AS-662-550-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-550/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01525-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir atsakovas) išduoti leidimus rengti žemės sklypų, esančių Vilniuje, Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Nustatė, kad pareiškėja 2012 m. balandžio 25 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau jokio atsakymo iki šiol nėra gavusi. Pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog jai būtų išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 8, 13 punktus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemė sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Padarė išvadą, jog pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus neveikimą turėjo skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, o nesutikdama su pastarojo sprendimu, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamą teismą.

Nurodė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pažymėjo, jog, kadangi pareiškėja bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka nepasinaudojo, skundą, kuriame prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių išduoti leidimus rengti žemės sklypų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektus, atsisakė priimti.

III. Pareiškėja A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde teigia, jog skundo dalykas nėra žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų duomenų bei įstatymų ir kitų teisės aktų neatitikimas. Teigia, jog pareiškėja skundžia viešojo administravimo institucijos delsimą atlikti institucijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymi, jog ji neskundžia veiksmų Žemės reformos įstatymo pagrindu, todėl jai netaikoma šios specialiosios teisės normos išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Argumentuoja, jog skundo pagrindą sudaro tai, kad per įstatymo nustatytą terminą viešojo administravimo subjektas nesikreipė dėl papildomos informacijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 20 ir 26 straipsnių pagrindais bei nesiekė tartis dėl administracinio sprendimo Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnį. Akcentuoja, jog prašymas atsakovui pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies punktu, ir tai yra specialioji norma, o ne Žemės reformos įstatymo pagrindu. Pažymi, jog skundas paduodamas dėl to, kad viešojo administravimo institucija nesilaiko prašymo nagrinėjimo tvarkos ir terminų, o ne dėl žemės reformos, kuri seniai pasibaigusi. Paaiškina, jog nei paštu, nei elektroniniu paštu negavo jokio sprendimo dėl jos pateiktų prašymų, taip pat negavo jokių dokumentų apie administracinės procedūros termino pratęsimą ar jos sustabdymą. Nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 875 nutarimu patvirtinto Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 ir 30 punktus. Pažymi, jog terminas administraciniam sprendimui priimti yra suėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja A. R. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundo nepriimti dėl to, kad pareiškėja nepasinaudojo bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos pagal atskirąjį skundą dalykas yra tai, ar pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai priklauso kategorijai tokių bylų, kurioms yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių išduoti leidimus rengti žemės sklypų, esančių Vilniuje, Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektus (b. l. 1-3). Pareiškėja 2012 m. balandžio 25 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 4-5), tačiau jokio atsakymo negavo. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 1-3), pareiškėja siekia supaprastinta planavimo procedūra, nekeičiant paskirties, išpirkti iš valstybės laisvą valstybinę žemę, besiribojančią su jai nuosavybės teise priklausančiu sodo sklypu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuoja specialusis Žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėja, šioje byloje taikytinos Žemės reformos nuostatos.

Pastebėtina, jog Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka < ... >.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kadangi pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus neveikimą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl atsakovo neveikimo, visų pirma, turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos pareiškimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjos A. R. atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė