8cb03e44-8c49-45d4-9ef7-98ea32e4da4b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-492-264-2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11345-800/2013 pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R.

M., trečiasis asmuo G. B., dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai iÅ¡ atsakovo R. M. 52 588,26 Lt patirtai žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-04-17 23.00 val. į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariatÄ dėl konflikto buityje buvo pristatytas neblaivus atsakovas R. M.. Kauno m. Santakos PK Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiasis postinis G.

B. jį nusivedė į laikinojo sulaikymo patalpÄ atlikti apžiÅ«rÄ . G. B. atliekant R. M. apžiÅ«rÄ , Å¡is staigiai atsisuko į policijos pareigÅ«nÄ ir kumščiu trenkė jam į veidÄ . Nuo smÅ«gio G. B. parkrito ant grindų. IÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai jį pristatė į Kauno medicinos universiteto klinikų Galvos smegenų traumų skyrių, kur jam buvo nustatyta trauminė smegenų liga. G. B. dėl patirtos traumos nuo 2010-04-18 iki 2010-08-02 buvo nedarbingas. Dėl Å¡io įvykio 2010-04-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas, G.

B. pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl pareigÅ«no G. B. sužalojimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nustatyta, kad pareigÅ«nas buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigÅ«no sveikatai. Policijos departamentas prie VRM, atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2010-11-10 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-354 ir Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 20-TE-915, pagal Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“, skyrė Kauno apskr.

VPK iÅ¡mokėti aÅ¡tuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ G. B., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Piniginę kompensacijÄ - 52 588,26 Lt Kauno apskr. VPK 2010 m. gruodžio mėnesį pervedė į G. B. asmeninę sÄ skaitÄ . Policijos departamentas ir Kauno apskr. VPK iÅ¡mokėjo G. B. piniginę kompensacijÄ ir pagal CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iÅ¡ R. M., padariusio žalÄ G. B., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokėta G.

B., t. y. 52 588,26 Lt. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad G. B. atliekant tarnybines pareigas 2010-04-17 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu atsakovas R. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 284 str. 1 p. ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant R.

M. BK 69 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , įpareigojant R. M. atlyginti nukentėjusiajam G. B. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ iki 2012-08-20. Nuosprendžiu taip pat teismas patvirtino susitarimÄ tarp R. M. ir G. B. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t. y. kad R. M. įsipareigojo atlyginti G. B. padarytÄ 2000 Lt turtinę žalÄ ir 8 000 Lt neturtinę žalÄ , iÅ¡ viso 10 000 Lt. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad dėl 2010-08-18 įvykio ir atsakovo R.

M. veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens G. B. sveikata, jis nuo 2010-04-18 t.y. 107 dienas buvo nedarbingas. Policijos departamentas iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui G. B. kompensacijÄ už sveikatos sutrikdymÄ vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sÄ lygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo pagrindu. Policijos departamento 2010-12-23 iÅ¡vados ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-915 pagrindu pareigÅ«nui iÅ¡mokėta 18 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 52 588,26 Lt.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija bÅ«tų iÅ¡mokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , Å¡is dėl akiduobės skeveldrinio lūžimo patyrė apysunkį sveikatos sutrikdymÄ , atsakovo kaltės forma – neatsargumas, atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (t. y. dėl atsakovo smÅ«gio sužalotas G.

B.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. PareiÅ¡kusi reikalavimÄ iÅ¡mokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , nes, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ Å¾alos patyrusiam policijos pareigÅ«nui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. IeÅ¡kovo atstovė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė ir tiesiogiai žalÄ patyręs G. B.. Teismas pripažino, kad regreso teisė Å¡iuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens šį principÄ neabejotinai pažeistų, neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų, bei regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo (Å¡iuo atveju atsakovas R.

M.) apskritai iÅ¡vengtų atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui bÅ«tų perkelta mokesčių mokėtojams. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktikÄ , kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tuo tarpu Å¡ioje byloje nukentėjęs policijos pareigÅ«nas ne tik gavo kompensacijÄ iÅ¡ valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau sudarė papildomÄ susitarimÄ su atsakovu dėl papildomos 10 000 Lt žalos atlyginimo baudžiamajame procese.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nei ieÅ¡kovai, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų. IÅ¡ bylos medžiagos, t.y. Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovams ir atsirado regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį, o kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas neteko teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgijo kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga, tačiau atsakovas su trečiuoju asmeniu papildomai susitarė dėl žalos atlyginimo ir šį susitarimÄ teismas patvirtino.

Atsakovui Å¡is susitarimas yra privalomas. Teismas sprendė, kad atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigÅ«no atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Todėl ieÅ¡kovas turėtų teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt žalÄ , tačiau Å¡i suma iÅ¡ atsakovo priteista patvirtinus Å¡alių susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas gindamas savo teises turi teisę inicijuoti naujÄ civilinį procesÄ , nes trečiasis asmuo, nukentėjęs policijos pareigÅ«nas, nėra teismui pateikęs jokių duomenų, kad gauta kompensacija iÅ¡ valstybės nepadengė jam padarytos žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 79-81) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundÄ apeliantai grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neįvertino byloje esančių įrodymų netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas (CPK 330 str.), dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .2. Teismas sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltės forma dėl policijos pareigÅ«no sužalojimo – neatsargumas. Tačiau iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas tyčia sužalojo policijos pareigÅ«nÄ .3.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų teismui, kurie patvirtintų išlaidų dydį, įrodytų trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį. Tačiau ieškovai pateikė ieškinį atsakovui tik dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ieškovai teismui turėjo įrodinėti trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį.

4. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai jokių žalos dydi patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovai pateikė teismui visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius žalos dydį. Piniginė kompensacija trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. 6 p. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų ir jis turi atsakyti už žalÄ , padarytÄ sužalojus policijos pareigÅ«nÄ .5.

Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas susitarė su trečiuoju asmeniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir sumokėjo trečiajam asmeniui 2 000 Lt turtinės bei 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 10 000 Lt. Tačiau ieÅ¡kovų policijos pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas. Tai nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.6. Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, turi teisę inicijuoti naujÄ civilinį procesÄ , nes trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad gauta kompensacija iÅ¡ valstybės nepadengė jam padarytos žalos.

IeÅ¡kovai visiÅ¡kai nesupranta, kokiais teisių aktais nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti naujÄ civilinį procesÄ . IeÅ¡kovai pateikė visus dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta kompensacija.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai nepateikė teismui jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų, kadangi teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys ieÅ¡kovų reikalavimus atlyginti žalÄ , taip pat konkrečiai ir tiksliai nurodytas žalos dydis.

Todėl nagrinėjamu atveju CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria vadovavosi teismas, ieÅ¡kovų atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikoma.             Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, aiÅ¡kiai ir teisingai motyvavo, kodėl ieÅ¡kinio netenkino. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , konstatuotina, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Å iuo atveju policijos įstaigos regreso teisė kyla iÅ¡ vieÅ¡osios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos.Bylos faktiniai duomenys (b. l. 38-39) patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, inter alia vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 40 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti ir, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skyrius kompensacijos iÅ¡mokėjimui reikalingas lėšas, o trečiasis asmuo policijos pareigÅ«nas G.

B., ginčo įvykio metu patyręs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , aÅ¡tuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 52588, 26 Lt. Å i prievolė atsirado vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriÅ¡kai prisiėmus pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama Civilinio kodekso normų.           Šiame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog, viena vertus, kasacinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, kurios faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos Å¡ios bylos faktinėms aplinkybėms ir kurioje buvo sprendžiami tapatÅ«s teisės klausimai, suformavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, jog bendraisiais atvejais turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Kita vertus, kasacinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, kuri nagrinėjamai bylai, kaip ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartis, yra teismo precedentas, konstatavo, jog Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėjęs pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, tai yra atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Å ia kasacinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, teisėjų kolegija remiasi, ji paminėta ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014, faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos Å¡ios bylos faktinėms aplinkybėms ir kurioje buvo sprendžiami tapatÅ«s teisės klausimai.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡skyrus žalos dydį.

Kitų atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovai apeliaciniu skundu neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.     Apeliantų teigimu, teismas neteisingai atsakovo kaltės forma dėl policijos pareigÅ«no sužalojimo laikė neatsargumÄ , kai jo kaltės forma yra tyčia, tačiau kaltės forma Å¡iuo atveju nėra lemianti, kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra nustatyta. Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalyje 10 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas tyčines veikas - pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

B. sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Teismo nuosprendžiu konstatuoti atsakovo nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡ios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iÅ¡ naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Nuosprendžiu taip pat patvirtintas policijos pareigÅ«no, nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens ir atsakovo (kalto asmens) susitarimas dėl 2000 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pastarasis įsipareigojo atlyginti iki 2012-08-20.             Byloje jau buvo nustatyta, jog, pirma, policijos pareigÅ«nas G.

B. buvo nedarbingas Å¡imtÄ septynias dienas, antra, Å¡iam policijos pareigÅ«nui buvo iÅ¡mokėta aÅ¡tuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kuri buvo apskaičiuota pagal specialiuosius vieÅ¡osios teisės aktus, pastarosios (kompensacijos) dydžio nesiejant su realiu policijos pareigÅ«no nedarbingumo laikotarpiu, kuriuo pastarasis negavo pajamų, atsakovo R. M. veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, pasiprieÅ¡inus policijos darbuotojo reikalavimams, t.y. neįvykdžius įstatymuose – CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.

– nustatytos pareigos. Todėl atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojÄ . Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovams neįrodinėjant trečiojo asmens patirtos žalos dydžio, teismas, vadovaudamasis 2010 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje duomenimis laikė, kad trečiojo asmens dėl sužalojimo patirti nuostoliai – 2000 Lt realiai patirta turtine žala, dėl kurios atlyginimo jau susitarta baudžiamojoje byloje.

               Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios faktinės aplinkybės, paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpcijÄ , o ieÅ¡kovų, kuriems tenka procesinė pareiga įrodyti inter alia žalos dydį, į Å¡iÄ bylÄ pateikti faktiniai duomenys nėra pakankami iÅ¡vados, jog policijos pareigÅ«nui G. B. iÅ¡mokėta kompensacija yra adekvati Å¡io policijos pareigÅ«no realiai patirtai žalai, konstatavimui. Nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo ieÅ¡kovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie trečiojo asmens patirtus realius nuostolius.

Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 25 nutartimi paskyrė bylÄ Å¾odiniam nagrinėjimui, pasiÅ«lė apeliantams papildomus įrodymus žalos dydžiui nustatyti, tačiau apeliantai jų nepateikė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nesant byloje kitokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų, trečiojo asmens dėl sužalojimo realiai patirta 2000 Lt turtine žala, dėl kurios atlyginimo jau susitarta baudžiamojoje byloje. PareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantams nepateikus kitokių įrodymų, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.                   Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovai nepateikė byloje įrodymų apie atlygintinos žalos dydį, t.y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiam policijos pareigūnui G. B. reali žala, kurios atsakovas neatlygino (CPK 178 str.). Kadangi nenustatyta, jog policijos pareigūnui G.

B. padaryta didesnė žala nei nuosprendžiu buvo nukentėjusiojo susitarta su atsakovu, pripažintina, kad ieÅ¡kovai neįrodė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, dėl ko nėra pagrindo skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ laikyti nepagrįstu ir jį naikinti. IeÅ¡kovai, kurių ieÅ¡kinys atmestas, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), todėl iÅ¡ jų į valstybės biudžetÄ tokios iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d.).              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo. Teisėjai                                                              AuÅ¡ra Baubienė                      Albina Rimdeikaitė                                                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas         Â