8cb7a87e-2035-4c3c-9bfc-e6cbb9b7b398 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-767-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07276-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, RÅ«tos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-775/2016 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Graderlitas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 5 901,01 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės pareigÅ«nai 2013 m. gegužės 30 d. atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad atsakovas, neturėdamas tam reikiamo leidimo ir nesilaikydamas numatytų terminų, žemės valdoje, priklausančioje atsakovui, pasitelkęs UAB „Graderlitas“ darbuotojus, organizavo miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus, kurių metu savavaliÅ¡kai sufrezavo miÅ¡ko paklotę 0,41 ha plote, ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam paskirta bauda.

Frezavimo darbai miÅ¡kininkystės praktikoje netaikomi, tai atgyvenęs metodas, kuris labiausiai pažeidžia dirvos struktÅ«rÄ . Frezavimas pažeidžia medžių Å¡aknis ir infekcija plinta per žaizdas, o tai skatina Å¡akninės pinties plitimÄ . Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“, atsakovo padaryta žala aplinkai sudaro 20 500 Lt (5937,21 Eur).

Atsakovas buvo įpareigotas sumokėti Å¡iÄ sumÄ , tačiau to nepadarė.Atsakovas D. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad miÅ¡kas nuolatos buvo terÅ¡iamas Å¡iukÅ¡lėmis, dėl Å¡akninės pinties pradėjo nykti, apaugo krÅ«mais, todėl siekdamas įgyvendinti miÅ¡ko savininkui nustatytÄ pareigÄ atkurti miÅ¡kÄ , pasikonsultavęs su miÅ¡kų Å«kio mokslo darbuotojais, nusprendė pasinaudoti savaiminio atžėlimo skatinimo paramos priemonėmis, numatytomis MiÅ¡kotvarkos projekte. Nurodytiems darbams atlikti sudarė sutartį su UAB „Graderlitas“, kuri įdirbo sklypÄ naudojant miÅ¡ko frezÄ â€“ smulkintuvÄ ir iÅ¡naikino nereikalingus krÅ«mus, kelmus.

Atsakovo nuomone, žalos aplinkai jis nepadarė. UAB „Graderlitas“ sufrezavo žemės dangÄ , tačiau jos supurenimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip miÅ¡ko paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad žemės dangos struktÅ«ra atlikus Å¡iuos veiksmus pakito. Viskas buvo atlikta tinkamai, kadangi atsikÅ«rė samana, buvo iÅ¡naikinti nereikalingi krÅ«mai, Å¡iuo metu auga atsikuriantys lapuočiai, prižėlę pušų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atsakovui D.

S. 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovo miško 2005 m. rugpjūčio 29 d. miškotvarkos projekte 2005–2014 m. kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo nurodytas palikimas želti; remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių – viršutinio dirvožemio sluoksnio supurenimas. Miškotvarkos projekto autorius M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas projekto nepažeidė; toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas, jis teisės aktais nėra draudžiamas.

Kadangi MiÅ¡kotvarkos projekte buvo suprojektuotas atsakovo sklypo savaiminis žėlimas, tai dėl dirvos supurenimo nereikėjo atskiro projekto. Teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, pagal eksperto iÅ¡vadÄ Å¾ala gamtai nebuvo padaryta. Anot eksperto, miÅ¡ko paklotės frezavimas nemažina dirvožemio naÅ¡umo, prieÅ¡ingai, jis taikomas siekiant paspartinti jos irimÄ , didinti pavirÅ¡inio dirvožemio sluoksnio derlingumÄ , suaktyvinti medžių žėlimÄ . Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 31.5 punkte įtvirtinta, kad privataus miÅ¡ko savininkas privalo atlikti miÅ¡ko naudojimo, atkÅ«rimo ir priežiÅ«ros darbus tais bÅ«dais ir priemonėmis, kurie turi mažiausiÄ neigiamÄ poveikį aplinkai, iÅ¡saugo dirvožemio naÅ¡umÄ ir biologinę įvairovę.

