2020-04-24 Nr. BB-2008-1-01-1-26691-2017-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK 945/2020 N

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26691-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties nuteistųjų D. D., R. D., E. D., D. G. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesutinkama su teismų išvadomis dėl nuteistųjų D. D., R. D. E. D. bei D. G. pripažinimo kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalį, nes pastarųjų veikos G. S. plėšimo atveju turėtų būti kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog iš G. S. buvo pagrobti ne tik bižuterijos, bet ir tauriųjų metalų dirbiniai, t. y. šis teismas nepagrįstai nustatė pagrobto turto vertę. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, 332 straipsnio 3 dalys, nes savo išvadų tinkamai nemotyvavo, vertinant įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Taigi, apibendrinus šiuos išaiškinimus, galima daryti išvadą, kad, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismas, nesant teismų padarytų esminių BPK įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ar nenustatęs netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus ir pateikianti išvadas dėl teismų išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų pakankamumo ir patikimumo.

Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prokurorės kasaciniame skunde nors ir nurodomos atskiros pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, tačiau iš šio skundo turinio matyti, kad didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti bei atskirų įrodymų vertinimui, savaip juos vertinant. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis