8cbfa5ee-514e-4bdd-adf2-7a4bdb3ee0bc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1705-275/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36550-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. V. (A. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos advokatÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos advokatÅ«ra kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 1 689,11 Eur skolos, 280,32 Eur palÅ«kanų, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos sprendimu nuo 2010-12-06 buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡Ä . Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas advokatai ir advokato padėjėjai Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti kas mėnesį privalo mokėti nustatytas įmokas.

Atsakovas įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai tinkamai nevykdė, t. y. nemokėjo/nepilnai mokėjo nustatytų advokatų padėjėjams mėnesinių įmokų, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2017-08-25 susidarė 1 689,11 Eur įsiskolinimas. IeÅ¡kovas atsakovui nustatė terminus įsiskolinimui padengti ir paaiÅ¡kinimui dėl netinkamo pareigų vykdymo pateikti, tačiau atsakovas to nepadarė. Advokatų taryba 2016-08-18 sprendimu nusprendė iÅ¡kelti atsakovui drausmės bylÄ . Lietuvos advokatÅ«ros advokatų garbės teismas 2017-04-20 sprendimu nutarė A.

V. skirti drausminę nuobaudÄ - iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o. Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2017-08-24 sprendimu A. V. nuo 2017-08-25 dienos iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

2. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutiko bei prašė taikyti 5 metų ieÅ¡kinio senatį. AdvokatÅ«ros nario pareiga mokėti nario mokestį kyla iÅ¡ narystės teisinių santykių, kurie sukuriami nariui įstojus į AdvokatÅ«rÄ , o AdvokatÅ«ra įgyja teisę reikalauti, kad narys sumokėtų nario mokestį. Å i pareiga atsiranda savanoriÅ¡kos AdvokatÅ«ros narystės pagrindu ir savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga, kuri nėra absoliuti.

Nevykdantis Å¡ios pareigos AdvokatÅ«ros narys advokatÅ«ros įstatų nustatyta tvarka gali bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ AdvokatÅ«ros. Tokia teisinė sankcija numatyta už AdvokatÅ«ros nario mokesčių (įmokų) nemokėjimÄ yra pakankama teisinė garantija AdvokatÅ«ros veiklai ir savanoriÅ¡kumui užtikrinti, bet nesukuria tarp buvusio AdvokatÅ«ros nario (advokato) ir pačios AdvokatÅ«ros finansiniu prievolinių teisinių santykių. PaÅ¡alintas iÅ¡ AdvokatÅ«ros advokatas, nebeturi pareigos mokėti nesumokėto nario mokesčio nei pagal įstatymÄ , nei pagal AdvokatÅ«ros Ä®status.

Narystė AdvokatÅ«roje atsiranda pareikÅ¡tine tvarka, savanoriÅ¡kumo pagrindu. Atsakovo paÅ¡alinimas už nario mokesčio nemokėjimÄ yra pakankama teisinė sankcija ir atsakovas nebeturi pareigos mokėti Å¡io mokesčio, nes kitaip tai pažeistų narystės AdvokatÅ«roje savanoriÅ¡kumo, protingumo ir teisingumo principus. IeÅ¡kovas reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 689,11 Eur skolos nepateikė atsakovui jokių įrodymų (buhalterinės apskaitos iÅ¡raÅ¡ai, mokėjimo nurodymai, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai) nuo kada, už koki laikotarpi yra susidariusi skola, nėra pateikta „įsiskolinimo“ paskaičiavimų.

Vadovaujantis palÅ«kanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos - mokestis už naudojimÄ si kito pinigais. Todėl abejotina, ar atsakovas tikrai naudojasi ieÅ¡kovo pinigais, pagal kokį dokumentÄ atsakovui buvo perduoti/paskolinti pinigai. Pažymi, jog reikalavimams dėl palÅ«kanų taikomas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Byloje svarbu nustatyti metinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų nuo kada atsakovas pradėjo nemokėti įmokų AdvokatÅ«rai, todėl neaiÅ¡ku kodėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 procentų palÅ«kanos bÅ«tent nuo 2012 m. spalio 1 dienos iki 2017 m. rugsėjo 30 dienos.

Advokato įmoka priskirtina prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, nes periodiÅ¡kai mokama įmokÄ Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti yra ne kas kita, kaip periodinė iÅ¡moka, todėl advokato įmokai turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos advokatÅ«rai iÅ¡ atsakovo A.

V. (A. V.) 1 689,11 Eur skolos, 280,32 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 969,43 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 274,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Priimdamas sprendimÄ , teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog advokato paÅ¡alinimas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros yra pakankama teisinė garantija AdvokatÅ«ros veiklai ir savanoriÅ¡kumui užtikrinti, bet nesukuria tarp buvusio AdvokatÅ«ros nario (advokato) ir pačios AdvokatÅ«ros finansinių prievolinių teisinių santykių. PaÅ¡alintas iÅ¡ AdvokatÅ«ros advokatas nebeturi pareigos mokėti nesumokėto nario mokesčio nei pagal įstatymÄ , nei pagal AdvokatÅ«ros įstatus.

5. Teismas nurodė, jog atsakovo atsiliepime cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011 iÅ¡aiÅ¡kinimai neatitinka Å¡ios bylos ratio decidendi, kadangi cituojamoje nutartyje kasacinis teismas sprendė ginÄÄ dėl profesinės sÄ jungos narių mokesčių dalies paskirstymo ir mokėjimo, vertinant narystę profesinėje sÄ jungoje. Pažymėjo, kad Lietuvos advokatÅ«rai yra bÅ«dingas specifinis statusas. Ä®statymų leidėjas konstitucinei teisei turėti advokatÄ Ä¯gyvendinti bei kitoms funkcijoms vykdyti priėmė advokatų profesinę veiklÄ reglamentuojantį specialų Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymÄ , kuriuo remiantis advokatÅ«ra turi visas valstybės kontroliuojamai organizacijai bÅ«dingus požymius, taip pat ir principinę nuostatÄ , kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatÅ«ros narys.

Tad teigti, kad tarp Lietuvos advokatūros ir atsakovo (advokato) buvo susiklostę savanoriškos narystės santykiai, kurie paneigia tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo.

6. Pažymėjo, jog Lietuvos advokatūros nario pareiga mokėti nario mokestį kyla iš įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Advokatūros įstatyme imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų. Visuotinis advokatų susirinkimas advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį. Visuotiniame advokatų susirinkimo 2007-04-20 sprendime „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“ nustatyta, kad advokatas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti kas mėnesį moka 100 Lt, 2013-04-12 sprendime nustatytas 100 Lt įmokos dydis, 2016-04-15 sprendime – 30 Eur įmokos dydis.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo (Lietuvos advokatÅ«ros) ir atsakovo (buvusio Lietuvos advokatÅ«ros nario – advokato) susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai įstatymo pagrindu. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčija fakto, kad imperatyviai įstatymo nustatytos pareigos mokėti Lietuvos advokatÅ«ros nario mokestį Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti tinkamai nevykdė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo 1 689,11 Eur skolos laikė pagrįstu ir tenkino.

7. Tačiau, teismas pastebėjo, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar Lietuvos advokatūros nario mokestis laikytinas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ar kitokia išmoka (įmoka), kuriai išieškoti taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Šioje byloje būtina nustatyti, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nurodytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas periodiškai mokamam Lietuvos advokatūros nario nustatytam mokesčiui.

Teismo vertinimu, kadangi nario mokestis turėjo bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t. y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, vienodomis įmokomis, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius. Taigi, konstatavo, jog reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo nario mokesčio turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Å ios teisės normos taikymo iÅ¡imties Lietuvos advokatÅ«ros įstatymas nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimui dėl periodiÅ¡kai mokamo nario mokesčio.

8. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas siekia prisiteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2017-08-25, nors ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) teismui pareiÅ¡kė 2017-10-02, todėl teismas sprendė, ar yra pagrindas nuo 2011-01-01 iki 2012-10-01 laikotarpiu atsiradusiai skolai atsakovo reikalavimu taikyti penkerių metų ieÅ¡kinio senatį. Pagal byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas 2013-09-09 geranoriÅ¡kai sumokėjo 434,41 Eur (1 500 Lt) įmokų sumÄ . Dėl to, konstatavo, kad 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas periodinėms įmokoms buvo nutrauktas bei, kad yra pagrindas visÄ praÅ¡omÄ skolÄ priteisti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti laikytinas nutrauktu 2013-09-09 ir prasidėjo iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės buvusios pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas periodiniams mokėjimams po atlikto atsakovo mokėjimo nėra suėjęs, pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateikus 2017-10-02. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9.

Apeliantas A. V. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikęs ieÅ¡kinį ne tik ne nurodo laikotarpio bet apskritai nepateikė jokių įrodymų už kokį laikotarpį susidarė skola, nebuvo pateikta įsiskolinimo paskaičiavimų, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 689,11 Eur yra visiÅ¡kai neteisėtas ir nepagrįstas.

Prie ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio nebuvo pridėta bei atsakovui niekada nebuvo pateikta ieÅ¡kovo minima Lietuvos advokatÅ«ros 2017-10-02 pažyma apie atsakovo įmokų advokatÅ«ros funkcijoms vykdyti įsiskolinimÄ . Todėl atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, negalėjo tinkamai pasinaudoti teise gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuo kada atsakovas sustabdė nario mokesčio mokėjimÄ . Pirmos instancijos teismas netgi neįvertino Å¡ios reikÅ¡mingos byloje aplinkybes ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neobjektyviai bei Å¡aliÅ¡kai, teismas nagrinėjant bylÄ nesilaikė LR CPK 265 str. reikalavimų.

11. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2017-08-25 skolingas ieÅ¡kovui 1 689,11 Eur bei kad 2013-09-09 atsakovas ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 434,41 Eur. Toks faktų konstatavimas besÄ lygiÅ¡kai prieÅ¡tarauja 2018-01-25 pirmos instancijos teismo sprendimui, kad atsakovas privalo sumokėti 1 689,11 Eur ieÅ¡kovui nepaisant jau anksčiau 2013-09-09 sumokėtai sumai.

12. Priimdamas teismo sprendimÄ , teismas visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino kodėl įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2011 m., kodėl įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas iki 2017-08-25 bet ne iki 2017-01-11 kada atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o ir nuo tada nebuvo vykdyta atsakovo advokato veikla, kodėl 2013-09-09 mokėjimo nurodymas buvo pateiktas teismo posėdžio metu ignoruojant 2017-11-23 pirmos instancijos teismo nutartį dėl 14 dienų termino nustatymo dėl papildomų įrodymų teikimo bei kodėl minėtas dokumentas laiku nebuvo pateiktas atsakovui. Jeigu pirmos instancijos teismas pripažino, jog atsakovas 2013-09-09 sumokėjo 434,41 Eur, kodėl nepasikeitė bendra įsiskolinimo suma.

13. Pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo dėl skolos dydžio ir paskaičiavimo byloje nekilo, nors sprendime pats konstatavo, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad nėra ieÅ¡kinyje pateikta įsiskolinimų paskaičiavimų. Teismas nepaisant atsakovo iÅ¡sakytų pastabų bei prieÅ¡taravimų savo atsiliepime, absoliučiai nereagavo į tai, kad ieÅ¡kovas savo reikalavime dėl metinių palÅ«kanų skaičiavimo nori priversti atsakovÄ mokėti palÅ«kanas už laikotarpį, kada atsakovas jau buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

14. Teismas 2018-01-25 sprendimu neteisėtai priteisė iÅ¡ atsakovo 280,32 Eur metinių palÅ«kanų už laikotarpį iki 2017-09-30, nors 2017-08-24 Advokatų Tarybos sprendimu atsakovas nuo 2017-08-25 iÅ¡brauktas iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismui buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar tarp Lietuvos advokatÅ«ros ir buvusio Lietuvos advokatÅ«ros nario (atsakovo) po to kai advokatas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ AdvokatÅ«ros yra prievolinių teisinių santykių požymių bei ar ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę dėl nesumokėto nario mokesčių. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas klaidingai nurodė, kad atsakovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros už nario mokesčių nemokėjimÄ .

Apelianto teigimu, AdvokatÅ«roje už pareigos nevykdymÄ nario veiksmai, susiję su nario mokesčio nemokėjimu, turėtų bÅ«ti vertinami pagal Lietuvos advokatÅ«ros įstatuose nustatytas normas, numatančias sankcijas, tarp jų ir paÅ¡alinimÄ iÅ¡ AdvokatÅ«ros. Lietuvos advokatÅ«ros įstatuose 26.4 p. nustatyta, kad narystė Lietuvos advokatÅ«roje panaikinama, jeigu narys mirÅ¡ta arba panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu, kas ir buvo atliktas dėl atsakovo. Tačiau, įstatuose nėra nustatytos pareigos paÅ¡alintam nariui sumokėti dar ir nario mokestį už tÄ laikotarpį, už kurio nesumokėjimÄ jis paÅ¡alintas.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad jeigu už įmokų nemokėjimÄ yra taikoma drausminė nuobauda- iÅ¡braukimas iÅ¡ Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o, atsiskaityti su AdvokatÅ«ra už nesumokėta įmoka buvusiam nariui neprivaloma. Advokato paÅ¡alinimas iÅ¡ Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o, yra vienintelė teisinio poveikio priemonė už AdvokatÅ«ros nario mokesčių nemokėjimÄ ir nesukuria tarp buvusio AdvokatÅ«ros nario ir pačios AdvokatÅ«ros jokių finansinių prievolinių teisinių santykių.

16. IeÅ¡kovas Lietuvos advokatÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas 2017-11-16 pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame, be kita ko, nurodė, jog „yra tam tikrų abejonių dėl reikalaujamos sumos pagrįstumo bei atsakovui atsirado kliÅ«tis tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ â€, kadangi ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡ apelianto 1 689,11 Eur skolos, nepateikė apeliantui jokių įrodymų nuo kada, už kokį laikotarpį yra susidariusi skola.

Kaip minėta, apeliantas žinojo (turėjo žinoti), kad byloje Å¡ie dokumentai buvo, tačiau, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, buvo pasyvus, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų susipažinti su dokumentais, kuriuos, sprendžiant iÅ¡ atsiliepimo turinio, laikė esminiais Å¡ioje byloje – nei prisijungė prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemės, nei susipažino su bylos medžiaga teisme, nei dalyvavo (pats ar per atstovÄ ) žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo spendžiama iÅ¡ esmės. Toks apelianto elgesys vertintinas kritiÅ¡kai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra kvalifikuotas teisininkas, buvęs advokatas, kuriam turėjo bÅ«ti žinoma, kad civiliniame procese, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, Å¡alys turi bÅ«ti aktyvios.

Apeliantui taip pat turėjo būti žinomi teisėti būdai bei priemonės, kaip efektyviai gintis nuo jam teisme pareikštų reikalavimų. Kalbant apie apelianto teiginį, kad buvo apsunkinta jo kaip atsakovo teisė bei galimybė tinkamai atsikirsti į ieškovės reikalavimus, taip pat pažymėtina, kad apeliantui turėjo būti žinomas tiek ieškovės reikalavimo pagrindas, tiek ir šio reikalavimo dydis, todėl klausimas dėl neva suvaržytų apelianto kaip atsakovo teisių keliamas nepagrįstai.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog apeliaciniame skunde nėra pateiktas nė vienas pagrįstas argumentas dėl Lietuvos advokatÅ«ros 2017-10-02 pažymos apie įmokų AdvokatÅ«ros funkcijoms vykdyti įsiskolinimÄ turinio, kuris galėjo lemti, apelianto vertinimu, neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ Å¡ioje byloje; dar daugiau – apeliantas neįrodė, kad jo pozicija dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo bÅ«tų nors kiek kita, jeigu su aptariamos pažymos turiniu jis bÅ«tų susipažinęs.

17. Pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė pirmiausiai kyla ne iÅ¡ paskaičiavimų, pažymų apie įsiskolinimÄ ir pan., o iÅ¡ apelianto prievolės mokėti mokas nevykdymo. Prie ieÅ¡kinio, be kita ko, buvo pridėtas Advokatų tarybos 2016-08-18 sprendimas bei Advokatų garbės teismo 2017-04-20 sprendimas, kuriuose yra iÅ¡sami informacija apie tai, kad apeliantas tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas ir kad apeliantas turi įmokų įsiskolinimÄ . Pažymėtina, jog paminėti sprendimai apelianto nebuvo ginčijami ir jų apskundimo terminai jau yra suėję.

Taigi net ir be Lietuvos advokatÅ«ros 2017-10-02 pažymos apie įmokų AdvokatÅ«ros funkcijoms vykdyti įsiskolinimÄ byloje buvo pakankamai kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Tuo tarpu apeliantas, neigdamas ieÅ¡kovės reikalavimus, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti tinkamÄ prievolės mokėti įmokas vykdymÄ â€“ net įrodymas, kuris patvirtino, kad apeliantas buvo padengęs dalį įsiskolinimo Lietuvos advokatÅ«rai, teismui pateiktas ne apelianto, o ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos advokatÅ«ros nario pareiga mokėti įmokas kyla iÅ¡ įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Tai, kad įmokų mokėjimas yra advokato pareiga, pripažįstama ir teismų praktikoje, pažymint, kad nors AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnyje įmokų mokėjimas expressis verbis nėra iÅ¡skirtas kaip advokato pareiga, tačiau sisteminė AdvokatÅ«ros įstatymo analizė įmokų mokėjimÄ leidžia priskirti prie advokato pareigų.

18. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui pareiga sumokėti įsiskolinimÄ už įmokų nemokėjimÄ nekyla dėl to, kad įstatuose nėra nustatytos pareigos iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros paÅ¡alintam nariui sumokėti įmokas už tÄ laikotarpį, už kurio nesumokėjimÄ jis paÅ¡alintas. Kaip minėta, Lietuvos advokatÅ«ros nario pareiga mokėti įmokÄ kyla iÅ¡ įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Aplinkybė, kad įstatuose eksplicitiÅ¡kai nėra nustatytos pareigos iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros paÅ¡alintam nariui sumokėti įmokas už tÄ laikotarpį, už kurio nesumokėjimÄ jis paÅ¡alintas, nereiÅ¡kia, kad tokios prievolės nėra, t. y., kad ji pasibaigė Advokatų tarybai priėmus sprendimÄ panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu.

Paminėtas Advokatų tarybos sprendimas nėra prievolės sumokėti įmokas pabaigos pagrindas vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ . Be Å¡ių pagrindinių prievolės įvykdymo bÅ«dų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir kitus CK numatytus prievolės pabaigos atvejus, įskaitant: prievolės pabaigÄ suėjus naikinamajam terminui (CK 6.124 str.), prievolės pabaigÄ Å¡alių susitarimu (CK 6.125 str.), prievolės pabaigÄ Å¡alių sutapimu (CK 6.126 str.), prievolės pabaigÄ , kai neįmanoma jos įvykdyti (CK 6.127 str.), prievolės pabaigÄ mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį (CK 6.128 str.), skolininko atleidimÄ nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 str.).

Kadangi apeliantas neįrodė, kad jo prievolė sumokėti Įmokas pasibaigė, spręstina, kad ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo tenkinti teisėtai ir pagrįstai.

19. Apeliantas sutapatina ieÅ¡kovės reikalavimo teisės į apeliantÄ dėl įmokų sumokėjimo realizavimÄ su Lietuvos advokatÅ«ros teisės priimti sprendimÄ panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu įgyvendinimu. Kitaip sakant, apelianto nuomone, vienos teisės realizavimas paÅ¡alina galimybę realizuoti kitÄ teisę. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti ne vien dėl to, kad, kaip minėta, advokato neįvykdyta prievolė sumokėti įmokas nepasibaigia panaikinus sprendimÄ pripažinti šį asmenį advokatu, taip pat ir dėl to, kad skiriasi aptariamų Lietuvos advokatÅ«ros teisių realizavimo teisinė prigimtis.

Sprendimas panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti apeliantÄ advokatu buvo priimtas Advokatų garbės teismo sprendimo pagrindu, apeliantui padarius esminį įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimÄ â€“ advokatai, ilgÄ laikÄ nemokėdami nustatytų įmokų, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie Å¡iÄ pareigÄ atlieka laiku, svetima sÄ skaita tenkina savo profesinės veiklos poreikius. Pačia bendriausia prasme sprendimas pripažinti apeliantÄ advokatu buvo panaikintas pirmiausiai už apelianto veiksmus, rodančius nepagarbÄ Advokatų bendruomenei.

Tuo tarpu Lietuvos advokatÅ«ros reikalavimas apeliantui sumokėti įmokų įsiskolinimÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kovės kaip kreditoriaus prievoliniuose santykiuose teisių realizavimÄ . Taigi yra pagrindas konstatuoti skirtingÄ sprendimo panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu priėmimo ir reikalavimo teisės sumokėti įmokas realizavimo teisinę prigimtį, kas patvirtina, kad apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog paÅ¡alinimas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros už įmokų nemokėjimÄ yra vienintelis gresiantis padarinys.

20. Be to, apeliaciniame skunde vėlgi visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, neva ieÅ¡kovė nuslėpė, jog apeliantas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros buvo paÅ¡alintas už įmokų nemokėjimÄ . IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad apeliantui nevykdant pareigos mokėti įmokas, susidarė 1 689,11 Eur įsiskolinamas Lietuvos advokatÅ«rai, kad apie įsiskolinimÄ apeliantui buvo ne kartÄ praneÅ¡ta, kad Advokatų tarybos 2016-08-18 sprendimu apeliantui buvo iÅ¡kelta drausmės byla, o Advokatų garbės teismo 2017-04-20 sprendimu apeliantui buvo skirta nuobauda – siÅ«lymas panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti apeliantÄ advokatu.

Prie ieÅ¡kinio, be kita ko, buvo pridėtas tiek Advokatų tarybos 2016-08-18 sprendimas, tiek Advokatų garbės teismo 2017-04-20 sprendimas, kuriuose apraÅ¡yti pagrindai, dėl kurių apeliantui buvo iÅ¡kelta drausmės byla bei paskirta nuobauda. Be to, prie 2017-10-02 pareiÅ¡kimo buvo pridėtas Advokatų tarybos 2017-08-24 posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as, kuriame buvo nurodyta, kad sprendimas pripažinti apeliantÄ advokatu ir iÅ¡braukti jį iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o buvo panaikintas Advokatų garbės teismo 2017-04-20 sprendimo pagrindu.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tai, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu Advokatų taryba panaikino sprendimÄ pripažinti apeliantÄ advokatu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įmokų įsiskolinimÄ iÅ¡ apelianto, pagrindžia teismų praktika, suformuota priteisiant įmokų įsiskolinimÄ analogiÅ¡koms, kaip ieÅ¡kovė, savivaldos organizacijoms iÅ¡ jose narystės netekusių antstolių ir notarų.

21. Ä®siskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2011 m., kadangi pareiga mokėti įmokas apeliantui kilo nuo 2010-12-06, Advokatų tarybai 2010-11-18 priėmus sprendimÄ Ä¯raÅ¡yti apeliantÄ Ä¯ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä nuo 2010-12-06. Apeliantui 2013-09-09 atlikus mokėjimÄ buvo padengta tik dalis įsiskolinimo Lietuvos advokatÅ«rai už 2011 m. – įsiskolinimo sumÄ už 2011 m. sudarė 347,54 Eur (100 Lt x 12 mėn. = 1 200 Lt, kas atitinka 347,54 Eur), o 2013-09-09 pavedimu apeliantas sumokėjo 434,41 Eur (1 500 Lt), taigi Å¡iuo mokėjimu pilnai padengta už 2011 metus ir dalis įmokų už 2012 metus.

22. Ä®siskolinimo laikotarpis skaičiuojamas iki 2017-08-25, kadangi nuo Å¡ios dienos Advokatų tarybos 2017-08-24 sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti apeliantÄ advokatu, jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Pažymėtina, kad apelianto 2017-01-11 praÅ¡ymas, kuris buvo pateiktas po to, kai Advokatų tarybos sprendimu už sistemingÄ Ä¯mokų nemokėjimÄ apeliantui buvo iÅ¡kelta drausmės byla, nėra apelianto prievolės kas mėnesį mokėti įmokas pabaigos pagrindas. 23. 2013-09-09 mokėjimo pavedimas į bylÄ pateiktas, atsikertant į apelianto teiginius apie ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ .

Jis buvo pateiktas teismo posėdžio metu teismui nutarus priimti šį įrodymÄ Ä¯ bylÄ . 2013-09-09 mokėjimo pavedimo teismo 2017-11-23 nutartimi ieÅ¡kovė nebuvo įpareigota pateikti. Paminėta teismo nutartimi abiem Å¡alims buvo nustatytas 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminas pateikti kitus papildomus įrodymus ar praÅ¡ymus dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo. Pastebėtina, kad 2013-09-09 mokėjimo pavedimas patvirtina aplinkybę, kad apeliantas iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kove, todėl nesuprantama apelianto pozicija dėl Å¡io dokumento prijungimo prie bylos, juo labiau kad Å¡i pozicija nėra argumentuota, t. y. apeliantas neįrodė, kad 2013-09-09 mokėjimo pavedimo prijungimas prie bylos sÄ lygojo apelianto teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteisė 1 689,11 Eur, kadangi ieÅ¡kovė, apskaičiuodama praÅ¡omos priteisti skolos dydį, jau buvo įvertinusi 2013-09-09 mokėjimo pavedimo apelianto sumokėtÄ 434,41 Eur sumÄ .

24. IeÅ¡kovas nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisėtai priteisė iÅ¡ apelianto 280,32 Eur metinių palÅ«kanų už laikotarpį iki 2017-09-30. Atsikertant į šį apelianto teiginį, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo, apskaičiavo praÅ¡omas iÅ¡ apelianto priteisti palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2017-09-30.

Apelianto pareiga mokėti 5 procentų dydžio palÅ«kanas kyla pagal įstatymÄ , t. y. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Aptariama apelianto prievolė mokėti palÅ«kanas yra iÅ¡vestinė, t. y. priklauso nuo pagrindinės apelianto prievolės sumokėti įsiskolinimÄ už Ä®mokų nemokėjimÄ .

Kaip minėta, Advokatų tarybai panaikinus sprendimÄ pripažinti apeliantÄ advokatu, jo prievolė Lietuvos advokatÅ«rai sumokėti įsiskolinimÄ už įmokų nemokėjimÄ nesibaigė, atitinkamai nesibaigė ir iÅ¡vestinė prievolė mokėti 5 procentų dydžio palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Taigi spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto 280,32 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2017-09-30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

25. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, susidariusį atsakovui nemokant įmokų, skirtų advokatÅ«ros funkcijoms vykdyti.

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. V. Advokatų tarybos sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 6 d. buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, jog Lietuvos advokatÅ«ros veikla finansuojama iÅ¡ advokatų mokamų įmokų, kurių dydį Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos teikimu tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas ( AdvokatÅ«ros įstatymo 59 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos advokatÅ«ros įstatuose numatyta, jog advokatai Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti kas mėnesį privalo mokėti nustatytas įmokas.

Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų ir advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu iki 2013-06-30, advokatams buvo nustatytas 100 Lt (ekvivalentas eurais 28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis, visuotinio advokatų susirinkimo 2013-04-12 sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojusiu nuo 2013-07-01 iki 2016-04-30- 100 Lt (ekvivalentas eurais 28,96 Eur), mėnesinės įmokos dydis, visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki šiol- 30 Eur mėnesinės įmokos dydis.

Atsakovas įsipareigojimų ieÅ¡kovui tinkamai nevykdė, t. y. nemokėjo/nepilnai mokėjo nustatytų advokatams mėnesinių įmokų bei tuo pagrindu dėl nesumokėtų įmokų susidarė skola. Nors atsakovas buvo ne kartÄ informuojamas apie susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau jis padengtas nebuvo, taip pat atsakovas nepateikė paaiÅ¡kinimo dėl kokių priežasčių jis nevykdo nustatytos pareigos. 2017-04-20 sprendimu atsakovui buvo skirta drausminė nuobauda- siÅ«lymas panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti A.

V. advokatu. 2017-08-24 Advokatų tarybos sprendimu atsakovas nuo 2017-08-25 yra iÅ¡brauktas iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. IeÅ¡kovas kreipęsis į teismÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 689,11 Eur nesumokėtų įmokų Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti, 280,32 Eur metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2017-09-30 bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai pripažinęs, jog atsakovas tinkamai savo pareigų nevykdė.

27. Apeliantas pateikęs skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ne tik ne nurodė laikotarpio bet apskritai nepateikė jokių įrodymų už kokį laikotarpį susidarė skola, nebuvo pateikti įsiskolinimo paskaičiavimai, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ visiÅ¡kai nepasisakė dėl pagrindinių Å¡ioje byloje iÅ¡keltų klausimų. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai bei teismo nustatytos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

28. Remiantis AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendina Lietuvos advokatÅ«ra. AdvokatÅ«ra vienija visus Lietuvos Respublikos advokatus, kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatÅ«ros narys (AdvokatÅ«ros įstatymo 56 str. 2 – 3 d.). AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatÅ«ros veikla finansuojama iÅ¡ advokatų mokamų įmokų ir kitų Å¡altinių. Taigi egzistuoja bendrasis Lietuvos advokatÅ«ros interesas surinkti įmokas, kurios naudojamos visos advokatų profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti.

Advokato veikla yra jo profesinė veikla. Nors AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnyje įmokų mokėjimas expressis verbis nėra iÅ¡skirtas kaip advokato pareiga, tačiau sisteminė AdvokatÅ«ros įstatymo analizė (56 str. 5 d., 59 str. 2 d. 5 p.) įmokų mokėjimÄ leidžia priskirti prie advokato pareigų. Be to, Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 25.1. punkte įmokų mokėjimas nurodytas kaip Lietuvos advokatÅ«ros nario pareiga.

29. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas Lietuvos advokatÅ«ra kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo 2017 m. spalio 2 d. PareiÅ¡kimas užregistruotas 2017 m. spalio 3 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡duotas teismo įsakymas. 2017 m. spalio 4 d. atsakovui buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, teismo praneÅ¡imas bei įsakymas, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu VirÅ¡uliÅ¡kių g. 19-22, Vilnius ir 2017 m. spalio 6 d. įteiktas. 2017 m. spalio 11 d. teisme buvo gauti atsakovo prieÅ¡taravimai dėl iÅ¡duoto teismo įsakymo, ko pasekoje teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kiniui pateikti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, jog ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kartu su pareiÅ¡kimu pateikė ir priedus, t. y. pažymÄ apie įmokų advokatÅ«ros funkcijoms vykdyti įsiskolinimÄ ir pažymÄ apie priskaičiuotas metines palÅ«kanas, sudarytas 2017-10-02. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog apeliantas žinojo (turėjo žinoti) apie ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus įrodymus, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių, viso bylos proceso metu, nesiėmė jokių veiksmų susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kuriuos laikė esminiais Å¡ioje byloje, nei asmeniÅ¡kai, nei per atstovÄ nedalyvavo žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo sprendžiama iÅ¡ esmės. Nesant byloje prieÅ¡ingiems įrodymams, kuriais remiantis teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pateikti paskaičiavimai neatitinka tikrovės, teismas konstatuoja, jog jie yra teisingi ir jais vadovaujasi, spręsdamas klausimÄ dėl priteistino įsiskolinimo dydžio.

30. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 1 689,11 Eur dydžio skolÄ . Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas 2013-09-09 sumokėjo 434,41 Eur, todėl įsiskolinimo suma turėjo sumažėti, taip pat nepasisakė, kodėl įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2011 m., bet ne nuo 2013-09-09, o taip pat kodėl įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas iki 2017-08-25, bet ne iki 2017-01-11, kada apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o ir nuo tada nebuvo vykdyta apelianto advokato veikla.

31. Kaip jau minėta atsakovas A. V. Advokatų tarybos sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 6 d. buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . Dėl to, pareiga mokėti įmokas apeliantui kilo bÅ«tent nuo Å¡ios dienos. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už 2011 m. sudarė 347,54 Eur, t. y. 100 Lt x 12 mėn. = 1 200 Lt, kas atitinka 347,54 Eur. 2013-09-09 pavedimu apeliantas sumokėjo 434,41 Eur (1 500Lt), taigi Å¡iuo mokėjimu buvo padengtas įsiskolinimas už 2011 metus ir dalis įmokų už 2012 metus.

Byloje esančia pažyma taip pat nustatyta, jog iÅ¡ viso atsakovo įsiskolinimas nuo 2011 m. iki 2017 m. sudarė 2 123,52 Eur, tačiau atsakovui 2013-09-09 sumokėjus dalį įmokų, jis atitinkamai sumažėjo iki 1 689,11 Eur. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas iki 2017-08-25, kadangi bÅ«tent nuo Å¡ios dienos Advokatų tarybos 2017-08-24 sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti apeliantÄ advokatu ir jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ sÄ raÅ¡o. Dėl to sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, jog apelianto 2017-01-11 praÅ¡ymas, kuriuo atsakovas prašė jį iÅ¡braukti iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o, nėra apelianto prievolės kas mėnesį mokėti įmokas pabaigos pagrindas, ypač kai įstatai įtvirtina, jog Lietuvos advokatÅ«ros narys gali savo noru iÅ¡stoti iÅ¡ AdvokatÅ«ros tik visiÅ¡kai atsiskaitęs už einamÄ jį ir praėjusius laikotarpius, o atsakovo narystė Lietuvos advokatÅ«roje baigėsi Advokatų tarybai pritaikius Advokatų garbės teismo 2017-04-20 sprendimu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - siÅ«lymÄ panaikinti sprendimÄ pripažinti apeliantÄ advokatu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad tinkamai vykdė savo prievoles ieškovo atžvilgiu.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo paÅ¡alintam iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros dėl nesumokėtų nario mokesčių susiklostė (iÅ¡liko) prievoliniai teisiniai santykiai įstatymo pagrindu. Pažymi, kad įstatuose nėra nustatytos pareigos paÅ¡alintam nariui sumokėti dar ir nario mokestį už tÄ laikotarpį, už kurio nesumokėjimÄ jis paÅ¡alintas. Apelianto teigimu, kad jeigu už įmokų nemokėjimÄ yra taikoma drausminė nuobauda- iÅ¡braukimas iÅ¡ Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o, atsiskaityti su AdvokatÅ«ra už nesumokėta įmoka buvusiam nariui neprivaloma.

Advokato paÅ¡alinimas iÅ¡ Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o, pagal AdvokatÅ«ros įstatus yra vienintelė teisinio poveikio priemonė už AdvokatÅ«ros nario mokesčių nemokėjimÄ ir nesukuria tarp buvusio AdvokatÅ«ros nario (advokato) ir pačios AdvokatÅ«ros jokių finansinių prievolinių teisinių santykių. Su tokiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog Lietuvos advokatÅ«ros nario pareiga mokėti įmokÄ kyla iÅ¡ įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių (AdvokatÅ«ros įstatymo 56 str. 1 d., 5 d., 57 str., Etikos kodekso (redakcija galiojusi nuo 2005-11-04 iki 2016-08-31) 12.3 p. Etikos kodekso (redakcija galiojanti nuo 2016-09-01) 13 str. 3 d., Ä®statų 26.1 p.).

Dėl to, aplinkybė, kad įstatuose nėra nustatytos pareigos iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros paÅ¡alintam nariui sumokėti įmokas už tÄ laikotarpį, už kurio nesumokėjimÄ jis paÅ¡alintas, nereiÅ¡kia, kad tokios prievolės nėra ar tai, kad ji pasibaigė. Be to, pažymėtina ir tai, kad LR CK 6.123 str. 1 d. nustato, jog prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad suėjus įmokų sumokėjimo terminui, Å¡alių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naujÄ kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , o skolininkui – pareiga jÄ grÄ Å¾inti.

NegrÄ Å¾inus skolos iki nustatyto termino, tarp Å¡alių atsiranda civilinės atsakomybės santykiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę Å¡alių prievoliniai santykiai, kadangi atsakovas savo valia savanoriÅ¡kai prisiėmė įsipareigojimus ieÅ¡kovui, dėl to, jo iÅ¡braukimas iÅ¡ sÄ rašų, nepaneigia jo pareigos įvykdyti ieÅ¡kovui prievolę. Å iuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytai pozicijai, jog Lietuvos advokatÅ«ros reikalavimas apeliantui sumokėti įmokų įsiskolinimÄ atitinka ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus prievoliniuose santykiuose teisių realizavimÄ (LR CK 6.1 str.).

Dėl to, konstatuotina, jog apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog paÅ¡alinimas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros už įmokų nemokėjimÄ yra vienintelis gresiantis padarinys.

33. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju iš apelianto buvo pagrįstai priteistas 1 689,11 Eur dydžio įsiskolinimas.

34. Apeliantas taip pat ginčija priteistas iÅ¡ jo 280,32 Eur metines palÅ«kanas už laikotarpį iki 2017-09-30, nurodydamas, kad Advokatų tarybos 2017-08-24 sprendimu apeliantas nuo 2017-08-25 buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ asmenų, pripažintų advokato sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Pažymėtina, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Å iuo konkrečiu atveju palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

35. LR CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apskaičiavo praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2017-09-30 (pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo pateiktas teismui 2017-10-02). Byloje nustačius, jog atsakovas tinkamai prievolės nevykdė, ko pasekoje ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, jog ieÅ¡kovas turi teisę į kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už visÄ nemokėjimo laikotarpį, todėl konstatuotina, jog Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo patenkintas, o apelianto argumentai, kad palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos iki jo iÅ¡braukimo iÅ¡ sÄ rašų dienos atmestini kaip nepagrįsti.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.). Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡ jo ieÅ¡kovui Lietuvos advokatÅ«rai priteistinos 400 Eur dydžio iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Å ias iÅ¡laidas patvirtina byloje esanti sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas.

IÅ¡laidų dydis atitinka teisingumo, protingumo principus bei nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl laikytinas pagrįstas. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos advokatÅ«rai, j. a. k. 300099149, iÅ¡ atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ .

Teisėja Danutė Kutrienė