8ca9b9a5-2e10-4e66-b025-3dcabf969fd8 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1915-601/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00541-2020- Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. Pakeisti perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau ir – ARATC) atviro konkurso bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360 (toliau – Pirkimas, Konkursas), sÄ lygų – Techninės specifikacijos 7.2.9 punktÄ jį iÅ¡dėstant taip:

„jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , Paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda ARATC. Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas sekantį kartÄ pagal GrafikÄ arba gavus raÅ¡tu informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio. Už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“; 1.2.

Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sÄ lygas – Techninės specifikacijos: - 7.2.12.3 punktÄ dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo; - 7.3.15 punktÄ dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo arba jame aiÅ¡kiai įvardinti, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos; - 7.3.15.3 punktÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo; - 7.4.9 punktÄ dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo; - 7.5.5.2 punktÄ dėl kitų atliekų konteinerių aikÅ¡telėje tvarkymo; - 9.3 punktÄ dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma tokios informacijos; - 9.10 punktÄ dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ ; 1.3.

Pripažinti neteisėtomis Pirkimo Nr. 507360 sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktÄ dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo; 1.4. Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sÄ lygų Nr. 507360 priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkcijÄ atliekančias baudas; 1.5. Ex officio spręsti dėl Pirkimo Nr. 507360 nutraukimo; 1.6.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 7.2.9 punkte numatyta, jeigu bendro naudojimo (toliau – ir BN) konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus, t. y. jei jo tuÅ¡tinimas įmanomas techniÅ¡kai, iÅ¡tuÅ¡tina tÄ pačiÄ dienÄ , o jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko patirtas iÅ¡laidas.

Konteineris turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinimas iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , gavus informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio. Taigi, anot ieÅ¡kovės, perkančioji organizacija įpareigoja tiekėjÄ ne tik vykdyti funkcijas, kurios apsiribotos pirkimo objekte nustatytais veiksmais, bet ir funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai perkančiajai organizacijai ir savivaldybei. IeÅ¡kovės įsitikinimu, nors bÅ«tent perkančioji organizacija turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl netinkamo atliekų turėtojų elgesio ir atlyginimo paslaugų teikėjui už jo teikiamas paslaugas kompensavimo, vis dėl to Å¡iÄ naÅ¡tÄ nepagrįstai perkelia paslaugų teikėjui.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad aptariama sÄ lyga yra tiekėjo atžvilgiu nesÄ Å¾ininga ir neteisinga, todėl turėtų bÅ«ti pakeista, įraÅ¡ant, jog jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį paslaugų teikėjui mokamas vienkartinis konteinerio aptarnavimo 50 Eur dydžio mokestis.

3. IeÅ¡kovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui užtikrinti, jog dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y., teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, nuolat tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių.

IeÅ¡kovės teigimu, jei atsakovė siekia perkelti paslaugų teikėjui konteinerių apsaugos įrengimo atsakomybę, Pirkimo sÄ lygose turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos, kad visi Pirkimo dalyviai galėtų vienodai įvertinti Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pateikti pasiÅ«lymus, kuriuos bÅ«tų įmanoma lygiaverčiai palyginti. Juolab, kad, anot ieÅ¡kovės, Å¡is reikalavimas akivaizdžiai iÅ¡eina iÅ¡ sutarties objekto ribų, kadangi tokiu atveju atsakovė perka ne tik miÅ¡rių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas, bet ir reikiamų apsaugų įrengimo paslaugÄ , kurios įsigijimui iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti skelbiamas atskiras pirkimas arba bent jau aiÅ¡kiai įvardinama, kuriose tiksliai vietose reikia ir kokias apsaugas priemones reikės įrengti tam, kad tiekėjas Å¡ias sÄ naudas galėtų įtraukti į kainos pasiÅ«lymÄ .

Be to, ieÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punkte nepagrįstai numatė pareigÄ paslaugos teikėjui iÅ¡ieÅ¡koti žalos kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų, jeigu Å¡ie sugadina konteinerius sulaikančias priemones. IeÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar, visgi, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

4. IeÅ¡kovės teigimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti duomenis apie konteinerio pakėlimo (tokius kaip atliekų svorį) ir nepakėlimo duomenis, nuo realaus įvykio įvykimo fakto per nustatytÄ 5 min. periodÄ , numatytas Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte, yra techniÅ¡kai neįgyvendinamas, nes Å¡iam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min. IeÅ¡kovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklÄ vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniÅ¡kai (fiziÅ¡kai) atlikti Å¡iÄ operacijÄ per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokiÄ Ä¯monę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemÄ ne ilgiau kaip per 5 min. terminÄ , tokiu atveju tai bÅ«tų Å¡ios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Juolab, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

5. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti Å¡varÄ ne tik aplink miÅ¡rių komunalinių atliekų bei maisto atliekų konteinerius, bet taip pat ir aplink kitus aikÅ¡telėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo ir pažeidžia įstatymu nustatytus atliekų tvarkymo finansavimo principus. Anot ieÅ¡kovės, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimas ir tokių atliekų surinkimas (jei jos iÅ¡sibarsčiusios aplink konteinerius) nėra ir negali bÅ«ti Å¡io vieÅ¡ojo pirkimo dalyku, nes pirkimo sutartimi ketinama įsigyti tik miÅ¡rių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas. Tuo tarpu pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, triÅ¡alių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama.

6. Be to, perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 9.10 punkte numatė reikalavimÄ ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, kuris, ieÅ¡kovės nuomone, nepagrįstai įpareigoja tiekėjÄ dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėjÄ ) duoti privalomus vykdyti nurodymus ir atlikti tam tikrus veiksmus, nors tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Pasak ieÅ¡kovo, pagal darbo įstatymus tokie darbdavio ir darbuotojo santykiai bÅ«tų traktuojami kaip nelegalus darbas. Juolab, ieÅ¡kovės nuomone, perkančioji organizacija apskritai neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų, t. y. kaip turi bÅ«ti apmokomi tiekėjo darbuotojai ir pan., Å¡iuos sprendimus turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamÄ ir perkančiajai organizacijai priimtinÄ paslaugų teikimÄ ir už tai prisiimdamas atsakomybę.

7. Anot ieÅ¡kovės, perkančiosios organizacijos įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte, pagal kurį teikėjas privalo iÅ¡tuÅ¡tinti bendro naudojimo konteinerius, net jeigu juose bÅ«tų sudėtos neleistinos atliekos, prieÅ¡tarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams, nes pagal Techninės specifikacijos 2.1 punktÄ tiekėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis ir Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. D-857, Alytaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, o, esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėtų teisės aktų reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pirmiausia Minimaliais kokybės reikalavimais, toliau Taisyklėmis ir tik tada Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatomis. Kita vertus, pati perkančioji organizacija Sutarties priede Nr. 4 numatė paslaugų teikėjui sankcijas už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas.

8. IeÅ¡kovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai kiÅ¡asi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3 punkte nustatydama reikalavimÄ darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys pirkimo sutartį pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikÅ¡tų kitų ieÅ¡kovės darbuotojų, dirbančių tÄ patį ar jam prilygintÄ darbÄ , diskriminacijÄ .

Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausiÄ mokėtinÄ darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotÄ darbÄ , nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgÅ«džių, iÅ¡silavinimo reikalaujantį darbÄ . Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiÅ«lymus ir laimėti pirkimÄ , nes už nekvalifikuotÄ darbÄ tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis Å¡alies darbo užmokesčio dydį.

Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.

9. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas nesutikimas ir su Pirkimo sutarties 67.2 punkte įtvirtinta teise užsakovei pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei paslaugos teikėjas padarys žalÄ tretiesiems asmenims ir neatlygins padarytų nuostolių. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kiÅ¡tis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties Å¡alies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalÄ tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos Å¡ie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala bÅ«tų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo.

10. IeÅ¡kovės įsitikinimu, perkančioji organizacija Pirkimo sutarties priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi bÅ«ti mažinami. Perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sÄ skaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sÄ lygomis.

11. IeÅ¡kovė teigia, kad paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sÄ lygų esmė, todėl teismui pripažinus neteisėtomis ginčo Pirkimo sÄ lygas, jis turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį PirkimÄ . II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 12. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės dėstoma argumentacija yra vertintina kaip jos siekis Pirkimo sÄ lygas modifikuoti taip, kad bÅ«tų paranku ieÅ¡kovei: susimažinti netesybas ir rizikas patirti nuostolius dėl Pirkimo sutarties nevykdymo, sumažinti paslaugų apimtis, padidinti perkamų paslaugų kainÄ . Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ginčijamas Techninės specifikacijos sÄ lygas vertina jų aiÅ¡kumo ir teisėtumo aspektais, tačiau procesinių dokumentų turinys rodo, jog ieÅ¡kovei Techninės specifikacijos sÄ lygos buvo ir yra suprantamos, tačiau jai netinkamos, nes komerciÅ¡kai nenaudingos. Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumas ir suprantamumas iÅ¡ esmės nekėlė abejonių ieÅ¡kovei, nes kvestionuojamas Å¡ių sÄ lygų galimas komercinis nenaudingumas; ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prašė perkančiosios organizacijos ne iÅ¡aiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygas, o jas pakeisti.

14. Anot atsakovės, aplinkybės, kad įgilinamasis konteineris bus (ne)užstatytas automobiliu jo tuÅ¡tinimo dienÄ , kad gyventojai bendro naudojimo konteineryje (ne)paliks neleistinų atliekų, kad gyventojai (ne)iÅ¡barstys konteinerių aikÅ¡telėse plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt., kad (ne)reikės tiekėjui konteinerius sulaikančias apsaugas įrenginėti, kad ieÅ¡kovei neaiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas trumpas (5 min.) terminas pateikti atsakovei duomenis į informacinę sistemÄ ir pan., neleidžia Konkurso sÄ lygų vertinti kaip neaiÅ¡kių, nes ieÅ¡kovei, kaip ir kitiems tiekėjams, turėjo bÅ«ti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų rizika turi bÅ«ti įskaičiuota į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ .

IeÅ¡kovės ginčijamų Pirkimo sÄ lygų negalima pripažinti neteisėtomis, nes nagrinėjamu atveju tam tikra rizika nėra neproporcinga, per didelė tiekėjui, tiekėjas jÄ gali įvertinti tam, kad pateiktų pasiÅ«lymÄ arba neteiktų pasiÅ«lymo.

15. Atsakovės teigimu, reikalavimu mokėti paslaugos teikėjo darbuotojams vidutinį darbo užmokestį siekiama nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, kuris vieÅ¡uosiuose pirkimuose tampa vis svarbesniu. Tuo tarpu nustatydama baudų dydžius, perkančioji organizacija atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užterÅ¡to vandens Å¡alinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, neÅ¡alinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir technikÄ bei iÅ¡važiuoti į eismo juostÄ , nustatytu laiku neiÅ¡tuÅ¡tinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarÅ¡a, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimÄ , ir t.t.

Todėl už miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugų nevykdymÄ dėl pačio tiekėjo kaltės yra nustatytos baudos, kurios įpareigoja tiekėjÄ nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuÅ¡tinti konteinerio. Tai atspindi vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad atliekų tvarkymas bÅ«tų vykdomas tinkamai, nebÅ«tų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai. Kita vertus, atsakomybė tiekėjui gali bÅ«ti pritaikoma tik esant įrodytai paslaugų teikėjo kaltei.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė 16. Viešųjų pirkimų tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų Techninės specifikacijos sÄ lygų (ne)teisėtumo, bet atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės ginčijamas Pirkimo sÄ lygas, kurios pagal Tarnybai pateiktÄ informacijÄ kelia abejonių, t. y., anot Tarnybos: 1.1. Abejotina, ar perkančioji organizacija detaliai privalo nurodyti, iÅ¡ kokių konkrečiai medžiagų, dydžių ir pan. konteinerius sulaikančios apsaugos turėtų bÅ«ti įrengtos, kadangi Å¡iuo atveju jos nėra Pirkimo objektu.

Tarnybos nuomone, labai detalus medžiagiÅ¡kumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi Å¡iuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sÄ lygoms, nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, tačiau tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias iÅ¡laidas turi iÅ¡ anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiÅ«lymo kainÄ .

Todėl, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su Å¡iuo reikalavimu susijusiÄ informacijÄ , paremtÄ kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugÄ reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiÅ«lymo kainÄ ; 1.2. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ , turėtų pagrįsti, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas.

Tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų bÅ«ti nurodoma, ar apskritai yra Å¡ioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokiÄ informacijÄ pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar Å¡iuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sÄ lygos konkrečiam tiekėjui; 1.3. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra susijęs su konkrečios sutarties įsipareigojimų vykdymu, o ne žalos tretiesiems asmenims atlyginimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, abejotina, ar konkrečios pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas galėtų bÅ«ti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieÅ¡kovės kaltės; 1.4. Konkrečių baudų dydžių įvertinimas konkrečios paslaugos vykdymo kontekste yra fakto klausimas. Tarnyba sutinka, kad nustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ turėtų bÅ«ti atgrasančios, tačiau, vis tik, pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryÅ¡is pateikti pasiÅ«lymÄ , nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų.

Taip pat, objektyviai įvertinę prisiimamÄ rizikÄ , tiekėjai Å¡iÄ rizikÄ Ä¯skaičiuos į pasiÅ«lymo kainÄ , kas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas. IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 17. ARATC Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. rugsėjo 13 d. paskelbė atviro konkurso bÅ«du vykdomÄ konkursÄ â€žAlytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360.

Pirkimo objektas – Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga.

18. UAB „Ecoservice projektai“, bÅ«dama suinteresuota dalyvauti paskelbtame Konkurse, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, 2020 m. rugsėjo 23 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ , praÅ¡ydama: panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punkto nuostatÄ ; patikslinti Pirkimo dokumentų nuostatas įtvirtinant, kad paslaugų teikėjas atsako tik už konteinerių trÅ«kumus / defektus, kurie atsirado dėl paslaugų teikėjo kaltės; pateikti sÄ raÅ¡Ä defektų, kuriems esant preziumuojama, kad už konteinerio trÅ«kumus atsakingas paslaugų teikėjas ir sÄ raÅ¡Ä defektų, kuriems esant preziumuojama, kad paslaugų teikėjas neatsakingas; suteikti galimybę paslaugų teikėjui įrodyti, kad tais atvejais, kai preziumuojama jo atsakomybė dėl konteinerių defektų, dėl to paslaugų teikėjas iÅ¡ tikrųjų kaltas nėra (galėtų bÅ«ti pateikiama konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimo filmuota medžiaga ir pan.); atsakomybės už defektus nesieti su informavimo apie defektus faktu; suteikti galimybę paslaugų teikėjui pakeisti konteinerius tinkamais arba juos suremontuoti, o tik to nepadarius, iÅ¡taisyti trÅ«kumus paslaugų teikėjo sÄ skaita (įskaitant pasinaudojimÄ sutarties įvykdymo užtikrinimu); darant iÅ¡skaitas atsižvelgti į natÅ«ralų konteinerio nusidėvėjimÄ ; patikslinti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktÄ ; panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktÄ arba aiÅ¡kiai jį reglamentuoti numatant kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos; panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatytÄ reikalavimÄ konteinerio pakėlimo, nepakėlimo duomenis į užsakovo informacinę sistemÄ perduoti per 5 min. nuo realaus įvykio; sutrumpinti Techninės specifikacijos 7.4.28 punkte numatytus garantijų terminus iki 3 metų arba ne ilgiau nei galios sutartis; panaikinti Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkto nuostatÄ , tiesiogiai nesusijusiÄ su Pirkimo objektu; panaikinti Techninės specifikacijos 9.10 punkto nuostatÄ ; panaikinti Techninės specifikacijos 7.5.4 punktÄ arba nustatyti, kad kiekvienÄ kartÄ iÅ¡ konteinerių aikÅ¡telės gali bÅ«ti surenkamos tik vienos rÅ«Å¡ies atliekos; panaikinti Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punktÄ , reikalaujantį bendrojo naudojimo konteineryje aptikus kitos rÅ«Å¡ies atliekų, jį iÅ¡tuÅ¡tinti; nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma informacijos apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį arba panaikinti Techninės specifikacijos 9.3 punktÄ ; panaikinti Pirkimo sutarties 63.10 punktÄ ; pakeisti Pirkimo sutarties 64 punktÄ , numatant paslaugų teikėjo galimybę nutraukti sutartį savo iniciatyva nesant perkančiosios organizacijos / savivaldybės kaltės; panaikinti Pirkimo sutarties 67.2 punktÄ ; visas baudas sumažinti bent 3 kartus.

19. Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 1 d., iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi pretenzijoje pateiktus argumentus, priėmė sprendimÄ tenkinti pretenzijÄ iÅ¡ dalies, t. y. panaikino Pirkimo sutarties 63.10 punktÄ , o kituose pretenzijos punktuose jÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

20. IeÅ¡kovė, manydama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nepatenkino didžiosios dalies pretenzijos reikalavimų ir nepagrįstai bei neteisėtai nepatikslino Pirkimo sÄ lygų reikalavimų / nuostatų, pažeidžiančių imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, pateikė ieÅ¡kinį teismui. IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog ginčas byloje kilęs dėl atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų teisėtumo, t. y. (1) dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo (Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punktas); (2) dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo (Techninės specifikacijos 7.3.15 punktas); (3) dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo (Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktas); (4) dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo (Techninės specifikacijos 7.4.9 punktas); (5) dėl kitų atliekų konteinerių aikÅ¡telėje tvarkymo (Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punktas); (6) dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma tokios informacijos (Techninės specifikacijos 9.3 punktas); (7) dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ (Techninės specifikacijos 9.10 punktas); (8) dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo (Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas); (9) dėl baudų (Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ nuostatos).

Be to, ieÅ¡kiniu siekiama pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktÄ , numatantį užstatyto konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė mano, kad aukščiau iÅ¡dėstytos Pirkimo sÄ lygos pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principus, yra nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, jomis tiekėjams neproporcingai užkraunama sutarties vykdymo rizika, dėl neaiÅ¡kių ir klaidinančių Pirkimo sÄ lygų ieÅ¡kovė negali pateikti objektyviai pagrįsto pasiÅ«lymo, kadangi neturi galimybės įvertinti dalies paslaugų teikimo kainos.

Atsakovė tvirtina, kad Pirkimo sÄ lygos bei perkančiosios organizacijos teikti Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®), kitų teisės aktų nuostatas, o ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia ne ko kito kaip modifikuoti Pirkimo sÄ lygas jai komerciÅ¡kai naudinga linkme. V. Teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. VPÄ® nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.

Å ios ypatybės turi bÅ«ti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPÄ® 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties vykdymÄ . Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibÅ«dinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų (VPÄ® 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Taigi, teismas, remdamasis aptartomis įstatymo nuostatomis, toliau vertins kiekvienÄ iÅ¡ ginčijamų sÄ lygų atskirai. Dėl užstatyto konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimo tvarkos 22. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktÄ , numatantį, kad „jei BN konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , Paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: 7.2.9.1. jei jo tuÅ¡tinimas įmanomas techniÅ¡kai, iÅ¡tuÅ¡tina tÄ pačiÄ dienÄ ; 7.2.9.2. jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda Savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko patirtas iÅ¡laidas.

Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , gavus informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio“, jį iÅ¡dėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuÅ¡tinimo dienÄ , Paslaugos teikėjas atlieka Å¡iuos veiksmus: jei konteinerio iÅ¡tuÅ¡tinimas techniÅ¡kai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduoda ARATC. Konteineris iÅ¡tuÅ¡tinimas sekantį kartÄ pagal GrafikÄ arba gavus raÅ¡tu informacijÄ apie paÅ¡alintas priežastis, neleidusias tuÅ¡tinti konteinerio.

Už atvykimÄ iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is reikalavimas tiekėjo atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, kadangi tiekėjas įpareigojamas vykdyti ne tik tiesiogiai su Pirkimo objektu susijusias, bet ir kitas funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai atsakovei, o taip pat vykdyti žalos ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ trečiųjų asmenų tam, kad paslaugų teikėjas galėtų atgauti apmokėjimÄ už pagal sutartį tinkamai atliktas paslaugas.

Teismas visiškai pritaria šiems ieškovės argumentams.

23. Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166 (toliau – Taisyklės) 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinami. Tai pat, Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neiÅ¡tuÅ¡tinti individualaus miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugÄ .

Kaip laikomasi Å¡iose taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir ARATC. Teisę suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymÄ turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigÅ«nai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigÅ«nai (Taisyklių 111 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo ARATC kontrolės padalinys, kuris veikia pagal ARATC direktoriaus patvirtintus nuostatus (Taisyklių 112 punktas).

AnalogiÅ¡ki reikalavimai nustatyti ir Minimalių kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 „Dėl minimalių kokybės reikalavimų pavirtinimo“ (Priedas Nr. 6) 16.3. ir 17 punktuose, t. y. „teikdamas pas­laugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iÅ¡ atliekų surinkimo priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugÄ â€œ (16.3.punktas).

„Nesurinkus atliekų iÅ¡ atliekų surinkimo priemonių dėl 16 punkte nus­tatytų priežasčių, <...>, atliekų tvarkytojas turi registruoti atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka kiek­vienÄ tokį atvejį ir informuoti Atliekų turėtojÄ . Jeigu tokie atvejai kartojasi, atliekų tvarkytojas turi in­formuoti savivaldybę ir (ar) administratorių“ (17 punktas). Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, akivaizdu, kad perkančioji organizacija neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui „užstatyto konteinerio nuotraukÄ perduo[ti] Savivaldybės policijos komisariatui su praÅ¡ymu nustatyti kaltininkÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡ko[ti] patirtas iÅ¡laidas“, yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms. Dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo 24. IeÅ¡kovė nesutinka su Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte įtvirtintu reikalavimu, numatančiu pareigÄ paslaugos teikėjui, nustačius, kad bendrojo naudojimo konteineryje yra neleistinų atliekų – jį iÅ¡tuÅ¡tinti, o jeigu neleistinos atliekos yra Å¡alia bendrojo naudojimo konteinerio – surinkti apvažiavimo bÅ«du 7.5.4–7.5.5 punkte nurodytu dažnumu.

IeÅ¡kovės nuomone, toks reikalavimas prieÅ¡tarauja tiek imperatyvių teisės normų reikalavimams, tiek pačių Pirkimo sÄ lygų reikalavimams, numatantiems sankcijas paslaugų teikėjui už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenzijÄ paaiÅ¡kino, kad toks reikalavimas bÅ«tent bendrojo naudojimo konteineriams yra pagrįstas, nes kitaip nei individualiu, naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį(ius) atliekų turėtojÄ (us) ir už tai jam pritaikyti administracinę atsakomybę ar užklijuoti informacinį lapelį ir iÅ¡tuÅ¡tinti konteinerį sekantį kartÄ pagal grafikÄ , kai perrÅ«Å¡iuos atliekas.

Teismas su atsakovės paaiškinimu negali nesutikti.

25. Pirmiausia, pastebėtina, kad perkančioji organizacija nereikalauja tuÅ¡tinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba Å¡alia jo (Techninės specifikacijos 7.2.12.1–7.2.12.2 punktai). Tuo tarpu logiÅ¡ka, kad bendrojo naudojimo konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vistik, turi bÅ«ti iÅ¡tuÅ¡tinamas, nesant jokios kitos objektyvios galimybės jo neiÅ¡tuÅ¡tinti (negali atliekos jame bÅ«ti neribotÄ laikÄ ), paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti kokiu bÅ«du tokį konteinerį jis iÅ¡tuÅ¡tins (pavyzdžiui, atvyks jį iÅ¡tuÅ¡tinti atskirai).

Kita vertus, teismo vertinimu, atliekų rÅ«Å¡iavimui Lietuvoje vis dar iÅ¡liekant opia problema, galėtų bÅ«ti svarstomas klausimas tokių konteinerių (su neleistinomis atliekomis) tuÅ¡tinimo kaÅ¡tus paskirstyti tik tiems namams, kurių konteinerių aikÅ¡telėse buvo rastos neleistinos atliekos. Tokiu bÅ«du, atliekų turėtojai, besinaudojantys bendrojo naudojimo konteineriais, siekdami nepatirti papildomų iÅ¡laidų, bÅ«tų skatinami ne tik patys keisti įpročius rÅ«Å¡iuojant atliekas, bet ir bÅ«ti aktyviais, pilietiÅ¡kais praneÅ¡ant atliekų tvarkytojui apie pastebėtus pažeidimus, padedant iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ padariusius asmenis.

Dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo 26. IeÅ¡kovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui „užtikrinti, kad dėl blogų oro sÄ lygų ar kitų priežasčių antžeminiai BN konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti, iÅ¡vartyti, apversti, t. y., teikdamas paslaugÄ ir matydamas realiÄ situacijÄ , turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių“.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is reikalavimas neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas; kitu atveju, Pirkimo sÄ lygose turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas gali bÅ«ti reikalingas konteineriams, esantiems prie daugiabučių namų.

27. Teismo vertinimu, ginčijama Techninės specifikacijos nuostata iÅ¡ esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebÅ«tų iÅ¡stumdyti ir (ar) iÅ¡vartyti, o tokį tikslÄ , tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimÄ ar pan.). Todėl Pirkimo sÄ lygose netikslinga detalizuoti kokiu bÅ«du ir priemonėmis tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, itin detalus priemonių ir (ar) bÅ«dų numatymas Pirkimo sÄ lygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ .

Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaÅ¡tais, kurie įskaičiuotini į pasiÅ«lymo kainÄ , perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie Å¡iuo metu paslaugų neteikia Å¡iame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį.

28. Toks reikalavimas, be kita ko, grindžiamas vienodų sÄ lygų Pirkimo dalyviams sudarymu. VPÄ®35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ , tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sÄ lygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tuo tarpu nenumatant Pirkimo sÄ lygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiÅ«lymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaÅ¡tų.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai. Dėl žalos išieškojimo 29.

Pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktÄ , atsitikus 7.3.15 punkte numatytam atvejui (esant iÅ¡stumdytiems, iÅ¡vartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, iÅ¡siieÅ¡ko žalos kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. IeÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku kokiÄ Å¾alÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų turi iÅ¡ieÅ¡koti paslaugų teikėjas – ar žalÄ už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar, visgi, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms Å¡alims padarytÄ Å¾alÄ , jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalÄ , kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

Tačiau perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenzijÄ , nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiÅ¡kinimuose) Å¡ios informacijos nepatikslino, todėl konstatuotina, jog Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių. Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemÄ pateikimo 30.

Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyta, kad „paslaugos teikėjo KIS (Teismo pastaba: KIS – konteinerių identifikavimo sistema) turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami Å¡iukÅ¡liavežėje į ARATC informacinę sistemÄ ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiÅ¡kia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, Å¡iukÅ¡liavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas Å¡ioje TS, turi bÅ«ti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryÅ¡io trukdžių, ir <...> Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“.

IeÅ¡kovės teigimu, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklÄ vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniÅ¡kai (fiziÅ¡kai) atlikti Å¡iÄ operacijÄ per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokiÄ Ä¯monę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemÄ ne ilgiau kaip per 5 min. terminÄ , tokiu atveju tai bÅ«tų Å¡ios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Juolab, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

Atsakovė atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukÅ«rimÄ . Tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės paaiÅ¡kinimas neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į ARATC informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku ko siekiama tokia skuba, kodėl negali bÅ«ti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laikÄ , nebÅ«tų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas.

Juolab, kad atsakovė net nebandė įrodinėti, kad, jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimÄ .

31. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktikÄ , perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

Tai gali bÅ«ti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukÅ¡tÄ ar labai tikslų reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyto reikalavimo duomenis į ARATC informacinę sistemÄ perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimÄ , Å¡is reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Dėl kitų atliekų konteinerių aikÅ¡telėje tvarkymo 32. Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti nuolatinę konteinerių aikÅ¡telių Å¡varÄ ir tvarkÄ , Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkte paslaugos teikėjui numatė pareigÄ po kiekvieno konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo, užtikrinti Å¡varÄ ne tik aplink miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų konteinerius, bet ir aplink kitus aikÅ¡telėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), t. y. „jei aplinkui iÅ¡barstyta ar palikta į esančius konteinerius galimų mesti atliekų, Paslaugos teikėjas, tvarkydamas aikÅ¡telę Å¡ias atliekas sudeda į joms skirtus konteinerius“.

Anot ieškovės, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama. Todėl nepagrįsta reikalauti iš mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkėjo tvarkyti aplink konteinerius išbarstytas antrines žaliavas ir pakuotes. Atsakovė tvirtina, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimas apima ir atliekų rūšiavimo kontrolę, nes tai yra neatsiejama atliekų tvarkymo sistemos dalis.

Juolab, kad įgyvendinant šį reikalavimÄ bus užtikrinamas ir vieÅ¡asis interesas turėti kuo Å¡varesnę ir saugesnę aplinkÄ . Teismas Å¡iuo atveju negali nepritarti atsakovės pozicijai, kad siekiant užtikrinti nuolatinę konteinerių aikÅ¡telių Å¡varÄ ir tvarkÄ , bÅ«tina, jog kiekvienas atliekų surinkėjas, pastebėjęs konteinerių aikÅ¡telėje iÅ¡barstytas atliekas, nepaisant jo surenkamų atliekų pobÅ«džio, jas surinktų ir sudėtų į joms skirtus konteinerius.

Toks tikslas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes prisidėtų prie Å¡varesnės aplinkos kÅ«rimo ir iÅ¡saugojimo. Dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindÄ dėl kokių priežasčių praÅ¡oma tokios informacijos 33. Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3 punkte perkančioji organizacija įtvirtino privalomÄ pareigÄ paslaugos teikėjo darbuotojams – Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ atliekantiems, atliekų turėtojų praneÅ¡imus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal Å¡alies Å«kio ekonominės veiklos rÅ«Å¡is E36_TO_E39).

Be to, Å¡ie duomenys atskirai apie kiekvienÄ darbuotojÄ turi bÅ«ti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 iÅ¡raÅ¡Ä tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei iÅ¡raÅ¡e matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi bÅ«ti nepermatomai užtuÅ¡uoti. IeÅ¡kovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai kiÅ¡asi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali bÅ«ti diskriminuojami darbuotojai.

Be to, nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotÄ darbÄ , nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgÅ«džių, iÅ¡silavinimo reikalaujantį darbÄ . Kita vertus, tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiÅ«lymus ir laimėti pirkimÄ , nes už nekvalifikuotÄ darbÄ tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis Å¡alies darbo užmokesčio dydį.

Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamÄ darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsakovė tokį reikalavimÄ grindžia VPÄ® 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu.

34. IÅ¡ties, VPÄ® 55 straipsnio, numatančio ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ , 11 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siÅ«lomo darbo užmokesčio mėnesio mediana virÅ¡ija Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygų 14.1 punkte numatė ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡rinkti pagal kainÄ , t. y. ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas mažiausios kainos pasiÅ«lymas. Tuo tarpu jokių papildomų vertinimo kriterijų Pirkimo sÄ lygose nėra numatyta. Todėl reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamÄ vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiÅ«lymų vertinimui Å¡iuo atveju neturės. PrieÅ¡ingai, tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti pirkime, todėl laikytina, kad tokia sÄ lygÄ mažina konkurencijÄ , apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.

Be to, toks reikalavimas neteisėtas ir dėl to, kad minimalÅ«s darbo užmokesčio dydžiai yra reguliuojami, be kita ko, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnyje, numatančiame, kad „Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali bÅ«ti mažesnis, negu Å¡io straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo už­mokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotÄ darbÄ darbuotojui atitinkamai už vienÄ valandÄ ar visÄ kalendorinio mėnesio darbo laiko normÄ .

Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialÅ«s kvalifikacinių įgÅ«džių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“ Todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kiÅ¡imusi į tiekėjo organizacinę veiklÄ . Manytina, kad atsakovės siekiamas tikslas galėtų bÅ«ti įgyvendinamas, Pirkimo sÄ lygose numatant pasiÅ«lymas vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiÅ«lys didesnį atlyginimÄ darbuotojams, virÅ¡ijantį minimalų užmokestį, nustatytÄ Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Techninės specifikacijos 9.3 punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurencijÄ , todėl neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Dėl reikalavimo prieÅ¡ 1 darbo dienÄ apmokyti naujÄ darbuotojÄ 35. IeÅ¡kovė nesutinka su perkančiosios organizacijos Techninės specifikacijos 9.10 punkte įtvirtintu reikalavimu „paslaugos teikimo metu pasikeitus paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimÄ ir vežimÄ , konteinerių aikÅ¡telių priežiÅ«rÄ , atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ir atliekų turėtojų praneÅ¡imų nagrinėjimÄ , Paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar Savivaldybės administracija iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ organizuoja praktinius mokymus apie Paslaugos teikimo sÄ lygas ir atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios“.

IeÅ¡kovės nuomone, sprendimus kaip ir kada turi bÅ«ti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamÄ ir perkančiajai organizacijai priimtinÄ paslaugų teikimÄ ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Juolab, kad reikalavimas dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėjÄ ), darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, Å¡is reikalavimas užtikrina, kad paslaugos teikėjo darbuotojai bÅ«tų tinkamai informuoti kaip kokybiÅ¡kai teikti paslaugÄ .

Tačiau teismo vertinimu, nurodytas atsakovės tikslas gali bÅ«ti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėjÄ .

36. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, iÅ¡ties, gali bÅ«ti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, dar­buotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (42 straipsnis).

Taigi, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, ir tik nuo tada darb­davys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios. Dėl to, pripažintina, kad Techninės specifikacijos 9.10 punkte įtvirtintas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms.

Dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo 37. Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas leidžia užsakovui pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia Paslaugos teikėjas, jeigu Paslaugos teikėjas padaro žalÄ tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių; tokiu atveju užsakovas turi teisę į Sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančiÄ nuostolių dydį. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kiÅ¡tis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimÄ padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties Å¡alies patirtus nuostolius.

Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalÄ tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos Å¡ie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala bÅ«tų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Atsakovės akcentuoja, kad ji įgytų teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalÄ tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo.

Tačiau teismo vertinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė negali būti užtikrinama tokiu būdu.

38. VPÄ® 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas bÅ«tų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sÄ raÅ¡as nustatant, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos Sutarties įvykdymo užtikrinimÄ â€“ Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantijÄ . Taigi, banko garantija, paslaugos teikėjas užtikrina vieÅ¡ojo pirkimo sutarties tinkamÄ vykdymÄ . Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai.

Tuo tarpu žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra Å¡ios sutarties reguliavo dalykas, todėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų bÅ«ti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieÅ¡kovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas yra neteisėtas, kaip prieÅ¡taraujantis teisės aktų nuostatoms.

Dėl baudų 39. Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“, be kita ko, yra numatytos baudos už Sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ â€“ numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų rÅ«Å¡iavimo kontrolės nevykdymas, informacijos neteikimas (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) užtraukia baudÄ nuo 400 iki 600 Eur, netikslių duomenų perdavimas į KIS ar ARATC informacinę sistemÄ (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) užtraukia baudÄ nuo 200 iki 400 Eur, miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimas kaip tai nurodyta Sutarties priede Nr. 1 už kiekvienÄ fiksuotÄ atvejį yra taikoma 400 Eur baudÄ ir pan.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi bÅ«ti mažinami. Anot ieÅ¡kovės, perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sÄ skaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sÄ lygomis. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad nustatydama baudų dydžius, ji atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užterÅ¡to vandens Å¡alinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, neÅ¡alinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir technikÄ bei iÅ¡važiuoti į eismo juostÄ , nustatytu laiku neiÅ¡tuÅ¡tinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarÅ¡a, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimÄ , ir t.t.

Be to, atsakovės įsitikinimu, numatytos baudos įpareigoja tiekėjÄ nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuÅ¡tinti konteinerio.

40. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

Baudos, kaip netesybos, vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau jų dydžiai turi bÅ«ti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių suteikti perdėto pranaÅ¡umo. Be to, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurencijÄ , kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryÅ¡is pateikti pasiÅ«lymÄ , nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų.

Taip pat, objektyviai įvertinę prisiimamÄ rizikÄ , tiekėjai Å¡iÄ rizikÄ Ä¯skaičiuos į pasiÅ«lymo kainÄ , kas reiÅ¡kia, kad Perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas.

41. Teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendžia, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis. Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių 42.

Pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas. Todėl pripažinus Konkurso sÄ lygas neteisėtomis turi bÅ«ti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Kadangi teismas pripažino Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, Pirkimas negali bÅ«ti tęsiamas, vieÅ¡asis pirkimas nutraukiamas.

43. Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kitoje dalyje, t. y. dėl reikalavimų pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte ir 7.5.5.2 punkte numatytas sÄ lygas, atmeta kaip nepagrįstÄ .

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, sprendimas priimtas ieÅ¡kovės UAB „Ecoservice projektai“ naudai, iÅ¡ dalies tenkinus aÅ¡tuonis iÅ¡ deÅ¡imties ieÅ¡kinio materialių reikalavimų, todėl teismas pripažįsta, kad tenkinta 80 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų.

45. UAB „Ecoservice projektai“ nurodė, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu – 2 250 Eur už ieÅ¡kinį (2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 123044722) ir 38 Eur už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (2020 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36140). Atsakovė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 830,40 Eur (2 288,00 x 80 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

46. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

47. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrÄ sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, procedÅ«ras ir uždraudė atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto.

Kadangi pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo, todėl nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, sÄ lygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte nustatyti reikalavimai ir Pirkimo sÄ lygų priedo Nr. 3 „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir iÅ¡skaitų mechanizmas“ numatyti baudų dydžiai yra neteisėti.

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo vieÅ¡ojo konkurso 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedÅ«ras. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 144128180) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 250135860) 1 830,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Eur 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių miÅ¡rių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedÅ«rų sustabdymÄ ir draudimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto. Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Evaldas Burzdikas