8cb6a1bf-375a-415f-b0fa-86da57112d44 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2203-535/2017

Proceso Nr. 3-61-3-00201-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017m. kovo 8d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės, ArÅ«no Kaminsko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. R., atsakovų atstovams Vincui Zaliauskui, Laurynui Mikelėnui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovams LR KraÅ¡to apsaugos ministerijai, Lietuvos Kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui VSDFV Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės 2016-12-23 priimtÄ sprendimÄ Nr. KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo" neskirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies iki vaikui sueis dveji metai, (už pareiÅ¡kėjo tarnybos profesinėje karo tarnyboje laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-08 bei įpareigoti atsakovus LR KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir Lietuvos Kariuomenę paskaičiuoti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjo vaikui M.

R. , gimusiam (duomenys neskelbtini) iki jam sueis dveji metai, skiriant 40 procentų paÅ¡alpos pareiÅ¡kėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07 bei 5 procentų palÅ«kanas nuo dienos, kai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa turėjo bÅ«ti mokama bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir atsisakydamas mokėti pareiÅ¡kėjui dalį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos iki vaikui sueis 2 (dveji) metai už laikotarpį kai pareiÅ¡kėjas tarnavo profesinėje karo tarnyboje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, LVAT formuojamai praktikai, pažeidžia pareiÅ¡kėjo turėtus teisėtus lÅ«kesčius.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M. R.. 2015-12-28 Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado įsakymu Nr. P-297 „Dėl mjr. V. R. iÅ¡leidimo tėvystės atostogų" buvo suteiktos tėvystės atostogos nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-01-21 įsikaitytinai. 2015-11-26 kariuomenės vado įsakymu Nr. PK-2036 „Dėl mjr. V. R. atleidimo iÅ¡ pareigų, jo iÅ¡leidimo į atsargÄ ir skyrimo atlikti tarnybÄ rezerve" nuo 2016-06-07 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas į atsargÄ (paaiÅ¡kėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos bÅ«klės). 2016 – 06 -08 pareiÅ¡kėjas pradėjo dirbti pagal darbo sutartį AB „Lietuvos paÅ¡te". 2016-10-28 Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija pateikė raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1878 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo vaiko auginimo metu". 2016 m. lapkričio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė raÅ¡tas Nr. (91E)3E-. 2016-12-13 VSDFV Vilniaus skyrius pateikė sprendimÄ Nr. 6-24-20411 „Dėl V.

R. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ". 2016-12-23 buvo priimtas skundžiamas sprendimas (Lietuvos kariuomenės 2016-12-23 d. raÅ¡tas KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo"), dėl ko pareiÅ¡kėjui neskirta motinystes (tėvystės) paÅ¡alpos dalis iki vaikui sueis 2 (dveji) metai. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2016-12-13 pareiÅ¡kėjo atžvilgiu VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė sprendimÄ Nr. 6-24-20411 „Dėl V. R. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ " .

Sprendimas yra parengtas įtraukiant pareiÅ¡kėjo turėtas draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2016-06-08 iki 2016-10-31, neįtraukiant laikotarpio kai pareiÅ¡kėjas buvo profesinės karo tarnybos karys nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07, todėl visam pareiÅ¡kėjo laikotarpiui ,kuomet jis buvo profesinės karo tarnybos karys yra pritaikytas nulinis draudžiamųjų pajamų tarifas, nors faktiÅ¡kai už šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas gavo pajamas ir buvo atskaitomi mokėtini mokesčiai iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas pareiÅ¡kėjo tarnybos profesinėje karo tarnyboje metu, nemokėjo ir socialinio draudimo įmokų, tam, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų draustas tuo atveju jei gims vaikas ir po jo gimimo, dviejų metų laikotarpyje, bus atleistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos (kas ir atsitiko, pareiÅ¡kėjui 2015 m. gimė sÅ«nus) ir bÅ«tų iÅ¡saugota teisė į teisingÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimÄ iÅ¡ VSDF lėšų. PareiÅ¡kėjas 2016-11-24 kreipėsi į AtsakovÄ praÅ¡ydamas skirti dalį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos iki vaikui sueis dveji metai, tai yra turėjo bÅ«ti skiriama 40 procentų paÅ¡alpos jo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07 (laikotarpis kai pareiÅ¡kėjas vykdė profesinės karo tarnybos kario pareigas ir Å¡iam laikotarpiui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtame sprendime taikytas nulinis draudžiamųjų pajamų tarifas). 2016-12-23 Atsakovas raÅ¡tu Nr. KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo" priėmė sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjui paÅ¡alpos ir nieko nemokėti motyvuojant, „nuo (duomenys neskelbtini) gimus vaikui iki 2016 m. birželio 7 d., kol buvote iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , JÅ«s įstatymų nustatyta tvarka nebuvote iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų ir jums nebuvo skirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, o teisės aktai nenumato galimybės skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ po kario atleidimo iÅ¡ tarnybos ir iÅ¡leidimo į atsargÄ , jei kariui iki atleidimo iÅ¡ tarnybos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nebuvo paskirta ir mokama ir (arba) jis nebuvo iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, JÅ«sų praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas." Atsakovas pateikė 2016-10-28 raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1878 „Dėl iÅ¡mokos mokėjimo vaiko auginimo metu", kur yra nurodoma , jog „Ligos ir motinystės socialiniu draudimu kariai nėra draudžiami, todėl tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje metu jie neįgyja ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

AnalogiÅ¡kos ligos, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karto tarnybos įstatymo 68 str. 2 ir 7 dalimi, kariams mokamos iÅ¡ KAM skirtų valstybės biudžeto lėšų tol, kol jie tarnauja kraÅ¡to apsaugos sistemoje.'' PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos Ä®statymo 68 str. 7 d. numato „Šio įstatymo 59 straipsnyje numatyti nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiÅ«ros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybÄ , ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiÅ«ros atostogos nesuteikiamos arba nutrauktos, profesines karo tarnybos kariui mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio iÅ¡mokos, nevirÅ¡ijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.

Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo išdarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis ".

PareiÅ¡kėjas ,vykdydamas profesinės karo tarnybos kario pareigas laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07, atsakovo nebuvo draudžiamas motinystės (tėvystės) iÅ¡mokoms gauti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nes atsakovas tėvystės (motinystės) paÅ¡alpÄ moka profesinės karo tarnybos kariams iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijai skirtų biudžeto asignavimų. Atsakovas nurodydamas, kad tėvystės (motinystės) paÅ¡alpos mokėjimas yra susietas su pareiÅ¡kėjo statusu, nėra profesinės karo tarnybos karys, iÅ¡ principo prieÅ¡tarauja LR KASO KTÄ® 68 str. 7 d. nuostatoms, kur yra nurodoma, kad motinystės (tėvystės) kompensuojamojo uždarbio dydis ir trukmė nustatomi vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo nuostatomis.

Gimus pareiÅ¡kėjo vaikui ir pasirinkus motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo trukmę iki vaikui sueis dveji metai, pareiga atsakovui mokėti 40 procentų kompensuojamojo uždarbio iÅ¡mokÄ už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07 iÅ¡lieka ir nesvarbu, kad pareiÅ¡kėjo statusas pasikeitė. PareiÅ¡kėjas, vykdydamas profesinės karo tarnybos kario pareigas nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07 gavo pajamas ir iÅ¡saugojo teisę už šį laikotarpį gauti iÅ¡ atsakovo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .

PareiÅ¡kėjas, sutinkamai su galiojančiais teisės aktais, savarankiÅ¡kai mokėti įmokas, kad bÅ«tų socialiai draustas ir gautų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF lėšų negalėjo, nes teisės aktai to nenumatė, dėl ko ir atsirado Å¡i situacija. PareiÅ¡kėjas oficialiai dirbo, turi nepartraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , Atsakovas už pareiÅ¡kėjÄ socialinių įmokų, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti nemokėjo, tačiau jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų Å¡iuo metu profesinėje karo tarnyboje , atsakovas mokėtų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iÅ¡ atsakovui skirtų biudžeto asignavimų.

Atsakovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu ne profesinės karo tarnybos karys ir tai nėra pagrindas skirti dalį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos yra formalus prisidengimas teisės aktų sukelta kolizine situacija. Laikantis bendrosios teisės analogijos principo jei atsakovas nemokėjo socialinių įmokų, kad pareiÅ¡kėjas, praradus profesinės karo tarnybos kario statusÄ , įgytų teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF draudimo lėšų, tai Atsakovas privalo priimti atsakomybę ir skirti pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalį, už laikotarpį kai buvo profesinės karo tarnybos karys, iÅ¡ atsakovui skirtų biudžeto asignavimų.

Atsakovo argumentavimas ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo galimybę siedamas su pareiÅ¡kėjo statusu prieÅ¡tarauja bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. kur yra nurodoma „Valstybė globoja Å¡eimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramÄ ." Atsakovas esamu atveju neprisiima ir atsisako pareigos mokėti pareiÅ¡kėjui motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kompensuojant 40 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07, tuo pačiu nedraudžiant pareiÅ¡kėjo motinystės (tėvystės) iÅ¡mokoms gauti atima tokia teisę pareiÅ¡kėjui gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF lėšų.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.I-1336 pakeitimo įstatymas (2016 m. birželio 29 d. Nr. XII-2508). Å is pakeitimas užtikrintų pareiÅ¡kėjo teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimÄ , nepaisant pareiÅ¡kėjo statuso pasikeitimo. Tokiu bÅ«du nuo 2017 m. sausio 1 d. Ä®statymo leidėjas iÅ¡taisė esamÄ teisės spragÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui tai nėra taikoma, todėl ir situacija reikalauja atitinkamo įvertinimo bei reglamentavimo.

PareiÅ¡kėjo teisės yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas, todėl turėtų bÅ«ti vertinami įstatymai, plačiÄ ja prasme, o ne formaliai pažiÅ«rima į atsakovo pateiktus argumentus, pasiremta teisės aktais, kurie iÅ¡ principo susiaurina motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo institutÄ . Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo įgyta teisė į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nėra pilna apimtimi įgyvendinta.

Gimus (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo sÅ«nui ir pareiÅ¡kėjui esant profesinės karo tarnybos kariu, jis įgijo teisę gauti iÅ¡ atsakovo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . PareiÅ¡kėjo atleidimas iÅ¡ profesinės karo tarnybos (KASO ir KTÄ® 37 str. 2 d. 5 p paaiÅ¡kėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos bÅ«klės) atsakovo negali atleisti nuo pareigos mokėti tėvystės (motinystės) paÅ¡alpos mokėjimo už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07, nes tokia pareiga atsirado gimus pareiÅ¡kėjo vaikui ir Å¡i pareiga negali bÅ«ti susiaurinta, aiÅ¡kinant jog pasikeitė pareiÅ¡kėjo statusas.

Atsakovas – KraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau - ir KAM) su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad KAM nėra tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje. KraÅ¡to apsaugos ministerija nemokėjo pareiÅ¡kėjui tarnybinio atlyginimo, ne KAM priėmė sprendimÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo pareiÅ¡kėjui, kuris yra skundžiamas Å¡ioje byloje. Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 46 str. 2 d. atsakovu administracinėje byloje yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus yra skundžiami. PareiÅ¡kėjas su skundu yra pateikęs savo 2016-09-27 praÅ¡ymÄ KraÅ¡to apsaugos ministerijai bei KAM 2016-10-28 atsakymÄ Nr. 12-01-1878, tačiau Å¡is atsakymas nėra administracinis sprendimas, kuris skundžiamas byloje. PareiÅ¡kėjas, į KAM kreipęsis 2016-09-27, neprašė priimti jokio sprendimo, kuris liečia jo teises ir pareigas, o kreipėsi su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, siekiant gauti tėvystės paÅ¡alpos dalį. PareiÅ¡kėjas savo skundu taip pat praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovÄ - KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ paskaičiuoti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjo vaikui, tačiau jokiu teisės aktu KAM nėra įpareigota tai padaryti, todėl darytina iÅ¡vada, kad KAM nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes vadovaujantis LR ABTÄ® 46 str. 2 d. neturi pagrindo atsakyti pagal pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tÄ materialinį teisinį reikalavimÄ . Atsižvelgdami į tai kas iÅ¡dėstyta bei į tai, kad sprendimo priėmimas atžvilgiu asmens, kuris pagal reikalavimÄ neturi atsakyti, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, mano, kad KAM turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ proceso, kadangi neskundžiamas joks KraÅ¡to apsaugos ministerijos priimtas aktas ir/ar sprendimas, o sprendimas Å¡ioje byloje neturės įtakos KraÅ¡to apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms.

Tuo pačiu, KAM nuomone, pareiÅ¡kėjo tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu jam buvo tinkamai taikomi visi jo statusÄ reglamentuojantys teisės aktai. Koks konkretus teisės aktas ir kokios jo nuostatos buvo pažeistos, pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusi nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija ir įrodo tai, kad atsakovas nebuvo tinkamai suderinęs teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes teisės aktų pasikeitimas savaime nereiÅ¡kia, jog prieÅ¡ tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir/ar pažeidė asmenų teises ir teisėtus interesus. Naujai įsigalioję teisės aktai gali kitaip sureglamentuoti tÄ patį teisinį santykį, tačiau toks naujas reglamentavimas jokiu bÅ«du nepatvirtina prieÅ¡ tai buvusio reglamentavimo ydingumo ir jeigu tas nėra aiÅ¡kiai numatyta nesuteikia jokių papildomų teisių ar pareigų asmenims, kurie anksčiau buvo subjektai jau pakeisto teisinio reglamentavimo.

Atsakovas – Lietuvos kariuomenė – su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje ginčija raÅ¡tÄ , kuriuo Lietuvos kariuomenė informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo 2016 -09-27 praÅ¡ymas dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies iki vaikui sueis 2 (dveji) metai už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos (2016-06-07).

Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASO KTÄ®), kuris nustato kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprÅ«pinimo tvarkÄ , taip pat civilių tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje ypatumus, 68 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos Å¡io ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka.

Ten pat nurodoma, kad Å¡iuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams, o garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus tuo atveju, jeigu Å¡is įstatymas nenustato kitaip. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skunde keliamÄ paÅ¡alpos mokėjimo, už periodÄ , kai pareiÅ¡kėjÄ ir atsakovÄ siejo tarnybos santykiai, klausimÄ , kuris buvo spręstas RaÅ¡tu pagal tuo metu galiojusį KASO KTÄ® reglamentavimÄ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), atkreiptinas dėmesys į KASO KTÄ® 68 straipsnio (Socialinės ir kitos su karo tarnyba susijusios garantijos) 7 dalį.

Čia reglamentuojama, kad Å¡io įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiÅ«ros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybÄ , ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiÅ«ros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio iÅ¡mokos, nevirÅ¡ijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, ir mokamos jos bÅ«tent profesinės karo tarnybos kariams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Ligos ir motinystės įstatymas) nuostatomis profesinės karo tarnybos kariams nustatomi tik Å¡ių iÅ¡mokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė. PareiÅ¡kėjas, atsakovo žiniomis , RaÅ¡to suraÅ¡ymo (2016-12-23) metu turėjo 2 vaikus: 1 gimė (duomenys neskelbtini) ir antraisiais Å¡io vaiko auginimo metais paÅ¡alpa buvo mokama iki 2015-03-15; 2 gimė tik (duomenys neskelbtini), todėl nuo jo gimimo iki pareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienos pareiÅ¡kėjas galėjo pretenduoti į paÅ¡alpÄ , kuri mokama Å¡io vaiko auginimo bÅ«tent pirmaisiais metais, jeigu tik pareiÅ¡kėjas tarnybos metu bÅ«tų pateikęs su tokiu mokėjimu sietinÄ praÅ¡ymÄ (iÅ¡leisti vaiko priežiÅ«ros atostogų), tačiau iki pat profesine karo tarnybos sutartimi grindžiamų tarnybos santykių nutrÅ«kimo pareiÅ¡kėjas aptariamo praÅ¡ymo nebuvo atsakovui pateikęs, (duomenys neskelbtini) gimus vaikui pareiÅ¡kėjui vaiko priežiÅ«ros atostogos nebuvo suteikiamos ar nutrauktos.

PareiÅ¡kėjui teisė į tėvystės (motinystės) paÅ¡alpÄ yra garantuota įstatymo tol, kol jis atlieka profesinę karo tarnybÄ , tačiau Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, gali bÅ«ti realizuoti tik tokiu atveju, jei asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ . PareiÅ¡kėjas visa laikotarpį, kuomet turėjo įgijęs Å¡iÄ subjektinę teisę, jos nerealizavo - su aptariamomis iÅ¡mokomis sietino praÅ¡ymo nėra pateikęs. PrieÅ¡ingai, jis prašė, kad jam bÅ«tų suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos.

Lietuvos kariuomenė realizavo jo valiÄ ir garantavo nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimÄ . PareiÅ¡kėjo 2016-09-27 LR KAM adresuotame praÅ¡yme jis nurodo, kad gimus 2 vaikui ((duomenys neskelbtini)) jis su žmona nedvejodami apsisprendę, kad bÅ«tent ji, o ne pareiÅ¡kėjas, naudosis teisės aktais suteikta teise į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieneri metai. Todėl esamu atveju pareiÅ¡kėjo tokia skundu iÅ¡reiÅ¡kiama pozicija, kai atbuline data pretenduojama į paÅ¡alpÄ , kurios atsisakymÄ Å¡eimos narių abipusiu susitarimu pirmaisiais vaiko gyvenimo metais pats deklaruoja 2016 - 09 - 27 kreipdamasis į LR KAM, kai dėl aptariamos paÅ¡alpos gavimo tarnybos periodu nėra pateikęs taip pat jokio su tuo sietino praÅ¡ymo, bei vietoje teisės aktais suteikiamos teisės į vaiko priežiÅ«ros atostogas pats savo valia pasirinkęs įgyvendinti kitÄ teisę - naudoti nepanaudotas kasmetines atostogas, daugiau nei keista.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos kariuomenė RaÅ¡tu priimamo sprendimo dienai tinkamai vadovavosi buvusiu teisiniu reglamentavimu, objektyviai įvertino, kad pareiÅ¡kėjas nuo (duomenys neskelbtini) gimus vaikui iki 2016-06-07, kol pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , jis įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovÄ dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo vaiko auginimo pirmaisiais metais, o pateikė praÅ¡ymÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies skyrimo už karo tarnybos periodÄ , kai vaikas dar nebuvo sukakęs vienerių gyvenimo metų, jau nebebÅ«damas profesinės karo tarnybos kariu, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai ir nebuvo skirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.

Priimamo sprendimo metu teisės aktai nenumatė atsakovui galimybės skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pagal praÅ¡ymÄ , gautÄ jau po kario atleidimo iÅ¡ tarnybos ir iÅ¡leidimo į atsargÄ , kaip ir tokia paÅ¡alpa nemokėtina PareiÅ¡kėjo tarnybos metu neiÅ¡leidus jo vaiko priežiÅ«ros atostogų vaiko pirmaisiais gyvenimo metais, t.y. kariui iki atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos pirmų vaiko gyvenimo metų dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nebuvo paskirta ir mokama, nes jis pats su praÅ¡ymu nesikreipė tarnybos metu bei jis nebuvo iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų tarnybos periodu tais pačiais vaiko pirmaisiais gyvenimo metais.

PareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leidžiant į atsargÄ Lietuvos kariuomenės vado 2015 -11-26 įsakymu Nr. PK-2036, jo atleidimo diena pagal paties pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2015 -11-12 praÅ¡ymÄ â€žDėl kasmetinių atostogų", buvo nukelta (2 p.) į kitÄ dienÄ po paskutinės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienos, t.y. iÅ¡ 2015-12-01 į 2016-04-06, kai nepanaudotos kasmetinės atostogos Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado 2015-11-19 įsakymu Nr. A-196 suteiktos nuo 2015-11-30 iki 2016-04-06.

Gimus (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo vaikui ir pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leidus vieno mėnesio tėvystės atostogų, jo nepanaudotų kasmetinių atostogų periodas atitinkamai prasitęsė, todėl, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado 2016 -01-15 įsakymu Nr. A-2 ir 2016 -02 -08 įsakymu Nr. A-7 patikslinus pareiÅ¡kėjui suteikiamų nepanaudotų kasmetinių atostogų periodus, jo atleidimo diena tapo 2016 -06-07. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki pat iÅ¡leidimo į atsargÄ momento, iÅ¡skyrus suteiktas tėvystės vieno mėnesio atostogas, pareiÅ¡kėjas naudojosi teisės aktais suteikta teise panaudoti dar nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, todėl tuo pačiu metu pasinaudoti ir teisę į vaiko priežiÅ«ros atostogas, kai vaikas auginamas pirmais gyvenimo metais, bei gauti su tuo susijusias paÅ¡alpas, jis negali.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas po vaiko (duomenys neskelbtini) gimimo turėjo pasirinkti , kuria teisės aktais apibrėžta suteikiama teise iki iÅ¡leidimo į atsargÄ momento naudosis, o pasirinkęs iÅ¡eiti tėvystės atostogų bei nepanaudotų kasmetinių atostogų ir gauti su tuo sietinas iÅ¡mokas, dabar gi pretenduoti gauti už 2016-01-22 (po tėvystės atostogų) 2016-06-06 (paskutinė nepanaudotų atostogų diena) periodÄ ir aptariamÄ paÅ¡alpÄ negalėtų. PareiÅ¡kėjas savo valios teikti praÅ¡ymÄ dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų neiÅ¡reiÅ¡kė, pats nurodė (2016-09-27 praÅ¡yme kraÅ¡to apsaugos ministerijai), kad 2 gimusį vaikÄ iki jam sukaks vieni metai prižiÅ«rės žmona ir, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, pareiÅ¡kėjas iki pat iÅ¡leidimo į atsargÄ nesiekė atsisakyti su tarnybos santykiais susijusių pajamų ir tiesiogiai prižiÅ«rėti vaiko.

Atsakovas mano, kad ir vaikui sukakus tam tikrÄ amžių (2016-12-21 vaikui sukako vieni metai) pareiÅ¡kėjo teisė į vaiko priežiÅ«ros atostogas jau negali bÅ«ti realizuota atgaline (regreso) tvarka. PareiÅ¡kėjas savo skundu kreipiasi tik dėl atitinkamos paÅ¡alpos (iÅ¡mokos) gavimo, tačiau ir toliau nesiekia pasinaudoti teise į vaiko priežiÅ«ros atostogas, tačiau nerealizavus teisės į vaiko priežiÅ«rÄ , negalima ir reikalauti suteikti su tuo sietinų garantijų dėl iÅ¡mokų. PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde teismui nenurodo kokį teisės aktÄ ar kokias jo nuostatas Atsakovas RaÅ¡tu pažeidė, o savo skundÄ grindžia nuo 2017-01-01 įsigaliojusia nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija ir, kad bÅ«tent toks teisės aktų pasikeitimas neva suponuoja Atsakovo RaÅ¡tu priimto sprendimo neteisėtumÄ .

Teisės aktų pasikeitimas savaime nereiÅ¡kia, kad prieÅ¡ tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir/ar pažeidė asmenų teises ar teisėtus interesus, nes naujai įsigalioję teisės aktai gali kitaip sureglamentuoti patį teisinį santykį. Atsakovas nurodo, kad toks naujas reglamentavimas jokiu bÅ«du nepatvirtina prieÅ¡ tai buvusio reglamentavimo ydingumo, kaip ir nesuteikia papildomų teisių ar pareigų asmenims, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , kurie buvo subjektai jau pakeisto teisinio reglamentavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – VSDFV Vilniaus skyrius - VSDFV prie SADM nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iki 2016-06-07 buvo profesinės karo tarnybos karys ir nebuvo draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Nuo 2016-06-08 pareiÅ¡kėjas dirba pagal darbo sutartį ir yra draudžiamas visomis socialinio draudimo rÅ«Å¡imis. 2016-12-05 Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2016-12-22 iki 2017-12-21 (už (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ , antraisiais vaiko auginimo metais). Vilniaus skyriaus 2016-12-12 sprendimu Nr. 6-24-20411 pareiÅ¡kėjui iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo skirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2016-12-22 iki 2017-12-21. Å is sprendimas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo apskųstas Fondo valdybai ir įsiteisėjo, ir bÅ«tent Å¡is sprendimas sukėlė pareiÅ¡kėjui atitinkamas teisines pasekmes, todėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikytinas Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ , prašė jį pilnai patenkinti, atsakovų atstovai su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Skundas atmestinas

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kariuomenės 2016-12-23 sprendimo Nr.KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė 2016-09-27 raÅ¡tu Nr.KVS-514 „Dėl motinystės(tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo“ (b.l.10-11) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo 2016-09-27 praÅ¡ymas (b.l.12)dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies iki vaikui sueis 2 metai už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos (2016-06-07) skyrimo negali bÅ«ti tenkinamas. Gimus vaikui (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui vaiko priežiÅ«ros atostogos nebuvo suteiktos ar nutrauktos.

PareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas tėvystės atostogų nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-01-21 įskaitytinai (b.l.47-įsakymas). 2015-11-19 įsakymu Nr.A-196 (b.l.46) pareiÅ¡kėjas , atsižvelgiant į jo praÅ¡ymÄ (b.l.45), buvo iÅ¡leistas nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2015-11-30 iki 2016-04-05.2016-01-15 įsakymu (b.l.48) buvo pakeistas 2015-11-19 įsakymas , pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leidžiant nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2015-11-30 iki 2015-12-20 ir nuo 2016-01-22 iki 2016-05-07d.Gavus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b.l.49), jis buvo iÅ¡leistas nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2016-05-08 iki 2016-06-06 (b.l.50-įsakymas).

PareiÅ¡kėjas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė, pateikdamas praÅ¡ymus dėl nepanaudotų atostogų jam suteikimo. PareiÅ¡kėjas 2016-09-27 LR KAM pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad gimus 2 vaikui, jis su žmona apsisprendė, kad bÅ«tent ji, o ne pareiÅ¡kėjas , naudosis teisės aktais suteikta teise į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks 1m(b.l.14-15). PareiÅ¡kėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-06-07, kol buvo iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovÄ dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo vaiko auginimo pirmaisiais metais, o pateikė praÅ¡ymÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies skyrimo už karo tarnybos periodÄ , kai vaikas dar nebuvo sukakęs vienerių metų, jau nebÅ«damas profesinės karo tarnybos kariu, todėl jam pagrįstai nebuvo skirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.

Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki pareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo į atsargÄ , iÅ¡skyrus suteiktas 1mėn. tėvystės atostogas, pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurių metu jam buvo mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, todėl tuo pat metu pasinaudoti ir teise į vaiko priežiÅ«ros atostogas , kai vaikas auginamas 1 gyvenimo metais bei gauti su tuo susijusias iÅ¡mokas pareiÅ¡kėjas negali. LR Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa mokama apdraustajam, kuriam yra suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos.

Å ios atostogos yra tikslinės –jos skirtos vaikui (-ams) prižiÅ«rėti. Ä®statymų leidėjas , iÅ¡skirdamas jas kaip atskirÄ atostogų rūšį, pabrėžia jų svarbÄ ir preziumuoja, kad visas dėmesys pirmiausia bus skiriamas vaiko priežiÅ«rai ir auginimui. Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos paskirtis – kompensuoti dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų ir negautų darbo pajamų. PareiÅ¡kėjas iki jo iÅ¡leidimo į atsargÄ nesiekė atsisakyti su tarnybos santykiais susijusių pajamų ir tiesiogiai prižiÅ«rėti vaiko.

Pareiškėjas savo skundu prašo tik atitinkamos išmokos (pašalpos) priteisimo iš atsakovų, tačiau nesiekia pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas.LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68str.1d. numato, kad iš LR krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Ten taipogi nurodyta, kad šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams, o garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus ir tuo atveju, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Nagrinėjant klausimÄ dėl paÅ¡alpos mokėjimo pareiÅ¡kėjui už periodÄ , kuomet jį siejo tarnybos santykiai , atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ KASO KTÄ® 68str.7d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-11-16 iki 2017-01-01) buvo nurodyta, kad Å¡io įstatymo 59str. numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais , kai vaiko priežiÅ«ros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio iÅ¡mokos, nevirÅ¡ijančios maksimalus kompensuojamo uždarbio, Å¡ios iÅ¡mokos mokamos profesinės karo tarnybos kariams.

Sutinkamai su LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, profesinės karo tarnybos kariams nustatomi tik Å¡ių iÅ¡mokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atsakovas Lietuvos Kariuomenė 2016-12-23 raÅ¡tu Nr.KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo , vadovaudamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs visus objektyvius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl paÅ¡alpos skyrimo.

Ta aplinkybė, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, nėra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Teisės aktų pasikeitimas savaime nereiÅ¡kia, kad prieÅ¡ tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir/ar pažeidė asmenų teises ir teisėtus interesus, nes naujai įsigalioję teisės aktai gali kitaip sureglamentuoti patį teisinį santykį. Kadangi atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovÄ paskaičiuoti motinystės (tėvystės) paÅ¡alÄ pareiÅ¡kėjo sÅ«nui M.

R. iki jam sueis 2m., skiriant 40 procentų paÅ¡alpos pareiÅ¡kėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-07 bei iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio palÅ«kanų priteisimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88str.1p.). Atmetus skundÄ , pareiÅ¡kėjui neatlygintinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (ABTÄ®40str.1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Arūnas Kaminskas