8cbbd9d1-1e1d-42fc-9459-772dbd944a67 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-148-814/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19128-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1;1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant Rasai Å altienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei V. Ž.,

vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ ekspertui G. A. C.,

vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ kaltinamajam J. B.,

kaltinamiesiems E. V., K. D.,

vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ kaltinamojo K. D. gynėjai advokatei N. G.,

nukentėjusiajam R. D.,

nedalyvaujant nukentėjusiojo R. D. atstovui advokatui V. J.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui P. L.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų: Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas;

2. 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiÅ«ra - laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimÄ namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 130 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 7 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bei draudimÄ - visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų),

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje;

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

4) 2014 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2015 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 val. (po 10 val. per mėnesį) sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi bausmės subendrintos, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jį: be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėnesius iÅ¡dirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (du mėnesius po 13 val. ir vienÄ mėnesį 14 val.), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios;

6) 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios;

7) 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas;

8) 2018 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: auklėti ir prižiÅ«rėti savo mažametę dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ ; tęsti darbÄ ; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

10) 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; auklėti ir prižiÅ«rėti savo mažametę dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ ; tęsti darbÄ . 2022 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga per visÄ likusį Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. B. ir E. V. 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime, laukuose Å¡alia kelio (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, kumščiais sudavė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ ir rankÄ , kuria jis dengėsi veidÄ , ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas – tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvÄ su pažeidimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruvÄ kairės alkÅ«nės srityje ir kairiame dilbyje, kraujosruvÄ nugaros kairėje, kraujosruvÄ kairio klubo srityje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ .

K. D. 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., Jonavos r., (duomenys neskelbtini), atviroje vietovėje, ant kelio važiuojamosios dalies, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – broliu R. D. metu, tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius nukentėjusiajam R. D. į kairę ausį, kairę rankÄ , kairįjį Å¡onÄ , krÅ«tinę – tokiais veiksmais padarė jam nubrozdinimus kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu krÅ«tinės kairėje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje, kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatÄ .

Be to, jis 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., toje pačioje vietoje – Jonavos r., (duomenys neskelbtini), atviroje vietovėje, ant kelio važiuojamosios dalies, konflikto su nukentėjusiuoju R. D. metu, tyčia sugadino svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, R. D. naudojamÄ turtÄ â€“ automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su lazda iÅ¡daužė galinio lango stiklÄ 160 eurų vertės, kairės pusės galinių durelių stikliukÄ 40 eurų vertės, apgadino kairės pusės durelių apdailos detalę 30 eurų vertės, deÅ¡inės pusės galinį kombinuotÄ Å¾ibintÄ 147 eurų vertės, padarė įlenkimus kairės pusės abejose durelėse, kėbulo Å¡onuose, – bendros 133 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. D. 510 eurų turtinę žalÄ .

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. važiavo jis, E. V. ir K. D. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į KaunÄ . Automobilį vairavo A. B.. Važiuodami prasilenkė su priekyje atvažiuojančia maÅ¡ina ir pamatė, kaip priekyje važiuojantis V. K. vairuojamas automobilis apsisuko, įjungęs avarinį signalÄ privažiavo prie jų, užkirto jiems keliÄ , sukeldamas pavojingÄ situacijÄ .

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo R. D., rankoje turėjo lyg plaktukÄ . Tai pamatę jie iÅ¡sigando, nes R. buvo teistas už tai, kad padÅ«rė K. D.. IÅ¡ automobilio pirmas iÅ¡lipo R. D. ir ėjo link K. D.. Pamatęs, kad ateina R. D., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo K. D. ir ėjo link R. D.. Dar sėdėdamas automobilyje matė, kaip R. D. užsimojo trenkti K. D.. K. D. sudavė R. D. kelis smÅ«gius kumščiu, į kuriÄ vietÄ pataikė, nematė. K. D. rankose nieko neturėjo. R. D. pasakė nukentėjusiajam V.

K. „lipk iÅ¡ maÅ¡inos, einame muÅ¡tis“. Pamatę kaip link K. D. eina ir V. K., jis su E. V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio padėti. V. K. padėjo R. D., o jis padėjo K. D.. Jam smÅ«giai nebuvo suduoti, jis pirmas prie automobilio sudavė kelis smÅ«gius V. K.. Po smÅ«gių V. K. bėgo į laukus, o jis su E. V. vijosi. Prisivijęs sudavė rankomis į veidÄ , apie 4 smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ , galėjo pataikyti ir į rankas V. K. rankomis dengiantis veidÄ . Kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, kur spyrė nematė.

Tuo metu pastebėjo R. D. įlipant į automobilį ir nuvažiuojant. Mano, kad savo veiksmais nukentėjusiajam visų sužalojimų, nurodytų specialisto iÅ¡vadoje negalėjo padaryti. Negali atsakyti, kokius sužalojimus savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam. E. V., bÅ«nant prie automobilio, nesudavė nukentėjusiajam V. K. smÅ«gių. E. V. sudavinėjo smÅ«gius nukentėjusiajam rankomis, kojomis jo nespardė. Kaip tÄ vakarÄ susitiko su K. D. ir E. V. tiksliai nepamena. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , K.

D. nuėjo pasikalbėti su mama. Jonavoje nebuvo. Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėręs kelias skardines alaus, nelabai pamena įvykio aplinkybių. BÅ«damas blaivus bÅ«tų naudojęs smurtÄ , nes gynėsi nuo užpuolimo. Ä®vykio metu vilkėjo pilkos spalvos treningu. R. D. automobilis buvo apgadintas dar prieÅ¡ įvykį, Å¡one buvo įlenkimas. Apgadinimus matė, kaip R. D. jį vežė į KaunÄ . R. D. automobilio gadinimo garsų negirdėjo, nematė, kas apgadino jo automobilį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 98-101), jog iÅ¡ automobilio Toyota iÅ¡lipo vairuotojas ir ėjo link K., tuo metu K. spyrė į automobilio deÅ¡inės pusės sparnÄ Å¡alia degalų bako, kaltinamasis patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kokie dar automobilio apgadinimai buvo padaryti, nežino, automobilio stiklo dūžių negirdėjo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 98-101), jog iÅ¡girdęs stiklo dūžio garsÄ pamatė, kad sudužo automobilio Toyota galinis stiklas, Å¡alia stovėjo K., tačiau jis nematė kuo iÅ¡daužė langÄ , nes nubėgo paskui vairuotojÄ , kuris nukrito ant žemės, kaltinamasis patvirtino perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡sigandęs, todėl ir pasakė, kad vyko pas G. R.. Gerai atsimena, kad Jonavoje jie nebuvo. Jie susitiko Kaune, sėdo į maÅ¡inÄ , kur važiuoja nežinojo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) pas K. mamÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, K. vienas iÅ¡lipo ir nuėjo pas mamÄ , rankose nieko neturėjo. Gailisi dėl savo elgesio. Civilinius ieÅ¡kinius Kauno teritorinės ligonių kasos 59,28 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 510,83 eurų, nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo V. K. – 1 500 eurų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, su jais sutinka, žalos neatlygino.

Su antrinės teisinės pagalbos tarnybos nurodytomis išlaidomis dėl teisinės pagalbos teikimo V. K. sutinka. Jis dirba, gaunamos pajamos 1 200 eurų.

Kaltinamasis E. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad birželio 12 d. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ vyko palaikyti K. D. kompanijÄ . K. D. vyko pas mamÄ . Važiuodami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į KaunÄ pamatė link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojančius R. D. su V. K.. V. K. apsisuko, prisivijęs juos aplenkė ir sustabdė. R. D. iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo pirmas, vienoje rankoje turėjo plaktukÄ , o kitoje - kažkokį aÅ¡trų daiktÄ .

Tada iÅ¡lipo ir K. D.. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs V. K. ėjo link jo draugo K. D.. Tada ir jis su J. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. J. B. nubėgo prie V. K. ir jam trenkė. V. K. bėgo į rapsų laukÄ . Jis bėgo jam iÅ¡ paskos. Pasivijo V. K. ir jam gulinčiam, rankomis užsidengusiam galvÄ , sudavė į pilvo sritį keturis - penkis kartus kumščiu. Visi smÅ«giai buvo tik į pilvo sritį, į galvÄ nesudavė, kojomis nespardė. Esant tokiai situacija negalėjo stebėti, kur ir kaip trenkė V.

K. J. B.. Atsisukęs pamatė R. D. lipant į savo Toyota automobilį ir nuvažiuojant. R. D. pradėjus važiuoti matė, kaip K. D. sudavė į R. D. automobilio galinį stiklÄ pora smÅ«gių kumščiu, automobilio stiklai atrodo iÅ¡dužo, daugiau jokių veiksmų nematė. Iki įvykio niekur nebuvo užsukę, pas G. R. nebuvo. TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs gal tris litrus alaus, buvo lengvai apsvaigęs, be tai jo veiksmams įtakos neturėjo. Ä®vykio aplinkybes pamena. Ne jis konfliktÄ sukėlė, jie buvo užpulti.

Be jokios priežasties buvo sustabdytas jų automobilis, užkirstas kelias. Pamačius iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡Å¡okant R. D., kuris laikė kažkÄ rankose, to pilnai užteko manyti, kad tai užpuolimas arba bandymas sukelti konfliktÄ . Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiojo V. K. neatsiprašė, po įvykio nebuvo susitikęs, nebuvo galimybės jo atsipraÅ¡yti. Su Kauno teritorinės ligonių kasos 59,28 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 510,83 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu, nukentėjusiojo V.

K. – 1 500 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka. Nukentėjusiojo V. K. ieškinio suma per didelė. Su antrinės teisinės pagalbos išlaidomis dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam V. K. sutinka.

Kaltinamasis K. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltu prisipažino ir parodė, kad jis, bÅ«tinosios ginties metu apgynė savo gyvybę ir sveikatÄ . R. D. jo brolis, su juo nebendrauja, susipykę. R. D. yra jam skolingas, yra pasikėsinęs jį nužudyti. 2021 m. birželio 12 d., apie 20 val. vyko iÅ¡ Kauno pas mamÄ . Kartu važiavo A. B., J. B. ir E. V.. Juos vežė A. B. automobiliu VW Passat. Atvažiavus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis nuėjo pas mamÄ pakalbėti.

Ten sutiko R. D. sugyventinę K., jÄ aprėkė, kad negrÄ Å¾ina skolos. Smurto nevartojo. Mama jį aprėkė ir jis išėjo. Sėdo į automobilį ir važiavo į KaunÄ . Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime jam pasakė, kad galimai prasilenkė su R. D.. R. D. automobilis apsisuko ir juos vijosi, mirksėjo Å¡viesomis, aplenkę stabdė. R. D. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, tai pamatęs iÅ¡lipo ir jis. R. D. paragino V. K. eit daužytis. Matė, kad R. D. rankoje turi kažkokį daiktÄ . Abu ėjo vienas link kito.

R. D. veiksmuose įžvelgė agresijÄ ir grėsmę. KÄ darė iÅ¡lipęs V. K., nematė. R. D. užsimojo, bandė suduoti jam plaktuku. IÅ¡sisukęs nuo smÅ«gio trenkė R. D. ranka į veidÄ gal du kartus. Sudavus į rankÄ iÅ¡krito R. plaktukas. Vyko muÅ¡tynės, vienas kitam sudavinėjo smÅ«gius, jis paleido smÅ«gių serijÄ . Už R. jis yra jaunesnis ir fiziÅ¡kai stipresnis, tokius kaip R. gali penkis sumuÅ¡t. Sudavė R. 3-4 smÅ«gius, gal du kartus į veidÄ ir vienÄ Ä¯ rankÄ . Žino, kad yra kaltinamas, jog lazda sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 5 smÅ«gius į kairę ausį, kairę rankÄ , kairį Å¡onÄ , krÅ«tinę.

Lazdos ir jokio kito daikto jis neturėjo, suduodamų smÅ«gių neskaičiavo. Mano, kad suduoti 5 smÅ«gių negalėjo, nes konfliktas truko apie porÄ minučių. Dėl specialisto iÅ¡vadoje nurodytų R. D. padarytų sužalojimų: nubrozdinimų kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvų, nubrozdinimų krÅ«tinės kairėje, kraujosruvų su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimų kairiame dilbyje, kraujosruvų kairėje Å¡launyje, kai kuriuos pripažįsta, galėjo trenkdamas į veido sritį pataikyti ir į ausį.

Dėl nugaros sužalojimų nelabai pripažįsta, nes smÅ«giavo į veido sritį. Nuo suduotų smÅ«gių R. D. nenukrito. R. D. per keleivio pusę įšoko į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis V. K. atžvilgiu atliekamų veiksmų nematė, kur jis dingo nepastebėjo, nes mušėsi su R.. J. B. ir E. V. grįžę papasakojo, kad mušė V. K.. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Jo veiksmuose buvo bÅ«tinoji gintis. R. D. jį puolė užsimodamas plaktuku. R. D. 2011 m. yra teistas už pasikėsinimÄ jį nužudyti.

Tuomet jam buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas peiliu į pilvÄ . Suvokė grėsmę ir suprasdamas, kÄ gali jam padaryti neblaivus R. D., gynė savo gyvybę ir sveikatÄ . A. B. iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipusi.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį K. D. prisipažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad jis tik ranka smogė į galinį automobilio Toyota stiklÄ ir porÄ kartų spyrė į automobilį koja. Negalėjo spirdamas sulankstyti automobilio Å¡onÄ , gal galėjo sparnÄ sugadinti. SmÅ«giuodamas ranka iÅ¡daužė galinį automobilio stiklÄ . NeiÅ¡daužė automobilio priekinių durelių, galinių durelių stiklų ir kairės pusės galinio durelių stikliuko. Neapgadino kairės pusės durelių apdailos detalės, deÅ¡inės pusės galinio kombinuoto žibinto, nepadarė įlenkimų kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo Å¡onuose, tarp langų, virÅ¡ bako dangtelio ir prie deÅ¡inio galinio žibinto. Su R. D. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl 2 161 eurų turtinės žalos sutinka iÅ¡ dalies, sutinka atlyginti 160 eurų už automobilio lango sugadinimÄ , dėl 500 eurų neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidomis nesutinka. Jis augina 9 metų amžiaus dukrÄ . Teismo sprendimu nustatyta dukros gyvenamoji vieta su juo, jis dukrÄ prižiÅ«ri beveik du metus. Dirba saldainių fabrike, darbo užmokestis 400-500 eurų. Ä®sidarbino per (duomenys neskelbtini) agentÅ«rÄ . AgentÅ«ra sudaro laikinas darbo sutartis trims mėnesiams. Jam padeda jo draugė, pragyvena iÅ¡ atsitiktinių uždarbių. Vaiko mama iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Dar gauna lėšas iÅ¡ vaikų fondo ir vaiko pinigus, apie 150 eurų.

J. B., E. V. ir K. D. kaltė bei teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos visuma įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:

Nukentėjusysis V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo R. D. iki įvykio nepažinojo. 2021 m. birželio 12 d. vakare buvo pas draugÄ I. J.. Atėjo kaimynas R. D. ir I. paprašė pavežti į JonavÄ . I. negalėjo, tada sutiko jis. Važiavo į JonavÄ pas R. D. gimines iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes R. buvo gavęs praneÅ¡imÄ , kad spardomos durys. BÅ«nant pas R. gimines kažkas R. paskambinęs pasakė, kad K. D. yra pas motinÄ (duomenys neskelbtini) kaime.

Tada jie važiavo link R. mamos į (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini) R. sakė, kad reikės stabdyti automobilį, jeigu pamatys važiuojantį K. D., dar minėjo, kad su broliu K. D. santykiai labai aÅ¡trÅ«s. (duomenys neskelbtini) kaime prasilenkė su automobiliu, R. D. liepė apsisukti, nes galimai ten važiuoja K. D.. Apsisukęs prisivijo automobilį, rodė ženklÄ tolimomis Å¡viesomis, kad sustotų. Aplenkęs automobilį po truputį stabdė. Taip daryti liepė R. D..

Sustojus, R. lipdamas iÅ¡ automobilio pasakė: „lipame“. Matė, kaip R. iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio mėgino kažkÄ pagriebti. Pirmas iÅ¡lipo R. D., po to jis. Jis ėjo link automobilio galo padėti R.. Jam einant, iÅ¡ kitos maÅ¡inos iÅ¡bėgo ar tai J. B. ar E. V., ir bėgo link jo. Kažkuris iÅ¡ jų prie automobilio mėgino jam suduoti. Jis jiems sakė, kad jis tik vairuotojas, traukėsi nuo jų, bėgo į laukus. IÅ¡ pradžių jį vijosi vienas, po to prisijungė ir antras vyras.

Bėgdamas nugriuvo, girdėjo automobilio stiklo dūžį ir iÅ¡važiuojančiÄ maÅ¡inÄ . Nugriuvusį jį spardė, daužė. Pirmas vaikinas sudavė smÅ«gius į galvÄ , į rankÄ , į Å¡onkaulius, smÅ«giavo rankomis ir kojomis. Antras prisijungęs vaikinas jį spardė, sudavinėjo smÅ«gius ir rankomis, ir kojomis. Vienas iÅ¡ vaikinų buvo apsirengęs pilku megztiniu. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad vyras, apsirengęs pilku megztiniu, apsižergęs smÅ«giavo kumščiu į veidÄ .

Gulėdamas ant deÅ¡inio Å¡ono nuo smÅ«gių rankomis dengėsi kairę veido pusę, tada gavo stiprų smÅ«gį tvirtu daiktu į kairę rankÄ . Vaikinai mėgino atplėšti jo rankÄ ir suduoti į veidÄ , prakirto lÅ«pÄ . Viskas truko 5-10 minučių. Atsitraukiant vyrai pasakė “padėkok draugeliui, kad paliko”. IÅ¡ įvykio vietos jį parvežė R. D. mama, iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Jis smÅ«gių niekam nesudavė. Jam buvo praskeltos lÅ«pos, sumuÅ¡ta galva, buvo Å¡onas mėlynas.

Stipriausias smÅ«gis buvo suduotas į kairę rankÄ , kuria dengėsi galvÄ . Tas smÅ«gis buvo suduotas ne kumščiu ir ne koja, o kietu daiktu - lazda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau BPK 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsino nukentėjusiojo V. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-71), jog gulint ant žemės vienu metu pažiÅ«rėjęs į keliÄ pamatė link jo nuo kelio bėgantį vyrÄ , matė lazdos Å¡ešėlį, patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus nurodė, kad nežino, kas jam sudavė stiprų smÅ«gį. Kad K. D. turėjo lazdÄ , jam grįžus pasakė I.. I. sakė, kad K. D. bÅ«damas pas motinÄ vaikščiojo su lazda. Tarp R. ir K. vyko muÅ¡tinės, girdėjo smÅ«gius vienas kitam, daugiau nieko nematė. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės 1 500 eurų žalos sumažina iki 800 eurų ir praÅ¡o jį tenkinti. Dalies ieÅ¡kinio (700 Eur) atsisako. Neturtinę žalÄ sudaro emociniai iÅ¡gyvenimai, skausmas, kurį laikÄ buvo nedarbingas, finansine prasme buvo sunkiau iÅ¡gyventi. Dirba fizinį darbÄ , yra kairiarankis, stiprus smÅ«gis buvo suduotas per kairę rankÄ . Jautė nepatogumus, negalėjo miegoti ant Å¡ono. Jam atsisėdus už automobilio Toyota vairo, automobilio stiklai buvo sveiki. Ä®lenkimų ant automobilio nepastebėjo, nežiÅ«rėjo.

Nukentėjusysis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis K. D. brolis, su K. D. susipykę, nebendrauja apie 5 metus. Nukentėjusiojo V. K. iki įvykio nepažinojo. 2021 m. birželio mėnesį, vakare, jam bÅ«nant pas mamÄ , paskambino sugyventinės K. Z. dukra G. ir pasakė, kad atvažiavęs J. B. baladoja į duris. G. neįsileidus, apgadino duris. Jis buvo iÅ¡gėręs skardinę alaus, todėl paprašė V. K. pavairuoti jo automobilį. Jiems nuvykus į JonavÄ , K.

D. jau buvo pasiÅ¡alinęs, buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai. Paskambinusi K. Z. pasakė, kad K. D. atvyko pas mamÄ , gÄ sdina su teleskopine lazda. Vyko atgal pas mamÄ . V. K. pasakė, kad jei sutiks važiuojantį K. D., turės apsisukti ir aplenkti K. automobilį, kad įsitikinti, ar ten tikrai važiuoja K. D.. Jis norėjo K. D. perduoti pareigÅ«nams. Stabdė K. automobilį tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl K. pastoviai grasina. V. K. sustojo priekyje, iÅ¡ galo sustojo automobilis „VW Passat“. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jis rankose nieko neturėjo.

Pamatęs, kad K. D. iÅ¡sitraukė metalinę teleskopinę lazdÄ jis pasiėmė santechninį raktÄ . Abu ėjo vienas link kito, susitiko prie automobilio Toyota galo, įvyko muÅ¡tynės. Jis užsimojo ir bandė suduoti raktu K. D., tačiau nepataikė, raktas iÅ¡slydo. Tada gynėsi nuo K. D., ranka užsidengė veidÄ . K. D. teleskopine lazda kelis kartus trenkė į Å¡onÄ , į veidÄ . Buvo suduoti gal 5-6 smÅ«giai į galvos sritį, kojÄ , nugarÄ . Pamatęs, kad nuo K. D. neapsigins, Å¡oko į automobilį.

K. D. teleskopine lazda iÅ¡daužė automobilio Toyota Corolla langus ir apgadino kėbulÄ . Pradėjo važiuoti, nes bijojo, kad K. D. nepadarytų daugiau žalos automobiliui. Kiek pavažiavęs sustojo ir apie įvykį informavo pareigÅ«nus. Automobilis priklauso jo sugyventinei, įsigytas lizingo bÅ«du. K. D. iÅ¡daužė galinio lango stiklÄ 160 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės priekinių durelių stiklÄ - 107 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės galinių durelių stiklÄ 107 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės galinių durelių stikliukÄ , stikliukas įdėtas.

Langų stiklus pirko japoniškų automobilių dalių parduotuvėje. Šiuo metu pirkimo kvitų neturi, gali paimti. Apgadinta kairės pusės durelių apdailos detalė (stiklo rėmo plastmasės tarp stiklų) 30 eurų vertės, sutvarkyta. Sudaužytas dešinės pusės galinis kombinuotas žibintas 147 eurų vertės nesutvarkytas. Meistras sakė, kad turi būti keičiamas visas žibintas. Įlenkimai kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo šonuose, tarp langų, virš bako dangtelio, prie dešinio galinio žibinto nesutvarkyti.

Iki įvykio automobilis buvo sulankstytas, į automobilio Å¡onÄ , į deÅ¡inės pusės galinę arkÄ buvo įvažiavusi kita maÅ¡ina. Tas apgadinimas padarytas seniai ir nesutvarkytas. Daugiau kitų automobilio apgadinimų nebuvo. Automobilis Toyota Corolla Verso, pagamintas 2006 m. Å iuo automobiliu naudojasi jis. Nežino, kokia padaryta turtinė žala dėl automobilio sugadinimų. Draudimo atstovas ir meistras nurodė 1 581 eurų sumÄ . Automobilis nėra pilnai suremontuotas ir Å¡iuo metu neeksploatuojamas.

Civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ K. D. 500 eurų neturtinę žalÄ . JÄ sudaro K. D. provokacijos, grasinimai, gÄ sdinimai. Dėl patirtų fizinių sužalojimų juto skausmÄ . IeÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko pilnai. Liudytojas E. B. dėl jo automobilio apgadinimo neteisingai nurodė aplinkybes. Buvo toks įvykis, apie kurį jis kalba, bet ne taip buvo kaip jis nurodė. Jis važiuodamas kliudė stulpelį, nubraukė deÅ¡inės pusės galines dureles ir deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ , priekinis sparnas nebuvo sugadintas.

Iki Å¡io įvykio Å¡ie automobilio apgadinimai nebuvo sutvarkyti. Kitas automobilis nebuvo atsitrenkęs į jo automobilį, jis pats buvo įvažiavęs į griovį. Teismui nurodė neteisingas aplinkybes, teigdamas, kad kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį. Ankstesnių automobilio apgadinimų į žalos atlyginimÄ neįtraukė. Å iuo metu automobilis važiuojantis, dalis įlenkimų sutvarkyta, sugadinimai padaryti teleskopine lazda nesutvarkyti. Atliktas automobilio smulkus kėbulo remontas: sutvarkytos priekinės vairuotojo durelės, pakeistas galinis stiklas, įlenkta skarda iÅ¡tiesinta, pakeistas trÅ«kęs priekinis bamperis, pakeistas galinis deÅ¡inės pusės žibintas, galinis stiklas su dangčiu.

Už remonto darbus sumokėjo 600 eurų. Priekinių durelių stiklas neįdėtas. Stiklų jis japoniÅ¡kų prekių parduotuvėje nepirko, nepirko nei vienos detalės, gal meistras pirko. Apgadinta kairės pusės apdailos detalė 30 eurų vertės dar nesutvarkyta. Kiek kainuos padaryti iÅ¡kapojimai meistras negali pasakyti. IÅ¡kapojimai padaryti prie langų, prie bako dangtelio, nubraukti dažai. Meistras nurodė automobilio remonto kainÄ 1 581 eurų, iÅ¡ jų 600 eurų sumokėjo. Jam įvažiavus į griovį bamperis nebuvo apgadintas.

Ar bamperis buvo suskaldytas įvykio metu, negali pasakyti. PrieÅ¡ dienÄ iki įvykio bamperis buvo sveikas. Negali kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas bamperis. Ä® 600 eurų sumÄ paties bamperio kaina neįeina, pakeitimo darbai atrodo įskaičiuoti. Remonto darbus atliko, kad praeiti techninę apžiÅ«rÄ . Automobilį remontavo A. V.. 2023 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. paaiÅ¡kino, kad prie apžiÅ«ros protokolo pateiktose nuotraukose Nr. 4, 5 ir 8 užfiksuoti automobilio sugadinimai padaryti jo paties.

Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuota K. D. įvykio metu apgadinta apdailos detalė. Kairės pusės priekinių durelių ir kairės pusės galinių durelių stiklai, kaltinime nurodyti 107 eurų vertės yra neiÅ¡daužti, o įskelti. Ä®skelti stiklai dar nepakeisti. Automobilis techninę apžiÅ«rÄ praėjo, gali dalyvauti eisme. Kaltinamojo K. D. padaryti automobilio apgadinimai kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo Å¡onuose, tarp langų, virÅ¡ bako dangtelio, prie deÅ¡inio žibinto, automobilio apžiÅ«ros metu nėra užfiksuoti.

Šie sugadinimai dienos metu gerai matosi. Automobilio papildomai apžiūrai nepateikė dėl finansinių aplinkybių, be to nežinojo, kad taip galima padaryti. Manė, kad automobilį policijos pareigūnai aikštelėje nufotografuos. Anksčiau jis buvo nuteistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo brolio K. D. atžvilgiu.

Liudytoja A. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. D. ir R. D. sÅ«nÅ«s. Su K. D. nebendrauja nuo rugsėjo mėnesio. Su R. D. santykiai geri. Apie įvykio aplinkybes nežino. Ä®vykio dienÄ pas jÄ buvo sÅ«nus R.. Paskambinusi K. dukra pasakė, kad į jos namus laužiasi K., J. ir E.. R. buvo iÅ¡gėręs alaus, paprašė kaimyno draugo pavairuoti automobilį ir jie iÅ¡vyko pas K. dukrÄ . Po kurio laiko pas jÄ Ä¯ namus atėjo K. su ilga teleskopine lazda ir pradėjo grasinti K., sakė atiduoti skolÄ . Lazda iÅ¡sitraukianti, mostelėjus iÅ¡Å¡oko. IÅ¡eidamas lazdÄ iÅ¡sinešė. Lazda juodos ir sidabrinės spalvos, metalinė. Matėsi akivaizdžiai, kad K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po įvykio R. pasakojo, kad bėgo nuo kaltinamųjų, kad K. D. iÅ¡daužė automobilio langus. Ji matė automobilio apgadinimus, buvo apgadinimas prie durelių iÅ¡ keleivio deÅ¡inės pusės, įlenktos galinės durelės. R. D. vairuojant žiemos metu buvo užmetę ir jis į stulpelį įvažiavo. Kitų sugadinimų nebuvo, tik įlenkimas prie vienų durelių. K. yra konfliktiÅ¡kas, problematiÅ¡kas, bėdų ieÅ¡kantis žmogus.

Ekspertas G. A. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl nustatytų sužalojimų R. D., tvirtina. N. R. D. nustatyta nubrozdinimai kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruva su nubrozdinimu krÅ«tinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje Å¡launyje. Atmesti, kad sužalojimai padaryti lazda negali. Kraujosruva, kraujagyslės plyÅ¡imas neturi ypatingos formos, nėra aiÅ¡ku, kokiu daiktu padaryti, todėl neatmeta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir rankos kumščiu ir lazda. Kraujosruva kairėje Å¡launyje yra geležinkelio formos, todėl atmeta, kad ji padaryta ranka ir tvirtina, kad padaryta lazda.

Liudytoja G. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. D. gyvena su jos mama. Mama pasakojo, kad K. D. apgadino R. maÅ¡inÄ , sakė, kad prieÅ¡ jÄ Å¡oko su beisbolo lazda. Ji kitÄ dienÄ matė apgadintÄ automobilį, buvo lazda iÅ¡daužyti langai, kėbulas lyg apgadintas. Iki įvykio automobilis nebuvo sugadintas.

Liudytoja K. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji yra R. D. sugyventinė. 2021 m. birželio viduryje su R. D. buvo kaime pas R. mamÄ . Paskambinusi dukra G. R. pasakė, kad atvykę kaltinamieji laužia buto duris. Tada R. pasiėmęs kaimynÄ kaip vairuotojÄ , vyko į butÄ pas G.. Per tÄ laikÄ K. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur gyvena jų mama. Atvykęs K. iÅ¡gÄ sdino jÄ ir jos dukrÄ , įbėgęs užsimojo lazda. Lazda buvo iÅ¡sitraukianti, metalinė. Konfliktas tęsėsi apie 10 minučių. Atbėgo kaimynas I., K. su juo apsižodžiavo. Kitų asmenų nematė, kokiu automobiliu K. D. buvo atvykęs, nežino. Apie įvykį žino iÅ¡ R. D. pasakojimo. R. D. sakė, kad jį užpuolė ir sumušė K. D.. Sakė, kad jam trenkė lazda. Matė R. D. prakirstÄ ranka, Å¡onÄ . Kiek kartų trenkė nesakė. K. D. turbÅ«t buvo pavartojęs narkotikų, matėsi iÅ¡ jo veido, iÅ¡siplėtusių vyzdžių. Automobilio Toyota Corolla langai buvo iÅ¡daužyti, durelės sulankstytos. Buvo iÅ¡daužtas galinis langas, Å¡oniniai stikliukai prie langų, įlenktos atrodo deÅ¡inės pusės durelėse. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Automobilis nėra pilnai suremontuotas. R. D. automobilį tvarkė pas meistrÄ Jonavoje, už automobilio remontÄ sumokėta apie 1 500 eurų. Mokėjo R. iÅ¡ jų bendrų pinigų. Gal automobilio remontas ir daugiau kainavo, todėl nurodyta ieÅ¡kinyje didesnė suma. K. D. nuvykęs pas jos dukrÄ G. turėjo kastetÄ , nes pareigÅ«nai nustatė, kad G. buto durys buvo daužytos kastetu.

Liudytojas I. J., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis V. K. jo draugas. Su A. D. yra kaimynai, gyvena 15-20 metrų atstumu. IÅ¡girdo, kad D. kieme kilo triukÅ¡mas. KaimyniÅ¡kai nuėjo paklausti ar reikia pagalbos. Pamatė K. D.. K. turėjo teleskopinę lazdÄ , jÄ trankė į žemę, norėdamas sustumti. Pagalbos nereikėjo, susitvarkė K. mama, kuri davė K. per veidÄ ir K. išėjo. R. D. atbėgęs pas jį prašė pavairuoti automobilį. Sutiko vairuoti V. K.. Po gero pusvalandžio paskambinęs V. K. pasakė, kad jį sumušė R. brolis su dviem draugais. R. mama nuvykusi parvežė V. K. pas jį į namus. Matė, kad V. K. buvo sužalotas į galvÄ , į Å¡onÄ .

Liudytojas E. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m., apie kovo - balandžio mėnesį važiuojant kartu su R. D., R. D. nuvažiavo nuo kelio, nulaužė kelio stulpelį ir įvažiavo į griovį. Su žmona iÅ¡stÅ«mė automobilį, tada R. D. antrÄ kartÄ Ä¯važiavo į kitÄ griovio pusę. Po Å¡io įvykio buvo apgadintos vairuotojo pusės durelės, sulankstytas automobilio priekinis sparnas. Sustojus prie jo namų R. D. pasakė: „sulanksčiau automobilio dureles“.

Liudytojas A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini) pagal individualiÄ veiklÄ . Remontavo R. D. automobilį Toyota Verso prieÅ¡ pusę metų. Atiduodamas automobilį klientui iÅ¡rašė sÄ skaitÄ . Automobilį remontavo gal tris dienas. Buvo iÅ¡daužtas automobilio galinis stiklas, greičiausiai reikėjo keisti visÄ dangtį su originaliu stiklu. Yra pigiau nupirkti visÄ dangtį, nei pakeisti galinį stiklÄ . Norint iÅ¡imti stiklÄ reikia jį iÅ¡pjauti, o jis tokios paslaugos neteikia. Detales perka iÅ¡ automobilių laužyno, ten neduoda sÄ skaitų. Skirtinguose laužynuose, skirtingos detalių kainos. KažkokiÄ detalę R. D. pats atvežė, kokiÄ konkrečiai nepamena. Už darbÄ keičiant bamperį, kokiÄ sumÄ paėmė nepamena, tai įtraukė į pateiktÄ 600 eurų sÄ skaitÄ . Klientas nurodė, kad automobilį baigs tvarkyti, kai turės pinigų. Nuo automobilio modelio labai priklauso remontas - bamperio pakeitimas gali kainuoti nuo 80 eurų iki 200 eurų.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nurodydama, jog yra kaltinamojo K. D. šeimos narys.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitė jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 81-84), jog 2021 m. birželio mėnesį, dienos neprisimena, K. D. paprašė nuvežti jį pas mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kaimÄ pasiimti savo daiktų. Vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo apie 22 val., kartu važiavo J. ir E.. Važiavo iÅ¡ karto į (duomenys neskelbtini), pas R. sugyventinės dukrÄ G., į JonavÄ užvažiavę nebuvo. (duomenys neskelbtini) sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. K. nuėjo, o jie liko laukti automobilyje. K. eidamas pas mamÄ jokių daiktų su savimi rankoje neturėjo. Ji niekada nematė pas K. jokios teleskopinės lazdos. Važiuodami link Jonavos sutiko prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį Toyota. K. D. pasakė, kad lygtai pravažiavo “ (duomenys neskelbtini)” - taip jis vadina savo brolį R.. Toyota automobilis apsisuko, pasivijo jos automobilį, aplenkė ir staiga sustojo užkirsdamas jai keliÄ . Spėjo sustabdyti ir susidÅ«rimo iÅ¡vengė. Tarp automobilių buvo apie 3-4 m. atstumas. IÅ¡ automobilio Toyota keleivio pusės iÅ¡lipo R. D.. Jo rankos buvo nuleistos, tačiau jis jas laikė lyg kažkÄ jose turėdamas. K. irgi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, rankose nieko neturėjo. Ji liko automobilyje. IÅ¡ Toyota automobilio iÅ¡lipo ir vairuotojas. Tuo metu iÅ¡ jos automobilio iÅ¡lipo J. su E.. Matė kaip vairuotojas nubėgo į laukus, į laukus nubėgo ir J. su E.. Ji pamatė, kad K. su R. susistumdė. Tiesioginių smÅ«gių nematė, todėl negali tiksliai pasakyti kas tarp jų tuo metu vyko. Nei jų, nei J. su E. pastoviai nestebėjo, dėmesį atkreipdavo tai į vienus, tai į kitus. Matė kaip K. ranka trenkė į automobilio Toyota žibintus, po to į Å¡oninį langelį ir jį iÅ¡daužė. Po įvykio jo rankos krumpliai buvo iÅ¡tinę. Matė kaip R. per keleivio pusę įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. K. grįžo į automobilį, į laukus nubėgęs nebuvo. Po kurio laiko atėjo J. su E.. TÄ dienÄ K. alkoholio nevartojo. Ar vartojo J. ir E., nežino.

Akistatos protokolu nustatyta, kad 2021 m. spalio 12 d. suvedus įtariamÄ jį K. D. į akistatÄ su V. K., pastarasis paaiÅ¡kino, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 22 val. R. D. automobiliu Toyota vežė jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į JonavÄ ir atgal. Kelyje (duomenys neskelbtini) prasilenkė su tamsios spalvos automobiliu. R. D. pasakė, kad automobilyje galimai važiuoja jo brolis K., liepė apsisukti ir pasivyti automobilį. Jis (V. K.) apsisuko, pasivijo nurodytÄ automobilį ir įjungdamas iÅ¡jungdamas ilgÄ sias Å¡viesas bandė atkreipti vairuotojo dėmesį į save, kurį laikÄ važiavo paskui, aplenkęs automobilį po truputį stabdė.

Automobiliai sustojo maždaug 3–5 m. atstumu vienas nuo kito. R. D. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jam pasakė ,,lipam“ ir nuėjo link tamsaus automobilio. Tuo metu nuo tamsaus automobilio deÅ¡inės pusės, ėjo du vyrai, vienas iÅ¡ jų K. D., kuris nuėjo link R. D.. KÄ jie darė nematė, nes tuo metu kitas vyras artinosi prie jo. Jis nuo vyro bėgo į laukus. Bėgant matė kaip jį vijosi vienas vyras. Staiga iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ . Tokių garsų atrodo buvo du. Jis (V. K.) bėgdamas parkrito, ir vyras kumščiais bei kojomis sudavė jam smÅ«gius į galvÄ , kÅ«nÄ , kojas.

Dar prieÅ¡ nukrentant pamatė, kad automobilis Toyota iÅ¡važiuoja, ir kad link jo (V. K.) bėga vyras. Ar tai buvo K. D., nežino, nes buvo tamsu. Kai jam buvo suduodami smÅ«giai kumščiais ir kojomis, pajuto smÅ«gį, kaip suprato metaline lazda per kairę rankÄ , kuria dengė galvÄ . Lazdos nematė, tik jautė, kad smÅ«gis galėjo bÅ«ti suduotas lazda. Ä®tariamasis K. D. paaiÅ¡kino, kad automobilis Toyota aplenkė ir sustojo priekyje užkirsdamas keliÄ . Lėto stabdymo nebuvo, jo draugė stabdė greitai, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.

Tarp automobilių buvo apie 1-2 m. atstumas. IÅ¡ Toyota automobilio iÅ¡lipo R. D., rankose laikydamas plaktukÄ ir galimai peilį, ir ėjo link jo, nes iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir jis ėjo link R. D.. Susitiko prie automobilio Toyota galo. Ä®vyko konfliktas, po kurio R. nubėgo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis (K. D.) sudavė į automobilio galinį stiklÄ , stiklas dužo. Sudavė daugiau nei vienÄ kartÄ per automobilį. IÅ¡ R. D. automobilio buvo iÅ¡lipęs ir vairuotojas, kuris kažkur dingo.

Kai R. su savo automobiliu iÅ¡važiavo, jis (K. D.) grįžo į draugės automobilį. Metalinės lazdos jis neturėjo, į laukus paskui R. vairuotojÄ nebėgo, jam jokių smÅ«gių nesudavė. Kas sudavė smÅ«gius vairuotojui, nežino, nematė, nes kai pradėjo daužyti, spardyti maÅ¡inÄ , vairuotojo jau nebuvo (1 t., b. l. 78–81).

Akistatos protokolu nustatyta, kad 2021 m. spalio 12 d. suvedus į akistatÄ Ä¯tariamÄ jį K. D. su nukentėjusiuoju R. D., nukentėjusysis R. D. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, kad K. D. sudavė jam lazda per petį, į Å¡onÄ , krÅ«tinę, pataikė į rankos pirÅ¡tÄ . Jis K. D. nesudavė nei vieno smÅ«gio. K. su lazda iÅ¡daužė automobilio galinį stiklÄ , žibintÄ , kairės pusės maÅ¾Ä stiklÄ , Å¡oninį langelį. Ä®tariamasis K. D. taip pat patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus, paaiÅ¡kino, kad R. užsimojo su plaktuku ir bandė suduoti smÅ«gį, tačiau nesudavė, nes jis (K. D.) pasitraukė ir sudavė R. D. smÅ«gį kumščiu, kur pataikė nežino. Nei teleskopinės lazdos, nei kasteto ar ko nors panaÅ¡aus neturėjo. Gal R. buvo sudavęs dar vienÄ smÅ«gį kumščiu, nuo kurio jam iÅ¡ rankų iÅ¡krito lyg plaktukas. R. automobilį daužė kumščiu ir spardė (1 t., b. l. 168–173).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) Jonavos r. Atvira vietovė, ant kelio važiuojamosios dalies matyti stiklo šukės, juodos spalvos kepurė. Apžiūros metu paimta kepurė ir stiklo šukės (1 t., b. l. 40–45).

Daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2021 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) Jonavos r., rasta ir paimta kepurė. Po apžiÅ«ros kepurė pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inta įtariamajam J. B. (1 t., b. l. 46–50, 51).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, apžiūrėtas automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio galinis langas išdaužtas, dešinės pusės galinis žibintas sudaužytas, dešinėje pusėje sulankstytas galinis sparnas, galinės durelės ir nuplėšta durų rankenėlė, kairėje pusėje gale sulankstytas automobilio korpusas, įdaužtas langas, apgadintos galinės durelės, nuo priekinių durelių nubraukti dažai (1 t., b. l. 52–60).

Kelių transporto priemonės registracijos žurnalu pagal valstybinį numerį nustatyta, kad automobilio Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, valdytoja - K. Z. (1 t., b. l. 61).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėti (perklausyti) Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įraÅ¡ai. Pirmame įraÅ¡e užfiksuota, kad 2021 m. birželio 12 d. 22.51 val. R. D. praneÅ¡a apie tai, kad žmonės, kurie padarė nusikaltimÄ , bando pasiÅ¡alinti, judės link Kauno, o jis pats juos persekioja, bandys sulaikyti. Antrame įraÅ¡e užfiksuota, kad 22.56 val. R. D. praneÅ¡a apie tai, kad sutiko tuos nusikaltėlius, kurie sudaužė maÅ¡inÄ , jį sudaužė, asmenys ginkluoti, kad jį persekioja, o jis juda link Jonavos, prie griovio kažkur gali gulėti vairuotojas (2 t., b. l. 29–33).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėti policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamomis vaizdo kameromis daryti vaizdo įraÅ¡ai. Vaizdo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. K. policijos pareigÅ«nams sako, jog jis sėdo pavairuoti, važiavo iki Jonavos, nes ten kažkas duris spardė. Po to važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad maÅ¡ina važiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini), apsisukę pasivijo tÄ maÅ¡inÄ , sustabdė. R. pasakė „lipk, einam daužytis“. Jie pradėjo daužytis, „tas“ į maÅ¡inÄ , o trys pribėgo ir pradėjo jį (V. K.) daužyti. Vienas iÅ¡ jų buvo su pilku megztiniu (2 t., b. l. 39–42).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatyta, kad 2021 birželio 12 d. 23.09 val. R. D. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 130–131).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. nustatyta: kraujosruva su pažeidimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva kairės alkūnės srityje ir kairiame dilbyje, kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2021m. birželio 12 d.) ir aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97–98).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. D. nustatyta: nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2021 m. birželio 12 d.) ir aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 160–161).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (J. B. ir E. V. nusikalstama veika nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad J. B. ir E. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę. IÅ¡tyrus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamieji J. B. ir E. V., 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime, laukuose Å¡alia kelio (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, kumščiais sudavė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam V.

K. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ ir rankÄ , kuria jis dengėsi veidÄ , ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas – tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvÄ su pažeidimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruvÄ kairės alkÅ«nės srityje ir kairiame dilbyje, kraujosruvÄ nugaros kairėje, kraujosruvÄ kairio klubo srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

K. sveikatÄ . Kaltinamieji J. B. ir E. V. kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino. Apklausiamas įrodymų tyrimo teisme metu J. B. patvirtino, kad, jis prie automobilio sudavė V. K. ir nusivijo jį į laukus, kur pargriuvusiam nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, o pribėgęs E. V. taip pat sudavė V. K. smÅ«gius rankomis. Nors J. B. aiÅ¡kino, kad V. K. sumušė gindamas save, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis V.

K. jokiais savo veiksmais neskatino kaltinamųjų pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Nukentėjusysis nei prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų fizinio smurto nenaudojo ir jokios grėsmės jiems nekėlė. Kaip nurodė pats kaltinamasis J. B., bÅ«tent jis pats pirmas puolė prie V. K. vos tik Å¡iam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, nereaguodamas į nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis niekuo dėtas ir yra tik vairuotojas. Apklausiamas įrodymų tyrimo metu E. V. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, patvirtino, kad kartu su J.

B. nusivijo V. K. į laukus ir jam nugriuvus, sudavė 4-5 smÅ«gius kumščiu į pilvÄ . Pats nukentėjusysis V. K. apie sumuÅ¡imo aplinkybes paaiÅ¡kino, kad jis net minties neturėjo muÅ¡tis, nebuvo agresyviai nusiteikęs. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kai link jo bėgo J. B. su E. V., kartojo, kad jis tik vairuotojas, traukėsi nuo jų. Nukentėjusysis patvirtino, kad nugriuvus buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , į rankÄ , į Å¡onkaulius, buvo smÅ«giuojama ir rankomis ir kojomis. Vaikinas apsirengęs pilku megztiniu apsižergęs smÅ«giavo kumščiu į veidÄ kitas vaikinas sudavinėjo smÅ«gius ir rankomis, ir kojomis.

Pažymėtina, jog nukentėjusiojo V. K. parodymai esminėse detalėse buvo išsamūs ir nuoseklūs. Be kaltinamųjų J. B. ir E. V. prisipažinimo, nukentėjusiojo V. K. parodymų, kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir liudytojų I. J., A. D. parodymai, kita ankščiau minėta bylos rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, V. K. pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, medicinos specialistų išvada apie V.

K. sužalojimÄ ir padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. B. ir E. V. neteisėtai veikai atskleisti, jų kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas juos pripažįsta kaltais.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas muÅ¡dami nukentėjusį, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, kiek smÅ«gių ir į kurias konkrečias kÅ«no vietas nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų. Pagal veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , akivaizdu, kad abiejų kaltinamųjų tyčia buvo sutrikdyti nukentėjusiam sveikatÄ , bei neabejotinai apėmė atsiradusias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumÄ nustatyta, jog J. B. ir E. V. veikdami bendrai, ir siekdami to pačio rezultato, tyčia smurtiniais veiksmais padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (K. D. nusikalstama veika nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu)

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta BK 140 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertina kaip pavojingesnę.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas pareikÅ¡tas K. D. dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę. IÅ¡tyrus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis K. D., 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime, atviroje vietovėje, ant kelio važiuojamosios dalies, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – broliu R. D. metu, tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius nukentėjusiajam R. D. į kairę ausį, kairę rankÄ , kairįjį Å¡onÄ , krÅ«tinę – tokiais veiksmais padarė jam nubrozdinimus kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu krÅ«tinės kairėje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje, kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatÄ .

Kad kaltinamasis K. D. padarė, nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo K. D. parodymais, nukentėjusiojo R. D., liudytojų K. Z., A. D., I. J. parodymais, eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimais teisme, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiÅ«ros protokolais, akistatos protokolu, specialisto iÅ¡vada ir kitais dokumentais, kurie pagrindžia kaltinamojo K. D. neteisėtus veiksmus dėl nukentėjusiajam R. D. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis K. D. apklaustas teisiamajame posėdyje prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį ir nurodė, kad nukentėjusysis pirmas prieÅ¡ jį užsimojo plaktuku, tačiau smÅ«gio jam suduot nespėjo, iÅ¡vengęs nukentėjusiojo smÅ«gio į nukentėjusįjį paleido smÅ«gių serijÄ . Pripažino kumščiu sudavęs nukentėjusiajam 3-4 smÅ«gius į veidÄ , vienÄ smÅ«gį į rankÄ , smÅ«giuodamas į veido sritį galėjo pataikyti ir į ausį. Nežino, ar galėjo padaryti sužalojimus nugaros srityje.

Jie vienas kitam sudavinėjo smÅ«gius, sužalojimų R. D. jam nepadarė. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo ir veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nepripažino nukentėjusįjį sužalojęs lazda, aiÅ¡kino, kad lazda smÅ«gių nesudavinėjo, lazdos neturėjo. Kaltinamojo K. D. parodymai, kad jis smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavinėjo lazda ir kad lazdos iÅ¡ viso neturėjo, paneigti nukentėjusiojo R. D., liudytojų K. Z., A. D., I. J., eksperto G. A. C. parodymais teisiamojo posėdžio metu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybėmis.

Apklaustas nukentėjusysis R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad K. D. jam smÅ«gius sudavinėjo teleskopine lazda. Buvo suduoti 5-6 smÅ«giai į galvos sritį, kojÄ , į nugarÄ . Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes tokius jo parodymus patvirtino ir liudytoja K. Z., kuri teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant pas R. D. mamÄ , į namus įbėgo K. D., rankoje laikydamas metalinę iÅ¡sitraukiamÄ lazdÄ , bei nurodė, kad jos sugyventinis R.

D. grįžo sumuÅ¡tas ir jai sakė, kad K. D. jam trenkė lazda, liudytoja A. D., kuri parodė, kad į jos namus K. D. atsinešė ilgÄ teleskopinę lazdÄ , iÅ¡eidamas lazdÄ iÅ¡sinešė, liudytojas I. J., kuris paaiÅ¡kino, kad iÅ¡girdęs A. D. namuose triukÅ¡mÄ ir nuėjęs pažiÅ«rėti matė, kaip K. D. rankose laikė teleskopinę lazdÄ , kuriÄ trankė į žemę norėdamas sustumti. Nukentėjusiojo R. D., liudytojų K. Z., A. D., I. J. parodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, nėra nustatyta, kad jie apkalbėtų kaltinamÄ jį ir teismui nėra pagrindo jais netikėti.

Be to, kad nukentėjusiajam kraujosruva kairėje Å¡launyje buvo padaryta ne ranka, o lazda, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. A. C.. BÅ«tent visi Å¡ie anksčiau iÅ¡tirti parodymai sudaro loginę atkurtų įvykių grandinę, todėl laikytini teisingais, kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis įvykio dienÄ - 2021 m. birželio 12 d. apie 22.50 val., Jonavos r. (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo metalinę teleskopinę lazdÄ , kuria ir padarė sužalojimus R.

D..

Kaltinamasis K. D. nurodė, kad jis nukentėjusįjį sužalojo nuo jo gindamasis, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad bÅ«tinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to kėsinimasis turi bÅ«ti realus ir akivaizdus.

Teismas, spręsdamas buvo ar nebuvo bÅ«tinosios ginties situacija, įvertino byloje esančių įrodymų visetÄ ir atsižvelgė į tai, kad: nukentėjusiajam R. D. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai; nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, kuriame važiavo kaltinamasis K. D., nukentėjusysis pasiėmė santechninį raktÄ , o kaltinamasis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo rankoje laikydamas teleskopinę lazdÄ ; nukentėjusiajam užsimojus, kaltinamasis iÅ¡vengė smÅ«gio, iÅ¡mušė nukentėjusiajam iÅ¡ rankų santechninį raktÄ ir sudavė nukentėjusiajam ne vienÄ , o kelis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas su lazda, kai tuo tarpu nukentėjusysis įrankio (santechninio rakto), kuriuo bÅ«tų galėję sužaloti kaltinamÄ jį jau neturėjo; kaltinamojo teigimu tarp jų vyko muÅ¡tinės, tačiau jis sužalojimų nepatyrė, į policijÄ dėl įvykio nesikreipė, už nukentėjusįjį R. D. yra fiziÅ¡kai daug stipresnis. Tai, kad K. D. veiksmai buvo ne gynybos, o puolamieji – patvirtina ir tokia aplinkybė, kad sumušęs R. D. savo smurtinių veiksmų nenutraukė, o nukentėjusiajam bandant iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, daužė ir jo automobilį.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013). Taigi byloje nenustatyta, jog kaltinamajam K. D. grėsė pavojingas kėsinimasis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas laiko, kad K. D. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis. IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad K. D. prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į ausį, rankÄ ir kitas kÅ«no vietas metaline teleskopine lazda buvo abejingas kilsiantiems padariniams, veikė netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti už nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , K. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumÄ nustatyta, jog kaltinamasis tyčia smurtiniais veiksmais padarė artimam giminaičiui R. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

V. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (svetimo turto sugadinimas)

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. bÅ«tina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimÄ turtÄ . Nustatytas svetimo turto sunaikinimas reiÅ¡kia, kad turto vertė iki sunaikinimo virÅ¡ijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. D. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trenkdamas ranka iÅ¡daužė automobilio galinį stiklÄ ir porÄ kartų spirdamas koja galėjo sugadinti automobilio sparnÄ . Kitų kaltinime nurodytų automobilio sugadinimų nepadarė, sutinka atlyginti nukentėjusiajam už automobilio apgadinimÄ 160 eurų turtinę žalÄ . Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. D. aiÅ¡kino, kad kumščiu iÅ¡daužė tik galinį automobilio stiklÄ . Ä®vertinus kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis K. D. duodamas parodymus nebuvo nuoÅ¡irdus, parodymus davė selektyviai, savo veiksmus menkindamas ir tokiu bÅ«du norėdamas suÅ¡velninti savo padėtį ir iÅ¡vengti didesnio turtinės žalos atlyginimo, todėl jo parodymai vertinami tiek, kiek atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo R. D. parodymus dalyje dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, atkreipia dėmesį, jog jo parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s aiÅ¡kinant apie automobilio Toyota Corolla Verso remontÄ , bei Å¡io automobilio apgadinimÄ iki nagrinėjamo įvykio ir po jo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. D. nurodė, kad automobilis dar pilnai nesuremontuotas, tik įdėtas iÅ¡daužtas galinio lango stiklas, įdėti kairės pusės priekinių ir galinių durelių stiklai, įdėtas kairės pusės galinių durelių stikliukas, suremontuota kairės pusės durelių apdailos detalė, bei aiÅ¡kino, kad automobiliui stiklus pirko japoniÅ¡kų automobilių dalių parduotuvėje, kvitų neturi, bet gali juos paimti.

Tuo tarpu vėlesnių paaiÅ¡kinimų metu nukentėjusysis R. D. nurodė jau kitokias aplinkybes, aiÅ¡kindamas, kad kairės pusės priekinių durelių ir kairės pusės galinių durelių stiklai nepakeisti ir, kad Å¡ie stiklai neiÅ¡daužti, o tik pažeisti, bei nurodė, kad jis automobiliui stiklų japoniÅ¡kų automobilių dalių parduotuvėje nepirko ir, kad kairės pusės durelių apdailos detalė nesuremontuota. Nukentėjusysis toliau duodamas parodymus nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio buvo sulankstyta automobilio Toyota Corrolla Verso deÅ¡inė pusė, nes į galinę automobilio arkÄ buvo įvažiavusi kita maÅ¡ina.

Tačiau po liudytojo E. B. apklausos, į teisėjos klausimÄ , R. D. Å¡iÄ aplinkybę paneigė, nurodė, kad teismui sakė netiesÄ bei aiÅ¡kino, kad kita maÅ¡ina į jo automobilį nebuvo įvažiavusi, o jis pats, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stulpelį, ir apgadino deÅ¡inės pusės galines dureles, deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ . Aplinkybę, kad automobilis Toyota Corrolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dar iki nagrinėjamo įvykio, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B., kuris nurodė, kad apie 2021 m. kovo - balandžio mėnesį važiuojant su R.

D., pastarasis du kartus, kaire ir deÅ¡ine automobilio puse, nuvažiavo nuo kelio į griovį nulauždamas kelio stulpelį, po Å¡io įvykio buvo apgadintos automobilio vairuotojo pusės durelės, sulankstytas automobilio priekinis sparnas. Tačiau nepaisant nukentėjusiojo skirtingai pateikiamų automobilio iki nagrinėjamo įvykio sugadinimo aplinkybių bei iÅ¡daužtų kairės pusės priekinių ir galinių durelių stiklų pirkimo, ir keitimo aplinkybių, sudarančių teismui pagrindÄ pastarojo parodymus vertinti kritiÅ¡kai, vis tik liko nepaneigti nukentėjusiojo parodymai toje dalyje, kur jis nurodė, kad kaltinamasis K.

D. lazda iÅ¡daužė automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklÄ , kairės pusės galinių durelių lango stikliukÄ , apgadino kairės pusės apdailos detalę, deÅ¡inės pusės galinį kombinuotÄ Å¾ibintÄ , bei padarė įlenkimus kairės pusės abejose durelės, kėbulo Å¡onuose. Tokie nukentėjusiojo R. D. parodymai neprieÅ¡tarauja ir jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 52-60), bei policijos pareigÅ«no A. J. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotiems duomenims (1 t., b. l. 127), taip pat iÅ¡ dalies atitinka ir paties kaltinamojo K.

D. parodymus, kur jis nurodė, kad iÅ¡daužė galinį stiklÄ ir, kad koja spirdamas galėjo sulankstyti automobilio kėbulo dalį – sparnÄ , bei liudytojos A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie Å¡iai liudytojai atsisakius duoti parodymus prieÅ¡ savo sugyventinį K. D., teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti. Å i liudytoja nurodė, kad matė, kaip K. D. ranka trenkė į automobilio žibintÄ ir į Å¡oninį langelį, ir jį iÅ¡daužė. Teismas vertindamas liudytojos A.

B. parodymus pažymi, kad anksčiau iÅ¡tirtais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis konflikto su nukentėjusiuoju R. D. metu turėjo lazdÄ , kuria sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. D.. Be to, iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo priedų – fotolentelėje užfiksuotų nuotraukų Nr. 1, 2, 6, 7 matyti automobilio sugadinimai, kurie akivaizdu, negalėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant ranka, todėl teismo vertinimu, liudytoja A. B. teigdama, kad automobilio sugadinimus K. D. padarė ranka, turi suinteresuotumÄ padėti kaltinamajam ir vadovaujasi jos parodymų tik ta dalimi, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Kaltinamasis J. B., nukentėjusysis V. K. apklausti teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo dūžtančio stiklo garsÄ . Kaltinamasis E. V. parodė, kad matė, kaip K. D. iÅ¡daužė galinio lango stiklÄ . IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo ir jo priedo matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo apžiÅ«rėtas automobilis Toyota Corolla Verso, buvo nustatyti Å¡io automobilio sugadinimai: iÅ¡daužtas automobilio galinis langas, deÅ¡inės pusės galinis žibintas, kairėje pusėje gale sulankstytas automobilio korpusas, įdaužtas langas, apgadintos galinės durelės. Teismas pažymi, kad apžiÅ«ros protokole užfiksuoti automobilio sugadinimai: deÅ¡inėje pusėje sulankstytas galinis sparnas, galinės durelės, nuplėšta durų rankenėlė, nuo priekinių durelių nubraukti dažai, nukentėjusiojo R.

D. teigimu, padaryti ne kaltinamojo K. D. veiksmais, o jo paties.

Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus taip pat atkreipia dėmesį ir į nenuoseklius liudytojų K. Z. ir G. R. parodymus dalyje dėl automobilio apgadinimo. Å ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja ir paties nukentėjusiojo R. D. parodymams, bei raÅ¡ytiniems įrodymams – apžiÅ«ros protokole, tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotiems duomenims. Liudytoja K. Z., kuri yra nukentėjusiojo R. D. sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio matė iÅ¡daužytus automobilio Å¡oninius stikliukus prie langų, sulankstytas deÅ¡inės pusės dureles. Å i liudytoja taip pat nurodė, kad automobilis buvo remontuojamas pas meistrÄ Jonavoje, už automobilio remontÄ , jos ir R. D. bendromis lėšomis, R. D. meistrui sumokėjo 1 500 eurų, bei nurodė, kad iki įvykio jokių automobilio apgadinimų nebuvo, kai tuo tarpu nukentėjusysis R. D. nurodė, kad automobilis buvo remontuojamas Kaune pas meistrÄ A. V., ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus - sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad už automobilio remontÄ buvo sumokėta 600 eurų. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V., nurodydamas, kad remontavo R. D. automobilį Toyota Corolla Verso. Vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose liudytoja K. Z., atsakydama į teisėjos klausimus savo parodymus keitė, nurodė, kad vis dėlto buvo iki įvykio apgadintos automobilio deÅ¡inės pusės durelės. Liudytoja G. R. parodė, kad matė iÅ¡daužytus automobilio langus, kėbulo apgadinimus, bei tvirtino, kad automobilis iki įvykio apgadintas nebuvo, tačiau tokie jos parodymai paneigti nukentėjusiojo R. D. ir liudytojų E. B., A. D. parodymams, jog automobilis iki nagrinėjamo įvykio buvo apgadintas.

Teismas, sugretinęs liudytojų K. Z., G. R., A. D. viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiÅ¡kinimų kaitÄ dėl automobilio apgadinimų, pripažįsta, kad minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s ir pasižymėjo prieÅ¡taringais teiginiais, todėl teismas, spręsdamas Å¡ioje byloje automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimo klausimÄ , jais vadovaujasi tik toje dalyje, kurioje jie atitinka kitų byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ .

Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad Å¡iuo metu automobilis dar nėra pilnai suremontuotas, bei aiÅ¡kino, kad automobilio apžiÅ«ros protokole nėra pilnai užfiksuoti automobilio sugadinimai. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių ir teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kaip pvz. eksperto turto vertinimo ataskaitos, kurioje bÅ«tų užfiksuoti automobilio sugadinimai įvykio metu, automobilio remonto sÄ matos, kurioje bÅ«tų nurodyta keičiamų detalių, remonto iÅ¡laidų suma ir kt. (iÅ¡skyrus sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kurioje nurodyti atlikti automobilio remonto darbai ir jų kaina), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad visi nukentėjusiojo nurodyti automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, ir juos visus padarė kaltinamasis K. D..

Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į prieÅ¡taravimus, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti ir turi bÅ«ti traktuojami kaltinamojo naudai, kaltinime nurodyta nukentėjusiajam R. D. padaryta 1 341 Eur turtinė žala, tai žalai pagrįsti byloje nesant pagrįstų įrodymų, turtinė žala mažintina atsižvelgiant į byloje surinktus ir teismo anksčiau įvertintus įrodymus. Taigi, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, bei atsižvelgiant į nenuoseklius nukentėjusiojo R.

D. parodymus, nurodant automobilio sugadinimus įvykio metu, kur jis nurodė daugiau (tame tarpe ir apgadinimus, padarytus iki nagrinėjamo įvykio), automobilio apgadinimų, nei padarė kaltinamasis K. D., taip pat atsižvelgiant į automobilio apgadinimus, užfiksuotus policijos pareigÅ«nų iÅ¡ karto po įvykio jo apžiÅ«ros metu, taip pat ir į sÄ skaitoje faktÅ«roje užfiksuotus automobilio Toyota Corolla Verso atliktus remonto darbus, t. y. atliktÄ smulkų kėbulo remontÄ , lempos keitimÄ , galinio dangčio keitimÄ , Å¡oninio stiklo keitimÄ , už kuriuos nukentėjusysis R.

D. sumokėjo 600 Eur (5 t. b. l. 146), ir įvertinus aplinkybę, kad automobilio bamperis nebuvo sugadintas kaltinamojo K. D. veiksmais, (liudytojo A. V., atlikusio automobilio remonto darbus, teigimu Å¡ios detalės pakeitimo darbai įtraukti į bendrÄ 600 Eur sumÄ , bamperio keitimo kaina – 90 Eur, (6 t., b. l. 47)), ir į tai, jog nesant byloje jokių įrodymų dėl automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklo 107 eurų vertės, dėl kairės pusės galinių durelių stiklo 107 eurų vertės neva padarytų sugadinimų (įbrėžimų), bei įrodymų, dėl neva padarytų įlenkimų tarp langų, virÅ¡ bako dangtelio ir prie deÅ¡inio galinio žibinto, ir kad jie padaryti kaltinamojo K.

D. veiksmais, Å¡ie kaltinime nurodyti automobilio sugadinimai iÅ¡ kaltinimo Å¡alintini. IÅ¡ į bylÄ pateiktos sÄ skaitos- faktÅ«ros matyti, kad už automobilio remontÄ nukentėjusysis sumokėjo 600 Eur sumÄ . Kadangi automobilio bamperis buvo apgadintas ne kaltinamojo K. D. veiksmais, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala mažintina 90 eurų suma. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis K. D. lazda iÅ¡daužė galinio lango stiklÄ 160 eurų vertės, kairės pusės galinių durelių stikliukÄ 40 eurų vertės, apgadino kairės pusės durelių apdailos detalę 30 eurų vertės, deÅ¡inės pusės galinį kombinuotÄ Å¾ibintÄ 147 eurų vertės, padarė įlenkimus kairės pusės abejose durelėse, kėbulo Å¡onuose, - bendros 133 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R.

D. 510 Eur turtinę žalÄ . Å ie kaltinimo patikslinimai nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir nekeičia faktinių esminių baudžiamosios bylos aplinkybių.

Kaltinamasis atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus suprato jų pavojingÄ pobÅ«dį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius ir jų norėjo. Byloje esanti sÄ skaita – faktÅ«ra patvirtina, kad minėtais kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytoji turtinė žala siekia 510 eurų.

Atsižvelgiant į raÅ¡ytiniu įrodymu pagrįstÄ turtinės žalos dydį, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

VI. Bausmės skyrimas

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų ir aptartų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad bÅ«tent nukentėjusysis R. D., bÅ«damas neblaivus (5 t., b. l. 131), savo tyčiniais veiksmais iÅ¡provokavo muÅ¡tynes, kurių metu buvo sužalotas jis pats ir nukentėjusysis V. K.. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nukentėjusysis R. D. liepė nukentėjusiajam V. K. persekioti automobilį, kuriuo važiavo kaltinamasis K. D., pasivijus, nurodė automobilį sustabdyti. IÅ¡ apžiÅ«ros protokole užfiksuotų garso įrašų matyti, kad sustojus automobiliui, nukentėjusysis R. D., automobilio vairuotojui - nukentėjusiajam V. K. pasakė “lipk, einam daužytis” (2 t., b. l. 39-41). Å iÄ aplinkybę nukentėjusysis V. K. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis R. D. iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio mėgino kažkÄ pagriebti, paties nukentėjusiojo teigimu, pasiėmė santechninį raktÄ , juo užsimojo ir bandė suduoti smÅ«gį K. D., tačiau nepataikius raktas iÅ¡slydo, ir tuo metu kaltinamasis lazda jam sudavė smÅ«gius. Kaip nurodė tiek kaltinamasis K. D. tiek ir nukentėjusysis R. D., tarp jų santykiai yra labai įtempti, jie nebendrauja, nukentėjusysis R. D. anksčiau buvo nuteistas už brolio K. D. sveikatos sutrikdymÄ . Todėl nukentėjusysis R. D. galėjo ir turėjo numatyti, kad sustabdęs automobilį, kuriuo važiavo kaltinamasis K. D. ir eidamas link jo su santechniniu raktu rankoje, sukels neigiamÄ kaltinamojo K. D. reakcijÄ ir taip paskatins pastarojo nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Ä®vertinęs Å¡iuos veiksmus ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo R. D. elgesys. Tuo pačiu Å¡is rizikingas nukentėjusiojo R. D. elgesys yra pripažintinas kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas skirdamas J. B. bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika baigta, į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę vienÄ lengvinančiÄ ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį. J. B. neteistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ 2022 m. sausio 12 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 446 straipsnio 4 dalį (3 t., b. l. 129-141), pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88, 146), verčiasi individualia veikla (6 t., b. l. 52), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus, sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . KaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina laisvės apribojimo trukmė ne didesnė, nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis - 1 metai be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skiriant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus.

Teismas skirdamas E. V. bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika baigta, į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę vienÄ lengvinančiÄ ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį. E. V. teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ 2022 m. sausio 19 d. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (4 t., b. l. 47-54), pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88; 4 t., b. l. 59), dirba (6 t. b. l. 63-65), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus, sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . KaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina laisvės apribojimo trukmė didesnė, nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis - 1 metai 4 mėnesiai be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skiriant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus.

Liteko duomenimis nustatyta, kad E. V. atžvilgiu buvo priimti 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamieji įsakymai, kuriais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 2023 m. sausio 19 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų Å¡velnesnių laisvės apribojimo bausmių dalį (po 3 mėnesius), ir paskiriant E. V. galutinę subendrintÄ 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, skiriant Å¡iuos įpareigojimus ir draudimus: pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimÄ - visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Parinkdamas bendrinimo bÅ«dÄ ir pridėtinÄ bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobÅ«dį, priežastis, pavojingumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytina laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus ir jais įskaitytus laikotarpius.

Teismas skirdamas K. D. bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos, į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę vienÄ lengvinančiÄ ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį. K. D. teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ 2022 m. vasario 7 d. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (3 t., b. l. 59-68), pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88-89, nedirba (6 t. b. l. 56-58), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevedęs, vienas augina nepilnametę dukrÄ , gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kuriai 2021 m. liepos 7 d.

Kauno apylinkės tesimo sprendimu laikinai apribojus nepilnametės motinos valdžiÄ nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu K. D. (5 t., b. l. 147-150). K. D. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę negu laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinant iÅ¡ dalies ir nukentėjusiojo rizikingÄ elgesį, iÅ¡provokavusį konfliktÄ , nors tai ir nepateisina kaltinamojo poelgio, tačiau Å¡i aplinkybė Å¡velnina kaltinamojo atsakomybę bei mažina veikos pavojingumo laipsnį.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , K. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, K. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, bausmės trukmę nustatant mažesnę, nei bausmės vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytÄ veikÄ , sankcijoje – 8 mėnesiai, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis - 4 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės. Parinkdamas bendrinimo bÅ«dÄ ir pridėtinÄ bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobÅ«dį, priežastis, pavojingumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , mano, kad paskirtosios bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti jos vykdymÄ K. D. atidedant. K. D. paskirta bausmė už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymÄ nevirÅ¡ija 4 metų, todėl egzistuoja viena iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų. K. D. teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , vienas augina mažametį vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, K.

D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų terminui. Teismo vertinimu, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė K. D., kuri užtikrins tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamÄ Ä¯takÄ ne tik paties kaltinamojo K. D. socialiniams ryÅ¡iams – jis netektų galimybės dirbti, negalėtų iÅ¡laikyti savo mažamečio vaiko, o tai pakenktų ne tik mažamečio vaiko interesams, bet ir nukentėjusiojo, kuris prarastų realiÄ galimybę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ .

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir skyrus teismo įpareigojimus, K. D., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamÄ nuteistojo resocializacijÄ , kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimų pobÅ«dį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laikÄ bÅ«ti prižiÅ«rimas Probacijos tarnybos pareigÅ«nų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme.

Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu K. D. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sÄ lygų laikymÄ si. Atidedant bausmės vykdymÄ skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K.

D. įpareigotinas:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) tęsti darbÄ , o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

4) auklėti ir prižiÅ«rėti savo mažametę dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ .

Liteko duomenimis nustatyta, kad K. D. atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendis, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bendrintina su 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Parinkdamas bendrinimo bÅ«dÄ ir pridėtinÄ bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobÅ«dį, priežastis, pavojingumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes.

VI. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85-87). Teisiamojo posėdžio metu V. K. atsisakė dalies - 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t. b. l. 180). PraÅ¡o solidariai iÅ¡ kaltinamųjų J. B. ir E. V. priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad jis buvo sužalotas kaltinamųjų tyčiniais neteisėtais veiksmais. Jam buvo suduoti smÅ«giai į galvos, veido sritį, kojÄ , Å¡onÄ , klubÄ , nugaros sritį, kairę rankÄ . Tokiu bÅ«du buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikatÄ . Dėl padarytų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmÄ . Dėl kraujosruvų buvo nepatogu pasirodyti vieÅ¡ose vietose, negalėjo bendrauti su pažįstamais, draugais. Jis nepažįstamų asmenų buvo stipriai sužalotas be jokios priežasties, nesant jo jokios kaltės. Dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti.

Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos pagal bylos medžiagÄ , nukentėjusiojo parodymus, medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , nustatytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad V. K. dėl jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis kurį laikÄ negalėjo dirbti, jautė skausmÄ , nerimÄ dėl savo bÅ«klės, jautėsi pažemintas ir įskaudintas. Todėl akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis patyrė iÅ¡gyvenimus, susijusius su neigiamomis emocijomis, stresu, fiziniais nepatogumais, savivertės sumenkinimu. Å ios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Kaltinamieji J. B. ir E. V. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis kreipėsi į medikus, turėjo vartoti jam skirtus vaistus. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, dvasinį skausmÄ , fizinius nepatogumus dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Å ios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Teismas spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimÄ atsižvelgia ir į tai, jog padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamieji dirba, gauna pajamas. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumÄ , veiksmų pobÅ«dį, kaltinamųjų kaltės laipsnį ir formÄ , bei į tai, kad nukentėjusysis kaltinamųjų atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bėgo nuo kaltinamųjų, pastarieji jį vijosi, o jam nugriuvus, sudavinėjo smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, į teismų praktikÄ bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017), ir sprendžia, kad V. K. reikalavimas solidariai priteisti 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų yra visiÅ¡kai pagrįstas, nėra per didelis, ir atitinkantis teismų praktikÄ , todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas priima nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje dėl 700 Eur ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukia (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 59,28 eurų civilinį ieÅ¡kinį ir prašė jį priteisti solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. (1 t., b. l. 102-103). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. K. buvo sužalotas tyčiniais, nusikalstamais kaltinamųjų J. B. ir E. V. veiksmais, todėl už žalÄ , patirtÄ apmokant nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, atsakingi kalti asmenys - J. B. ir E. V.. Civilinio ieÅ¡kinio dydis įrodytas civilinio ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamųjų J. B. ir E. V. turtinei žalai atlyginti solidariai priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 59,28 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 510,83 Eur ieÅ¡kinį dėl nedarbingumo iÅ¡mokų (1 t., b. l. 111-116). Savo ieÅ¡kinį civilinis ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad V. K. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbingu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir už šį laikotarpį Vilniaus skyrius V. K. priskaičiavo 510,83 Eur ligos paÅ¡alpÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas. IeÅ¡kinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieÅ¡kinio pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamųjų J. B. ir E. V. kaltės įrodymus, laikytina, kad ieÅ¡kinys įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. 510,83 Eur ligos paÅ¡alpÄ .

Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ K. D. 1 581 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas advokato iÅ¡laidas 490 Eurų (1 t., b. l. 151-153, 5 t., b. l. 102-106, b. l. 144-145). Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad jis buvo sužalotas kaltinamojo K. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais. Turtinę žalÄ sudaro automobilio apgadinimui, kuriuos padarė K. D.. Automobilio remonto kaina yra 1 581 Eur. Neturtinę žalÄ sudaro jo patirti iÅ¡gyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinė depresija. Dėl K. D. neteisėtų veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, turėjo koreguoti savo darbo grafikÄ . Dėl sugadinto automobilio turėjo nepatogumų, reikėjo važinėti tarpmiestiniais autobusais, taikytis prie jų marÅ¡rutų. Patyrė iÅ¡gyvenimus dėl darbo ir dėl sveikatos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ nukentėjusiojo R. D. pateiktos sÄ skaitos –faktÅ«ros Nr. 4 matyti, kad 2021 m. birželio 1 d. už automobilio remontÄ , t. y. atliktÄ smulkų kėbulo remontÄ , lempos keitimÄ , galinio dangčio keitimÄ (liudytojo A. V. paaiÅ¡kinimu, galinis dangtis įdėtas su galiniu automobilio stiklu), Å¡oninio stiklo (nukentėjusiojo teigimu, t. y. kairės pusės galinių durelių stikliukas) keitimÄ , nukentėjusysis R. D. sumokėjo 600 Eur (5 t. b. l. 146). Nors nukentėjusysis R. D. nurodė, kad Å¡iuo metu automobilis dar nėra pilnai suremontuotas, bei aiÅ¡kino, kad automobilio apžiÅ«ros protokole nėra pilnai užfiksuoti automobilio sugadinimai, tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusysis teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad visi nukentėjusiojo nurodyti automobilio apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu.

Pagal civilinio ieÅ¡kinio įrodinėjimo taisykles padarytos žalos faktÄ ir žalos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas, pateikdamas neginčytinus įrodymus, o ne savo prielaidas. Tad nukentėjusiojo R. D. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyti reikalingi atlikti automobilio remonto darbai ir jų kainos yra hipotetiniai, nepagristi dokumentais, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo visi nurodyti automobilio sugadinimai buvo padaryti kaltinamojo K. D. veiksmais ir, kad automobilio Toyota Corolla Verso remonto sÄ naudos yra bÅ«tent tokios, kokios nurodytos paties nukentėjusiojo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo R. D. automobilis buvo apgadintas dar iki įvykio ir jį apgadino pats nukentėjusysis. Kadangi liudytojo A. V. teigimu, į 600 Eur sumÄ buvo įskaičiuotas ir automobilio bamperio sugadinimas, dėl kurio sugadinimo K. D. nėra kaltas, bamperio pakeitimas kainavo 90 Eur (6 t., b. l. 47), todėl sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodyta 600 Eur suma už automobilio remontÄ mažintina 90 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog automobilio Toyota Corolla Verso remonto darbai pagrįsti pateiktais dokumentais – sÄ skaita – faktÅ«ra, civilinis ieÅ¡kinys toje dalyje įrodytas, todėl remiantis CK 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo K.

D. nukentėjusiajam R. D. 510 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

IeÅ¡kiniu atlygintinos žalos dydžio nustatymui esminės reikÅ¡mės turi ir paties nukentėjusiojo veiksmų, suponavusių žalos atsiradimÄ , vertinimas. Pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas tada, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai. Å is principas leidžia neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nesÄ Å¾iningai – teisių. IÅ¡ Å¡io principo kyla vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – nukentėjusiojo asmens kaltė. VisiÅ¡kai logiÅ¡ka ir teisinga, kad asmuo, kuris tyčia padidina sau žalÄ arba provokuojančiu ar neatsargiu elgesiu prisideda prie žalos jam padarymo, gali pretenduoti tik į mažesnę nei įprasta teismų praktikoje pinigų sumÄ ar jos apskritai negauti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan., teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo K. D. panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis R. D. jautė fizinį skausmÄ . Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, stresÄ . Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastÄ â€“ padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs nubrozdinimais kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruva su nubrozdinimu krÅ«tinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimais kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje Å¡launyje, kaltės rūšį (nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ priteisiant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, įprastai priteisiama nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinė byla Nr. 2K-408/2015 ir kt.), taip pat į paties nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam bÅ«tų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam bÅ«tų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiÅ¡kumas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis po sveikatos sutrikdymo į medikus nesikreipė. Kaltinamasis niekur nedirba, augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ . Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiojo R. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jam 200 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

VII. Dėl advokatų ir proceso išlaidų

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. K. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas P. L.. Tai patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (1 t., b. l. 90) ir advokato orderis (1 t., b. l. 91).

IÅ¡ 2023 m. vasario 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (6 t., b. l. 1) matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam V. K. buvo patirta 446,60 Eur iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į nedidelę iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ , į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog advokato praÅ¡ymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo ikiteisminiame tyrime ir teisme metu valstybės turėtos iÅ¡laidos – 446,60 Eur – nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų J. B. ir E. V. lygiomis dalimis, iÅ¡ kiekvieno po 223,30 Eur.

Nukentėjusiojo R. D. atstovas prašė teismo iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo R. D. turėtas iÅ¡laidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylÄ pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, pagrindžiančias, jog atstovavimo iÅ¡laidas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sudaro 490 eurų (5 t., b. l. 102-106, b. l. 144-145). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas rengė procesinį dokumentÄ (civilinį ieÅ¡kinį), atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, konstatuotina, kad praÅ¡oma priteisti 490 Eur suma yra pagrįsta, už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui nėra neproporcingai didelis, atitinka darbo ir laiko sÄ naudas bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam iÅ¡ K. D. priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos – 490 eurų.

Å iame baudžiamajame procese kaltinamajam K. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 3 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, paskirta advokatė N. G. teikti antrinę teisinę pagalbÄ (5 t., b. l. 46-47). Kaltinamojo K. D. gynėja advokatė N. G. pateikė mokėjimo nurodymÄ Nr. 60, pagrindžiantį, jog patirtos 11,13 Eur iÅ¡laidos už dokumentų baudžiamojoje byloje kopijas ( 5 t., b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistas nuo proceso iÅ¡laidų, 11,13 Eur už dokumentų baudžiamojoje byloje kopijas iÅ¡ kaltinamojo K. D. nepriteistinos.

VIII. Dėl laikino nuosavybė teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinių ieÅ¡kinių byloje atlyginimÄ , prokurorės V. Ž. 2022 m. kovo 2 d. buvo laikinai apribota į kaltinamojo J. B. pinigines lėšas 2070,11 Eur sumai, E. V. - 2070,11 Eur sumai ir K. D. -2161 Eur sumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ kaltinamųjų J. B. ir E. V. iÅ¡ viso nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams priteista solidariai po 1 370,11 Eur žalos atlyginimo, iÅ¡ K. D. priteista 710 Eur, todėl mažintinas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas į J. B. pinigines lėšas iki 1370,11 Eur sumos, leidžiant J. B. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais, nevirÅ¡ijant 600 Eur per mėnesį į E. V. pinigines lėšas iki 1370,11 Eur sumos, leidžiant E. V. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais nevirÅ¡ijant 400 Eur per mėnesį, į K. D. pinigines lėšas iki 710 Eur sumos, leidžiant K. D. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais nevirÅ¡ijant 560 Eur per mėnesį.

IX. Kiti klausimai

J. B. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

E. V. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

K. D. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės (prie 2021m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos; DVD laikmena su vaizdo įrašu prie 2021 m. liepos 16 d. apžiūros protokolo, DVD laikmena su garso įrašais iš BPC prie 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolų, DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš Body kamerų prie 2021m. spalio 21 d. apžiūros protokolo, DVD laikmena su telefono skambučių išklotinėmis prie 2021m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skirti įpareigojimus ir draudimÄ : neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalÄ nukentėjusiajam V. K., bausmės atlikimo metu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ( alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skirti įpareigojimus ir draudimÄ : toliau tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalÄ nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimÄ - visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių ir paskirti E. V. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų ir 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, skiriant Å¡iuos įpareigojimus ir draudimÄ : toliau tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalÄ nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimÄ - visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų). Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktas bausmes, ar jų dalį, pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų ir 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų baudžiamuosius įsakymus ir jais įskaitytus laikotarpius.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirti K. D. subendrintÄ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės 11(vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti K. D. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, K. D. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) įsidarbinti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

4) auklėti ir prižiÅ«rėti savo mažametę dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 59,28 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 28 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. 510,83 Eur (penkis Å¡imtus deÅ¡imt eurų 83 ct) nukentėjusiojo V. K. ligos paÅ¡alpos iÅ¡laidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui).

Nukentėjusiojo V. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti solidariai iÅ¡ J. B. ir E. V. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) V. K. neturtinei žalai atlyginti. BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl V. K. 700 Eur civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo nutraukti.

Priteisti iÅ¡ J. B. ir E. V. valstybei lygiomis dalimis 446,60 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 60 ct), iÅ¡ kiekvieno po 223,30 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 30 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Nukentėjusiojo R. D. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti R. D. iÅ¡ K. D. 510 Eur (penkis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) turtinės ir 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam R. D. iš K. D. 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti iš K. D. 11,13 Eur proceso išlaidų.

Iki priteistų civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡ko įvykdymo palikti galioti prokurorės 2022 m. kovo 2 d,. nutarimais taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , mažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ : į J. B. pinigines lėšas iki 1 370,11 Eur sumos, leidžiant J. B. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais nevirÅ¡ijant 600 Eur per mėnesį, į E. V. pinigines lėšas iki 1 370,11 Eur sumos, leidžiant E. V. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais nevirÅ¡ijant 400 Eur per mėnesį, į K. D. pinigines lėšas iki 710 Eur sumos, leidžiant K. D. disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais nevirÅ¡ijant 560 Eur per mėnesį.

J. B. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

E. V. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

K. D. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo Å¡ukes nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; DVD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u prie 2021 m. liepos 16 d. apžiÅ«ros protokolo, DVD laikmenÄ su garso įraÅ¡ais iÅ¡ BPC prie 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiÅ«ros protokolų, DVD laikmenÄ su vaizdo ir garso įraÅ¡ais iÅ¡ Body kamerų prie 2021m. spalio 21 d. apžiÅ«ros protokolo, DVD laikmenÄ su telefono skambučių iÅ¡klotinėmis prie 2021m. gruodžio 22 d. apžiÅ«ros protokolo, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie paskirto laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė