8ca9a6ec-861b-4dcf-8daf-c4d65341cff4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1063-820/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19591-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimoas“ atstovei R. K.,atsakovės UAB „Grinda“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.             Teismasnustatė:IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santraukaIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas):Priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 3 411,93 EUR žalos atlyginimo.Priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog 2013 m. gegužės 30 d.

Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje automobiliui TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – automobilis), įvažiavus į duobę, buvusiÄ kelio važiuojamojoje dalyje, buvo sugadintas automobilis (toliau tekste – ginčo įvykis). Vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovai netinkamai vykdė kelių priežiÅ«rÄ , kelyje buvo neuždengtas nuotekų Å¡alinimo Å¡ulinys, todėl nepastebėjęs kliÅ«ties vairuotojas sugadino automobilį ir atsakovai yra kalti dėl kilusios žalos.Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės Audatex kompiuterine programa, skirta automobilių remonto sÄ matoms skaičiuoti ir yra 3 565,14 EUR.

Atėmus nusidėvėjimÄ 153,21 EUR, padaryta žala vairuotojui 3 411,93 EUR. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo vairuotojui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl dabar turi regreso teises į atsakovus. Atsakovai atsakingi solidariai, nes jie yra atsakingi už Vilniaus mieste esančių kelių priežiÅ«rÄ ir jų veikla yra bendra. Atsakovų atsikirtimų santraukaAtsakovė UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, jog automobilio vairuotojas buvo nepakankamai rÅ«pestingas ir atsargus, todėl yra vairuotojo, kaip nukentėjusiojo kaltė ir žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas apie 50 procentų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , UAB „Grinda“ nėra atsakinga už nuotekų Å¡ulinių priežiÅ«rÄ , nes atsakinga savivaldybė, kaip savininkė. IeÅ¡kovas neįrodė, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios žalos ir atsakovo UAB „Grinda“ veiksmų.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiÅ«rėti atsakovui UAB „Grinda“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims.

Praėjus ne vieneriems metams po žalos padarymo, atsakovas neturi galimybės pateikti kitokį žalos vertinimÄ , nustatyti objektyvų žalos dydį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo privalo bÅ«ti pareikalauta įrodyti žalos dydį neabejotinais įrodymais. Žalos dydis nėra paskaičiuotas tinkamai, kad atstatyti turtÄ Ä¯ pradinę padėtį. IeÅ¡kovas nepagrindė, kuo remiantis nustatė tik 5 procentų nusidėvėjimo lygį, todėl žalos dydis gali bÅ«ti paskaičiuotas netinkamai. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi bÅ«ti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.

Teismaskonstatuoja :Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vadosTeismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.Ginčo autoįvykis įvyko 2013 m. gegužės 30 d.

Šio autoįvykio metu buvo sugadintos keturios transporto priemonės, tarp jų ir ginčo automobilis (1 t., p. 20). Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. birželio 05 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-2584(13) (1 t., p. 22-23) matyti, jog visi automobiliai, tame tarpe ir ginčo automobilis, buvo sugadinti jiems užvažiavus ant šulinio dangčio, buvusio Geležinio vilko gatvės važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuotojų kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojai negalėjo numatyti, kad kelyje bus netvarkingas kanalizacijos šulinys.

IÅ¡ vairuotojos paaiÅ¡kinimų matyti, jog jai važiuojant Geležinio vilko gatve, ji užvažiavo ant kanalizacijos Å¡ulinio dangčio, kuris sugadino automobilį (1 t., p. 26- 29). IÅ¡ kitų vairuotojų paaiÅ¡kinimų (1 t., p. 27-30) matyti, kad kliÅ«tį vairuotojai pastebėjo, kaip pajuto smÅ«gį į savo automobilį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vairuotojai, važiuodami Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliÅ«ties – Å¡ulinio dangčio.IeÅ¡kovas atliko apgadinto automobilio apžiÅ«rÄ ir nustatė sugadintas detales (1 t., p. 32).

IÅ¡ automobilio remontÄ atlikusios bendrovės sÄ skaitos matyti ir skaičiavimų matyti automobilio sužalojimai ir reikalingo remonto sÄ mata (1 t., po. 38-85). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo praneÅ¡ta, tačiau iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti visi padaryti sužalojimai. Be to, iÅ¡ teismo paskirtos ekspertizės akto (2 t., p. 72-75) matyti, jog ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog patirti sužalojimai galėjo bÅ«ti patirti per ginčo autoįvykį.

Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėjo, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Ieškovo klientas 2011 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Transporto priemonių draudimu (1 t., p. 17-18), todėl ginčo įvykio metu automobilis buvo apie 2 metų senumo, t. y. laikytinas pakankamai nauju.

IeÅ¡kovas už remontÄ po ginčo įvykio sumokėjo remontÄ atlikusiai įmonei 12 309,73 LTL arba 3565,14 EUR (1 t., p 19, 34). Atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo dviejų metų senumo, ieÅ¡kovas paskaičiavo 5 procentų nusidėvėjimÄ detalėms ir nustatė draudimo iÅ¡mokos dydį – 3411,93 EUR (1 t., p. 35). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai skaičiavo 5 procentų nusidėvėjimÄ , tačiau atsakovas nenurodo, koks nusidėvėjimo procentas pakankamai naujam - dviejų metų senumo, automobiliui turėtų bÅ«ti skaičiuojamas, todėl nėra pagrindo netikėti transporto žalų eksperto nustatytu 5 procento dydžio nusidėvėjimu 2 metų senumo automobilio detalėms.

Tarp atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta Privalomų paslaugų tiekimo sutartis Nr. A72-2189(3.1.36-UK) (toliau tekste – Darbų sutartis; 1 t., p. 13-15), kuria atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo tiekti privalomas paslaugas Vilniaus miesto gatvėse, jas prižiÅ«rėti, tvarkyti, atlikti avarinių gedimų padarinių likvidavimÄ lietaus nuotakyno tinkluose. Tarp atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis; 2 t., p. 88-90).

Sutarties 1 priede yra patvirtintos paslaugų kainos (1 t., p. 108-113). Sutarties 2 priede yra darbų techninė specifikacija (1 t., p. 114-119). Atsakovai 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (1 t., p. 120; toliau tekste – Susitarimas). Å iuo Susitarimu Å¡alys sutarė, kad UAB „Grinda“ nuolat atliks gatvių dangos stebėsenÄ , nedelsiant Å¡alins trÅ«kumus bei, kad UAB „Grinda“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių dangos priežiÅ«ros.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 10 d. Sprendimu Nr. 1-2177 (2 t., p.

4) skyrė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų tvarkytoja ir pavedė vykdyti tvarkytojo teises ir pareigas. Å is teisės aktas patvirtina, jog UAB „Grinda“ yra ne valdytojas, o tvarkytojas ir prižiÅ«rėtojas. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės UAB „Grinda“ praÅ¡ymu, 2016 m. liepos 29 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio transporto trasologinę ekspertizę. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris pateikė aktÄ (2 t., p. 72-76).

Akte pateiktos iÅ¡vados, pirma, kad nėra objektyvių galimybių nustatyti tikrÄ automobilio greitį iki įvykio, tačiau, antra, nėra pagrindo teigti, jog buvo virÅ¡ytas leistinas greitis arba kad greitis bÅ«tų nepriimtinas buvusioms eismo sÄ lygoms. Trečia, Å¡ulinio matomumas buvo ribotas vairuotojams. Ketvirta, nėra galimybės nustatyti, ar vairuotoja turėjo galimybę iÅ¡vengti ginčo įvykio. Penkta ir Å¡eÅ¡ta, kad pagal sugadinimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ nurodytos dalys galėjo bÅ«ti sugadintos ginčo įvykio metu.

Teismas, nagrinėdamas šį ginÄÄ remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisako dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „Grinda“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal SusitarimÄ ir Sutartį atsakovui UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisės neperėjo.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui.

Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ (Sutarties 1, 3.3 punktai).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bÅ«tų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Geležinio vilko gatvės valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas Å¡alys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiÅ¡kia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“, nes naujas 4.2.10 punktas aiÅ¡kintinas sistemiÅ¡kai su Sutarties sÄ lygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytÄ punktÄ Ä¯sipareigojo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, tik jei Å¡ie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus.

Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ â€œ, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „Grinda“) už pagal Å¡iÄ â€žSutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams“.

Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalÄ tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į atsakovę UAB „Grinda“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikÅ¡mė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 str., bet kaip galima alternatyvi UAB „Grinda“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieÅ¡ tretyjį asmenį pagal teismo sprendimÄ bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytÄ CK 6.266 straipsnyje.

Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė bÅ«tų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę atsakovei UAB „Grinda“. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikÅ¡tas atsakovei UAB „Grinda“, yra nepagrįstas ir atmestinas, o už žalÄ , kilusiÄ dėl gatvės konstrukcinių trÅ«kumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, ir UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalÄ kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 str.) pagrindu nekonstatuotina.CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiÅ¡kiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

TÄ ne kartÄ kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Å iuo teisiniu pagrindu reiÅ¡kiant reikalavimÄ kaltė yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Å¡alinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Å ių pagrindų byloje nenustatyta. Byloje nustatyta, kad Geležinio vilko gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui užvažiavus ant važiuojamoje kelio dalyje buvusio Å¡ulinio dangčio. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. bÅ«tina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktÄ , bet ir žalos asmeniui padarymÄ bei įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ . Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 3 411,93 EUR žala, patvirtina aukščiau Å¡iame sprendime minėti įrodymai. IeÅ¡kovas yra iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai ginčijo transporto priemonės sugadinimus. Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ir kitų, įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, ginčo automobilio sugadinimai atsirado vairuotojai užvažiavus ant gulinčio kanalizacijos Å¡ulinio dangčio, buvusio ginčo gatvėje.

Vairuotojos kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Ekspertas taip pat patvirtino, jog vairuotoja važiavo nepažeisdama kelių eismo taisyklių ir nenustatė jos galimybės iÅ¡vengti žalos atsiradimo. Pažymėtina, jog vienas paskui kitÄ nuo to paties dangčio nukentėjo keturi vairuotojai, todėl akivaizdu, jog vairuotoja neturėjo jokių galimybių iÅ¡vengti žalos atsiradimo arba jį sumažinti. Be to, ir policijos pareigÅ«nai administracinio pažeidimo byloje nustatė, jog dėl automobilių sugadinimo vairuotojų kaltės nėra.

Atsakovai jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 str.). Ekspertizė patvirtino, jog sugadinimai galėjo kilti įvykus ginčo įvykiui. Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais.

Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa. FaktiÅ¡kai atlikus remonto darbus, remontÄ atlikusi bendrovė pateikė sÄ skaitÄ . Duomenų, kad draudikas ar remontÄ atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamÄ jį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita Å¡alis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo.

Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sÄ matoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sÄ skaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 str.). Taigi yra nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovo naudai priteistina 3 411,93 EUR žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio palÅ«kanas už prievolės neįvykdymÄ , nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas sumokėjo 77 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 11). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos Å¡ios ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Atsakovė UAB „Grinda“ sumokėjo 450,20 EUR už ekspertizę (2 t., p. 69). Ekspertizė kainavo 384,68 EUR (2 t., p. 77). Atsakovės UAB „Grinda“ permokėta 65,52 EUR suma už ekspertizę grÄ Å¾intina, atėmus teismo pavedimo iÅ¡laidas, todėl atsakovei grÄ Å¾intina 65,42 EUR. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei UAB „Grinda“ atmesti, o reikalavimai atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei patenkinti, todėl turėtos 384,68 EUR ekspertizės iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei UAB „Grinda“.Teismas patyrė 5,05 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia:patenkinti ieškinį dalyje.Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 3 411,93 EUR (tris tūkstančius keturis šimtus vienuolika euro ir 93 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 3 411,93 EUR (trijų tūkstančių keturių šimtų vienuolikos euro ir 93 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 02 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77 EUR (septyniasdešimt septynis euro) bylinėjimosi išlaidų.Atmesti ieškinį likusioje dalyje.Priteisti atsakovei UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 384,68 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt keturi euro ir 68 euro centus).

GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos už ekspertizę permokėtÄ 65,42 EUR (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių euro ir 42 euro centų) sumÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 5,05 EUR (penkis euro ir 05 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti teismui.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Vaidas Pajeda