Å ios normos pagrindu ekspertas sprendė, kad privataus miÅ¡ko savininkas miÅ¡ko paklotę galėjo naudoti savo nuožiÅ«ra, teisės aktai nedraudžia miÅ¡ko paklotės (kaip iÅ¡tekliaus) naudojimo.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės atstovas neneigė, jog dirvos purenimas naudojant frezÄ nedraudžiamas (tačiau tik tam tikro tipo miÅ¡ko dirvos). Be to, ekspertizės akto iÅ¡vadoje pažymėta, kad, remiantis MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. D1-199, dirvos purenimas yra leistinas dirvos paruoÅ¡imo bÅ«das atsakovo MiÅ¡kotvarkos projekte nurodytos miÅ¡ko grupės ir pogrupio (II-IV A) miÅ¡kuose.IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 18 d. MiÅ¡ko žėlinių apskaitos aktu siekė įrodyti, kad miÅ¡ko atsikÅ«rimas vyksta tik pusėje žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent dirvos supurenimas freza, o ne kiti veiksniai, lėmė dalinį miÅ¡ko atsikÅ«rimÄ , nes atsakovas sufrezavo viso 0,41 ha sklypo miÅ¡ko paklotę.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir kitos bÅ«tinosios atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos – atliktų miÅ¡ko paklotės frezavimo darbų ir tik dalies miÅ¡ko atsikÅ«rimo priežastinio ryÅ¡io, nors skiriant ekspertizę turėjo galimybę tokį klausimÄ užduoti ekspertui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 5 901,01 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos naudai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai rėmėsi dr. J. B. atliktos ekspertizės iÅ¡vada. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas ekspertas yra kompetentingas tokiÄ ekspertizę atlikti, kad jis yra įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , ekspertas prieÅ¡ atlikdamas ekspertizę teismui neprisiekė, nevertino faktinės padėties natÅ«roje, iÅ¡vadas pateikė kaip samprotavimus, o ne nagrinėjamos situacijos vertinimÄ . Teismas neįvertino miÅ¡kotvarkos projekto, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad susidarę miÅ¡ko aikÅ¡telės turi bÅ«ti paliekamos savaiminiam atžėlimui be jokio įsikiÅ¡imo, o ne atželdinamos, todėl miÅ¡ko frezavimas laikytinas miÅ¡ko paklotės sunaikinimu.

Teismas taip pat neįvertino, kad miÅ¡kas galėjo bÅ«ti atkuriamas mažiausiÄ neigiamÄ aplinkai poveikį turinčiomis priemonėmis, nepaisant to, kad virÅ¡utinio dirvožemio sluoksnio supurenimas buvo galimas pagal nuostatas. Atsakovo miÅ¡ko valdoje miÅ¡ko paklotės iÅ¡tisinis supurenimas freza yra nesankcionuotas savavaliÅ¡kas veiksmas, nes tokių darbų atlikimui turėjo bÅ«ti parengtas miÅ¡ko želdinimo ir žėlimo projektas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino tik ginčo ploto frezavimo darbus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ginčo plotas visų pirma buvo veikiamas cheminėmis medžiagomis, vėliau frezuojamas ir užsėtas gazonine žole.

Teismas nevertino Valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialistų 2016 m. lapkričio 18 d. miÅ¡ko žėlinių apskaitos akto, kuris laikytinas aukÅ¡tesnę galiÄ turinčiu įrodymu.Teismas nesigilino į miÅ¡ko paklotės sÄ vokÄ , kuri pagal teisės nuostatas priskiriama miÅ¡ko iÅ¡tekliams ir yra įstatymo saugoma vertybė (MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis), kuri susiformuoja natÅ«raliai ne per vienerius metus, todėl dirbtinai negali bÅ«ti atkurta. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, nes byloje buvo įrodytos visos atsakovo atsakomybės sÄ lygos.

Atsakovas naudojo chemines medžiagas, tyčia atliko dirvos supurenimÄ naudojant frezÄ -smulkintuvÄ , galimai ruoÅ¡iantis kitai veiklai, kuriai reikėtų miÅ¡kotvarkos projekto patikslinimo ar koregavimo. To pasėkoje, įvykio vietoje miÅ¡ko paklotė buvo sunaikinta.Atsakovas D. S. atsiliepime apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:J. B. nurodomas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių bÅ«klės ekspertų sÄ raÅ¡e. Å is asmuo yra pakankamai kompetentingas atsakyti į ginčo klausimus, nes yra mokslinių darbų autorius bei MiÅ¡ko ekologijos (įskaitant augaviečių praktinį pažinimÄ pagal miÅ¡ko elementus), MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo, Medynų formavimo ir kirtimų, Plantacinės miÅ¡kininkystės dėstytojas.

Ekspertas prisiekė teisme (CPK 217 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės akto iÅ¡vadose aiÅ¡kiai nurodyta, kad žala aplinkai, 2013 m. atlikus frezavimo darbus, nepadaryta. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad žala, jos manymu, padaryta sufrezavus miÅ¡ko paklotę, o ne kitais veiksmais, todėl apeliaciniame skunde keliamos naujos aplinkybės dėl cheminių priemonių naudojimo ar užsėjimo žole nevertintinos. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas užsėjo žolę, prieÅ¡ingai, byloje yra nuoseklÅ«s atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad žolė užsisėjo savaime.Vidinės miÅ¡kotvarkos projekte buvo nurodyta, kad visos miÅ¡ko aikÅ¡tės (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos vietos ar ploto) paliekamos želti, todėl teiginys, kad dalyje aikÅ¡tės žėlimo skatinti negalima (nes ten nėra numatytas žėlimas) yra neteisingas.Tai, kad norint taikyti Å«kines priemones ginčo sklype, turėjo bÅ«ti rengiamas naujas miÅ¡kotvarkos projektas arba koreguojamas senas, paneigiama MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų 3 punktu ir Vidinės miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklių 49 punktu, pagal kuriuos naujas vidinės miÅ¡kotvarkos projektas tai pačiai miÅ¡ko valdai rengiamas tik po to, kai pasibaigia projekto galiojimo terminas“, o vadovaujantis Å¡ių Taisyklių 44 punktu, vidinės miÅ¡kotvarkos projekto keitimas (ginčo plote) neturėjo bÅ«ti daromas.IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas padarė žalÄ gamtai neturėdamas miÅ¡ko želdinimo ir žėlimo projekto, taigi, jei atsakovas bÅ«tų atlikęs tuos pačius veiksmus turėdamas projektÄ , žalos gamtai nebÅ«tų padaręs. Pagal tokiÄ apelianto pozicijÄ Å¾alos buvimo faktÄ apsprendžia projekto buvimo arba nebuvimo faktas, o ne neigiamos pasekmės aplinkai.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos gamtai.

Byloje nėra įrodymų, kad miÅ¡ko paklotė buvo sunaikinta ir neliko sÄ lygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miÅ¡ko paklotės elementams ir nenustatyta ar neliko mikroorganizmų bÅ«dingų paklotėms ir ar neliko sÄ lygų jiems egzistuoti. IV. Kasacinės instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5901,01 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ , paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovo D.

S. kasacinį skundÄ , 2018 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 216, 218, 219 straipsniai), o konstatuodamas egzistuojant žalÄ , kaip bÅ«tinÄ jÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , nepagrįstai rėmėsi nagrinėjamoje byloje nepakankamai patikimu įrodymu – MiÅ¡ko žėlinių apskaitos aktu.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, rėmėsi MiÅ¡ko žėlinių apskaitos aktu, kuriuo buvo atlikta miÅ¡ko žėlinių apskaita, tačiau Å¡iame akte nebuvo spręsta ir vertinta, ar neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, jei taip – kokio pobÅ«džio ir masto Å¡i žala. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir siekiant nustatyti, ar buvo padaryta žalos gamtai, spręstina dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo galimybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (toliau – ieÅ¡kovė arba apeliantė) ieÅ¡kinys atsakovui D. S. (toliau – atsakovas) dėl 5 901,01 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado savavaliÅ¡kai sufrezavus miÅ¡ko paklotę 0,41 ha plote. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ , kuriuo teismas ieÅ¡kinį atmetė, panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo D. S. 5 901,01 Eur Valstybinės miÅ¡kų tarnybos naudai už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ ir valstybei 362,03 Eur iÅ¡laidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo D. S. kasacinį skundÄ , 2018 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

Byloje nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo sklypas). IeÅ¡kovės pareigÅ«nai 2013 m. gegužės 30 d. atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad atsakovas, neturėdamas reikiamo leidimo ir nesilaikydamas nustatytų terminų, ginčo sklype organizavo miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus (juos atliko UAB „Graderlitas“ darbuotojai), kurių metu buvo sufrezuota 4100 kv. m (0,41 ha) miÅ¡ko paklotės. Žalos faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėja, inter alia (be kita ko), 2013 m. liepos 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo spręsta dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovui buvo skirta bauda už tai, kad jis sunaikino (frezuodamas) miÅ¡ko paklotę, sužalojo (nubrozdino) dvi puÅ¡is ir atsakovui priklausančiame miÅ¡ke buvo aptiktos buities atliekos, pagrįstumo.BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, juolab kad teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, jog žala aplinkai atsakovo veiksmais nebuvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertino kaip neiÅ¡samiÄ ir netiksliÄ , konstatavęs, kad ekspertizės akte ekspertas situacijÄ vertino tik teisiniu aspektu, nesivadovavo Teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis dėl eksperto pareigos vadovautis tik savo srities specialiomis žiniomis, neatliko žalos fakto nustatymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žalos faktas iÅ¡ esmės įrodytas ieÅ¡kovės specialistų suraÅ¡ytu MiÅ¡ko žėlinių apskaitos aktu, kuris buvo parengtas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.Kasacinis teismas nutartyje (nutarties 41 pastraipa) pabrėžė, kad ginčuose dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos faktas, teismas diskrecijÄ dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius žalos fakto, negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas.

