2016-06-14 Nr. BB-2569-1-14-1-02081-2012-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-241-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02081-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartie.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu:

M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokslą.

M. R. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis.

V. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. D., M. R. ir V. K. solidariai priteista 442,45 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. iš M. D., M. R. ir V. K. solidariai priteista 195,65 Eur turtinei žalai, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 448,91 Eur proceso išlaidų, iš viso 3644,56 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. apeliaciniai skundai atmesti; nukentėjusiajam D. P. iš nuteistųjų M. D., V. K. ir M. R. priteista po 66,70 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. D., M. R. ir V. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą.

Nuskalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2012 m. spalio 25 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – prie įėjimo į klubą „Universiteto Pub“, esančiame Vilniuje, Dominikonų g. 9, M. R. spyrė nukentėjusiajam D. P. į dešinę koją, dėl to šis suklupo, M. D. smogė D. P. į nosį, dėl to šis parado orientaciją, po to M. D., M. R. ir V. K. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam D. P. dešinės blauzdos šoninio kulkšnelio lūžimą, dešinės plaštakos V delnikaulio distalinės metafizės lūžimą, nosies kaulų atvirą lūžimą, muštines žaizdeles nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kairio antakio išoriniame krašte, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, vidiniame krašte, už kairės ausies, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. gynėja advokatė I. Maksimova prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė skundžia teismų sprendimus dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų padarymo. Kasatorės teigimu, byloje buvo netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies normos, nes teismai nenustatė visų nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, objektyviųjų požymių, t. y. nusikaltimo padarymo vietos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Abiejų instancijų teismai taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse, reikalavimus, nes neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, suteikė išskirtinę reikšmę nukentėjusiojo ir jo draugų parodymams, nepaisant jų prieštaringumo ir nenuoseklumo, ignoravo nuteistųjų nuoseklius ir išsamius parodymus ir objektyvių duomenų – įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo įrašo – pagrindu nustatytas aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, o tai sukliudė objektyviai nustatyti visus veikos objektyviuosius požymius ir lėmė klaidingas teismų išvadas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kasatorė nurodo, kad Vilniaus miesto 3-iojo VPK OVP pranešimas iš ligoninės registracijos, Vilniaus miesto greitosios pagalbos ligoninės paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuoti duomenys ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo gydytojo A. Z. parodymai patvirtina, kad 2012 m. spalio 25 d. D. P. dėl jo sumušimo kreipėsi į Vilniaus universitetinę ligoninę ir nurodė, jog buvo sumuštas nepažįstamo asmens prie baro „Hesburger“, Vilniuje, Vokiečių g., tačiau pateikdamas 2012 m. spalio 26 d. pareiškimą D.

P. nurodė, kad buvo sumuštas prie klubo „Universiteto Pub“, adresu: Dominikonų g. 9, Vilnius. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būtent prie baro „Universiteto Pub“, padarė remdamasis nukentėjusiojo ir jo draugų teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į vieną svarbiausių tiesioginių įrodymų, galinčių pašalinti byloje esančius prieštaravimus, t. y. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos reikšmingos bylos aplinkybės. Kasatorės nuomone, duomenų apie galimą nukentėjusiojo sumušimą prie baro „Hesburger“ nesurinkimas neleido objektyviai nustatyti ne tik nusikaltimo padarymo vietos, bet ir kito labai reikšmingo požymio – veikos ir padarinių priežastinio ryšio.

Teismai padarė vienareikšmišką išvadą, kad visi specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo kūno sužalojimai, įvertinti kaip nesunkūs, yra nuteistųjų veikos pasekmė, tačiau tokia išvada prieštarauja iš vaizdo įrašo nustatytam ir teismų konstatuotam faktui, jog nukentėjusysis D. P. iš baro išėjo kruvinu veidu, nors, kaip nustatė teismai, klubo viduje tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų vyko tik žodinis konfliktas. Vaizdo įrašu nustatytas faktas, jog nukentėjusiojo D. P. veidas buvo kruvinas jo išėjimo iš baro metu, yra pakankamas paneigti kategorišką teismų išvadą apie priežastinį nuteistųjų veikos ir atsiradusių padarinių ryšį.

Kasatorė daro išvadą, kad, nepaneigus fakto, jog D. P. konfliktavo ar susimušė prie kito baro ir buvo sužalotas, negalima objektyviai nustatyti reikšmingų objektyviųjų veikos požymių, iš jų – ir dėl nuteistųjų veikos sukeltų padarinių sunkumo, kuris turi lemiamą reikšmę veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnį. Kasatorė pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja tai, jog kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (lot. in dubio pro reo).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Meška atsiliepimu į nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. gynėjos advokatės I. Maksimovos kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad gynybos iškelta versija, jog nukentėjusysis D. P. buvo sumuštas kitų asmenų ir kitoje vietoje, prieštarauja bylos įrodymams, todėl teismai pagrįstai ją atmetė. Teismai pagrįstai nustatė, kad 2012 m. spalio 25 d., apie 3.30 val., naktiniame klube „Universiteto Pub“, tarp M. D., V. K., M. R. ir nukentėjusiojo D. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio naktinio klubo apsaugos darbuotojai juos išprašė į lauką. Šias aplinkybes nurodė tiek nuteistieji, tiek nukentėjusysis ir liudytojai. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad išėjęs į lauką pamatė nuteistuosius ir žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto prieš jį panaudojimą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojų parodymai. Liudytojas Ž. J. parodė matęs, kaip kieme M. D., V. K. ir M. R. mušė D. P., o bandydamas juos išskirti pats buvo sumuštas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. K. ir M. R. muša Ž. J. Liudytojas R. Š. parodė, kad išėjęs iš klubo pamatė Ž. J., gulintį ant žemės, sumuštas D. P. stovėjo šalia, o juos mušę vaikinai nubėgo Vokiečių g. Be to, liudytojai V. P. ir D. C. nurodė matę, kad į naktinį klubą nukentėjusysis D. P. sugrįžo šlubuodamas, sumuštu veidu, jam iš nosies bėgo kraujas. Abiejų instancijų teismai vertino byloje surinktų įrodymų visetą, šiuos įrodymus tarpusavyje gretino ir nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus duomenis atmetė. Apeliacinės instancijos pagrįstai nurodė, kad, nors vaizdo įraše neužfiksuota, kaip mušamas nukentėjusysis, tačiau iš įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokolų matyti, jog vaizdo kamera nukreipta tik į įėjimą į naktinį klubą ir fiksuoja ribotą matymo lauką, ir remdamasis šiomis aplinkybėmis pripažino vaizdo įrašą neinformatyviu. Ginčydama vaizdo įrašo, kaip įrodymo, reikšmę, kasatorė ignoruoja šias teismo išvadas, kasaciniame skunde atkartoja nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus analogiškus argumentus dėl šio įrodymo ir nepateikia jokių papildomų paaiškinimų, kodėl reikėtų nesutikti su apeliacinės instancijos teismo pateiktu vertinimu.

Nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. gynėjos advokatės I. Maksimovos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu nustatytos nukentėjusiojo D. P. sumušimo aplinkybės. Kasatorė iškelia versiją, kad nukentėjusįjį sumušė ne nuteistieji M. D., M. R. ir V. K., bet kažkokie kiti asmenys, teigia, kad tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir kaltinamųjų veiksmų nėra priežastinio ryšio, o abejonės nebuvo vertinamos kaltinamųjų naudai.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras faktines aplinkybes pripažino įrodytomis ar neįrodytomis, nepažeisdami BPK nustatytų taisyklių, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė ar kitaip įvertino įrodymus, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys ir pan.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priimti procesiniai sprendimai logiški ir motyvuoti. Teismų išvados dėl faktinių aplinkybių ir nuteistųjų kaltumo nagrinėjamoje byloje padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: nukentėjusiojo D. P., liudytojų Ž. J., R. Š., V. P., Ž. C. parodymus, akistatos protokolus, specialisto išvadą ir eksperto paaiškinimus, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip V. K. ir M. R. muša kartu su nukentėjusiuoju buvusį Ž. J. Kaltinamųjų versija, kad nukentėjusysis D. P. buvo sužalotas kitų asmenų ir kitoje vietoje, teismų patikrinta ir atmesta logiškais bei aiškiais argumentais.

Kasaciniame skunde kaip ypatinga kaltinimui prieštaraujanti aplinkybė pabrėžiama tai, kad ligoninėje apžiūros metu nukentėjusysis nurodė kitą jo sumušimo vietą („Hesburger“, Vokiečių g.). Kita vertus, šis prieštaravimas teismų kruopščiai ištirtas ir logiškai paaiškintas. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, jog šis, nebūdamas vilnietis, suklydo dėl adreso, bet turėjo galvoje būtent vietą prie klubo „Universiteto Pub“. Be to, jau kitą dieną po sumušimo nukentėjusysis kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų prie klubo „Universiteto Pub“, Dominikonų g., ir vėliau visada nurodydavo būtent šį adresą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl tokio teismų vertinimo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl proceso pažeidimų neišsamiai išnagrinėjus apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir netinkamai motyvavus savo išvadas (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys) neatitinka bylos medžiagos ir yra deklaratyvūs. Visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo ir aptarė, savo išvadas tinkamai motyvavo.

Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų M. D., M. R. ir V. K. gynėjos advokatės Irenos Maksimovos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Olegas Fedosiukas