2017-11-28 Nr. AB-22078-3-62-3-01445-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2715-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01445-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. atliko bausmę Alytaus PN, kuriuose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas teigė, jog baldai, esantys bendrabučio tipo miegamuosiuose, užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Be to, nuteistiesiems prausykloje buvo skirtas nepakankamas kiekis klozetų, pisuarų, kriauklių ir dušo kabinų. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog buvo kalinamas su asmenimis, kurie vartoja narkotikus ir daugelis iš jų serga ŽIV. Tokios kalinimo sąlygos, pareiškėjo teigimu, prilygo kankinimui, dėl ko jis patyrė emocinius ir dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas periodiškai atliko bausmę Alytaus PN nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas buvo laikomas įvairiuose bendrabučio tipo miegamuosiuose, kuriuose vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas svyravo nuo 2,53 kv. m iki 3,24 kv. m. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl, atstovo nuomone, nedidelį gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja jam taikomas režimas, pagal kurį nuteistieji pataisos namuose dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti visoje teritorijoje, sportuoti, nevaržomai užsiimti kita veikla. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, jam diagnozuotos ligos yra tipinės, kuriomis serga ir laisvėje esantys žmonės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis. Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui T. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto, higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus PN administracijos. Aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, t. y. nuo 2013 m. balandžio 23 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 21 d. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu, būdamas Alytaus PN, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti senaties terminą, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, todėl teismas atsakovo prašymą tenkintino, t. y. daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. liepos 21 d., atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs trejų metų senaties terminą teismas vertino, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gegužės 22 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Taisyklės) 111.1. punktu, pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2014 m. kovo 12 d. atliko bausmę 16 būrio 1 miegamajame (b. l. 8, 25, 26–27), kurio plotas yra 45,44 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. pareiškėjas atliko bausmę 22 būrio 4 miegamajame (b. l. 8, 25, 26–27), kurio plotas yra 17,73 kv. m, jame įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,53 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pripažino gyvenamojo ploto normos pažeidimą ir darė išvadą, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių.

8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo klozetų, pisuarų, kriauklių ir dušų kiekio, vadovavosi Praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis (toliau – Normos), patvirtintomis 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, kuriose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN 16 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 8 tualetai ir 6 pisuarai, 22 būryje įrengti 2 tualetai, dušinėje – 4 dušo rageliai. Teismas vertino, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitiko Normų reikalavimus, tačiau nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl laukimo eilėje prie prausimosi, unitazo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis galėjo užkrėsti ŽIV virusu, kadangi kartu su juo gyveno infekuotieji nuteistieji, teismas akcentavo, jog teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėjo, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

10. Alytaus PN Medicinos pažymėjimas (b. l. 29) patvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi kelis kartus – dėl dermatito, pėdos nykščio sumušimo, raumenų patempimo ir kt., tačiau šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesiejo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Alytaus PN psichinės sveikatos specialistus byloje nėra.

11. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai truko pakankamai ilgai (gyvenamojo ploto norma pažeista 430 parų), tačiau Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, joje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla (b. l. 12, 13–14, 21–22), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti, naudotis lauke įrengtu sporto inventoriumi, sporto sale. Be to, pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje buvo ne visą dieną, taip pat, jog vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra santykinis dydis, kuris, esant pastoviai nuteistųjų rotacijai, kito. Atsižvelgęs šiuos argumentus, teismas darė išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. Įvertinęs pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistos 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtine žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą, atsakovo teigimu, yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus PN režimas: jis galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, lankyti mokyklą, dirbti pataisos namuose. Atsakovas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo laukti eilėje prie tualetų, todėl abstraktūs pareiškėjo argumentai turėjo būti vertinami kritiškai atsakovo naudai.

14. Pareiškėjas T. R. atsiliepime (b. l. 51) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas teigia, kad nors jam pataisos namuose buvo suteikta galimybė laisvai judėti, tačiau vis tiek jam nebuvo užtikrintas minimalus pagal teisės aktus turėjęs tekti plotas. Dėl to, kad gyvenamoji patalpa visada buvo pilna, pareiškėjo teigimu, nuolat kildavo konfliktai.

16. Be to, tualetų, kriauklių bei pisuarų pataisos namuose buvo įrengta per mažai, todėl jam tekdavo laukti ir kentėti, kol kiti asmenys pasinaudos tualetu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui T. R., jo teigimu, padarytos jį laikant Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis, atlyginimo. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

23. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 2,53 kv. m iki 3,24 kv. m. ploto vienam asmeniui. t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. pareiškėjui teko mažiau ploto negu nustato Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti atsakovo Alytaus PN neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas tokio pobūdžio laisvės suvaržymo įstaigoje (pataisos namuose), kurioje bausmės atlikimo sąlygos yra ženkliai palankesnės nei kalėjime ar tardymo izoliatoriuje, nes Pataisos namuose laikomi asmenys pagal įstaigos administracijos patvirtintą dienotvarkę privalo būti gyvenamojoje patalpoje tik miegui skirtu laiku, t. y. nuo 22.30 val. iki 06.30 val.

25. Byloje nėra duomenų, kad dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo pažeidžiant nustatytas sąlygas pareiškėjui sutriko sveikata, taip pat kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų nuteistųjų. Tačiau atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas bei kitos gyvenimo ir buities sąlygos, nepertraukiamumą ir pakankamai ilgą trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl to pareiškėjas objektyviai galėjo patirti jo nurodomus neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

26. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. CK 6.250 straipsnio taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo nurodomas aplinkybės, susijusias su dėl pažeidimo patirtais sunkumais, ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 200 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra neteisinga ar neprotinga.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan