8cadf91b-9dfd-4dd9-9fa3-60b5357dcb03 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1198-848/2016Proceso Nr. 2-69-3-20577-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 22.1.;22.6.;30.3.;34.1.;34.4.;116.1;116.11 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 02 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Antaninai Antonenko, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. P., ieÅ¡kovės atstovei advokatei G. B., atsakovei G. U., atsakovės atstovui S. U. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atsakovei G. U., dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys D. V., AIG Europe Limited (Finland Branch), A. G. Corporate & Speciality Nordic Region (AGCS) ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o:

1. Pripažinti negaliojančiu atsakovei G. U. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Nr.81 dalyje, kuria jai pripažinta nuosavybės teisė į kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvora, 811 m stoginė, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr.1993(duomenys neskelbtini);

2. Pripažinti, kad statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, 811 m. stoginė, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. 1993-(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. P. bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)S. Ž. sudarė testamentÄ , kuriuo padarė tokį patvarkymÄ : jai privatinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)337 kv.m. dalį, padalijimo plane pažymėtÄ raide „A“ su jame esančiu gyvenamuoju namu ji paliko dukrai G.

U., o to paties sklypo 511 kv.m. sklypo dalį padalinimo plane pažymėtÄ raide „B“ su jame esančiais Å«kiniais pastatais ir garažu ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris jai mirties dienÄ priklausys, paliko dukrai N. P.. Pradėjus rengti gyvenamojo namo statybos projektÄ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalyje, paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisės neįregistruotos į kitus kiemo statinius (tvorÄ , 811 m stoginę, kiemo aikÅ¡telę), kurie yra jos paveldėto žemės sklypo dalyje.

Atsižvelgiant į testamento turinį ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad kiti kiemo statiniai jai priklauso nuosavybės teise. IeÅ¡kovei kreipusis į paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davusiÄ notarę D. V. ir praÅ¡ant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ nurodytus statinius, notarė nurodė, kad į kiemo statinius paveldėjimo liudijimas iÅ¡duotas kitam įpėdiniui G. U.. Testatorius turi teisę pagrindinį daiktÄ palikti vienam įpėdiniui, o jo priklausinius – kitam, t. y. turimÄ nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiÅ«ra.

Paveldėjimo teisės liudijimas turi atitikti testatoriaus valiÄ . Testamentu suteiktos teisės į žemės sklypo dalis ir jame esančius statinius. IÅ¡ testamento turinio seka iÅ¡vada, kad testatorė sudarydama testamentÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad atsakovei palieka žemės sklypo dalį ir gyvenamÄ jį namÄ be priklausinių, o ieÅ¡kovei visus Å«kinius pastatus, garaÅ¾Ä bei visÄ kitÄ turtÄ . Atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl kiemo statinių neatitinka testamente nurodytų jos teisių į paveldėtÄ turtÄ , nepagrįstai padidina atsakovei testamentu suteiktų teisių apimtį, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (b.l.3-9 t.I).Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad testamente yra iÅ¡vardinti nekilnojamojo turto objektai, tačiau kiemo statiniai (tvora, stoginė, kiemo aikÅ¡telė) jame nenurodyti, nors jiems buvo atliktas kadastro duomenų nustatymas ir jie nurodyti kaip gyvenamojo namo priklausiniai.

Antraeilio daikto likimas priklauso nuo pagrindinio daikto likimo. S. Ž. testamentÄ sudarė suėjus pusmečiui nuo kadastrinių matavimų. Darytina iÅ¡vada, kad testatorė iÅ¡ anksto planavo sudaryti testamentÄ , puikiai žinojo visus žemės sklype esančius statinius ir testamente nenurodydama kiemo statinių suvokė, jog jie priklauso gyvenamajam namui ir sÄ moningai juos paliko atsakovei. Testatorė suvokė, kad palikusi vien tik gyvenamÄ jį namÄ be pagalbinio pastato, atsakovė negalės naudotis namu.

Stoginėje laikomas kuras, kuriuo Å¡ildomas gyvenamasis namas. IÅ¡betonuota aikÅ¡telė prie namo įėjimo užima apie 40 kv. m. ploto. Todėl ieÅ¡kovei pripažinus nuosavybę į aikÅ¡telę, atsakovė netektų apie 0,4 aro žemės bei negalėtų patekti į namÄ (b.l.44 t. I).             Tretysis asmuo notarė D. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimus neturėjo pagrindo netaikyti CK 4.14 str. 2 d. nuostatos, nebuvo jokių įrodymų, kad testatorė priklausinius paliko ieÅ¡kovei, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į pagrindinio daikto gyvenamojo namo priklausinius kiemo-statinius iÅ¡duoti N. P., o ne G.

U. (b.l.3-4 t.III).             Tretysis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog į bylÄ yra įtraukti nepagrįstai ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 94-95 t.II).             Tretysis asmuo A. G. Corporate & Speciality Nordic Region (AGCS) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b.l.105-106).                          IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta: (duomenys neskelbtini)S. Ž. sudarė testamentÄ (b.l.10, 20 t.I, b.l.3-86 t.II); 2013-01-07 N. P. ir G. U. buvo iÅ¡duoti paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimai (b.l.65-74 t.II); paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas į kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (tvorÄ , 811 m stoginę, kiemo aikÅ¡telę) buvo iÅ¡duotas atsakovei G. U. (b.l.73 t.II).  Byloje ieÅ¡kovė ginčija iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ , kuris neatitinka testatorės valios ir pažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės teises.

Kaip minėta, ieÅ¡kovės teigimu, notarė atsakovei nepagrįstai iÅ¡davė paveldėjimo liudijimÄ Ä¯ statinius, kurie pagal testamento turinį turėtų priklausyti ieÅ¡kovei. Atsakovei testamentu buvo paliktas žemės sklypas A tik su gyvenamuoju namu, o ieÅ¡kovei testamentu paliktas žemės sklypas B su testamente nurodytais pastatais ir visas kitas turtas, kuris testatorei mirties dienÄ priklausys, vadinasi palikti ir kiti statiniai-kiemo statiniai – kiemo aikÅ¡telė, 811 m stoginė ir tvora. Tuo tarpu atsakovės teigimu, paveldėjimo teisės liudijimas į kitus kiemo statinius atsakovei iÅ¡duotas pagrįstai, kadangi Å¡ie statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai, o antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir namÄ palikus atsakovei, į kitus kiemo statinius atsakovei pagrįstai iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina testamento turinį.Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 str., 5.28 str., 5.30 str., 5.35 str., kt.) – nustatyti reikalavimai.

Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimÄ negaliojančiu.

Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė, taip pat gali turėti reikÅ¡mės ir valios įforminimo trÅ«kumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).Å ioje byloje Å¡alys testamento teisėtumo neginčija, tačiau joje svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatorės valia atitinka sudaryto testamento turinį, ar iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas atitinka tikrÄ jÄ testatorės valiÄ . Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorė S. Ž. testamentÄ ruošėsi sudaryti iÅ¡ anksto, tai patvirtina byloje pateiktas sklypo padalinimo į dvi dalis, A ir B, planas, liudytojos V. I. M. parodymai (b.l.15 t.II, b.l.66 t.III). Minėtas planas buvo pateiktas sudarant testamentÄ (b.l.3-86 t.II), kurio turinys ir buvo suraÅ¡ytas remiantis testatorės pateiktu planu. Kaip matyti iÅ¡ pateikto plano kiemo statiniai, dėl kurių vyksta ginčas, plane yra priskirti skirtingoms sklypo dalims: kiemo aikÅ¡telė – sklypo daliai A, kuris paliekamas atsakovei, o stoginė – sklypo daliai B, kuris paliktas ieÅ¡kovei.

Teismo nuomone testatorė labai aiÅ¡kiai testamente iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯ šį paliekamÄ turtÄ , priskirdama jį skirtingoms sklypo dalims. Å iÄ iÅ¡vadÄ galima daryti dar ir dėl to, jog ginčo statiniai atskirai testamente neiÅ¡skirti (jeigu testatorė juos bÅ«tų norėjusi palikti ne padalintų sklypo dalių paveldėtojoms, teismo nuomone, bÅ«tų atskirai tai nurodžiusi). Tai jog testamente atskirai dėl kiemo statinių nepasisakė, negalima vertinti kaip savaime suprantamÄ dalyko, jog tai yra gyvenamojo namo pagrindinio daikto priklausiniai ir yra palikti atsakovei.

Tai dar galėjo bÅ«ti ir teisinių, kitų specialių žinių trÅ«kumas, atitinkamo iÅ¡silavinimo neturėjimas. Ar ginčo statiniai yra antraeiliai daiktai, gyvenamojo namo priklausiniai, kaip jie yra ar bus NTR registruoti, atsižvelgiant į nurodytus aukščiau motyvus, Å¡ios aplinkybės dėl ginčo statinių galėjo likti testatorės neįvertintos ir neaptartos atskirai, kadangi, kaip minėta, testatorė paliko aiÅ¡kias sklypo dalis su jame esančiais statiniais, kurie sklypo riba buvo aiÅ¡kiai atskirti. Testatorė nurodo, kad sklypÄ plane pažymėtÄ raide B „su jame esančiais ūkiniais pastatais ir garažu“ palieka ieÅ¡kovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad NTR registre ūkiniai pastatai yra registruoti skirtingais unikaliais numeriais, tačiau testatorė testamente ir jų neiÅ¡skiria, ji nurodo daugiskaita, jog palieka Å«kinius pastatus ir garaÅ¾Ä ieÅ¡kovei. Be to pažymėtina, jog 811 m stoginė su sklypo dalyje B esančiais Å«kiniais pastatais yra susijusi bendromis sienomis (b.l.49 t.I). Vadovaujantis analogiÅ¡kais motyvais, teismo nuomone, testatorė paliko ir tvorÄ , kuri atitinka paliktų sklypo dalių A ir B ribas. Atmestini atsakovės argumentai, jog testatorė nebÅ«tų palikusi namo be stoginės. Tai byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Kaip jau minėta, stoginė testamente neiÅ¡skirta atskirai, kaip priklausanti sklypo daliai A. Nenustatyta ir ta aplinkybė, jog stoginėje laikomas namui Å¡ildyti reikalingas kuras, todėl, pasak atsakovės, neturint stoginės nebus galima naudotis gyvenamuoju namu (b.l.118 t.I). Atmestini argumentai, jog stogine buvo visÄ laikÄ naudojamasi. Ir kitais Å«kiniais pastatais naudojosi testatorė, atsakovė, tačiau tai nebuvo priežastis Å«kinius pastatus ar garaÅ¾Ä palikti atsakovei.CK 4.14 str. 1 d. numatyta, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

BÅ«tent Å¡iuo atveju, testamentu ir buvo nustatytas kitoks antraeilių daiktų likimas - jie buvo padalinti atsižvelgiant į paveldėtojoms skirtas sklypų dalis. Mirusiojo testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5str. 1 d.) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos.Testatoriaus valia tokiu atveju vertinama retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes.

CPK 179 str. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl vertinant byloje esančias aplinkybes vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismo nuomone, testatorė ginčo daiktus paliko atsižvelgiant į sklypo dalių ribas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat bÅ«tina atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį - jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita. Vertinant testatorės valiÄ vadovaujantis nurodytais pagrindais pripažintina, jog ginčo daiktus paliekant tik atsakovei (kaip priklausinius) ar tik ieÅ¡kovei (kaip kitÄ turtÄ ), toks testamentas neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų – atsakovei sumažėtų sklypo dalis, ji negalėtų jai priklausančia dalimi patekti į jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , turėtų rÅ«pintis tvora, kuri yra prie kito sklypo savininko ribos.

Atitinkamai ir ieÅ¡kovė, stoginei priklausant atsakovei, netenka dalies testamentu jai paskirto sklypo, negali visavertiÅ¡kai naudotis jai skirtu žemės sklypu, taip pat turi rÅ«pintis tvora, kuri yra prie kitam savininkui priklausančio sklypo ribos bei negalėtų patekti į jai priklausančio sklypo dalį, kuriÄ juosia kitam savininkui priklausanti tvora.Be to Civilinio proceso tikslai yra ne vien iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , bet ir atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 str.). Kaip nustatyta bylos medžiaga, santykiai tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki, ir ginčo turtui esant tik ieÅ¡kovės, ar tik atsakovės nuosavybėje ir toliau tęstųsi konfliktai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Todėl teismas dėl kitų Å¡alių argumentų nepasisako, kaip neturinčių reikÅ¡mės bylos teisiniam vertinimui ir priimamo sprendimo pagrįstumui.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad testatorės valia suraÅ¡ant testamentÄ iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai, tačiau iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo liudijimas neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios – atsakovei nepagrįstai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į stoginę bei dalį tvoros, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – paveldėjimo liudijimas iÅ¡ dalies naikintinas ir ieÅ¡kovei pripažintina nuosavybės teisė į dalį ginčo statinių (CPK 12 str., 178 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 1.5 str., 4.14 str., 4.47 str. 1 d. 2 p., 5.8 str., 5.19 str. 1 d.).

Byloje nepakanka duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi 2 reikalavimus, teismas abu reikalavimus tenkino dalinai – po 50 proc. Patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų dalis sudaro 50 proc. (50+50=100:2=50x100 proc=50 proc), atmestų – 50 proc. IeÅ¡kovė patyrė 924,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas – 54 Lt žyminis mokestis, 968 Lt ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas, 353 Lt atstovavimo iÅ¡laidos, patikslinto ieÅ¡kinio ruoÅ¡imas (viso 1375,32 Lt – 398,32 Eur), 16 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 510 Eur už susipažinimÄ su byla, atstovavimÄ teisme, taikos sutarties projekto ruoÅ¡imÄ (b.l.9 t.I, b.l.130-133, 164 t.II, b.l.70-72 t.III).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (2015-03-19 redakcija). IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 462,16 Eur (924,32 Eur X 50 proc = 462,16 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).             Valstybė patyrė 12,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2 t.I).

Valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 6,45 Eur (12,90 Eur x 50 proc) – CPK 88 str., 92 str., 96 str.. Valstybei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 6,45 Eur (12,90 Eur x 50 proc).Atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268- 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu atsakovei G. U. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Nr.81 dalyje, kuria jai pripažinta nuosavybės teisė į kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius: tvoros dalį atitinkančiÄ sklypo, padalinimo plane pažymėto raide B, ribas ir 811 m stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinti, kad statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai - tvoros dalis, atitinkanti sklypo, plane pažymėto raide B, ribas ir 811 m. stoginė, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. P..

Priteisti iš atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Perkūno al. 59, Kaune, naudai bylinėjimosi išlaidas 462,16 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 16 ct).Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,45 Eur (šešis eurus 45 ct) (išieškotojas:

Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,45 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 45 ct) (iÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Eglė Kriaučiūnienė