2015-10-06 Nr. AB-19240-3-61-3-04836-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2172-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BANGINIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Narbuto individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai „AISTRA“, uždarosios akcinės bendrovės „SPIKA“, uždarosios akcinės bendrovės „STARKIS“, uždarosios akcinės bendrovės „STEKUTIS“, akcinės bendrovės „SENOJI BALTIJA“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „BANGINIS“, V. Malinausko gamybinei-komercinei firmai „STILMA“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Strimelė“, akcinei bendrovei „LAIVITĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „RAMSUN“, uždarajai akcinei bendrovei „RIKNEDA“ dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai E. Narbuto individuali įmonė (toliau – ir IĮ), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prekybos namai „AISTRA“, UAB „SPIKA“, UAB „STARKIS“, UAB „STEKUTIS“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „SENOJI BALTIJA“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydami: panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V1-175 sudarytos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 7 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-24(6.1) (toliau – ir Protokolas) 1 punkto dalį, kuria UAB „BANGINIS“ paskirta 2 410 tonų šprotų ir 711 tonų strimelių kvota. Taip pat pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1180/2013 (toliau – ir Reglamentas), kuriuo Lietuvai 2014 metams buvo paskirtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos. 2014 m. spalio 6 d. įvyko Komisijos posėdis ir priimtas Protokolas, kurio 1 punktu paskirtos likusios nepaskirtos Lietuvai 2014 metams skirtos žvejybos kvotos, kurios paskirstytos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Pagal šias Taisykles kvotų skirstymo tvarka išimtinai naudinga UAB „Banginis“, o pareiškėjai neteko didelės dalies kvotų ir patyrė nuostolių. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Taisyklių 17, 19 ir 22 punktais, paaiškino, kad pagal Taisykles kvotos naudotojams skiriamos 3 metų laikotarpiui pagal 2007–2012 m. vidurkį, o vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 procentų visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. Taigi, skundžiamo Protokolo duomenimis, E. Narbuto IĮ suteikta 0 tonų strimelių ir 0 tonų šprotų, UAB „Prekybos namai „AISTRA“ – 29 tonos strimelių ir 56 tonos šprotų, UAB „SPIKA“ – 6 strimelių ir 155 tonos šprotų, UAB „STARKIS“ – 2 tonos strimelių ir 0 tonų šprotų, AB „SENOJI BALTIJA“ – 0 tonų strimelių ir 148 tonos šprotų.

Kitam naudotojui – UAB „BANGINIS“ – suteikta 711 tonų strimelių ir net 2 410 tonų šprotų. Tokią situaciją lėmė aplinkybė, kad būtent 2007–2012 m. UAB „BANGINIS“ šprotų ir strimelių sugautas kiekis buvo didžiausias. Pareiškėjų manymu, skirstant kvotas UAB „BANGINIS“ nepagrįstai suteikiamos išimtinės teisės į didžiausią šprotų ir strimelių kvotą, toks kvotų paskirstymo būdas prieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. Netekę dalies kvotų pareiškėjai patyrė nuostolių.

Savo poziciją pareiškėjai grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 m. lapkričio 13 d. išvada, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-492-4/2014, kuriame pripažinta, jog Taisyklių 19 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktui, bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-7/2014, kuriame nustatyta, jog Taisyklėse numatyta perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio apskaičiavimo tvarka ribojo konkurenciją atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ir sudarė skirtingas sąlygas tarp toje rinkoje veikiančių bei galinčių joje veikti ūkio subjektų.

Pažymėjo, jog Protokolu E. Narbuto IĮ suteikus po 0 tonų strimelių ir šprotų, o UAB „STARKIS“ – 2 tonas strimelių ir 0 tonų šprotų, Komisija užkirto galimybę šiems ūkio subjektams ir ateityje gauti strimelių ir šprotų kvotas. Teigė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Taisyklių 19 punktą nebeliko teisinio pagrindo skirstyti kvotas pagal Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 nustatytus perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžius. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 3D-253 pripažinus netekusiais galios Taisyklių 18–20 punktus išnyko pagrindas ir Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m.kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-28 galiojimui.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 152–159) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad Europos Bendrija (toliau – ir Bendrija) delegavo valstybėms narėms teisę nuspręsti, kaip paskirstyti savo kvotas tarp žvejų. Kvotų pasidalijimas nacionaliniu lygmeniu, t. y. paskirstymas tarp nacionalinių žvejų, Bendrijos teisės nėra reguliuojamas, o tai reiškia, kad valstybės narės turi plačią diskreciją, nustatydamos priemones kvotoms paskirstyti. Nurodė, kad Komisija žvejybos kvotas žuvų išteklių naudotojams skirsto vadovaudamasi Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 17 punktą žuvų išteklių naudotojams trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės Taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims.

Perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai 2013–2015 m. laikotarpiui nustatyti Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 ir pakeisti vėlesniais įsakymais. Ginčijamo akto priėmimo dieną (2014 m. spalio 7 d.) šis įsakymas galiojo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažinus Taisyklių 19 punktą prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2D-2090(24.19) informavo atsakovą, kad likusios 2014 m.

žvejybos kvotos Baltijos jūroje ūkio subjektams turi būti paskirstytos pagal apskaičiuotas perleidžiamąsias žvejybos teises. Pažymėjo, jog siekiant užtikrinti nenutrūkstamą verslinės žvejybos veiklą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3D-647, kuriuo pakeistos Taisyklės, 1 punktu Komisija buvo įpareigota ūkio subjektams skirti likusias nepaskirstytas Lietuvai 2014 m. skirtas žvejybos galimybes. Atsakovas paaiškino, kad maži strimelių ir šprotų kvotų kiekiai pareiškėjams susidarė todėl, kad jie 2007–2012 m. arba visai nežvejojo šprotų, strimelių, arba jų sugavimai buvo labai maži.

Pažymėjo, jog Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti žuvų išteklių naudotojų prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir skirti jas žuvų išteklių naudotojams. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo principais. Komisija, 2014 m. spalio 7 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-24(6.1) paskirstydama kvotas žuvų išteklių naudotojams, savo kompetencijos neperžengė ir įgyvendino įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, jį priimant nebuvo pažeisti nei pareiškėjų, nei kitų įmonių interesai.

Žvejybos kvota Lietuvai skiriama metams ir kiekvienais metais ji paskirstoma iš naujo, todėl nesvarbu, ar įmonės žvejybos kvotas panaudojo, ar ne, žvejybos kvotos atgaline data negali būti atstatomos, o bet koks žvejybos kvotų perskirstymas iš esmės pažeistų teisėtai žvejojančių įmonių interesus ir destabilizuotų verslinės žvejybos būklę Lietuvoje. Žuvininkystės tarnybos teigimu, nagrinėjamu atveju yra painiojamos Taisyklių 17 punkte reglamentuojamos perleidžiamosios žvejybos teisės ir Taisyklių 26 punkte numatyto žvejybos kvotų suteikimo sąvokos.

Nurodė, kad žuvų išteklių naudotojai faktinę teisę pradėti šprotų ir strimelių žvejybą Baltijos jūroje įgyja tik tuomet, kai Taisyklių 26 punkto nustatyta tvarka 1 metų laikotarpiui yra paskirstomos konkrečios žvejybos kvotos. Protokolas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 6 ir 26 punktais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-647 1 ir 2 punktais, tačiau jį priimant nesivadovauta Taisyklių 19 punktu, todėl jo prieštaravimas VAĮ nuostatoms neturi jokios įtakos Protokolo teisėtumui. Taip pat pažymėjo, jog Komisija, UAB „BANGINIS“ 2014 m. spalio 7 d. raštu iš jai 2014 m. skirtos kvotos atsisakius 250 tonų strimelių ir 250 tonų šprotų žvejybos kvotų, šias paskirstė kitoms žvejybos įmonėms.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai, prašydami panaikinti Protokolą, nurodo, jog jų teisės ir interesai pažeisti, nes dėl netektos žvejybos kvotų dalies jie patyrė nuostolius, tačiau jų nepagrindžia jokiais įrodymais, be kita ko, byloje nėra keliamas reikalavimas dėl kitokio žvejybos kvotų paskirstymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BANGINIS“ su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 176–181).

Nurodė, kad pareiškėjai painioja perleidžiamąją žvejybos teisę su žvejybos kvotomis ir skunde iš esmės ginčija ne žvejybos kvotų nustatymą, o ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Šios teisės buvo suteiktos ne Protokolu, o Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28. Šis teisės aktas byloje nėra ginčijamas ir šiuo metu yra galiojantis. Pažymėjo, jog perleidžiamoji žvejybos teisė ir žvejybos kvotos yra skirtingos teisės, skirtingas jų suteikimo pagrindas, tvarka, galiojimo trukmė, skiriasi iš jų ūkio subjektams kylančios teisės. Perleidžiamosios žvejybos teisės nustatymas tiesiogiai nesuteikia ūkio subjektui teisės į konkrečias žvejybos kvotas bei teisės gaudyti žuvies išteklius, o tik teisę perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo metu kiekvienais metais pretenduoti į tam tikrą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį arba šią teisę perleisti kitiems asmenims. Žvejybos kvotos yra nustatomos kiekvieniems kalendoriniams metams pagal turimą perleidžiamųjų žvejybos teisių dalį bei Lietuvos Respublikai tiems metams skirtas žvejybos galimybes. Komisija žvejybos kvotas, o ne perleidžiamąsias žvejybos teises, skyrė remdamasi Protokolo priėmimo metu galiojusiomis Taisyklių nuostatomis, todėl skunde reiškiami argumentai, susiję su perleidžiamųjų žvejybos teisių nustatymo tariamu neteisėtumu, yra nepagrįsti ir atmestini. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjai jokiais argumentais nepagrindė Protokolo neteisėtumo, nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų teisės akto panaikinimo pagrindų. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo Taisyklių 19 punktas pripažintas neteisėtu, neturi įtakos ginčijamo Protokolo galiojimui, kadangi šis punktas, priimant ginčijamą Protokolą, nebuvo taikomas. Taip pat nagrinėjamu atveju reikšmės neturi ir pareiškėjų nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Taisyklių 9 ir 22 punktų atitikties Konkurencijos įstatymui, kadangi šios nuostatos, priimant Protokolą, nebuvo taikomos. Pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija Protokolu jiems paskirtos žvejybos kvotų dalies, todėl jų argumentai dėl jų teisių pažeidimo bei patirtų nuostolių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu (II t., b. l. 58–63) pareiškėjų skundą tenkino: panaikino Komisijos 2014 m. spalio 7 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-24(6.1) 1 punkto dalį, kuria UAB „BANGINIS“ paskirta 711 tonų strimelių ir 2 410 tonų šprotų kvota.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, 10 straipsniu, Taisyklių 2.3, 6 ir 17 punktais, taip pat 19 punktu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažino prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir kuris, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3D-253 1.3 punktu pripažintas netekusiu galios, bei 26 punktu, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28. Taip pat, 2013 m. birželio 20 d. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-397, įsigaliojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d., kuriuo Žuvininkystės įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, šios redakcijos 2 straipsnio 50 dalimi bei 6 straipsniu, Reglamentu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-886, įsigaliojusiu 2013 m. gruodžio 31 d., Taisyklės buvo išdėstytos nauja redakcija, tačiau naujos redakcijos Taisyklių 17, 19 ir 26 punktuose nustatytas teisinis reglamentavimas iš esmės nepakito ir liko analogiškas nustatytajam Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų taisyklių 17, 19 ir 26 punktuose. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Taisyklių 19 ir 26 punktai yra neatsiejamai susiję ir negali būti vertinami atskirai. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3024-484/2015 panaikintas Komisijos 2013 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolo 2.8 punktas, kuriuo paskirstytos 2014 metų metinės žvejybos kvotos žuvų išteklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jūroje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-647 pakeitė Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 2 punktą ir nustatė, kad Komisija ūkio subjektams skiria likusias nepaskirstytas Lietuvai 2014 metams skirtas žvejybos galimybes.

Vertindamas nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Protokole surašyti 2014 m. spalio 6 d. įvykusio Komisijos posėdžio rezultatai. Iš Protokolo turinio teismas sprendė, kad Komisija, vadovaudamasi minėtu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-647, paskyrė likusias nepaskirtas Lietuvai 2014 metams skirtas žvejybos galimybių dalis (tonomis).

Pasisakydamas dėl Protokolo 1 punkte nustatyto likusių nepaskirstytų Lietuvai 2014 metams skirtų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų paskirstymo UAB „BANGINIS“ teisėtumo, teismas pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu žvejybos kvotų paskirstymą reglamentavo Taisyklių 26 punktas, kuris numatė apskaičiuojant kiekvienam ūkio subjektui tenkančią žvejybos kvotą atsižvelgti į ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu Taisyklių 19 punktas, nustatęs perleidžiamųjų žvejybos teisių apskaičiavimo principus, jau negaliojo. Vertino atsakovo atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, kad ginčijamu sprendimu paskirti pareiškėjams kiekiai susidarė todėl, kad šios įmonės 2007–2012 metais arba visai nežvejojo šprotų, strimelių, arba jų sugavimai buvo labai maži ir konstatavo, jog tiek pareiškėjams, tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „BANGINIS“ Komisijos posėdyje skirtų žvejybos kvotų kiekį lėmė žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai (procentais). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo de facto remtasi perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiais, apskaičiuotais remiantis negaliojančiu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Taisyklių 19 punkte, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijamas aktas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, tačiau nesivadovaujant Taisyklių 19 punktu. Pažymėjo, kad nurodytu būdu faktiškai buvo pritaikyta neteisėta Taisyklių 19 punkto nuostata, kuri negalėjo būti taikoma nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo paskelbimo (ABTĮ 116 str. 1 d.). Teisinės pasekmės, sukurtos remiantis neteisėtu ir negaliojančiu teisiniu reglamentavimu (t. y. žvejybos kvotų paskirstymas ginčijamu sprendimu), negali būti pripažįstamos teisėtomis, priešingu atveju tai pažeistų bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šis principas buvo pažeistas, nes apskaičiuojant žvejybos kvotas buvo remtasi teisės aktuose neįtvirtintais (netekusiais galios dėl jų neteisėtumo) kriterijais.

Papildomai nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo paskirstytos likusios 2014 m. žvejybos kvotos, tačiau pirminis žvejybos kvotų paskirstymas 2014 metams (Komisijos 2013 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolu) įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pažymėjo, kad pripažinus neteisėtu ir panaikinus žvejybos kvotų pradinį paskirstymą 2014 metams, negali būti laikomas teisėtu su pradiniu žvejybos kvotų paskirstymu 2014 metams tiesiogiai susijęs žvejybos kvotų likučio 2014 metams paskirstymas. Aplinkybę, kad Žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-647 Komisija buvo įpareigota ūkio subjektams skirti likusias nepaskirstytas Lietuvai 2014 metams skirtas žvejybos galimybes, vertino kaip nepaneigiančią skundžiamo Komisijos sprendimo neteisėtumo, nes šiame įsakyme Komisijai nebuvo nurodyta, kokiu būdu turi būti apskaičiuojamos žvejybos kvotos, todėl, teismo vertinimu, Komisija, spręsdama pavestą klausimą, privalėjo veikti teisėtu būdu.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatavo, jog ginčijama Protokolo dalis prieštarauja bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), ABTĮ 116 straipsnio 1 daliai ir VAĮ 3 straipsnio 1 punktui, todėl ją panaikino. Patenkinęs skundą, pareiškėjams iš atsakovo priteisė 100 Lt (28,96 Eur) jų sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BANGINIS“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 77–82) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepaskirsčius žvejybos kvotų (tai buvo padaryta Protokolu) ir ūkio subjektams jų nepanaudojus, Lietuvos Respublika nebūtų turėjusi teisės šias kvotas padalinti 2015 metams.

2) 2014 m. spalio 7 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. ŽKM-25(6.1) dalis UAB „BANGINIS“ Protokolu paskirtų strimelių ir šprotų kvotų buvo perskirstyta pareiškėjams.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Protokolas priimtas pritaikant neteisėtą Taisyklių 19 punktą, kadangi Protokolo priėmimo metu jis jau buvo panaikintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3D-253 pagrindu. Be to, nei minėtu įsakymu, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nei vėlesniais teisės aktų pakeitimais pati perleidžiamoji žvejybos teisė ir pagrindiniai pagal ją apskaičiuotinų žvejybos kvotų nustatymo principai (Taisyklių 17 ir 26 p.) nebuvo panaikinti, priimant Protokolą jie buvo galiojantys ir taikytini norminiai reikalavimai, kurių Komisija privalėjo laikytis.

4) Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas, de facto pripažindamas Taisyklių 26 punkto netaikytinumą dėl Taisyklių 19 punkto negaliojimo, t. y. iš esmės konstatuodamas Taisyklių 26 punkto negaliojimą, viršijo savo kompetencijos ribas.

5) Teismas netinkamai ir nepagrįstai vadovavosi administracinių teismų praktika, kadangi Vilniaus apygardos administracinės bylos Nr. I-3024-484/2015 aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvo skirtingi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių ir joje taikytino teisinio reguliavimo.

6) Taip pat nepagrįstai, viršydamas savo kompetencijos ribas pirmosios instancijos teismas pripažino Protokolą prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 1 daliai, nes tokiu sprendimu teismas pripažino ir norminių teisės aktų normų, kurių pagrindu priimtas Protokolas – Taisyklių 6 ir 26 punktų prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams, o tokia kompetencija teismui nėra suteikta.

7) Priimant skundžiamą teismo sprendimą, konstatuota, kad Protokolo 1 dalies pagrindu žvejybos kvotos neteisėtai paskirstytos tik UAB „BANGINIS“, tačiau spręsdamas dėl Protokolo teisėtumo teismas turėjo vertinti visoms įmonėms paskirtų žvejybos kvotų teisėtumą. Taip buvo pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 89–92) prašo UAB „BANGINIS“ apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą, o pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo argumentus iš esmės tapačius nurodytiesiems jo atsiliepime į pareiškėjo skundą bei atitinkančius trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 93–97) prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje buvo panaikinta Komisijos 2013 m. kovo 26 d. protokolo dalis, šio sprendimo nepakeitė ir apeliacinę bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014), kuris, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus teisės normą, kuria remtasi priimant administracinį aktą, neteisėta dėl jos prieštaravimo VAĮ 3 straipsnio 1 punktui, ji negali būti taikoma, bei, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 19 ir 26 punktai yra neatsiejamai susiję ir negali būti vertinami atskirai.

Pareiškėjai, nesutikdami su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį (II t., b. l. 100–102), prašydami apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo argumentus iš esmės tapačius nurodytiesiems skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V1-175 sudarytos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2014 m. spalio 7d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-24(6.1) 1 punkto dalies, kuria UAB „Banginis“ paskirta 2 410 tonų šprotų ir 711 tonų strimelių kvota, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalys nesutaria dėl taikyto teisinio reglamentavimo ginčijamam administraciniam sprendimui pagrįsti.

Ginčijamoje administracinio akto dalyje nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3D-647, kuriuo pakeistas Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 3D-197, 1 ir 2 punktais bei pastarojo pakeisto įsakymo 6 punktu. Taigi, atsakovas skundžiamo sprendimo negrindė Taisyklių 17, 19 ar 26 punktais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo bei teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, atsižvelgusi į reikšmingą ginčui teismų praktiką ( LVAT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I492-4/2014; LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, galėjusias būti pagrindu ginčijamam sprendimui priimti. Atskirus Taisyklių punktus vertinant kaip tarpusavyje susijusius (19 ir 26) bei aktualų administraciniam ginčui reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams pripažintinas ir ginčijamas atsakovo sprendimas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, pažymėtina, kad skundžiamas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2014 m. spalio 7 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-24(6.1) sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų individualaus administracinio akto bendrųjų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą ginčijamą akto dalį naikinti.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BANGINIS“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė