8cbefc2b-85b6-4e59-b63d-891b379d3dd0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. A2-1958-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20725-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

P. praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomininku. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. P. 2013 m. gruodžio 12 d. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jÄ I. M. M. Å¡eimos nare ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke, įpareigoti atsakovę pakeisti Å¡io buto nuomos sutartį ieÅ¡kovės vardu.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas.PareiÅ¡kėja V. P. 2016 m. balandžio 29 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡yme nurodė, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylÄ , netinkamai taikė gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus (CK 2.17 straipsnį), taip pat nepagrįstai suabsoliutino fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos taikymo klausimus (CK 2.12 straipsnis), kadangi iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), šį adresÄ pareiÅ¡kėja nurodė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybė, kad 2011 m. spalio 7 d., t. y. praėjus vos mėnesiui po senelės mirties, pareiÅ¡kėjos brolis E. P. su praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo jo vardu.

Naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe teismas turėtų pripažinti ir kartu su pareiÅ¡kimu pateiktÄ 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 19-8-308, adresuotÄ Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kuriame pareiÅ¡kėjos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). 2013 m. pradžioje ji gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, o nuo 2013 m. kovo 20 d. gyveno Pakutuvėnų Å v. Antano Paduviečio parapijoje, todėl tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybei.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad apie proceso atnaujinimo galimybę Å¡ioje civilinėje byloje ji sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. tada, kai kreipėsi dėl teisinių konsultacijų į advokatės kontorÄ . Iki tol pareiÅ¡kėja neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo manė, kad teismo sprendimas yra galutinis.Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos V. P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė, kokios konkrečiai yra naujai paaiÅ¡kėjusios esminės aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, jai nebuvusios ar negalėjusios bÅ«ti žinomos, paaiÅ¡kėjusios tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

Nors kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę pareiÅ¡kėja pateikė 2011-09-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 19-8-308 Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė Å¡io dokumento nagrinėjant civilinę bylÄ teisme. Teisės taikymo klausimai jau buvo nagrinėjami apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, kuris aiÅ¡kiai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė (pareiÅ¡kėja) neįrodė, kad ji ilgiau kaip metus gyveno su I.

M. M. adresu (duomenys neskelbtini) ir turėjo su ja bendrÄ Å«kį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomininku.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nurodytais pagrindais.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2013-02-01 iki 2013-02-18, taip pat nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, tačiau civilinė byla iÅ¡kelta 2013-12-18. Taigi teismas sprendė, kad teisminio proceso metu pareiÅ¡kėjai buvo žinoma aplinkybė apie jos gydymÄ si Vilniaus priklausomybės ligų centre, ji galėjo minėtÄ raÅ¡tÄ pateikti nagrinėjant bylÄ teisme, todėl Vilniaus priklausomybės ligų centro raÅ¡tas nepatvirtina esant pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje.

AnalogiÅ¡kai teismas sprendė ir dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to. Taip pat tik kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėja pateikė ir 2011 spalio 7 d. brolio E. P. praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. spalio 11 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartis, kuriose pareiÅ¡kėja nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), nors apie Å¡iuos dokumentus ji turėjo žinoti jau vykusių teisminių procesų metu.

Dėl Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į UAB „BÅ«sto valda“ ieÅ¡kinį teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas V. P. nepaneigia teismų sprendimuose padarytų motyvuotų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos nepripažinimo Å¡eimos nare CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas, įvertinęs praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, o jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjos faktinė gyvenamoji vieta buvo jos deklaruota gyvenamoji, esanti (duomenys neskelbtini), o vien tai, kad pareiÅ¡kėja procesiniuose dokumentuose nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), taip pat pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog ji faktiÅ¡kai gyveno (duomenys neskelbtini), nepaneigia teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas Nr. 19-8-308 tik patvirtina, kad V. P. raÅ¡to iÅ¡davimo dienÄ , t. y. 2011-09-28, gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, kad ji kartu su nuomininke gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki nuomininkės mirties 2011 m. rugsėjo 4 d. Teismas nesutiko su praÅ¡yme nurodytu argumentu, kad buvo nepagrįstai suabsoliutintas fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kadangi tam, kad pripažinti, jog pareiÅ¡kėja yra nuomininkės Å¡eimos narys, pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti, jog ji faktiÅ¡kai nuolat ar daugiausiai gyveno kartu su nuomininke, vedė su ja bendrÄ Å«kį.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodomi argumentai neturi esminės reikÅ¡mės įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris peržiÅ«rėtas ir apeliacine tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 15 d., o praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2016 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam tikrais atvejais, kai susidaro iÅ¡skirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimÄ ir dėl to priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus dėl netinkamo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų taikymo, fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos suabsoliutinimo, pareiÅ¡kėjos brolio E. P. kreipimosi 2011-10-07 į Kauno gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, neatsižvelgė į aiÅ¡kias teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, kurios sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje.

Formaliai vertinant ir taikant fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir neatsižvelgiant į jo tikrÄ jÄ (faktinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ , pačio fizinio asmens pareiÅ¡kimus apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nepagrįstai yra suvaržoma fizinio asmens teisė pasirinkti savo pastoviÄ ir nuolatinę buvimo vietÄ , jo ekonominių interesų centrÄ ir pan. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prie komunalinių mokesčių mokėjimo pareiÅ¡kėja V. P. neprisidėjo, nes visos mokesčių sÄ skaitos buvo gaunamos senelės vardu, kas lėmė CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalių, 6.602 straipsnio 2 dalies netaikymÄ .

Kadangi tuo metu senelė buvo pagrindinė nuomininkė, sÄ skaitos dėl komunalinių paslaugų mokėjimo buvo gaunamos senelės vardu. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad už jas pareiÅ¡kėja nemokėjo ar neprisidėjo prie jų mokėjimo. Teismas konstatavo, kad byloje buvo pateikti tik du raÅ¡tai, kuriuose ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini). Tačiau iÅ¡ tikrųjų jų buvo daugiau, bet pareiÅ¡kėja nesuprato tokių raÅ¡ytinių įrodymų svarbos. Pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas, adresuotas Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kuriame nurodyta, kad V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog pareiÅ¡kėja gyveno minėtu adresu. Å io raÅ¡ytinio įrodymo pareiÅ¡kėja negalėjo pateikti anksčiau dėl sveikatos sutrikimų ir gydymosi nuo priklausomybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėja galėjo pateikti teismui nagrinėjant civilinę bylÄ , nes byla iÅ¡kelta 2013 m. gruodžio 18 d.

Pažymėtina, kad net ir po gydymo nuo priklausomybės ligų praėjus tam tikram laiko tarpui, asmuo dar gali jausti tam tikrus ligos padarinius ar simptomus, kurie gali pasireikÅ¡ti įvairiomis formomis. Taigi pareiÅ¡kėja 2013 m. nesuprato, kad Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus bÅ«tina pateikti teismui. Be to, pareiÅ¡kėja tuo metu buvo jauno amžiaus, turėjo nedidelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (įskaitant ir patirties stokÄ , susijusiÄ su teisminiais ginčais ir kitais teisiniais klausimais) bei norėjo kuo greičiau pamirÅ¡ti apie savo priklausomybes ir pradėti naujÄ ir pilnavertį gyvenimÄ , tinkamÄ integravimÄ si į visuomenę.

Todėl teismo vertinimas, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie Å¡iÄ aplinkybę, yra nepagrįstas, teismas neatsižvelgė į įrodymų visumÄ , susiklosčiusios sudėtingos gyvenimiÅ¡kos situacijos kontekstÄ ir dėl to kilusius didžiulius žalingus padarinius tiek asmens sveikatai, tiek apskritai asmens raidai, pareiÅ¡kėjos asmenybei.Teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2016 m. birželio 2 d. Vilniaus priklausomybės ligų centro atsakymas, 2016 m. gegužės 13 d.

UAB „Kauno butų ūkis“ atsakymas, UAB „Kauno butų ūkis“ nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2016 m. gegužės mėnesių, 2010-2013 m. darbo sutartys), nelaikytini reikšmingais siekiant proceso atnaujinimo. Pažymi, kad pareiškėja tuo metu nesuprato ir negalėjo suprasti, kad šiuos įrodymus būtina rinkti ir pateikti teismui (pareiškėjos gydymas nuo priklausomybės ligos, jos jaunas amžius, gyvenimiškos patirties stoka).

Be to, Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai pakankamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ilgÄ laikÄ gyveno kartu su savo senele (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo termino praleidimo, visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja apie proceso atnaujinimo galimybę sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį, kai kreipėsi dėl teisinių konsultacijų į advokatę, iki tol manė, kad teismo sprendimas yra galutinis. PareiÅ¡kėja neturi teisinio iÅ¡silavinimo, yra jauno amžiaus, be gyvenimiÅ¡kos patirties, todėl negalėjo tinkamai įvertinti 2013 metais priimtÄ teismo sprendimÄ .

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės ir dokumentai – 2011-10-07 pareiÅ¡kėjos brolio E. P. praÅ¡ymas dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, 2011-09-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas, nurodant pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), 2016-04-16 pareiÅ¡kėjos gauti procesiniai dokumentai iÅ¡ Kauno apylinkės teismo, 2016-06-02 Vilniaus priklausomybės ligų centro atsakymas apie tai, jog pareiÅ¡kėja Å¡iame centre buvo gydoma nuo 2013-02-01 iki 2013-02-18, pareiÅ¡kėjos darbo sutartys ir kitos aplinkybės – buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos ne tik Kauno apylinkės teismo 2014-04-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014-10-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1594-324/2014, bet ir 2016-06-16 Kauno apylinkės teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje.

Pareiškėja nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo jai būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nenurodo jokios aiškios ir esminės teisės taikymo klaidos, taip pat nenurodo ir jokio pagrįsto proceso atnaujinimo pagrindo, kuris leistų suabejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, pareiškėja nenurodė jokių svarbių ar išimtinių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas CPK 368 str. 2 d. nustatytas terminas.

Visi nurodyti argumentai iÅ¡ esmės yra nukreipti į tų pačių faktinių aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjos gyvenamosios vietos įrodinėjimÄ , o, kaip jau minėta, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai dėl Å¡ių aplinkybių ir argumentų yra pasisakę. 2016-06-16 nutartimi Kauno apylinkės teismas dar sykį iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir priėmė motyvuotÄ nutartį, kuria visiÅ¡kai pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V.

P. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. P. 2016 m. balandžio 29 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Proceso atnaujinimo teisiniais pagrindais nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjos V. P. praÅ¡ymÄ atmetė, konstatuodamas, jog pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės ir įrodymai negali bÅ«ti laikomi naujai paaiÅ¡kėjusiais, kadangi apie juos pareiÅ¡kėja turėjo žinoti jau vykusių teisminių procesų metu. Kiti pareiÅ¡kėjos nurodomi argumentai dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos pripažinti nepagrįstais, kadangi tam, kad pripažinti, jog pareiÅ¡kėja yra nuomininkės Å¡eimos narys, ji turi įrodyti, kad faktiÅ¡kai nuolat ar daugiausiai kartu gyveno su nuomininke, su ja vedė bendrÄ Å«kį.

Tuo tarpu 2011-09-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas neįrodo, kad pareiÅ¡kėja kartu su nuomininke gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, atskirajame skunde nurodo, jog teismas, visų pirma, neatsižvelgė į aiÅ¡kias teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, susijusias su fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu, antra, pareiÅ¡kėjos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra reikÅ¡mingi, sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, o pareiÅ¡kėja nesuprato ir negalėjo suprasti, kad Å¡iuos įrodymus bÅ«tina rinkti ir pateikti teismui civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrinduVisų pirma, pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pagrindÄ , kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatyta, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesÄ pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada.

Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai jos negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui.

Tai reiÅ¡kia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2016 m. birželio 2 d.

Vilniaus priklausomybės ligų centro atsakymas, 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas, 2011 spalio 7 d. brolio E. P. praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Kauno butų Å«kis“ atsakymas, UAB „Kauno butų Å«kis“ nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario iki 2016 m. gegužės mėnesių, 2010–2013 m. darbo sutartys) yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, nes teismas neįvertino tai, kad pareiÅ¡kėja tuo metu dėl gydymosi nuo priklausomybės ligos, jauno amžiaus, gyvenimiÅ¡kos patirties stokos nesuprato ir negalėjo suprasti, jog Å¡iuos įrodymus bÅ«tina rinkti ir pateikti teismui.

Be to, Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti faktams, kad pareiÅ¡kėja ilgÄ laikÄ gyveno kartu su savo senele (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, o pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Apeliantės pateiktas 2016-06-02 Vilniaus priklausomybės ligų centro raÅ¡tas patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja nuo 2013-02-01 iki 2013-02-18, taip pat nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Tačiau Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjai jau buvo žinoma tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, todėl ji galėjo minėtÄ raÅ¡tÄ pateikti vykusių teisminių procesų metu. Taip pat pareiÅ¡kėja tik kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodytas pareiÅ¡kėjos adresas (duomenys neskelbtini), 2011 spalio 7 d. jos brolio E. P. praÅ¡ymÄ , kuriuo E. P. prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jo vardu, pareiÅ¡kėjos 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. spalio 11 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartis, kuriose ji nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Tačiau pareiÅ¡kėja V. P. apie Å¡iuos dokumentus turėjo žinoti dar bylÄ nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, todėl juos galėjo pateikti vykusių teisminių procesų metu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja V. P. tiek nagrinėjant bylÄ dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomininku pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl minėtus dokumentus galėjo pateikti tiek pati, tiek per savo atstovÄ , o pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentai, jog ji dėl iÅ¡likusių padarinių sveikatai nuo priklausomybės ligų, jauno amžiaus, nedidelės gyvenimiÅ¡kos patirties (įskaitant ir patirties stokÄ , susijusiÄ su teisminiais ginčais ir kitais teisiniais klausimais) nesuprato, kad Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus bÅ«tina pateikti teismui, vertintini kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, jog pareiÅ¡kėjos V. P. pateikti ir jos paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai negali bÅ«ti laikomi naujais įrodymais, kurie patvirtintų, kad paaiÅ¡kėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kadangi Å¡ie įrodymai ir jais patvirtinamos aplinkybės jau buvo (egzistavo) nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ir pareiÅ¡kėjai buvo (galėjo bÅ«ti) žinomos.Be to, kaip jau minėta, kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateikiamuose naujuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui ir jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas.

PareiÅ¡kėjos V. P. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose – 2016-06-02 Vilniaus priklausomybės ligų centro raÅ¡te, 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te, 2011 spalio 7 d. E. P. praÅ¡yme, 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. spalio 11 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartyse nurodyta informacija nėra esminė nagrinėjamai bylai ir nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, nepagrįstu ir neteisėtu.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomininku, o pareiÅ¡kėja V. P. turėjo įrodyti, jog ji nuomininko (močiutės) sutikimu buvo apgyvendinta nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, toje patalpoje gyveno kartu su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su juo bendrÄ Å«kį. Tačiau pareiÅ¡kėjos kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateikti aukščiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, nors galimai ir patvirtina, kad pareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ ja vieta laikė (duomenys neskelbtini), tačiau jie neįrodo aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai ten gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį kartu su močiute I.

M. M.. Pažymėtina, kad didžioji Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų dalis patvirtina faktus, atsiradusius jau po pagrindinės nuomininkės mirties, o tai neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui spręsti. Tas pats pasakytina ir dėl 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Kauno butų Å«kis“ raÅ¡to bei nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės. Minėti įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja vedė bendrÄ Å«kį su I. M. M. (pareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius už butÄ ) ir nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti pripažinta Å¡eimos nare CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Apeliantė naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios, anot jos, sudaro proceso atnaujinimo pagrindÄ , laiko ir tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „BÅ«sto valda“ ieÅ¡kinį atsakovei V. P. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad I. M. M. yra mirusi, o faktinė patalpų naudotoja yra V. P., kuri yra nurodžiusi, jog su savo močiute I. M. M. nuo 2009 metų pabaigos gyveno, vedė bendrÄ Å«kį ir mokėjo mokesčius už butÄ .

Apeliantės vertinimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybė Å¡iame civiliniame procese jau sutiko su pareiÅ¡kėjos V. P. nurodomomis aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėja gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), o toks jos elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu ir sudaro proceso atnaujinimo pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu visų pirma dėl to, kad civilinė byla Nr. e2-6377-587/2016 buvo iÅ¡kelta tik 2016 m. vasario 19 d., taigi Å¡ioje civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės neegzistavo civilinės bylos dėl pareiÅ¡kėjos V.

P. pripažinimo Å¡eimos nare ir nuomos sutarties pakeitimo nagrinėjimo metu, todėl negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis. Be to, pažymėtina, jog trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė minėtoje civilinėje byloje ne pripažino, jog pareiÅ¡kėja V. P. yra I. M. M. Å¡eimos narys ir teisėta buto nuomininkė, o tik nurodė, kad V. P. faktiÅ¡kai naudojasi Kauno miesto savivaldybei priklausančiu turtu. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6377-587/2016 2016 m. birželio 15 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galiÄ , konstatavo, jog atsakovė V.

P. po buto pagrindinės nuomininkės I. M. M. mirties ginčo patalpose gyvena toliau, nors ir nėra sudariusi savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Kadangi atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi ginčo patalpomis, todėl ji, kaip faktinė patalpų naudotoja, turi vykdyti CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pareigÄ valdyti bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, net ir nesudariusi savivaldybei priklausančio gyvenamojo bÅ«sto nuomos sutarties. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų motyvuotų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos nepripažinimo Å¡eimos nare CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrinduCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Taigi kreipiantis dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų yra ta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja procesÄ praÅ¡o atnaujinti ir dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytos aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). ProcesÄ praÅ¡oma atnaujinti iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014, kurioje apeliacinis procesas įvyko pareiÅ¡kėjos V. P. apeliacinio skundo pagrindu. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1594-324/2014 konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiÅ¡kėjos faktinė gyvenamoji vieta buvo jos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kad ji procesiniuose dokumentuose kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini), ir teigia faktiÅ¡kai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjos faktinės gyvenamosios vietos.

Taigi civilinėje byloje, kurioje pareiÅ¡kėja V. P. praÅ¡o atnaujinti procesÄ , yra įvykęs apeliacinis procesas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Teismams byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes buvo tinkamai pritaikyta ir teisės normos.

Kadangi pareiÅ¡kėjos su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikti nauji įrodymai nepatvirtina esminių naujai paaiÅ¡kėjusių bylos aplinkybių, todėl negalima tvirtinti, kad iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsirastų pagrindas kitaip aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas. Dėl termino proceso atnaujinimui praleidimoSiekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), kai yra susidariusi tikrai iÅ¡skirtinė, neįtikėtina teisinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004), o teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 15 d., o praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja V. P. teismui pateikė 2016 m. balandžio 29 d., t. y. suėjus praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui naikinamajam terminui. Apeliantė atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog apie proceso atnaujinimo galimybę ji sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį, kai kreipėsi dėl teisinių konsultacijų į advokatę. Iki tol pareiÅ¡kėja manė, kad teismo sprendimas yra galutinis, kadangi neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir disponavo tik minimaliomis teisinėmis žiniomis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, jog nagrinėjamoje byloje yra susidariusi tokia iÅ¡skirtinė situacija, dėl kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ naikinamÄ jį terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Juolab, kad nėra nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                      Nijolia Indreikienė