Tokio pobÅ«džio bylose sprendimÄ priteisti žalos atlyginimÄ teismas turi priimti tik tada, kai žalos faktas nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas sprendė (nutarties 42 pastraipa), kad MiÅ¡ko žėlinių apskaitos aktas, kuris buvo pagrindinis įrodymas ir kuriuo apeliacinės instancijos teismas rėmėsi konstatuodamas atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai faktÄ , nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas.

Bylos dalį dėl aplinkai galimai padarytos žalos fakto ir, jeigu jis bÅ«tų konstatuotas, priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymo kasacinio teismo teisėjų kolegija grÄ Å¾ino Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugÄ siekiant iÅ¡vengti žalos aplinkai ir jÄ iÅ¡taisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje (red. galiojusi nuo 2005 m. balandžio 12 d.) nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo apeliacine tvarka, atsižvelgdama į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei nurodymus (kasacinio teismo nutarties 39, 43 pastraipos), 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paskyrė papildomÄ ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti A.

S. universiteto MiÅ¡kų ir ekologijos fakulteto MiÅ¡ko biologijos ir miÅ¡kininkystės instituto lektoriui dr. J. B.. Dėl žalos gamtai fakto, papildomai atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vadose, ekspertas J. B., pažymėjęs, kad jis yra vienas iÅ¡ keleto pagrindinių miÅ¡ko žėlinių klausimais Lietuvoje analizuojančių mokslininkų, MiÅ¡ko ekologijos bei miÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo disciplinų dėstytojas, pateikė iÅ¡vadų apibendrinimÄ , kuriose teigiama, kad Nemenčinės miÅ¡kų urėdijos Nemenčinės girininkijos 173 kv. 3 skl. esančioje žemės valdoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus (2013-05-14), žala aplinkai tuo metu nebuvo padaryta.

IeÅ¡kovės nuomone, ekspertizė nėra objektyvi, yra daug klaidų, subjektyvios nuomonės ir prieÅ¡taringų vertinimų (2018-06-18 DOK -18578). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Kasacinis teismas nutartyje yra pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje žalos faktas galėjo bÅ«ti pagrįstas tik specialių miÅ¡kotyros žinių turinčio asmens iÅ¡vadomis (argumentais) apie faktinę atsakovo žemės sklypo bÅ«klę, neteisėtų atsakovo veiksmų poveikį aplinkai, neigiamus padarinius ir jų mastÄ (nutarties 39 pastraipa).

Ekspertas J. B., kurio kvalifikacinis laipsnis - miÅ¡ko Å«kio inžinierius, įgyti mokslo laipsniai - miÅ¡kotyros bakalauras, miÅ¡kotyros magistras, biomedicinos mokslų daktaras; nuo 2006 metų iki Å¡iol dirbantis lektoriumi A. S. universitete, kurio dėstomi dalykai - MiÅ¡ko ekologija (įskaitant miÅ¡ko tipologijÄ (t. y. augaviečių praktinį pažinimÄ pagal miÅ¡ko elementus)), MiÅ¡ko atkÅ«rimas ir įveisimas, Medynų formavimas ir kirtimai, Plantacinė miÅ¡kininkystė; turintis praktinės (inventorizuoti virÅ¡ 30 savivaldybių želdiniai ir želdynai), mokslinės (2005 m. apginta disertacija, moksliniuose darbuose iÅ¡samiai analizuojama ir miÅ¡ko paklotės (kaip svarbaus miÅ¡ko elemento) bei žemės įdirbimo įtaka paprastosios puÅ¡ies ir kitų medžių rÅ«Å¡ių žėlimui ir iÅ¡likimui puÅ¡ynuose) ir ekspertinės (2008-2017 m.

LR Aplinkos ministerijos želdinių bÅ«klės ekspertas (pagal rekomendacinį sÄ raÅ¡Ä ) želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais) patirties, savo iÅ¡vadas ekspertizės akte grindė pakartotinai susipažinęs su byloje esančia medžiaga, aktuliais teisiniais aktais bei įvertinęs esamÄ situacijÄ natÅ«roje 2018-05-09. J. B., tiek kaip ekspertas, tiek kaip mokslininkas, teigia, kad teisiniais aktais reglamentuota ir specialybinėje literatÅ«roje detaliai apraÅ¡yta Å«kinė veikla (Å¡iuo atveju dirvos pavirÅ¡iaus frezavimas), turinti pagerinti miÅ¡ko atsikÅ«rimÄ , jokiame kontekste neturėtų/negalėtų bÅ«ti traktuojama kaip neigiamas poveikis biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio bÅ«klei ar/ir kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms).

PrieÅ¡ingu atveju, miÅ¡ko atkÅ«rimas valstybiniuose ir privačiuose miÅ¡kuose taptų labai problematiÅ¡kas arba net neįmanomas. IÅ¡ ekspertizės akto tiriamosios dalies, pateiktų fotonuotraukų ir apraÅ¡ymų po jomis, akivaizdžiai matyti, kad net augavietės dalyje gausi garÅ¡vų ir varpinių žolių danga; varpinės žolės, samanos ir mėlynės nesutrukdė atsirasti gausiems puÅ¡ies ir beržo žėliniams. Teismo ekspertizės akto turinys rodo, kad ekspertas įvertino faktinę padėtį natÅ«roje, remdamasis savo srities specialiomis žiniomis, pateikė iÅ¡vadas kaip nagrinėjamos situacijos įvertinimÄ .

Apibendrindamas tiriamojoje dalyje iÅ¡dėstytus faktus ekspertas konstatuoja, kad miÅ¡kininkystės požiÅ«riu miÅ¡ko paklotės frezavimas dirvožemio nepažeidžia ir jo naÅ¡umo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jos irimÄ , didinti pavirÅ¡inio dirvožemio sluoksnio derlingumÄ , suaktyvinti medžių žėlimÄ ; LR Aplinkos apsaugos įstatyme aptariama žala aplinkai negali bÅ«ti tapatinama su dirvos pavirÅ¡iaus frezavimu, nes tai yra miÅ¡kininkystėje visuotinai priimtas, kituose teisiniuose aktuose aptariamas, valstybiniuose ir privačiuose miÅ¡kuose taikomas dirvos dirbimo bÅ«das; frezavimo metu žala dirvai nebuvo padaryta, nes pagal MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatus tai leistinas (nedraudžiamas) dirvos paruoÅ¡imo bÅ«das II-IVA miÅ¡kų grupių miÅ¡kuose.

Pagal miÅ¡kininkystės mokslo gerÄ jÄ praktikÄ , žėliniams toks dirvos paruoÅ¡imo bÅ«das Nb-Nc augavietėse yra ypač tinkamas, o juolab rekreaciniuose miÅ¡kuose, kur orientuojamasi į lygų su bendru dirvos pavirÅ¡iumi žemės įdirbimÄ ; žolinės augalijos ir trako (miÅ¡ko krÅ«mų) sunaikinimas frezavimo ir kitų vykdytų darbų metu, yra MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų 3 punkte aptariamo želvietės (želdavietės) ir dirvos paruoÅ¡imo proceso dalis, todėl negali bÅ«ti laikomas žala; galimas puÅ¡ies savaiminukų sunaikinimas Å¡akninės pinties židinyje (2013 metais), pagal MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatus nėra pažeidimas, nes tiek tuomet, tiek dabar puÅ¡ys čia nelaikomos tiksline rÅ«Å¡imi, tad jų naikinimas nėra ir neturi bÅ«ti kontroliuojamas ar laikomas žala; valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialistų (2016 m.) ir jo (t. y. eksperto) tyrimų metų (2018 m.) užfiksuotas beržo ir kitų medelių nepakankamas, netolygus iÅ¡sidėstymas negali bÅ«ti traktuojamas nei kaip žala, nei kaip nors kitaip, nes žalos faktas bei jos dydis teismo nurodymu vertinamas bÅ«tent 2013 metų gegužės mėn. 14 dienai, tad bet kokie vėlesni pokyčiai (žėlinių pakankamo/nepakankamo kiekio atsiradimas; gyvosios dirvožemio dangos atsiradimas) žalos (jei ji buvo) negali nei anuliuoti, nei sumažinti, nei padidinti paklotės frezavimo terminai teisiniuose aktuose nėra apibrėžiami, tad jų nesilaikymas, kaip nurodoma Administracinio teisės pažeidimo protokole (2013-07-12), nėra žala gamtai.Nors teigdamas, kad paklotės frazavimo terminai teisiniuose aktuose nėra apibrėžiami, tad jų nesilaikymas, kaip nurodoma Administracinio teisės pažeidimo protokole (2013-07-12) nėra žala gamtai, ekspertas iÅ¡ esmės ir pateikia teisinį Administracinio teisės pažeidimo protokolo vertinimÄ , kas nėra priskirtina eksperto kompetencijai, tačiau tai nepaneigia teisėtumo ir pagrįstumo bendrosios iÅ¡vados, kad atlikus miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus 2013-05-14, žala aplinkai nebuvo padaryta.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos fakto, teisingai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojo parodymus.

