2017-11-07 Nr. AB-20147-3-61-3-04870-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1455-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) – 5 000 Eur, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) – 135 000 Eur, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) – 40 000 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., 17 val., iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., 8.23 val., buvo laikomas Vilniaus AVPK areštinės (toliau – ir areštinė) kameroje Nr. 3, kurios plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Šioje kameroje langas buvo aptrauktas plėvele, neatsidarė, vėdinimas buvo nepakankamas, dėl to trūko oro. Dirbtinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, natūralios dienos šviesos nebuvo. Kameroje nebuvo įrengti elektros lizdai. Ant kameros sienų, lubų, grindų veisėsi grybeliai. Tualetas nuo bendro kameros ploto buvo atitvertas tik sienele, dėl to nebuvo užtikrinamas privatumas, juo vienu metu naudojosi keturi asmenys. Nebuvo karšto vandens, dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę. Areštinėje nebuvo patalpų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Nebuvo atliktas patalpų remontas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose trūko vietos, o 2015 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas visiškai nebuvo išvestas pasivaikščioti. Teigė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo atvežtas iš Ispanijos, tačiau jam nebuvo leista pasinaudoti dušu, pasiimti asmeninius daiktus, nebuvo apžiūrėtas medikų. Areštinėje buvo draudžiama turėti šiltas antklodes, televizorius, radijo imtuvus, elektros prietaisus. Areštinės pastato konstrukcijose buvo asbesto.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. vasario 4 d. buvo laikomas Alytaus PN patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, jose teko per mažai ploto. Žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) infekuoti asmenys buvo laikomi kartu su sveikais asmenimis. Valgykloje buvo antisanitarinės sąlygos. Alytaus PN pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių – rakinamos gyvenamosios patalpos. Patalpos (sekcijos) buvo avarinės būklės, ant sienų veisėsi grybeliai, grindys buvo supuvusios, baldai seni. Nebuvo patalpų nerūkantiems. Prausyklose nebuvo karšto vandens. Gyvenamųjų patalpų remontai buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis. Teigė, kad Alytaus PN buvo uždarytas į kameros tipo patalpas, dėl to sutriko jo sveikata, regėjimas, teko gerti vaistus nuo depresijos. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą. Kalinimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymas su sugyventine (sutuoktine). Alytaus PN nebuvo užtikrintas jo saugumas ir nesuteikta medicininė pagalba, kai 2014 m. vasario 4 d. jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. vasario 4 d. jis buvo konvojuojamas senu, tam nepritaikytu transportu, jame trūko vietos, nebuvo įrengti saugos diržai, jam tekdavo stovėti. Taip pat minėtose transporto priemonėse nebuvo įrengtos šildymo sistemos, ventiliacijos, trūko oro, nebuvo langų, tinkamo apšvietimo. Konvojaus pareigūnai 2014 m. vasario 4 d. iš Alytaus PN jį perėmė sumuštą, jam nesuteikė medicininės pagalbos, apie sumušimą neinformavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, į kurį jis buvo atvežtas minėtų pareigūnų. Pareiškėjas teigė, kad nežmoniškos kalinimo ir konvojavimo sąlygos sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, pablogino sveikatą, todėl prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

5. Vilniaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Vilniaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., 17 val., iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., 8.23 val., 22,5 kv. m ploto kameroje kartu su 3 asmenimis. Areštinės kamerų sanitarinių mazgų bei langų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Paskirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į rūkančių asmenų pageidavimą būti vienoje kameroje su rūkančiais. Pareiškėjas jo laikymo Vilniaus AVPK areštinėje metu skundų dėl kalinimo sąlygų neteikė. Areštinėje laikomi asmenys vedami į dušą praustis po šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę, kaip nustatyta higienos normose. Pareiškėjui buvo suteikiama teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliuose vietos užtekdavo. Areštinės kamerose nėra įrengta elektros instaliacija elektros prietaisų naudojimui, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokių turėjo ir be jų negalėjo būti sulaikymo laikotarpiu. Pabrėžė, kad areštinė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų, kurių išvadose teigiama, kad jos būklė iš esmės tinkama laikyti sulaikytus ar suimtus asmenis. Pažymėjo, kad dėl itin trumpo laikymo Vilniaus AVPK areštinėje laiko pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai buvo vienkartinio pobūdžio.

7. Alytaus PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Alytaus PN prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas skirtingo ploto miegamuosiuose bendrabučio tipo kambariuose, baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, kad nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali nelydimi pareigūno laisvai judėti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje, o jie gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami. Pataisos namų teritorijoje įrengtos sporto aikštelės. Nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, lankytis koplyčioje, užsiimti kita veikla. Alytaus PN vykdoma trylika socialinės reabilitacijos programų, kuriose nuteistieji gali dalyvauti, todėl santykinai tenkantį mažą patalpų plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Miegamuosiuose rūkyti draudžiama ir nerūkoma. Duomenys apie tai, kad nuteistasis serga ŽIV yra konfidencialūs, o teisės aktai nenumato draudimo laikyti ŽIV infekuotus asmenis su sveikais asmenimis. Alytaus PN higienos normų pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, jis nepagrindė bei neįrodė visų civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų.

9. Viešojo saugumo tarnyba, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Viešojo saugumo tarnyba teigė, kad konvojuojamų asmenų pervežimo dokumentai saugomi trejus metus, todėl neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą iki 2012 m. spalio 5 d. Prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą dėl veiksmų, atliktų iki 2012 m. spalio 5 d.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 30 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., 17 val., iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., 08.23 val., buvo laikomas suimtas kartu su kitais 3 asmenimis Vilniaus AVPK areštinės kameroje, kurios plotas yra 22,5 kv. m, dėl to kiekvienam suimtajam teko po 5,63 kv. m kameros ploto. Teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis abejoti, todėl pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tekusio ploto Vilniaus AVPK areštinės kameroje vertino kaip nepagrįstus. Įvertinęs bylos duomenis, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistos jo teisės dėl nurodytų aplinkybių (t. y. dėl netinkamo langų įrengimo kameroje; dėl nepakankamo vėdinimo ir apšvietimo kameroje; dėl to, kad areštinėje nebuvo įrengta patalpų nerūkantiems ar norintiems mesti rūkyti; dėl kameroje buvusios per didelės drėgmės ir besiveisusio grybelio; dėl kameroje neatlikto remonto; dėl kameroje neįrengtų elektros lizdų; dėl draudimo turėti elektros prietaisus; dėl netiekiamo karšto vandens; dėl pažeistos teisės naudotis dušu; dėl draudimo turėti šiltas antklodes; dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. atvežus jį iš Ispanijos, jam nebuvo leista pasinaudoti dušu, pasiimti asmeninius daiktus, nebuvo apžiūrėtas medikų; dėl asbesto areštinės pastato konstrukcijose) yra nepagrįsti. Tačiau teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą areštinėje jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Taip pat teismas pripažino, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė vieną valandą pasivaikščioti areštinės kiemelyje.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Pareiškėjo reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. spalio 5 d., atlyginimo teismas pritaikė ieškinio senatį ir skundo dalį šiuo pagrindu atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 151 parą buvo laikomas patalpose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tačiau teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimus dėl to, kad jis buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant higienos normų reikalavimus, t. y. ši aplinkybė byloje nenustatyta. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl to, kad Alytaus PN pastato konstrukcijose yra asbesto, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, remontai atliekami nuteistųjų lėšomis. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl jo laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis. Teismas taip nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimų dėl kitų jo nurodytų aplinkybių (t. y. dėl prausyklose netiekiamo karšto vandens; dėl netinkamai įgyvendinamos jo teisės pasivaikščioti gryname ore; dėl neįrengtų patalpų nerūkantiems; dėl draudimo turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus kalinimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu). Kadangi atsakovo atstovas informacijos, susijusios su 2014 m. vasario 4 d. įvykiu, kuomet prieš pareiškėją buvo panaudotas smurtas, nepateikė, todėl skunde išdėstytus pareiškėjo teiginius, jog Alytaus PN jam nebuvo užtikrintas saugumas ir nesuteikta būtina medicininė pagalba, teismas vertino kaip pagrįstus. Dėl to teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. vasario 4 d. buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygos. Teismas pareiškėjo reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl netinkamo Viešojo saugumo tarnybos vykdyto jo konvojavimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. spalio 5 d., atlyginimo pritaikė ieškinio senatį ir skundo dalį šiuo pagrindu atmetė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas likusiu laikotarpiu buvo konvojuojamas tinkamomis sąlygomis.

15. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti senaties terminą.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad į teismą ankščiau negalėjo kreiptis dėl to, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriose išaiškinta, kokios kalinimo sąlygos yra tinkamos, nėra išversti į lietuvių kalbą. Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpio, kurį jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, trukmę – iš tiesų tas laikotarpis buvo daug ilgesnis, nes teismas turėjo laikytis pozicijos, jog minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, negali būti mažesnis nei 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Taip pat teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas.

18. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad jis buvo netinkamai supažindintas su savo turimomis teisėmis Alytaus PN. Pabrėžia, kad Alytaus PN pateikti duomenys dėl kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičiaus yra neteisingi. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus vienoje kameroje jam dažnai tekdavo valgyti ne prie stalo, o ant gulto. Taip pat kamerose sklisdavo smarvė. Pareiškėjas savo drabužius turėjo plauti kameros praustuvėje. Kamerose vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Išplauti drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti. Dėl atidaryto lango, norint pravėdinti kameras, būdavo šalta. Pareiškėjas kameras tvarkydavo iš savo lėšų, taip pat jas plaudavo savo turimomis priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, kiekvienas perkėlimas į kamerą iš bendrabučio tipo patalpų jam sukėlė ne tik psichologinį stresą, bet ir fizinius skausmus. Dėl nugaros skausmo pareiškėjas negalėjo net pernešti savo asmeninių daiktų iki paskirtos kameros, tačiau pareigūnai į jo sveikatos sutrikimus nekreipdavo jokio dėmesio, versdavo nešti daiktus, grasindami susidorojimu ir nuobaudų paskyrimu dėl nurodymų nevykdymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad kamerose prie stalo buvo labai nepatogu sėdėti. Dėl asbesto, esančio Alytaus PN pastato konstrukcijose, pareiškėjas pergyveno, bijojo, kad dėl to gali pablogėti jo sveikata. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN kamerų tipo patalpose (baudos izoliatoriuje) buvo pakenkta jo sveikatai. Pabrėžia, kad jo teisės į tinkamas kalinimo ir konvojavimo sąlygas pažeidimas yra šiurkštus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl nagrinėjamoje byloje senaties terminas negali būti taikomas.

19. Alytaus PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

20. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino pateiktų duomenų. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas atlyginti jam žalą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi įrodyti konkretų žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus.

21. Pareiškėjas atsiliepimu prašo Alytaus PN, atstovaujančių atsakovui Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad byloje yra pakankamai duomenų jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą pagrįsti.

22. Alytaus PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Alytaus PN nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pažymi, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, kad, nustatant asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą pataisos įstaigose, neįskaičiuotinas baldų užimamas plotas.

24. Vilniaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Vilniaus AVPK nuomone, Alytaus PN apeliacinis skundas yra pagrįstas. Pažymi, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

26. Viešojo saugumo tarnyba, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad Viešojo saugumo tarnyba neteisėtų veiksmų nepadarė, ir tuo pagrindu pareiškėjo skundo dalis atmesta, palikti nepakeistą.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Viešojo saugumo tarnyba neturi nuomonės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo ir konvojavimo sąlygų.

30. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

31. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2015 m. spalio 5 d. (I t., b. l. 94), nors nurodė, kad Alytaus PN netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netinkamomis sąlygomis konvojuojamas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 iki 2014 m. vasario 4 d. Taigi pareiškėjas padavė skundą, kurio reikalavimų daliai pasibaigė Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Alytaus PN ir Viešojo saugumo tarnyba prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

33. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

34. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. To nepaneigia ir pareiškėjo argumentas, kad Alytaus PN jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis. Be to, Alytaus PN pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš laisvės atėmimo įstaigos administracijos. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pareiškėjo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nėra išversti į lietuvių kalbą, negalėjo objektyviai sukliudyti jam kreiptis į teismą dėl kalinimo ir konvojavimo sąlygų neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje.

35. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimų atlyginti neturtinę žalą ieškinio senaties terminas pasibaigė ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Alytaus PN ir konvojavimą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Taigi nagrinėjamai bylai dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimu Alytaus PN ir jo konvojavimu, aktualus laikotarpis nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2014 m. vasario 4 d.

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d., 17 val., iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., 08.23 val. buvo laikomas tinkamomis kameros ploto sąlygomis, t. y. pareiškėjui teko 5,63 kv. m kameros ploto, dėl to nebuvo pažeistas Lietuvos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas tinkamomis sąlygomis.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą areštinėje jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė vieną valandą pasivaikščioti areštinės kiemelyje.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo laikymo sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje ir konvojavimo Viešojo saugumo tarnybos transportu paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo laikymu areštinėje ir jo konvojavimu, detaliai įvertino bylos duomenis bei aiškiai ir argumentuotai sprendime išdėstė savo išvadas pagrindžiančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų dėl šių aplinkybių nebekartoja ir detaliau dėl to nepasisako.

39. Nustatęs, kad Vilniaus AVPK areštinėje tris dienas pareiškėjui naudojantis kameros tualetu buvo pažeista jo teisė į privatumą, taip pat vieną dieną buvo pažeista jo teisė valandą pasivaikščioti gryname ore (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismas pareiškėjui už šiuos patirtus nepatogumus priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas dydis yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams areštinėje, t. y. neturtinei žalai, kompensuoti,

40. Nors ginčui aktualus pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpis yra nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui tekusį patalpų plotą pataisos namuose, vadovavosi Alytaus PN pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 7 d. Todėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjui tekusio patalpų ploto Alytaus PN negalima vertinti kaip teisingų. Byloje nėra konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek pareiškėjui teko patalpų ploto Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėdamas aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio patalpų ploto Alytaus PN pirmosios instancijos teismas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimų tinkamai nesilaikė.

42. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių dėl pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygų, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteistas 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui D. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteista 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė