8cb032df-71f4-48de-989d-9f3ac07caebf · Plungės rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-43-404/2017                                                                                        Proceso Nr. 1-01-1-32745-2016-3                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1;2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5;                                                                       2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.(S) PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASN U O S P R E N D I S                                 LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2017 m. balandžio 4 d.

Plun­gė Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­de­ikis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ror­ei Eleonorai Kudriavecvai,kaltinamojo gynėjai advokatei R. B. ,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams P. M. , L. M. , nukentėjusiųjų atstovui advokatui Edvardui Staponkui, civiliniam atsakovui R. B. ,vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je A. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „E“ – Å¡altkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir             n u s t a t ė:    kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. kaltinamasis A.

R. 2016 m. liepos 12 d., apie 1830 val., Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, ir, kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei, lenkdamas sankryžoje į kairę sukantį traktorių „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L.

M. , atsitrenkė į prie traktoriaus „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prikabintÄ grėblio „Fella TS1402“ kairės pusės galinę dalį, dėl ko prikabinamas grėblys su traktoriumi apvirto. Eismo įvykio metu dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inio juosmens-klubo srityje, krÅ«tinės, kaklo, galvos sumuÅ¡imo, kaklo raumenų-raiščių patempimo, nukentėjusiajam L. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais neatsargiais veiksmais kaltinamasis A.

R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 117 punkto (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis. Užvažiuoti ant brÅ«kÅ¡ninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitÄ eismo juostÄ , kirsti iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. (<...> Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ .); 126 punkto (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, <...>); 136.2 punkto (prieÅ¡ pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo); 140.1 punkto (Lenkti draudžiama pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės ir kairės") reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Kal­ti­na­masis A.

R. teisme po kaltinamojo akto pagarsinimo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad tÄ dienÄ darbdavys R. B. paprašė privežti vairuotojÄ , kuris turėjo paimti sunkvežimį, su R. B. turėjo susitikti pusiaukelėje. Buvo iÅ¡važiavęs su vienu automobiliu, Å¡is sugedo, tada pasiėmė kitÄ automobilį. Važiuojant Kulių miestelio link, prie užeigos „Karčema“ susitiko su R. B. , vairuotojas persėdo į pastarojo automobilį, jis iÅ¡važiavo atgal. Važiuodamas iÅ¡ už posÅ«kio pamatė traktorių ir jį lenkė, posÅ«kio nematė, iÅ¡tisinė linija buvo tik sankryžoje.

Kai jis priartėjo, traktorius darydamas posÅ«kį užsuko, jis automobilį stabdė, tačiau atsitrenkė į grėblį. Pripažįsta, kad pagal Kelių eismo taisykles ten jis negalėjo lenkti, tačiau lenkė lėčiau važiuojančiÄ Å¾emės Å«kio technikÄ . Oras buvo geras, traktoriaus posÅ«kio jis nematė. Kai po įvykio nuėjo paklausti kito vairuotojo dėl sužalojimų, L. M. tada kalbėjosi telefonu ir keikėsi. Po to atvažiavo kažkieno automobilis, kažkas iÅ¡kvietė policijÄ .

Pripažįsta, kad yra kaltas, nes atsitrenkė į grėblį, nematė rodomo kairio posÅ«kio signalo, kirto iÅ¡tisinę linijÄ . Nežinojo, kad su tuo automobiliu negalima važiuoti, kad ji neapdrausta. Su nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniais yra susipažinęs, dėl neturtinės žalos ieÅ¡kinius pripažįsta tik iÅ¡ dalies, priklausomai kiek sutiks atlyginti jo darbdavys, SoDros ieÅ¡kinį pripažįsta pilnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L.

M. teisme parodė, kad tuo metu jis vairavo traktorių su prie jo prikabintu grėbliu, važiavo VieÅ¡tovėnų gyvenvietės link, sankryžoje prieÅ¡ darant posÅ«kį į kairę sumažino pavarÄ , pažiÅ«rėjo į kairį veidrodį, o kai pats traktorius jau buvo Å¡alutiniame kelyje ir beveik pusė grėblio, pajuto smÅ«gį. PrieÅ¡ tai kaltinamojo automobilį matė per veidrodį, jis buvo toli, posÅ«kio metu atsitrenkė į grėblį, vertė grėblį ir apvertė traktorių. Jam po įvykio skaudėjo petį, gėrė vaistus, ir dabar dar paskauda.

Buvo kaklo raiščių patempimas, skaudėjo galvÄ . Nedarbingas buvo du mėnesius, dar ir Å¡iai dienai negali kelti kÄ nors sunkaus. Dėl sužalojimo ilgai skaudėjo sprandÄ , negalėjo eiti į darbÄ iki rugsėjo 5 dienos, negalėjo dirbti namuose, buvo didelis iÅ¡gÄ stis. Pagal jo ieÅ¡kinį 5.000 eurų neturtinės žalos sumÄ sudaro sužalojimai, liekamieji reiÅ¡kiniai, iÅ¡gÄ stis, nemiga, patirti nepatogumai po to. Kadangi draudimas neturtinės žalos atlygino 1.500 eurų, Å¡iai sumai ieÅ¡kinį mažina ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo R.

B. priteisti neturtinės žalos 3.500 eurų.                     Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. M. teisme parodė, kad eismo įvykio metu jis kaip žemės Å«kio technikos savininkas patyrė turtinius nuostolius dėl neseniai pirkto ir nepataisomai sugadinto grėblio, prieÅ¡ penkerius metus pirkto ir apgadinto traktoriaus. Draudimo kompanija jam už traktoriaus remontÄ ir grėblį žalÄ atlygino, todėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinimo ir civilinio atsakovo 3.000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudaro iÅ¡gyvenimai ir stresas dėl sužaloto sÅ«naus, dėl nenuÅ¡ienautų 65 ha pievų, kadangi pasiskolinti per pačiÄ Å¡ienapjÅ«tę technikos nebuvo iÅ¡ kur, nuomotis buvo per brangu, dėl negauto pelno už parduotÄ Å¡ienÄ . Civilinis atsakovas R. B. teisme parodė, kad yra įmonės vadovas, kiekvienais metais balandžio mėnesį draudžia automobilius ir technikÄ kartu. Vienas iÅ¡ dviejų „VW Passat“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, bet neapdraustas, raktai buvo įmonėje, automobiliai stovėjo kieme.

Kai telefonu kaltinamojo paprašė jam atvežti vairuotojÄ , jis važiavo su apdraustu automobiliu, kuris prie Varkalių gyvenvietės sugedo, tada pasiėmė neapdraustÄ automobilį, apie kÄ kaltinamajam nebuvo žinoma, o jis pats pamirÅ¡o, kad Å¡is automobilis nebebuvo draustas. Pripažįsta savo kaltę dėl neapdrausto automobilio, ir kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi atsakyti pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, tačiau nesutinka su praÅ¡omais priteisti dydžiais, jo manymu neturtinės žalos turi bÅ«ti priteista ne daugiau kaip po 1.000 eurų kiekvienam ieÅ¡kovui, nuo abiejų su kaltinamuoju, bet šį klausimÄ palieka teismui spręsti.

             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1426/2016(03) L. M. nustatyta krÅ«tinės, kaklo, galvos sumuÅ¡imo diagnozė, kaklo raumenų patempimo diagnozė, konstatuota kaip Å«mi reakcija į stresÄ . (T.1, b.l. 67).              Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1594/2016(03) konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose L. M. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inio juosmens-klubo srityje, krÅ«tinės, kaklo, galvos sumuÅ¡imo, kaklo raumenų-raiščių patempimo diagnozė.

IÅ¡vesta krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės X-to Å¡onkaulio lūžimo diagnozė yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Dėl kaklo raiščių patempimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl L. M. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (T.1, b.l. 86-87).             IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykusio eismo įvykio vieta yra Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, eismo įvykio dalyviai: automobilis "VW Passat", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , - vairuotojas A.

R. , traktorius „MTZ Belarus 820“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su prikabintu grėbliu, - vairuotojas L. M. . (T.1, b.l. 16).             Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti abiejų transporto priemonių sugadinimai. (T.1, b.l. 24-26, 27-29).             Eismo įvykio metu abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. (T.1, b.l. 61, T.2, b.l. 194).             Parodymų patikrinimo vietoje metu A.

R. parodė vietÄ ir nurodė aplinkybes kaip buvo atliekamas traktoriaus lenkimas. (T.2, b.l. 19-27).Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiÅ¡kai įrodo kaltinamojo A. R. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi vairuodamas transporto priemonę pa­Å¾ei­dė trans­por­to eis­mo sau­gu­mo tai­syk­les, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta L.

M. sveikata.Ä®tarime ir kaltinamajame akte (T.2, b.l. 28-29, 67) nurodyta <...>A. R. 2016 m. liepos 12 d., apie 1830 val., Plungės rajone, kelio Plungė – Vėžaičiai 15-tame kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo,<...>. Dėl Å¡io jungtuko „kad“ nukentėjusiųjų atstovas iÅ¡reiÅ¡kė abejones, jog įtarimas grindžiamas tik kaltinamojo parodymais apie neparodytÄ posÅ«kio signalÄ , visiÅ¡kai nevertinant nukentėjusiojo L.

M. parodymų apie buvusį įjungtÄ posÅ«kio signalÄ . Teismas, pasisakydamas dėl advokato Edvardo Staponkaus abejonių, atkreipia dėmesį į galiojančių Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus 136 punktÄ , kuriame nustatyta <...>PrieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:<...>, ir konstatuoja, kad Å¡ioje kaltinimo dalyje yra pacituotas Å¡is įpareigojimas vairuotojams, ir nesivadovauta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymais, o tikslinti kaltinimÄ pagrindų nėra. Bausmės skyrimas.Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Kaltinamasis A.

R. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Prokurorui perskaičius kaltinimÄ kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ jo duotų parodymų teisme matyti, kad jis kaltę pripažino visiÅ¡kai, jo gailėjimasis nuoÅ¡irdus ir tai teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T.2, b.l. 35), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (T.2, b.l. 36, 131), dirbantis (T.2, b.l. 37).

Už kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimÄ , paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu bÅ«du bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimÄ teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikaltimo pobÅ«dį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ (BPK 61 str.).

Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.). Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.). Civiliniai ieÅ¡kiniai.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo - VSDFV Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinys. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sÄ lygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kuriÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo (CK 2.263 str.). IeÅ¡kovas L. M. iÅ¡mokėjo 770,11 Eur ligos paÅ¡alpÄ už jo laikinÄ nedarbingumÄ nuo 2016-07-15 iki 2016-09-05, dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.280 str. 1 d. nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi A.

R. . IeÅ¡kovų P. M. ir L. M. ieÅ¡kiniai. IeÅ¡kovas P. M. atsisakė savo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 18.562,93 Eur turtinės žalos priteisimo, motyvuodamas, kad žalÄ atlygino draudimo bendrovė, teismas šį atsisakymÄ priėmė, todėl procesas Å¡ioje dalyje nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d. nuostatomis.IeÅ¡kovas L. M. sumažino savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 5.000 Eur iki 3.500 Eur, motyvuodamas, kad 1.500 Eur neturtinės žalos jam atlygino draudimo bendrovė.

Civilinis atsakovas R. B. praÅ¡o ieÅ¡kinių reikalavimus mažinti iki 1.000 Eur kiekvienam ieÅ¡kovui, sumas priteisiant iÅ¡ jo ir kaltinamojo lygiomis dalimis. Atsakovas A. R. savo aiÅ¡kios pozicijos ieÅ¡kinių tenkinimo klausimu neiÅ¡sakė. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.270 str., pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas. Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju yra kaltinamojo A.

R. darbdavio R. B. vadovaujama UAB “E” (duomenys iÅ¡ VÄ® “Registrų centas”).              Tyrėjos nutarimu civiliniu atsakovu įtrauktas R. B. (T.1, b.l. 177). Byloje nustatyta, kad A. R. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatÄ darbdaviui R. B. priklausančiu automobiliu “VW Passat”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l. 31), todėl už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ jÄ nukentėjusiesiems privalo atlyginti UAB “E.”, kuri teisme tinkamai vienasmeniÅ¡kai atstovaujama R.

B. .  Formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui (CK 6.270 str.), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).R.

B. atsakomybę, nagrinėjamu atveju, pašalintų tik nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ vieningÄ praktikÄ atlygintinos neturtinės žalos dydis analogiÅ¡kose bylose (BK 281 str. 1 d.) sudaro apytiksliai nuo 600 Eur iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012, 2K-372-942/2015), atsižvelgiant į tai, kad vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali bÅ«ti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nes galimi visiÅ¡kai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali bÅ«ti labai skirtingi.IeÅ¡kovas P. M. eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo sužalotas.

Savo neturtinę žalÄ deklaratyviai grindžia patirtais nuostoliais dėl nesugrėbto Å¡ieno ir negautomis pajamomis Å¡ienÄ pardavus, iÅ¡gyvenimais dėl to, apgadinta technika, iÅ¡gyvenimais dėl sÅ«naus sužalojimo.             IeÅ¡kovas L. M. buvo sužalotas nesunkiai, nedarbingas du mėnesius, gydomas ambulatoriÅ¡kai, medicininių duomenų dėl liekamųjų reiÅ¡kinių nepateikta. Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , baimę, nepatogumus gydantis, iÅ¡gyvenimus, tačiau pagal kaltinamojo gynėjos pateiktus duomenis iÅ¡ L.

M. feisbuko, net ir nedarbingumo laikotarpiu nebuvo kliÅ«tis jam dalyvauti ralio varžybose 2-uoju vairuotoju, pramogauti (T.2, b.l. 137-147). Be to, X-to Å¡onkaulio lūžis paneigtas papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1594/2016(03) (T.1, b.l. 86-87), kas neabejotinai turėjo įtakos draudimo bendrovei iÅ¡mokėti 1.500 Eur dydžio neturtinę žalÄ (T.2, b.l. 105). Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami ieÅ¡kovų reikalavimai, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas abiejų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinių reikalavimus tenkina iÅ¡ dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti:

P. M. - 1.000 Eur nuo praÅ¡omos priteisti 3.000 Eur sumos, L. M. - 500 Eur nuo praÅ¡omos priteisti 3.500 Eur sumos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra iÅ¡mokėjusi 1.500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kovų reikalavimai atmestini. IÅ¡ kaltinamojo A. R. kiekvienam ieÅ¡kovui priteistinos jų turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str.). Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smasn u s p r e n d ž i a:A. R. pri­pa­Å¾in­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti bausme bauda 20 MGL (753,20 Eur).Nustatyti, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis savanoriÅ¡kai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir teismo raÅ¡tinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.VSDFV Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. R. priteisti 770,11 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 11 centų) turtinės žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Priimti ieÅ¡kovo P. M. atsakymÄ savo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos 18.562,93 Eur priteisimo ir ieÅ¡kinio nagrinėjimo procesÄ nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ UAB „E“ priteisti 1.000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ A. R. priteisti 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo L. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ UAB „E“ priteisti 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ A. R. priteisti 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų, nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bÅ«­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smÄ . Tei­sė­jas                                          (paraÅ¡as)                                            Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis