8cb854ff-e7a7-4a5c-b74f-dce792181c84 · Vilniaus apygardos teismas

                        Civilinė byla Nr. 2A-1372-520/2011                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. lapkričio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams A.

K., advokatui A. T.,suinteresuoto asmens atstovams P. S., advokatui S. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. K. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto atnaujintoje civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos V. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims AukÅ¡taitijos nacionaliniam parkui, Labanoro regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pagal suinteresuoto asmens R.

S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja V. K. 2008-06-25 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad žemės sklypas yra Labanoro regioniniame parke. Bendraujant su vietiniais gyventojais paaiÅ¡kėjo, jog Å¡iame žemės sklype buvo gyvenama sodyba su kitais priklausiniais. Atlikus apžiÅ«rÄ vietoje buvo rasti ir užfiksuoti iÅ¡likę gyvenamojo namo, Å«kinio pastato pamatų fragmentai, kurie nuosavybės teise priklausė J. D., gyvenusiam Å¡iame žemės sklype, matininkės sudarytame plane užfiksuota, kad pamatų liekanos yra jos (pareiÅ¡kėjos) nuosavybės teise valdomame sklype.

Kadangi sklypas yra regioniniame parke, kuriame draudžiama naujų pastatų statyba, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.), tai juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukurs jai turtinių teisių atsiradimÄ - leidimÄ statyti regioniniame parke.             Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. sprendimu (sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas 2008 m., tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad priimtas 2009 m.) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J.

D., susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti. Molėtų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens R. S. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, 2010 m. birželio 15 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje, suinteresuotu asmeniu įtraukė R. S.. PareiÅ¡kėja R. S. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė V.

K. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkinti, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), yra buvusi sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, kurių iÅ¡likę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, sodybos statinių atstatymo tikslu.

Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai buvo patenkintas V. K. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos valdomame 2,1907 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamoji sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Teismas tuomet buvo suklaidintas dėl buvusios sodybvietės savininkų ir ūkinio kiemo pastatų sudėties. Teismas sprendė, kad dviejų statinių pamatų liekanos, esančios jos žemės sklype, greičiausiai buvo K.

D. sodybvietės statiniai, kuriuos ji siekia atstatyti. Tai, kad pamatai yra būtent jos, o ne V. K. žemės sklype, akivaizdžiai įrodo kadastrinių matavimų planas, taip pat antstolio L. J. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad buvusi gyvenamoji sodyba yra priklausiusi J. D., kadangi kitoje Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog J. D. sodybvietė, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties, yra buvusi kitoje vietoje, t. y. nei jos, nei V.

K. žemės sklype. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymų matyti, kad B. D. įpėdiniai turėjo dvi sodybas: K. D. ir J. D. J. D. sodybos buvimo vieta nustatyta nurodytoje civilinėje byloje priimtu sprendimu (sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs), todėl tikėtina, jog esami statinių likučiai galėjo būti K. D. sodybvietės statinių pamatų liekanos. Nors ir trūksta duomenų, kad galima būtų tiksliai identifikuoti, kuriam iš buvusių savininkų priklausė sodybvietės pastatų pamatų likučiai, esantys jai priklausančiame žemės sklype, kurių buvimo faktas buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nepaneigia paties juridinio fakto esmės, kad toje vietoje buvo sodybvietė.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimÄ panaikino, pareiÅ¡kėjos V. K. pareiÅ¡kimÄ atmetė ir priėmė naujÄ sprendimÄ : tenkino pareiÅ¡kėjos R. S. pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai priklausančiame 1,900 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (dabar-(duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, kurių pamatų liekanos yra pažymėtos UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame plane, sodybos atstatymo tikslu.

Teismas nustatė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-09-20 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tenkinant G. S., gretimo žemės sklypo savininkės, pareiÅ¡kimÄ , buvo nustatyta, jog bÅ«tent jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymÄ Nr. 716 susidedanti iÅ¡ 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties, kad iÅ¡ sprendimo turinio ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-475-611/2006 medžiagos matyti, jog sprendime iÅ¡vardyti pastatai priklausė J.

D. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu nepagrįstai tenkintas V. K. pareiÅ¡kimas, nustatant juridinį faktÄ , kad ir jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, priklausiusi tam pačiam J. D. ir susidėjusi iÅ¡ tų pačių keturių statinių. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Vilniaus matininkas“ atlikto R. S. žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ , 2010-11-12 antstolio L. J. suraÅ¡ytÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su priedais, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent R.

S. žemės sklype yra iÅ¡likę dviejų pastatų pamatų liekanos. Teismas nurodė, kad liudytojai bei pateiktas archyvinis dokumentas patvirtina, jog 1935 m. duomenimis (duomenys neskelbtini) buvo trys broliai D.: K., A. ir J., kad prielaida, jog R. S. žemės sklype yra iÅ¡likę K. D. statinių liekanos, neprieÅ¡tarauja pateiktiems įrodymams. Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog I. K. nubraižytas V. K. žemės sklypo planas yra be koordinačių, neteisingai atspindi tų pamatų vietÄ ir yra klaidinantis, jog byloje esantys įrodymai patvirtina R.

S. reikalavimų pagrįstumÄ . Teismas pažymėjo, jog nustačius sodybos buvimo faktÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklype, patenkančiame į Labanoro regioninio parko teritorijÄ , jai tai sukels teisines pasekmes - galimybę atstatyti sodybÄ . Suinteresuotas asmuo V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos R. S. pareiÅ¡kimas bÅ«tų atmestas, paliktas galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20-732/2009.

Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė įstatymÄ . Jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,1907 ha ploto žemės sklypÄ , esantį BudriÅ¡kių k., Molėtų r., MindÅ«nų kadastrinėje vietovėje. Sklypo pietinė riba ribojasi su R. S. priklausančiu 1,9000 ha žemės plotu. Ji, sužinojusi, jog jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba su priklausiniais, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-01-14 sprendimu jos pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo sodyba, priklausiusi J.

D., susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis archyvo pažymose esančiais duomenimis, kartografine medžiaga, liudytojų parodymais, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjo sodybos, gyvenamojo namo buvimo vietÄ . Teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos įrodymais, įrodymai vertinti netinkamai, pažeidžiant CPK 176, 178, 185 str. reikalavimus, teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiÅ¡kino, ar R. S. žemės sklype esantys griuvėsiai yra statinių griuvėsiai.

Tik nustačius sodybos buvimo faktÄ , pareiÅ¡kėjas įgyja tam tikrÄ subjektinę teisę. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog UAB „Vilniaus matininkas“ atliktame R. S. žemės sklypo matavimo plane pažymėta buvusių dviejų pastatų vieta. Plane yra tik įraÅ¡ai „griuv“, tačiau nepasakyta, kad tai pastatų ar jų pamatų griuvėsiai. Antstolio L. J. suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog R. S. sklype yra iÅ¡likę dviejų pastatų pamatų liekanos.

Teismas neapklausė antstolio ir nesiaiÅ¡kino, kuo remiantis antstolis konstatavo, jog R. S. žemės sklype esantys akmenys yra buvusių pastatų liekanos. IÅ¡ prie protokolo pridėtų nuotraukų negalima daryti iÅ¡vados, jog nuotraukose esantys keli akmenys yra pastato pamatų liekanos. Pavieniai akmenys, nesuriÅ¡ti statybine medžiaga, negali bÅ«ti nekilnojamojo turto objektas. Kokių statinių griuvėsiai yra R. S. žemės sklype, teismas neatskleidė. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra statinio paskirties nustatymas, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draustiniuose draudžiama naujų pastatų statyba, iÅ¡skyrus statybÄ esamose ar buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ ir CK nuostatas pagrindinis sodybÄ apibÅ«dinantis daiktas yra gyvenamasis namas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad tuo atveju, kai nustatoma, jos pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiÅ¡kėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai, dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų, tai juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali bÅ«ti nustatomas.

Svarbu nustatyti ne tik statinių buvimo vietÄ , bet ir jų paskirtį, nes atskirų Å«kinių pastatų buvimo fakto nustatymas pareiÅ¡kėjos žemės sklypo ribose neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos sklype buvo iÅ¡likusi sodyba, pamatų buvimas įgytų reikÅ¡mę tik tuo atveju, jeigu jie bÅ«tų žemės sklype, kuriame yra buvęs gyvenamasis namas. Teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, neparemta byloje esančiais įrodymais.

Tai, jog J. D. priklausiusi sodyba buvo G. S. žemėje, nustatyta Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas, remdamasis archyviniais dokumentai, liudytojų parodymais pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) buvo trys broliai D. ir kaime buvo trys D. sodybos. Aplinkybę, kad jos žemės sklype buvo sodyba, patvirtino liudytojai, duomenys, esantys topografiniame žemėlapyje, sklypo geodezinių matavimų plane užneÅ¡ti statiniai, buvę 1952 m. žemėlapyje, teismui apžiÅ«rėjus gyvenamojo namo buvimo vietÄ .

PareiÅ¡kėja R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, siekiant nustatyti, kuriame iÅ¡ gretimų sklypų buvo sodyba. Skundžiamame teismo sprendime teismas pagrįstai nustatė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismas 2006-09-26 sprendime jau nustatė, jog J. D. sodybvietė, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties, yra buvusi kitoje vietoje, t. y. nei V.

K., nei jos žemės sklype. Teismas pagrįstai sprendė, kad tas pats faktas negalėjo bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei paliktas galioti. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo motyvų dalis, įrodinėjant pirminio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , remiantis tais pačiais archyviniais dokumentais neturi teisinės reikÅ¡mės. Apeliantė yra nenuosekli, įrodinėdama, kad pirminis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pačiu įrodinėdama, kad nėra nustatyta gyvenamojo namo (pagrindinio sodybos objekto) buvimo vieta.

Bylos nagrinėjimo metu nei vienas proceso dalyvis nepateikė prašymo apklausti antstolį. Antstolis faktines aplinkybes konstatuoja nustatytos formos dokumentais ir priemonėmis ir tai yra pripažįstama įrodymu. Teismas įvertino visus byloje surinkus įrodymus. Nustatyti, kam konkrečiai priklausė ir iš kokių statinių buvo sudaryta sodyba, šiuo metu sunku, nes trūksta objektyvių duomenų. Sodybvietės buvimo faktas buvo nustatytas ne vien pagal archyvinius duomenis, bet ir žemėlapiais ir kartografine medžiaga, kuriuose užfiksuoti duomenys atitiko teismo surinktiems kitiems faktiniams duomenims.

Pirminio bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo tiksliai parodyta nustatytų objektų buvimo vieta, todėl teismas nepagrįstai pripažino faktÄ dėl nustatytų objektų buvimo V. K. žemės sklype. Tai, kad teismo apžiÅ«rėti ir nustatyti pamatų likučiai yra jos žemės sklype, galima buvo įrodyti tik atnaujinus byloje procesÄ ir papildomai iÅ¡tyrus naujus įrodymus. TiksliÄ nustatytų objektų vietÄ patvirtina žemės sklypų kadastriniai matavimai. UAB „Vilniaus matininkai“ sudaryto ir jai priklausančio žemės sklypo plane matyti surastų objektų pažymėjimai.

V. K. remiasi I. K. įmonės sudarytu žemės sklypo geodezinių matavimų planu, kuriame parodyti trys pamatai, kurie buvo užneÅ¡ti naudojant 1952 m. rusiÅ¡kÄ Å¾emėlapį. PlanÄ atlikęs geodezininkas nepažymėjo natÅ«ra esančių objektų plane, bet pabandė žemėlapyje nustatytus koordinačių duomenis perkelti į geodezinį planÄ ir tai atliko netiksliai, kadangi tuo metu dar nebuvo nustatyti tikslÅ«s abiejų gretimų sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡siaiÅ¡kino visas aplinkybes ir įrodymus. Teismas, priimdamas 2009-01-14 sprendimÄ , buvo suklaidintas dėl buvusios sodybvietės savininkų ir Å«kinio kiemo pastatų sudėties. TeismÄ suklaidino V. K., pateikdama pažymas, kurių pagrindu Molėtų rajono apylinkės teismas jau 2006-09-20 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. D. sodyba buvo G. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant V.

K. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tiek jis, tiek Labanoro regioninio parko direkcija prieÅ¡taravo juridinio fakto nustatymui. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl netinkamai iÅ¡nagrinėjo byloje pareikÅ¡tus reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik iÅ¡imtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sÄ lygos, atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir šių faktų pobūdį, nurodomas aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai dėl šių juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėti reikalavimai dėl juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V.

K. ir suinteresuotam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs (duomenys neskelbtini)). Abu žemės sklypai yra Labanoro regioniniame parke, t. y. draustinio teritorijoje (saugomoje teritorijoje), kurioje pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draudžiama statyti statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose. Byloje pareiÅ¡kėja V. K., turėdama tikslÄ gauti leidimÄ statyti statinius žemės sklype, pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J.

D., susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-01-14 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomame 2,1907 ha žemės sklype buvo gyvenama sodyba, priklausiusi J. D., susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Teismas sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino tiek pareiÅ¡kėja, liudytojai Z.

D., P. C., kiti byloje esantys įrodymai. PareiÅ¡kėja buvo pateikusi Utenos apskrities archyvo pažymÄ Dėl J. D. Å«kinio kiemo pastatų (b. l. 14), I. K. įmonės sudarytÄ pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo planÄ (b. l. 15), planÄ , kuriame I. K. įmonė pažymėjo galimai buvusių pareiÅ¡kėjos žemės sklype pastatų vietÄ (b. l. 16), topografinio žemėlapio, iÅ¡leisto 1952 m. pagal 1950 m. aeronuotraukÄ , kopijÄ (b. l. 18). Byla buvo atnaujinta pagal suinteresuoto asmens V.

S. praÅ¡ymÄ , konstatuojant, kad R. S. turi interesÄ dalyvauti Å¡ios bylos nagrinėjime, nes ji teigia, kad sodybvietės pamatai iÅ¡ tikrųjų yra jai priklausančiame sklype, o ne V. K. priklausančiame sklype. Byla buvo atnaujinta, nurodant, kad 2009-01-14 teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus ir į jau įsiteisėjusį Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-09-20 sprendimÄ ir juo nustatytÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie tos pačios sodybos egzistavimÄ . Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ V.

S. pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame 1,9000 ha žemės sklype yra buvusi sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, kurių iÅ¡likę pamatų likučiai yra pažymėti UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytame jos žemės sklypo plane, sodybos statinių atstatymo tikslu. V. S. reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto grindė UAB „Vilniaus matininkas“ sudarytu planu, kuriame nurodytos dvi vietos su užraÅ¡u „griuv“ (b. l. 106), Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 suraÅ¡ymo žiniose yra duomenys apie gyventojÄ K.

D., kad Utenos apskrities žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos Vyriausiajai žemės rÅ«Å¡iavimo komisijai 1935-09-25 raÅ¡tu buvo pateiktas sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žemę valdo „D. B. įp., valdo sÅ«n. K. ir toliau neįskaitomas įraÅ¡as“(8,74), kad „D. A., valdo.D. K. ir J.“ (4,38) (b. l. 137-139), topografinio žemėlapio, iÅ¡leisto 1952 m. pagal aeronuotraukÄ , kopija ir pagal šį žemėlapį VÄ® Registrų centro GIS departamento atliktu pastatų žymėjimu V.

S. priklausančio žemės sklypo plane (b. l. 132-134). Taip pat pateikė Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kurį surašė antstolis L. J., kuriame buvo nurodyta, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iÅ¡likusios dviejų pastatų pamatų liekanos, pastato pamatų liekanos aiÅ¡kiai matomos nuotraukose, akmenys yra apsamanoję, iÅ¡sidėstę linijomis pagal buvusio pastato perimetrÄ (b. l. 140-152). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis V. S. nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, liudytojos Z.

D. parodymais, kad J. D. turėjo du brolius, kurie turėjo atskirus namus, liudytojo P. C. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) buvo trys D. sodybos, nustatė, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo K. D. sodyba, kuriÄ sudarė gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas. IÅ¡nagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nesant pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kad V.

S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, nes pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien Å«kio pastatų buvimo faktas neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo iÅ¡vadai apie sodybos buvimÄ padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006, 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-373/2007; kt.).

Dėl to priimtas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad V. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo gyvenamasis namas ir todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu pagrįstai buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Dėl to apeliaciniu skundu apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo suteikiant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, paÅ¡alinti pateiktų įrodymų prieÅ¡taringumÄ .Tiek V.

K., tiek V. S. savo reikalavimus įrodinėja (duomenys neskelbtini) vietovės fotoplanais, kurie buvo padaryti remiantis aeronuotraukomis. V. K. pateikė fotoplanÄ , kuriame nurodyta, kad aeronuotrauka padaryta 1950 m., kad planas atspaudintas 1952 m. (b. l. 18), V. S. pateiktame plane nėra nurodyta, kada konkrečiai padaryta aeronuotrauka, tik nurodoma, kad fotoplanas paruoÅ¡tas 1952 m. (b. l. 132-133). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad fotoplanai paruoÅ¡ti pagal aeronuotraukas, padarytas tuo pačiu metu. Nagrinėjamoje byloje tiek V.

K., tiek V. S. teigia, kad remiantis fotoplanuose užfiksuota sodybos padėtimi, turi bÅ«ti nustatyta, kad kiekvienos iÅ¡ jų žemės sklype buvo sodyba, kuriÄ sudarė gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-475-611/2006, kurioje pagal G. S. pareiÅ¡kimÄ 2006-09-20 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jai (G. S.) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba pagal Utenos apskrities archyvo 2005-05-30 pažymÄ Nr. 716 susidedanti iÅ¡ 1915 m. pastatyto gyvenamojo namo, 1900 m. pastatyto tvarto, 1920 m. pastatytos daržinės ir 1946 m. pastatytos pirties.

IÅ¡ Å¡ios civilinės bylos medžiagos matyti, kad G. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko „B. D. įpėd.“ nuosavybės teisėmis valdytÄ â€žPapačtės“ k. 4,37 ha žemės sklypÄ . 2006-09-20 sprendimas dėl minėto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimtas remiantis 1950 m. kariniu žemėlapiu (taip nurodyta sprendime) ir nurodyta, kad Å¡iame žemėlapyje yra pažymėta sodyba ir sugretinus šį žemėlapį su pareiÅ¡kėjos žemės sklypo planu matyti, kad Å¡i sodyba buvo pareiÅ¡kėjai G.

S. priklausančiame sklype. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti aplinkybes, kuriame žemės sklype yra 1950 m. aeronuotraukoje užfiksuota, plane pažymėta sodyba, ar senose archyvinėse aeronuotarukose ir planuose yra užfiksuotas vienas ar daugiau gyvenamųjų namų, kuriuose sklypuose buvo gyvenamasis namas ar gyvenamieji namai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje remiamasi VGTU Geodezijos instituto duomenimis, kurie pateikiami panaudojant specialų prietaisÄ , kuriuo gali bÅ«ti nuskaitomos nuotraukos, gaunant trimatį vaizdÄ , ir kurie leidžia nustatyti aeronuotraukose užfiksuotus statinius ir jų tikslÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009).

Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 p. buvo nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Šiuo metu galiojanti 5.15. p. numato, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais.

Ši sodybos samprata Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. kontekste yra reikšminga ta prasme, kad istoriniais–archyviniais dokumentais arba teismo sprendimu turi būti įrodytas faktas, jog asmeniui, pretenduojančiam vykdyti statybas draustinio teritorijoje esančiame ir nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatoma teisiškai reikšminga aplinkybė, susijusi su gyvenamojo namo buvimo vieta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustato, kurie iš V. K. ir V. S. nurodomų jų sklypuose esančių akmenų yra gyvenamojo namo ir kurie ūkinio pastato. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šias aplinkybes, nepateikė ir V. K., ir V. S., todėl joms turėjo būti pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Byloje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojas P. C. yra nurodęs, jog yra likę pamatų, tik jie išstumdyti (b. l. 42).

Taip pat byloje yra kilęs ginčas, kuriame sklype ir kurioje konkrečioje vietoje yra antstolio užfiksuoti akmenys, atsižvelgiant į suprojektuotus ir nuosavybės teise priklausančius V. K. ir V. S. sklypus, todėl dėl Å¡ių aplinkybių turi bÅ«ti teikiami papildomi įrodymai. Taip pat nagrinėjant bylÄ nebuvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, kokiam asmeniui ar asmenims priklausė gyvenamasis namas, nes pagal byloje pateiktus įrodymus B. „D.“ žemę valdė „D. A., D. K. ir J.“, Utenos apskrities Molėtų valsčiaus „Papačtės“ vienkiemio 1948-1951 metų Å«kinėse knygose yra įraÅ¡ytos žinios apie Å¡eimos galvÄ J.

D. ir nurodomi trobesiai. Kiti archyviniai dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad K. D. turėjo atskirÄ sodybÄ , gyvenamÄ jį namÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja Z. D., duodama parodymus, netiksliai paminėjo brolių vardus, tačiau liudytoja parodė, kad vienas namas buvo B., o B. pagal pateiktus dokumentus yra tėvas, po kurio mirties buvo paveldėta jo žemė ir trobesiai. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia ViÅ¡inskienė Teisėjai                                                                          Liuda Uckienė                                                                                   Alvydas Barkauskas