Atsakovo miškotvarkos projekte kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo numatytas palikimas želti. Remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių ir yra supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį. Kad atsakovas nepažeidė savo miškotvarkos projekto, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas, projekto autorius M. K.. Jis patvirtino, jog toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas ir norminiai aktai šiuo atveju tokios priemonės nedraudžia.

Å i priemonė projekte ir yra numatyta, kaip skatinanti savaiminį miÅ¡ko atžėlimÄ . Tam nereikėjo atskiro projekto, kadangi pačiame miÅ¡kotvarkos projekte buvo numatyta, kad tame sklype projektuojamas savaiminis žėlimas. Taigi, ekspertizės akte esančias iÅ¡vados, kad miÅ¡kininkystės požiÅ«riu miÅ¡ko paklotės frezavimas dirvožemio nepažeidžia ir jo naÅ¡umo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jos irimÄ , didinti pavirÅ¡inio dirvožemio sluoksnio derlingumÄ , suaktyvinti medžių žėlimÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas žala, iÅ¡ esmės sutampa su 2016-12-05 teismo posėdyje duotais liudytojo M.

K. parodymais (iÅ¡klausytas minėto posėdžio garso įraÅ¡as). Teisėjų kolegija, eksperto iÅ¡vadÄ Ä¯vertinusi kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovaudamasi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad Å¡i iÅ¡vada nuosekli, neprieÅ¡taringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Ä®rodymų, kurie patvirtintų žalos aplinkai faktÄ , byloje nėra, o pateikti tokius įrodymus pareiga tenka ieÅ¡kovei (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas (42 pastraipa), ieÅ¡kovės parengtame MiÅ¡ko žėlinių apskaitos akte nebuvo įvertinta, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta ieÅ¡kovės įrodinėjamo pobÅ«džio žala aplinkai (ar savavaliÅ¡kas miÅ¡ko paklotės sufrezavimas sukėlė neigiamų padarinių), o buvo atlikta miÅ¡ko žėlinių apskaita atsakovo miÅ¡ko sklype;

Å¡is aktas yra iÅ¡duotas institucijos, kuri byloje turi materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, ir suraÅ¡ytas prasidėjus teismo procesui, todėl neatitinka prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymui keliamų reikalavimų. Be to, ieÅ¡kovės atstovų aiÅ¡kinimas, kad miÅ¡ko paklotės struktÅ«ra, atlikus jos frezavimÄ , neigiamai pakito, nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad miÅ¡ko paklotė buvo sunaikinta ir neliko sÄ lygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miÅ¡ko paklotės elementams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovui, pasitelkus trečiÄ jį asmenį, atlikus miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus 2013-05-14, žala aplinkai nebuvo padaryta. Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 6.246 - 6. 249 straipsniai), atsakovo civilinė atsakomybė už žalÄ aplinkai negali bÅ«ti taikoma.Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.Atsakovui atlygintinos jo turėtos iÅ¡laidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. IÅ¡ apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) –500 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Paduodamas kasacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 177,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suraÅ¡ant kasacinį skundÄ . Kadangi mokėtino žyminio mokesčio dydis numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 ir 7 dalyse, o advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.13 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nurodytos sumos priteistinos atsakovui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies – ieÅ¡kovės. IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1 277,00 Eur (500 + 177 + 600 = 1 277) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė atleista nuo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui D.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 277,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                                              RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė