtino matę apgadintus parduotuvės žaliuzių vartus, ant kurių buvo įduba, atitinkanti automobilio „Chrysler Voyager“ kablio aukštį. Pareiškėjos nuomone, tokios teismo išvados prieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose; antai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010) yra išaiškinęs, kad atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad faktui, ar asmenims priklausantis turtas buvo apgadintas (sugadintas), ar padaryta turtinė žala, gali nustatyti ir pripažinti tik to turto savininkas arba valdytojas, nagrinėjamu atveju – UAB „X. LT“, bet ne liudytojai (policijos pareigūnai), nieko nežinoję apie šio turto būklę iki įvykio ir negalėję spręsti ar turtas apgadintas įvykio metu. Anot pareiškėjos, teismas, turėdamas informaciją, kad žala nepadaryta, privalėjo tiksliai išsiaiškinti šią esminę aplinkybę, apklausdamas minėtos bendrovės atstovą, tačiau to nepadarė. Dėl to pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesilaikydamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatų.

4.3. Pareiškėjos manymu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepilnai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą, nes neatsižvelgė į skundo argumentus dėl būtinumo nustatyti žalos turtui padarymo faktą ir įrodyti šios žalos dydį, taip pat nepagrįstai neišnagrinėjo kartu su skundu pateikto UAB „X. LT“ 2016 m. birželio 29 d. rašto, kuriame dar kartą nurodyta, kad automobiliui „Chrysler Voyager“ atsitrenkus į parduotuvės duris, jos nebuvo apgadintos, žala nepadaryta ir bendrovė vairuotojui pretenzijų neturi, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl minėtų duomenų nepasisakyta. Pareiškėja teigia, kad teismai sukūrė naują, teismų praktikai prieštaraujantį precedentą, nes V. R. nubaustas nesant jo veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties (t. y. pirmiau nurodyto ir aptarto būtinojo požymio).

4.4. Pareiškime pažymima teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla tik tais atvejais, kai vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu ir iš to kyla pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį (pvz., KET 219.4, 220 ir 222 punktai). V. R. pažeidė KET 222 punktą, pagal kurį svarbus būtent turtinės žalos padarymo, o ne turto apgadinimo faktas. Nustačius, kad UAB „X. LT“ nepadaryta turtinė žala, V. R. neturėjo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2508/2010, N261-3550/2010, N575-2453/2011).

Prašyme atkreipiamas dėmesys, kad pagal KET 222 punktą, nukentėjusiuoju nuo eismo įvykio yra kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, tokiu asmeniu negali būti laikomas eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas. Dėl to vairuotojas, kuris jei ir naudojo kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik šiam automobiliui, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444 -2508/2010, N261-3550/2010, N575-2453/2011). Atsižvelgiant į tai, KET 222 punkto prasme V. R. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes kitiems asmenims jis nepadarė žalos.

Pasak pareiškėjos, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad aplinkybė, jog galimai kalto asmens veiksmais padaryta žala yra minimali ar mažareikšmė, nepašalina jo pareigos pranešti apie eismo įvykį ir iš jo vietos nepasišalinti.

4.5. Pareiškėja teigia, kad nenustačius, jog įvyko eismo įvykis, apie kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. privalėjo pranešti policijai, reiškia ir tai, kad jam negali kilti ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad V. R. privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tačiau ši išvada prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-2101/2010, N62-6066/2010, N575-2453/2011), kurioje išaiškinta, kad atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį taikoma konstatavus alkoholio vartojimą po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmuo privalo apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjos, V. R. neturėjo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, tai reiškia, jog jam nekilo ir pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus arba nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Juolab kad V. R. vairuotas automobilis „Chrysler Voyager“ buvo rastas automobilių stovėjimo aikštelėje, o neblaivumą policijos pareigūnai siekė patikrinti praėjus dviem valandoms po tariamo eismo įvykio.

4.6. Pareiškėja pažymi ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, tuo tarpu nesant duomenų, pakankamų išvadoms apie asmens kaltumą padaryti, asmuo negali būti nubaustas.

Apibendrindama pareiškėja teigia, kad jos atstovaujamo V. R. padarytoje veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo šį prašymą atmesti.

5.1. Atsiliepime aptariamos ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-96-303-2015, ir teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymas yra nepagrįstas.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad teismai pagrįstai nevertino kaip pagrindinio bylos įrodymo UAB „X. LT“ išduotos pažymos (dėl žalos nebuvimo), nes konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ir tai yra pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5728/2010). Priešingai nei teigiama prašyme, pirmosios instancijos teismas šių principų nepažeidė, išsamiai išsiaiškino tikrąsias eismo įvykio aplinkybes (ištyrė eismo įvykio vietoje darytą vaizdo įrašą, apklausė pažeidimą įforminusius policijos pareigūnus ir liudytoją N. V.) ir nustatė, kad UAB „X. LT“ administracija, sužinojusi apie parduotuvės pakeliamųjų vartų apgadinimą, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo. Tik vėliau draudimo bendrovės paprašė žalos administravimo bylą nutraukti ir išdavė V. R. pažymą dėl nepadarytos materialinės žalos ir turto apgadinimų. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad kontakto metu parduotuvės žaliuzių vartai buvo apgadinti, ant jų buvo įduba, kurios aukštis atitiko automobilio „Chrysler Voyager“ priekabos sukabinimo įtaiso aukštį, o ant šio įtaiso buvo parduotuvės žaliuzių dažų likučių ir naujai padarytas įbrėžimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žalos dydžio nenustatymas nepaneigia paties fakto, jog turtas buvo apgadintas. Atsiliepime pažymima, kad teismų praktikoje, suformuotoje bylose dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų, laikomasi nuostatos, jog yra būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1996/2010). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, nes ant UAB „X. LT“ pastato sienos buvo apgadinimai – durų įlenkimas, t. y. daikto estetinis vaizdas yra pakitęs. Tai reiškia, kad V. R. veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

5.3. Atsiliepime aptariama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3- 2013) ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suprasdamas pasirinkto elgesio neteisėtumą, todėl jam kilo pareiga vykdyti KET 17 punktą ir pasitikrinti neblaivumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog liudytojas N. V. susidūrimo garsą girdėjo pro uždarytą gyvenamojo namo ketvirto aukšto langą, apie 60–100 metrų nuo įvykio vietos, o vaizdo įraše užfiksuota kaip automobilis „Chrysler Voyager“ kontakto metu į parduotuvės pakeliamąsias duris įsirėmė galu ir toliau judėti negalėjo. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suvokdamas neteisėtą elgesį, todėl pagal KET 17 punkto nuostatas jis turėjo pareigą pasitikrinti neblaivumą.

Pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašymas atmestinas.

Dėl prašymo argumentų

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės G. Leškevičienės prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nagrinėjamoje byloje nenustatytas V. R. veiksmais UAB „X. LT“ turtui padarytos žalos faktas ir dydis. Kartu pareiškėja teigia, kad tokioje situacijoje, t. y. nenustačius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį sudarančių požymių buvimo, teismas nepagrįstai V. R. taikė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies bei 126 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes V. R., vairuodamas automobilį „Crysler Voyager“, priklausantį V. S. (V. S.), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į parduotuvės „X.“ pakeliamas duris ir jas apgadino. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. R., liudytojo N. V., policijos pareigūnų M. A. ir R. M. parodymus, įvykio vietos vaizdo įrašą, duomenis, užfiksuotus eismo įvykio schemoje, UAB „X. LT“ pateiktus dokumentus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, nutarime konstatavo, kad V.

R. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklaustas įvykį matęs liudytojas N. V. patvirtino, kad, išgirdęs stiprų garsą, panašų kaip atsitrenkiant ar mašinai susidūrus, pro langą pamatė, kaip V. R. vairuojamas automobilis „Chrysler Voyager“, stovėjęs automobilio galu į parduotuvės „X.“ apsaugines žaliuzės duris, pavažiavo kelis metrus pirmyn nuo šių durų, tada, įjungęs atbulinę eigą, pradėjo važiuoti atgal ir vėl trenkėsi į tas pačias duris.

Jo (N. V.) nurodytas aplinkybes papildė apklausti policijos pareigūnai M. A. ir R. M., kurie patvirtino, kad parduotuvės žaliuzių vartai buvo apgadinti, ant jų buvo įduba, kurios aukštis atitiko V. R. vairuoto automobilio „Chrysler Voyager“ kablio aukštį, o ant šio automobilio kablio buvo parduotuvės žaliuzių dažų likučių ir šviežias įbrėžimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, argumentuotai pagrindė bylai reikšmingo fakto buvimą, t. y. tai, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo apgadintos UAB „X.

LT“ pakeliamos durys, be to, ir kitam asmeniui – V. S. – priklausanti transporto priemonė – automobilis „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinį skundą (kuriame ji taip pat prašė administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. nutraukti nenustačius UAB „X. LT“ turtui padarytos žalos), savo nutartyje pagrįstai nurodė, kad UAB „X. LT“ kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ dėl eismo įvykio metu padaryto jos (AUB „X.

LT“) turto apgadinimo, siekdama padarytos žalos atlyginimo, ir nors minėta draudimo bendrovė nutraukė prašymo administravimą, o UAB „X. LT“ nereiškė pretenzijų (civilinio ieškinio), tai dar nereiškia, jog eismo įvykio metu kitų asmenų turtas nebuvo apgadintas (ATPK 127 straipsnio 2 dalies prasme).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, jog skundžiamuose teismų sprendimuose pinigine išraiška neįvardyta konkreti žala, padaryta apgadinus UAB „X. LT“ turtą (beje – kaip ir automobilį „Chrysler Voyager“), nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį galimybės, nes sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-697/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-17-139/2015). Be to, teismų nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia ir tai, kad V. R., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas ir su kuriuo jis buvo susijęs, tyčia iš jo vietos pasišalino, o po to vengė neblaivumo patikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme pats V. R. pripažino, jog policijos pareigūnams pasiūlius jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam nors vieną iš šio straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių veikų: 1) transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, 2) neblaivumo patikrinimo vengimas, 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, V. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei 126 straipsnio 4 dalį.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad V. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas, buvo nurodžiusi iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindžiamas ir jos prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas (kurio nutartį pareiškėja prašo panaikinti) išsamiai išnagrinėjo V. R. atstovės advokatės argumentus dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo bei jų teisinio vertinimo (veikų kvalifikavimo) ir priimtoje nutartyje šiais klausimais padarė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teisėjų kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarimo bei nutarties turinio matyti, kad esminių proceso teisės pažeidimų teismai nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, abiejų instancijų teismai, laikydamiesi ATPK 248, 256, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies ir IV skyriaus Dvidešimt trečiojo1 skirsnio reikalavimų, išsamiai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes V. R. tinkamai taikytas administracinių teisės pažeidimų įstatymas – ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis ir 126 straipsnio 4 dalis. Dėl to naikinti teismų priimtų sprendimų ir bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės G. Leškevičienės prašyme nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, susiję su teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėties vieno iš požymių – žalos padarymo fakto – nustatymo, negalima remtis kaip precedento galią turinčiomis pareiškėjos prašyme nurodytomis žemesnių instancijos teismų nutartimis. Prašyme nurodytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-49-2014, 2AT-27-976/2015, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Antai byloje Nr. 2AT-49-2014 buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacine tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo įgalioto atstovo apeliacinį skundą, apie vykstantį apeliacinį procesą neinformavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuriam pirmosios instancijos teismo nutarimu dalis bylos buvo nutraukta, jam neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos, o dėl nutrauktos bylos dalies priėmė naują sprendimą, taip padarė esminius proceso teisės (ATPK 3028 straipsnio 1 dalies, 291, 256, 257 straipsnių) pažeidimus; dėl to byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apygardos teismui. Kitoje pareiškėjos nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2AT-27-976/2015 buvo keliamas klausimas dėl ATPK 17 straipsnio taikymo; byloje nustatyti esminiai ATPK 272 straipsnio 1 dalies, 275 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio pažeidimai (dėl apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva atlikto įrodymų tyrimo nagrinėjant gautus naujus duomenis, jais grindžiant priimtą skundžiamą sprendimą, tačiau su jais nesupažindinant suinteresuotų proceso dalyvių); dėl to byla taip pat buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų teismo nutarimo ir nutarties priėmimui (ATPK 31217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atnaujinti V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai

Aurelijus Gutauskas Tomas Šeškauskas Dalia Bajerčiūtė