2023-02-01 Nr. AB-2655-3-61-3-00355-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-612-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2; 14.9; 15.2; 15.6; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lakrima“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lakrima“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. T3-354 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nustatyta, kad tam tikrų paslaugų statinių (krematoriumo) pareiškėjas statyti negali, nors tokia statyba ir atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimo būdą. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nustatė ribojimus pareiškėjo veiklai Žemės sklype.

3. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ginčijamu Sprendimu nustatyti veiklos pareiškėjui priklausančiame žemės sklype apribojimai bei iš esmės koreguojamas galimas žemės naudojimo būdas ir galima statinių paskirtis. Tokiu būdu keičiamas esamas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentas ir teritorijos naudojimo tipas, nustatomi apribojimai veiklai žemės sklype. Galiojantys įstatymai nenumato galimybės tokius sprendimus priimti kitu būdu nei pagal Teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir TPĮ). Sprendimai dėl teritorijos naudojimo reglamento ir teritorijos naudojimo tipo, apribojimų veiklai nustatymo gali būti priimami tik patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą pagal TPĮ reikalavimus (TPĮ 2 str. 1, 2, 15, 22, 23, 27 p.).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės tarybai nėra suteikta teisė priimti sprendimą dėl veiklos žemės sklype ribojimo nesilaikant TPĮ nustatytų procedūrų, privalomų rengiant teritorijų planavimo dokumentus (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo priėmimas, teritorijų planavimo dokumento rengimas, derinimas, viešas svarstymas, parengto teritorijų planavimo dokumento tikrinimo ir tvirtinimo procedūros).

5. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių priimant ginčijamą Sprendimą pažeistas įstatymo viršenybės principas. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte numatyta, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pareiškėjui ūkinės veiklos galimybės jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype apribotos nesant tam jokio įstatyminio pagrindo. Savivaldybės tarybai įstatymai nesuteikia teisės nustatyti žemės naudojimo apribojimus, uždrausti konkrečias veiklas kitaip nei vadovaujantis TPĮ nuostatomis.

6. Pareiškėjas teigė, kad priimdama ginčijamą Sprendimą Savivaldybės taryba viršijo įstatymais jai suteiktą kompetenciją.

7. Pareiškėjas nurodė, kad priimdama ginčijamą Sprendimą atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatytą reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

8. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, teisme gautuose 2022 m. kovo 3 d., paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas apribojo pareiškėjo ūkinę veiklą Žemės sklype, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą. Ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik įstatymu. Atsakovas nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę riboti pareiškėjo ūkinę veiklą Žemės sklype.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra duomenų, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T3-356 būtų parengtas ir pateiktas viešam svarstymui. Pareiškėjas manė, kad galima situacija, jog toks specialusis planas apskritai nebus patvirtintas. Galimybės statyti krematoriumą konkrečiame sklype ribojimas – specialiojo plano sprendinių rezultatas, toks apribojimas negali būti nustatytas apeinant teritorijų planavimui privalomas planavimo procedūras. Atsakovas negali riboti ūkinės veiklos nesilaikydama specialiojo plano rengimo, viešo svarstymo ir tvirtinimo procedūrų.

10. Pareiškėjas manė, kad atsakovo nurodyti Vietos savivaldos įstatymo straipsniai nurodo savivaldybės veiklos sritį, tačiau, kaip ir dėl teritorijų planavimo, nesuteikia savivaldybei teisės riboti ūkinę veiklą įstatyme nenumatytais atvejais ir sąlygomis.

11. Atsakovas Savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipiasi dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau iš esmės skunde nenurodo jokių Sprendimo panaikinimo pagrindų – visi pareiškėjo nurodyti argumentai yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodomos bendrosios teisės normos ir principai, kurie, atsakovo nuomone, nėra susiję su konkrečia nagrinėjama byla dėl Sprendimo teisėtumo.

13. Atsakovas manė, kad pareiškėjui skundžiamas Sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus – skunde nurodoma, kad Sprendimu buvo apribota pareiškėjo galimybė vykdyti planuojamą veiklą – įrengti krematoriumą Žemės sklype (toliau – Planuojama veikla), taip pat skunde nurodoma, kad Sprendimas pakeitė pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovas pažymėjo, kad iš viešai prieinamų duomenų, paskelbtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) interneto svetainėje, matyti, kad Planuojamos veiklos procedūros toliau sėkmingai tęsiamos – skelbiama Planuojamos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, atsakovas darė išvadą, kad Sprendimas niekaip neapribojo pareiškėjo galimybės vykdyti Planuojamą veiklą. Viešai skelbiamoje informacijoje, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima NVSC Vilniaus departamentas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovas manė, kad tik ši institucija gali priimti sprendimą, apribojantį pareiškėjui galimybę vykdyti planuojamą veiklą.

14. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto 2021 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypo paskirtis – kita, būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Iš Savivaldybės pateikto 2022 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypo paskirtis ir būdas po skundžiamo Sprendimo priėmimo nepasikeitė. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas pakeitė pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo būdą yra nepagrįstas. Pareiškėjas ir toliau gali naudoti žemės sklypą pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nustatyta tvarka.

15. Atsakovas teigė, kad jis, kaip už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga institucija, privalėjo imtis visų reikiamų priemonių siekiant vykdyti Vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, įskaitant aplinkos kokybės gerinimą bei jos apsaugą (lygiagrečiai užtikrinant gyventojų teisę į sveiką aplinką).

16. Atsakovo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 2 d.) nurodytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui: jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis elektroniniu būdu yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

17. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, teisme gautuose 2022 m. balandžio 8 d., nurodė, kad pareiškėjo pateiktas 2022 m. kovo 31 d. NVSC sprendimas Nr. (10-11 14.3.4 Mr) BSV-3016 tik patvirtina Savivaldybės nurodytą poziciją, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui nesukelia jam jokių teisinių pasekmių – NVSC priėmė sprendimą leisti pareiškėjai vykdyti planuojamą veiklą, todėl Savivaldybės sprendimas neužkerta kelio pareiškėjo inicijuotoms ūkinės veiklos planavimo procedūroms. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, numato, kad sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima NVSC Vilniaus departamentas.

18. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą.

19. Savivaldybė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad priėmęs ginčijamą Sprendimą viršijo įstatymais jai suteiktą kompetenciją, nes Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28 ir 41 punktai numato, jog teritorijų planavimas, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga bei ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas – tai savarankiškos Savivaldybės funkcijos ir Savivaldybė yra suinteresuota, kad planuojant teritorijas, esančias Vilniaus rajono savivaldybėje, būtų kuriama sveika, saugi, darni gyvenamoji aplinka ir visavertės gyvenimo sąlygos gyvenamosiose vietovėse. Taip pat Savivaldybei yra svarbu suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo Savivaldybės teritorijoje. Tai, kad pagal galiojančius teisės aktus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima NVSC, nereiškia, kad Savivaldybė, reaguodama į gyventojų skundus, neturi teisės išdėstyti savo pozicijos ir jos įforminti Savivaldybės tarybos sprendime.

20. Atsakovas manė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lakrima“ skundą tenkino, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. T3-354 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1271,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad:

22.1. Rukainių seniūnija 2021 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kuriame nurodė, kad pareiškėjo paviešinta ataskaita sukėlė gyventojų nepasitenkinimą dėl planuojamos veiklos, gyventojai prašo apginti jų teisę į sveiką ir saugią aplinką.

22.2. Vilniaus rajono savivaldybė 2021 m. gruodžio 13 d. gavo Savičiūnų bendruomenės raštą Nr. A34(1)-9432 „Dėl UAB „Lakrima“ planuojamos ūkinės veiklos“ (pasirašė 7 fiziniai asmenys), 2021 m. gruodžio 13 d. Gudžių ir Savičiūnų kaimų gyventojų raštus Nr. A34(1)-9435 (pasirašė 13 fizinių asmenų), Nr. A34(1)-9438 (pasirašė 11 asmenų) ir Nr. A34(1)-9451 „Dėl UAB „Lakrima“ planuojamos ūkinės veiklos“(pasirašė 96 fiziniai asmenys). Visuose raštuose gyventojai prieštaravo pareiškėjo planuojamai veiklai ir prašė Savivaldybės apginti jų teises.

22.3. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės taryba, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28 ir 41 punktais, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nepritarė krematoriumo įrengimui Žemės sklype. Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad nepritarimą krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas motyvavo tuo, kad: 1) remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-356 „Dėl laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“, kremavimo įrengimo galimybės bus svarstomos tuo atveju, jeigu atitiks rengiamos Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir / ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo galimybių studijos bei jos pagrindimu parengto specialiojo plano sprendinius; 2) remiantis Bendrojo plano sprendiniais žemės sklypas patenka į I technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos I1 (susisiekimo) ir U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (planuojamų gyvenamųjų vietovių) grupes, kuriose krematoriumo įrengimas nenumatytas; 3) suinteresuotos visuomenės išreikštas susirūpinimas bei nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla. Sprendime taip pat yra nurodytas nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai teisinis pagrindas –Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28 ir 41 punktai, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“ ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393, bei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 (TPD registracijos Nr. T00075779)(sudėtinė bendrojo plano dalis), sprendiniai.

23. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas VAĮ bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

24. Teismas nurodė, kad iš viešai prieinamų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžių protokolo duomenų (2021-12-17 Nr. T2-12) matyti, jog 32 punktu buvo svarstomas Sprendimo priėmimo klausimas, pristatant Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistui. Pristatytas „Tarybos sprendimo projektas ir informuota apie Tarybos komitetų pritarimą“, nuspręsta pritarti papildytam Savivaldybės tarybos sprendimo projektui. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, įpareigotas pateikti visą su ginčijamu Sprendimu susijusią medžiagą, teismui nepateikė papildomi dokumentų, susijusių su klausimo teikimu svarstyti Savivaldybės tarybai. Pažymėtina, kad bendruomenių kreipimaisi savivaldybei surašyti 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 13 d., šiuo klausimu ginčijamas Sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje. Iš tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašo nematyti, kad būtų dalyvavę posėdyje pareiškėjas ir/ar vietos bendruomenių atstovai. Teismas pažymėjo, kad vienas esminių gero viešojo administravimų principų yra suteikimas galimybės asmeniui, kurio atžvilgiu planuojamas priimti neigiamas pasekmes sukeliantis sprendimas, pasisakyti. Be to, kaip matyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaitos aptarimas su visuomene buvo numatytas 2021 m. gruodžio 20 d.

25. Ginčijamas Sprendimas taip pat rėmėsi papildomu teisiniu pagrindu - Vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 str. 1 dalis). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“, kuriuo taip pat remiamasi skundžiamame sprendime, buvo nuspręsta rengti Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir/ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo specialųjį planą (1 punktas), prieš pradedant Specialiojo plano rengimo procedūras, parengti Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, galimų statybos zonų ir/ar vietų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje parinkimo galimybių studiją (2 punktas). Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas organizuoti šio sprendimo Specialiojo plano ir Galimybių studijos rengimo procedūras (3.1 punktas). Teismas pažymėjo, jog ginčijamame Sprendime nėra remiamasi nė vienu šių dokumentų ir jų viešai nėra paskelbta.

26. Teismas pažymėjo, kad iš šalių pateiktų įrodymų ir viešai prieinamos informacijos matyti, kad lygiagrečiai ginčijamo Sprendimo priėmimo metu vyksta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Pareiškėjas yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, planuojama ūkinė veikla - statyti krematoriumo pastatą ir teikti palaikų kremavimo paslaugą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ataskaita viešai pristatyta visuomenei 2021 m. gruodžio 20 d. 2022 m. kovo 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas priėmė sprendimą Nr. (10-11 14.3.4 Mr)BSV-3016 dėl UAB „Lakrima“ krematoriumo statybos ir eksploatavimo, (duomenys neskelbtini). Sprendimu konstatuota, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog minėtas sprendimas suinteresuotos visuomenės būtų apskųstas nėra.

27. Teismas sprendė, kad nepaisant to, kad skundžiamame Sprendime expresis verbis nėra nurodyta, jog remiamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, tačiau iš esamos faktinės situacijos aplinkybių ir tai, kad reaguojama į viešai pristatytą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo ataskaitą, informuojant apie ginčijamą Sprendimą ataskaitos rengėją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, - darytina išvada, kad iš esmės vietos savivaldybės taryba priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Teismas pažymėjo, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 51 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) numato, kad jeigu nebuvo rengta programa ir jei iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

28. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovo pozicija, iš vienos pusės teigiant, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kai tuo tarpu iš kitos pusės, nurodoma, jog ginami vietos bendruomenių interesai ir siekiama stabdyti planuojamą ūkinę veiklą atitinkamoje teritorijoje, yra prieštaringa ir nenuosekli. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius aptariamas ginčo sklypas patenka į U1 urbanistinių teritorijų grupę, kuri pagal III etapo sprendinių konkretizavimą apibūdinama, be kita ko, ir kaip komercinės, bendro naudojimo, paslaugų ir kitos infrastruktūros teritorijos, nesant 2018 m. spalio 26 d. sprendime Nr. T3-571 numatyto specialaus plano duomenų, galinčių labiau detalizuoti bendrojo plano sprendinius, galiojant 2022 m. kovo 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas priėmė sprendimui Nr. (10-11 14.3.4 Mr)BSV-3016 dėl UAB „Lakrima“ krematoriumo statybos ir eksploatavimo, - nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas priimtas laikantis gero viešojo administravimo procedūrų ir pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir neprieštaringas. Be to, įvertinus tai, kad ūkinės komercinės veiklos laisvė garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, o pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių poveikis bei jų proporcingumas nebuvo ginčijamame sprendime aptarti, juo labiau, kad nebuvo sudaryta galimybių jam pasisakyti ar išdėstyti savo poziciją iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (kaip minėta, viešas aptarimas su visuomene vyko vėliau nei priimtas ginčijamas sprendimas ir suinteresuota visuomenė neskundė NVSC priimto sprendimo), ginčijamas Sprendimas naikintinas ir dėl šių argumentų.

29. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 22,50 Eur žyminio mokesčio, 1 089 Eur už skundo parengimą (neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio vidurkio) ir 159,81 eurų už papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą, viso 1 271,31 eurų bylinėjimosi išlaidų.

III. 30. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos negali būti taikomas, kadangi pareiškėjo Planuojama veikla nepatenka į šio teisės akto galiojimo sritį. Todėl ji buvo planuojama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašą, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 (toliau – ir Aprašas). Kadangi Planuojamą veiklą teismas vertino pagal Įstatymo, o ne pagal aprašo nuostatas, taigi neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

32. Atsakovo vertinimu, iš skundo nėra aišku, koks yra pareiškėjo suinteresuotumas byloje ir kokias teisines pasekmes jam sukėlė skundžiamas Sprendimas. Atsakovo nuomone tai, kad pareiškėjo Planuojamos veiklos procedūros po Sprendimo priėmimo sėkmingai tęsiamos, paskelbta Planuojamos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, NVSC 2022 m. kovo 31 d. sprendimu (10-11 14.3.4 Mr) BSV-3016 priėmė sprendimą leisti pareiškėjui vykdyti Planuojamą veiklą, patvirtina faktą, kad Sprendimas dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dar daugiau – pareiškėjas šiuo metu rengia projektinius pasiūlymus ir kreipėsi dėl jų suderinimo į Savivaldybės administraciją (pareiškėjo 2022 m. balandžio 14 d. prašymas Nr. A34(8)-1334).

33. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas pakeitė pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo būdą yra nepagrįstas. Pareiškėjas ir toliau gali naudoti Žemės sklypą pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nustatyta tvarka.

34. Savivaldybė nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad Sprendimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, priimtas nesilaikant gero viešojo administravimo procedūrų. Tai, kad pagal galiojančius teisės aktus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima NVSC, dar nereiškia, kad Savivaldybė, reaguodama į gyventojų skundus, neturi teisės išdėstyti savo pozicijos ir jos įforminti Savivaldybės tarybos sprendime. Taip pat prieš priimdama ginčijamą Sprendimą Savivaldybė atsižvelgė ir į tai, kad 2018 m. dėl chaotiškai vykdomų laidojimo ir kremavimo paslaugų teikimo vietų parinkimo Vilniaus rajone buvo kilęs visuomenės pasipiktinimas dėl augančio veiklos masto, galimai didėjančios oro, vandens telkinių taršos ir kitų aplinkybių, todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“.

35. Atsakovas nesutinka, kad viršijo įstatymais suteiktą kompetenciją. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 28, 41 punktuose yra nurodytos šios savarankiškos savivaldybės funkcijos: teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas; aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama tinkamai vykdyti Vietos savivaldos įstatymu jai pavestas savarankiškas funkcijas - teritorijų planavimą, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimą, priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendimas buvo priimtas laikantis visų procedūrų, numatytų teisės aktuose, keliamų Tarybos sprendimų rengimui ir priėmimui. Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jame yra nurodomi teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, kuriais jis yra grindžiamas, faktiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis elektroniniu būdu yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

36. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad Savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjas dalyvautų Tarybos posėdyje priimant Tarybos Sprendimą ir privalėjo sudaryti jai galimybes pasisakyti ar išdėstyti savo poziciją iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Nei vienas teisės aktas nenumato Savivaldybės Tarybai pareigos kviesti į posėdį visų asmenų, kuriuos gali sudominti Tarybos posėdžiuose nagrinėjami klausimai ir priimami sprendimai. Viešumas yra užtikrinamas kitais būdais – Tarybos posėdžių darbotvarkės yra skelbiamos viešai Savivaldybės interneto puslapyje ir visi norintys gali susipažinti su klausimais, kuriuos planuojama svarstyti Tarybos posėdyje. Klausimas dėl Sprendimo irgi buvo įtrauktas į 2021 m. gruodžio 17 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę (32 klausimas) ir viešai paskelbtas svetainėje. Pareiškėjas galėjo dalyvauti ir pasisakyti posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas Tarybos Sprendimas, tačiau pati to nepadarė ir Savivaldybė negali būti kaltinama už pačio pareiškėjo neveikimą.

37. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime abejoja, ar Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje studija iš viso yra rengiama. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikia 2022 m. gegužės 19 d. prašymą Nr. 22/R-57, kad viešąjį pirkimą studijai rengti laimėjęs tiekėjas yra parengęs Studiją ir pateikęs jos projektą Savivaldybei įvertinti.

38. Pareiškėjas UAB „Lakrima“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo 1) apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas.

39. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos Įstatymo nuostatos, pareiškėjas nurodo, kad šis argumentas negali paneigti ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo. Teismas negalėjo nesivadovauti Įstatymo nuostatomis, nes Tarybos sprendimas priimtas toks, koks gali būti priimamas būtent pagal Įstatymo 10 straipsnio 51 dalį, kiti teisės aktai galimybės savivaldybei priimti tokiu būdu suformuluotą sprendimą nenumato. Savo esme Tarybos sprendimas taip pat atitinka teritorijų planavimo metu priimamus sprendimus, tačiau teritorijų planavime galimybės užsiimti ūkine veikla reglamentuojamos savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamais teritorijų planavimo dokumentais, o ne pačiame tarybos sprendime formuluojamais ribojimais. Be to, pareiškėjas pažymi, kad tai, jog Tarybos Sprendimas dėl nepritarimo ūkinei veiklai, numatytas Įstatymo 10 straipsnio 51 dalyje, priimtas nesant tam Įstatyme numatytų sąlygų, kaip pripažįstama apeliaciniame skunde, tik patvirtina, kad jis priimtas savivaldybės tarybai veikiant ultra vires, neturint teisės tokį sprendimą priimti, ir dėl tos priežasties yra neteisėtas.

40. Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijamas Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Dėl nepritarimo krematoriumo statybai Taryba priėmė ne rekomendaciją, deklaraciją, nuomonę ar kreipimąsi, o būtent sprendimą – individualų teisės aktą. Akivaizdu, kad Tarybos sprendime deklaruojant gyventojų interesų gynimą, savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, Tarybos sprendimu siekta konkrečių teisinių pasekmių – kad nebūtų galima krematoriumo statyba pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Tai, kad Sprendimas nesustabdė planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo nereiškia, kad Taryba savo Sprendimu tokio sustabdymo nesiekė ir kad pareiškėjui neginčijant Sprendimo teismine tvarka pareiškėjo veiklai nebūtų buvę daroma kliūčių – savivaldybės administracija dalyvauja statinių projektavimo, statybos leidimų išdavimo procese, todėl nepateikus skundo teismui ir pasibaigus Sprendimo dėl nepritarimo pareiškėjo ūkinei veiklai žemės sklype apskundimo terminui savivaldybės administracija būtų galėjusi remtis šiuo Sprendimu neleisdama atlikti veiksmų, susijusių su Tarybos sprendimu apribota veikla. Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas užregistruotas teisės aktų registre, jame nustatyta apskundimo tvarka.

41. Pareiškėjas nurodo, kad būtent TPĮ ir numato, kaip turi būti pareiškiamos ir suderinamos gyventojų nuomonės, statytojų interesai planavimo procese. Tam skirta teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo procedūra. Užbaigus viešo svarstymo procedūras gali būti tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, numatantys sprendinius dėl teritorijos naudojimo reglamento ir teritorijos naudojimo tipo keitimo, apribojimų veiklai nustatymo. Kol tai nėra padaryta, nustatyti apribojimus ūkinei veiklai žemės sklype nėra teisinio pagrindo. Atsakovas Sprendimą dėl ūkinės veiklos ribojimo atsižvelgiant į gyventojų nuomonę priėmė išvengdamas TPĮ numatytų statytojo ir visuomenės interesų derinimo procedūrų, neparengus teritorijų planavimo dokumento, jo viešai neapsvarsčius ir nustatyta tvarka nepatvirtinus.

42. Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos sprendime ir atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T3-356 „Dėl Laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje“. Tačiau atsakovas jau ketvirti metai negali užtikrinti, kad specialusis planas būtų parengtas ir patvirtintas. Anot pareiškėjo, nėra duomenų, kad jis būtų parengtas ir pateiktas viešam svarstymui. Galima situacija, kad toks specialusis planas apskritai nebus patvirtintas. Galimybės statyti krematoriumą konkrečiame sklype ribojimas – specialiojo plano sprendinių rezultatas, toks apribojimas negali būti nustatytas apeinant teritorijų planavimui privalomas planavimo procedūras. Atsakovas negali riboti ūkinės veiklos nesilaikydamas specialiojo plano rengimo, viešo svarstymo ir tvirtinimo procedūrų. Tik priėmus teismo sprendimą šioje byloje atsirado informacija atsakovo apeliaciniame skunde apie tai kad jau dirba studijos dėl laidojimo namų, krematoriumų ir kitų pastatų, kuriuose teikiamos laidojimo ir (arba) kremavimo paslaugos, statybos galimybių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje rengėjas. Studija rengiama prieš specialiojo plano rengimo procedūras, tai reiškia, kad praėjus beveik keturiems metams nuo sprendimo rengti specialųjį planą, specialiojo plano rengimo procedūros dar net nepradėtos.

43. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodyti Vietos savivaldos įstatymo straipsniai nurodo savivaldybės veiklos sritį, tačiau, kaip ir dėl teritorijų planavimo, nesuteikia savivaldybei teisės riboti ūkinę veiklą įstatyme nenumatytais atvejais ir sąlygomis, tai taip pat patvirtina, kad priimant Sprendimą atsakovas viršijo savo kompetenciją.

44. Pareiškėjas teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog Tarybos sprendimo projektas prieš jo priėmimą buvo paskelbtas savivaldybės puslapyje, tačiau toks sprendimo išviešinimas kelios dienos prieš jo priėmimą nėra realus pareiškėjo informavimas, nes pareiškėjas neprivalo tikrinti ir reguliariai netikrina Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T3-354 „Dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ginčijamas sprendimas, kuris nėra pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir neprieštaringas, priimtas nesilaikant procedūrų.

47. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

49. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).

50. Ginčijamame Sprendime, kuris, bylos duomenimis, priimtas įvertinus vietos bendruomenės atstovų prašymus uždrausti UAB „Lakrima“ įrengti krematoriumą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodytas teisinis pagrindas nesuteikia savivaldybės tarybai priimti tokio pobūdžio aktą, t. y. pritarti ar nepritarti krematoriumo vietai.

51. Pažymėtina, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, kuria iš esmės ir grindžiamas ginčijamas Sprendimas, nustato, kad vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nuostata „vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ įgyvendinama parengiant ir patvirtinant atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-904 patvirtinta galimų krematoriumo statybos zonų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje schema).

52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui gero viešojo principo pažeidimo priimant ginčijamą Sprendimą: gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; taip pat žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 604/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013). Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas, kuris net ir neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo manyti, kad atsakovas priims akivaizdžiai tik su jo planuojama veikla susijusį Sprendimą, kuriuo jai (veiklai) nepritariama, niekaip nebuvo informuotas apie savivaldybės tarybos posėdį, kuriame šis Sprendimas, individualus administracinis aktas, buvo priimtas.

53. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su byloje ginčijamo Sprendimo vertinimu teritorijų planavimo dokumentais nustatytų sprendinių, taip pat procedūrų, susijusių su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kontekste nagrinėjam ginčui nėra reikšmingi, kadangi Sprendimas, įvertinus faktinį ir teisinį jo pagrindimą, nėra priskirtas prie aktų, priimamų teritorijų planavimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrose.

54. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.). Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija – savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 d.), nėra juridinis asmuo, todėl administracinėse bylose, kuriose sprendžiama ne tik dėl savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos sprendimų teisėtumo, bet ir, pavyzdžiui, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų savivaldybės taryba aktų, atlyginimo, taip pat turi būti išsprendžiami klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovu nurodoma savivaldybė arba savivaldybės taryba ir savivaldybė: neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 4 d.). Pažymėtina, kad vykdomuosiuose dokumentuose visais atvejais turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekso 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai (pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi).) bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 648 str. 5 d.).

55. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus, kad atsakovo atstovas turi teisę atstovauti ne tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, bet Vilniaus rajono savivaldybės interesus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, tikslinama, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš Vilniaus rajono savivaldybės. Pažymėtina, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik dėl šios priežasties, t. y. dėl tinkamo bylinėjimosi išlaidų išsprendimo, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

56. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

57. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias grindžia Advokatų Kalyčio, Rukštelės ir partnerių kontoros „Acta Juris“ 2022 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. ADV Nr. 036-2022, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo parengimas, suma 1 089 Eur; 2022 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymo Nr. 393 patvirtinimu 1 089 Eur sumai. Byloje yra pateikta atstovavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokato kontoros, kopija.

58. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir koeficientas).

59. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą yra 1,5. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 089 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir yra priteistina pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ją išdėstant taip: „Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lakrima“ iš Vilniaus rajono savivaldybės 1 271,31 eurų (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 31 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lakrima“ iš Vilniaus rajono savivaldybės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė