8ca9642d-8b4e-4eb0-91ef-9daeaf164586 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-734-843/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02161-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,dalyvaujant prokurorui G. B., kaltinamajam A. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei E. S.,jos atstovei advokatei Verai Gortovanovai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. K. 2014-07-13, apie 18.00 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bÅ«damas Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, priėjo prie nukentėjusiosios E. S. iÅ¡ nugaros ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , o bÅ«tent rankomis apglėbė nukentėjusiosios kaklÄ ir pradėjo stipriai smaugti, prispaudė prie laiptinės durų kampo (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis.

Nukentėjusioji aktyviai prieÅ¡inosi, bandė užminti jam ant kojos. Jai pavykus iÅ¡traukti galvÄ iÅ¡ jo gniaužtų ji rėkė ir Å¡aukėsi pagalbos. Tuomet A. K. patraukė nukentėjusiosios rankinę link savęs, tačiau nukentėjusioji rankinės nepaleido, po ko A. K. paslydo ir nukrito nuo prie laiptinės durų esančių laiptų, po to atsikėlė ir pasiÅ¡alino. Taip A. K. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ ir nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvio ir kaktos srityje, kraujosruvas kakle, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Taip A. K. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to kaltinimo, teigė kaltę pripažįstantis pilnai. Davė parodymus, kad 2014 m. vasarÄ , datos tiksliai nepamena, jis Liepkalnyje, Rudaminos gatvėje Å¡ventė gimtadienį. Vakare važiavo namo ir pramiegojo savo stotelę VirÅ¡uliÅ¡kėse. Prabudęs iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso. Buvo Jeruzalės rajone. Nuėjo paieÅ¡koti kioske alaus.

Po to jam pasirodė, kad pamatė savo pažįstamÄ . Ji gyvena Ateities gatvėje. Ta moteris stovėjo prie namo durų, turbÅ«t rakino duris. Jis iÅ¡ nugaros nestipriai apglėbė jÄ ranka per krÅ«tinę. Nenorėjo nieko blogo padaryti. Tačiau jis apsipažino. Tos moters jis anksčiau nebuvo matęs. Ji ėmė nežinia kodėl, galimai iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio rėkti: “Padėkite, padėkite“ ir muÅ¡ti kojÄ su kulniuku, bandė iÅ¡traukti galvÄ iÅ¡ jo rankų. Jis iÅ¡girdo, kad ne toks balsas, tad paleido jos kaklÄ ir nubėgo, nes bijojo, jog bus blogai.

Jos prie laiptinės sienos prispaudęs nebuvo. Aplinkui kitų žmonių nematė. Vėliau kai jis stovėjo ir laukė autobuso, jį sulaikė du vyrai. Vienas parvertė ant žemės, sakė, kad už žmonÄ , o kÄ kitas sakė - nežino. Jis jiems sakė liautis, negrasino. Su savimi turėjo pinigų: 50 Lt su kažkiek. Nuo įvykio vietos iki stotelės, kur jį sulaikė, yra apie 500 m. Savo elgesį vertina kaip blogÄ , kvailai pasielgė, tuo metu buvo iÅ¡gėręs, todėl taip elgėsi. Atsiprašė nukentėjusios.

Ä®vykdyti plėšimo, pagrobti rankinę jis nenorėjo. Jis buvo kelis kartus patraukęs moters rankinę į save. Rankinė buvo jos kairėje rankoje. Tačiau jam rankinės, pinigų nereikėjo, jÄ traukė, nes norėjo pajuokauti. Tempė vienÄ kartÄ , kai apkabino deÅ¡ine ranka. Paskui nubėgo. Ant žemės nebuvo nukritęs. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, taip pat su advokato paslaugų apmokėjimu. Gyvena iÅ¡ uždarbio, dirba sezoninį darbÄ , vykdo individualiÄ veiklÄ , statybinius darbus.

Gauna 1500 Lt per mėnesį, sezonas yra nuo pavasario iki rudens pabaigos. Nekilnojamo turto ir santaupų neturi. Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodymus pakeitė ir nurodė kaltės nepripažįstantis, nes yra nekaltas, jo įvykio vietoje nebuvo. Jam operatyviniai darbuotojai pasakė prisiimti kaltę, kad jam nieko nebus. Jis sužalotas nebuvo. Stotelėje jis buvo. Nei vieno liudytojo nematė. Pravažiavo savo stotelę „Viršuliškes“ ir išlipo ten. Ėjo paieškoti alaus kioske.

Nerado ir nuėjo į stotelę. Nukentėjusios jis nematė. Operatyvinės darbuotojos pavardė yra S.. Ji norėjo dar dvi vagysčių bylas priskirti jam. Jis sutiko, padarė jai paslaugÄ . Jis yra neteistas, policijoje nėra buvęs. Advokato jis neprašė, teisė jį turėti jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, gynėjo jis nenorėjo, nes manė, kad nieko nebus. S. su juo kalbėjo policijoje, neprotokolavo. Jis prisiėmė kaltę, kvailai padarė. Tačiau jis įvykio vietoje nebuvo ir nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant jo parodymus vietoje jį atvežė su maÅ¡ina į tÄ vietÄ ir klausė, ar jis čia buvo, bet jis nežinojo.

Jam parodė namÄ . Liudytojų parodymai yra neteisingi. Jis liudytojų bei nukentėjusios nepažįsta, jų niekas nesieja. Jį sulaikė ne apklausti liudytojai, o kiti asmenys. Vienas senesnis, kitas jaunesnis, bet ne teismo apklausti liudytojai. Tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs apie 300 gr. brendžio. Jis buvo patalpintas policijos komisariate, ten prabuvo iki 12 val., po to jį iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Jį apžiÅ«rėjo, ant jo kÅ«no nebuvo jokių sužalojimų. Jo alkÅ«nės buvo apžiÅ«rėtos, traumų nebuvo.

Nežino, kodėl teisme davė tokius parodymus. Jis nenori mokėti žalos už niekÄ . PraÅ¡oma suma yra didelė. Jis yra nekaltas.Kaltinamasis buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausų duomenys fiksuoti apklausų protokoluose (b. l. 47, 53). Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2014-07-15 protokole (b. l. 56-59).Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji atvažiavo autobusu 2G, perėjo gatvę ir priėjusi prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ėmė rinkti kodÄ .

PirmÄ sykį nepavyko, ėmė vesti antrÄ sykį ir tada pajuto, kad kažkas lipa. Buvo Å¡viesu ir ji neiÅ¡sigando. Tačiau prie jos priėjęs žmogus iÅ¡ nugaros deÅ¡ine ranka staigiai griebė jai už kaklo, apglėbė. IÅ¡ pradžių rėkti ji negalėjo, tik burbėjo ir prašė paleisti. Bet jos nepaleido, smaugė stipriai, iÅ¡ visų jėgų. Jai skaudėjo, ji neturėjo kuo kvėpuoti ir tada suprato, jog tai ne juokai. Vyras jÄ smaugė toliau, buvo prispaudęs prie laiptinės. Nuo skausmo ji ėmė jausti silpnumÄ ir miegÄ , ėmiau jausti, kad nebeturi jėgų apsiginti.

Nors buvo iÅ¡sigandusi, bet ji kovojo, gynėsi kiek turėjo jėgų. Buvo užmynusi jam ant kojos, tačiau smaugimas nesiliovė. Jos rankinė buvo pilna drabužių, nes ji važiavo iÅ¡ ligoninės. Ji jai trukdė, nes buvo ant nugaros. Jis smaugė nesakydamas jokio žodžio, nebuvo pykčio, nieko nesakė, tik smaugė. Ji jautė, kad jai silpna, bloga ir neturi kuo kvėpuoti. Ji pradėjo kristi, apsiÅ¡lapino ir jos paskutinės mintys buvo apie tai, kad parodė motinai anÅ«kÄ , kuris gulėjo ligoninėje, nes buvo apipiltas benzinu ir padegtas, o rytoj laidos jÄ pačiÄ .

Tuo metu pas jÄ atsirado jėgų. Vyras jos tikrai nemanė paleisti. Ji nežino, kaip jai pavyko iÅ¡traukti galvÄ . Kai tik ji iÅ¡traukė galvÄ , ji ėmė rėkti. Iki tol negalėjo to padaryti. Jai iÅ¡traukus galvÄ vyras norėjo pabėgti ir tada ji pajuto, kad jis iÅ¡ nugaros griebia, traukia jos rankinę. Rankinės ji nepaleido, refleksiÅ¡kai patraukė jÄ Ä¯ save. Jai buvo Å¡okas, ji rėkė, Å¡aukė pagalbos, buvo nukritusi. Tuo metu privažiavo maÅ¡ina ir prie jos priėjo žmonės. Kaltinamasis pabėgo.

Jis buvo užkliuvęs už laiptinės. Buvo iÅ¡kviesta greitoji ir jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Vyro veido ji nematė, atpažino jį dabar, tai kaltinamasis A. K.. Jis tikrai ne apsiriko, nes nebuvo jokių žodžių, jis tik griebė ir smaugė. Ji mano, kad jÄ norėjo pasmaugti. Dėl rankinės ji nežino, vyras galėjo atimti jÄ iÅ¡ jos kai ji sėdėjo be jėgų. Dėl Å¡ių veiksmų jai labai skaudėjo, buvo padaryti sužalojimai, nubrozdinimai, buvo kraujo, kraujosruvos kaktoje, kakle buvo sutinimas, iki Å¡iol yra kaklo iÅ¡varža.

Gana ilgai jai skaudėjo visÄ Å¡onÄ . Po įvykio ji gydėsi namuose. Be to buvo gana stiprios psichologinės pasekmės. Viskas pasikeitė, atsirado fobijos. Eidama viena ji bijo, kai pro jÄ praeina vyras. Anksčiau to nebuvo. Jai baisu, kad ji negali apginti savęs. Jai darosi bloga, skauda galvÄ , ji krenta. Iki tol to nebuvo. Ji jautė pažeminimÄ , nes apsiÅ¡lapino. Po įvykio ji apie 6 kartus lankėsi pas psichologÄ , Å¡iuo metu vaikÅ¡to į relaksacijas, gėrė raminančius vaistus, arbatas. Jos gyvenimo kokybė suprastėjo.

Ji gydosi ir dėl akių. Nukentėjusioji buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausų duomenys fiksuoti apklausų protokoluose (b. l. 17-18, 19-20). Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena, buvo apie 17-18 val., Å¡viesu. Ji su Å¡eimyna važiavo pietauti. Laukė kol jÄ pasiims iÅ¡ kiemo, kadangi lijo lietus. Prisimena kaip moteris su žalia suknele ir skėčiu greitu žingsniu ėjo, o jai iÅ¡ paskos - vyras. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gt. Po to važiuojant ties namu Nr. 5 ji pamatė nuo laiptų bėgantį ir krentantį tÄ patį vyrÄ bei Å¡aukiančiÄ tÄ pačiÄ moterį.

Pamanė, kad tai Å¡eimyninis barnis. Kas tarp jų įvyko ji nematė, tačiau pažvelgus į moterį matėsi didelė baimė ir iÅ¡gÄ stis. Moteris iÅ¡ pradžių Å¡aukėsi pagalbos rusiÅ¡kai, po to lietuviÅ¡kai. Jie sustojo. Berods jos antakis buvo kruvinas. Moteris sakė, kad jÄ užpuolė, bandė jÄ smaugti. Nepamena, ar ji turėjo rankinę. Liudytojos draugas su tėvu puolė vytis žmogų, kuris tai padarė, o ji iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Jie atvažiavo greitai. Jie bandė toliau ieÅ¡koti, apibÅ«dino minėtÄ vyrÄ , tačiau jo nepavyko rasti.

Moterį iÅ¡vežė su greitÄ ja, jie policijai pateikė savo duomenis ir iÅ¡siskyrė. Toliau važiuojant ji pažiÅ«rėjo į stotelę, galvojo, kad joje gali bÅ«ti užpuolikas. Tuo metu įvažinėjo autobusas ir jie pamatė tÄ Å¾mogų, kuris užpuolė moterį. Jo veido aiÅ¡kiai ji nebuvo mačiusi, gal tik sekundę, tačiau atpažino jį pagal kÅ«no sudėjimÄ , siluetÄ , nes matė, kaip jis bėgo. Taip pat iÅ¡davė kraujas ant alkÅ«nės - vyras krito nuo laiptų, nes buvo labai slidu, vos nepalindo po jų maÅ¡inos ratais.

Liudytoja tai aiÅ¡kiai matė, viskas vyko čia pat. Tai buvo tas žmogus, niekas tuo nesuabejojo. Jie sustojo prieÅ¡ autobusÄ ir draugas su tėvu iÅ¡ autobuso iÅ¡traukė tÄ vyrÄ . Tada jie dar kartÄ iÅ¡kvietė policijÄ ir pareigÅ«nai iÅ¡sivežė jį. Su sulaikytu vyru ji nebendravo, jos draugas ir jo tėvas laikė jį prispaudę. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos matytas užpuolikas yra kaltinamasis A. K., jokių abejonių, kad tai ne jis, nėra.Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena, buvo Å¡viesu, vasaros metas.

Jis kartu su motina ir tėvu važiavo pasiimti J. V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pavakarieniauti į miestÄ . Pasiėmę JurgitÄ ir judėdami iÅ¡ kiemo link gatvės pamatė moterį, stovinčiÄ ant laiptų ir ne savu balsu Å¡aukiančiÄ pagalbos. Jie matė, kaip ji stumtelėjo vyriÅ¡kį nuo savęs, Å¡is krito nuo laiptų žemyn ant vieno Å¡ono ir bėgte pasiÅ¡alino Å¡lubuodamas, nes buvo susižeidęs tÄ Å¡onÄ . VyriÅ¡kis buvo plonesnis už moterį. Liudytojas matė jo veidÄ , nes jie sustojo metras nuo laiptų, vos jo nepervažiavo.

Tai buvo kaltinamasis A. K.. Kadangi moteris Å¡aukėsi pagalbos, jie sustojo ir paklausė, kas nutiko. Moteris sakė, kad jÄ užpuolė. Tada tėvas paklausė, ar jinai jį pažįsta. Moteris atsakė, kad tai nepažįstamas žmogus, kuris jÄ užpuolė. Tada jie staigiai Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir bandė vytis tÄ Å¾mogų, vieni į vienÄ pusę, kiti į kitÄ pusę. Jo ieÅ¡kojo po teritorijÄ , tačiau nepavyko rasti. Jis grįžęs prie automobilio rado visus saviÅ¡kius ir moterį. Jau buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba bei policija, bet dar nebuvo atvažiavę.

Su tėvu jie dar ėjo ieÅ¡koti, bet nerado. Grįžę rado greitÄ jÄ ir policijÄ . Moteris jam nepasakojo kas įvyko. Jie pasakė savo duomenis, kÄ matė, kaip žmogus atrodė. Greitoji moterį iÅ¡sivežė, o policija juos paleido. Jie susėdo į maÅ¡inÄ ir judėjo Ateities gatve link Geležinio Vilko gatvės. Važiuodami per sankryÅ¾Ä stotelėje pamatė tikrai tÄ vyriÅ¡kį, kuris užpuolė moterį. Vienintelė mama sudvejojo, nes ji iÅ¡sigando, gal ne viskÄ iÅ¡ karto suvokė.

Tačiau jie reagavo pakankamai ramiai ir jis tikrai atsimena tÄ Å¾mogų. Stotelėje jis jau buvo su akiniais nuo saulės, nors užpuolimo metu jų nebuvo. Tačiau jie matė ir jo kruvinÄ rankÄ , nes jis griÅ«damas nuo laiptų tikrai jÄ susižalojo. Tai buvo jo skiriamasis bruožas, dėl ko jie tikrai nedvejojo. Be to žmogus buvo su Å¡viesiais marÅ¡kinėliais, Å¡viesiais džinsais. Jis stovėjo stotelėje ir laukė autobuso, bet jie važiavo kartu su autobusu. Autobusas sustojo stotelėje, o jie sustojo prieÅ¡ais jį.

Jis staigiai iÅ¡Å¡okau iÅ¡ automobilio kartu su tėvu. Žmogus jau lipo į autobusÄ , bet jis spėjo jį sugriebti už rankos, laikė jį, stengėsi, kad neužsidarytų durys, neiÅ¡važiuotų autobusas. Tuo metu pribėgo tėvas, jie jėga iÅ¡traukė jį iÅ¡ autobuso ir laikė, kad nepabėgtų. Tuo metu Jurgita ar mama skambino policijai ir pasakė, kad jie sulaikė įtariamÄ jį. Po dviejų minučių atvažiavo policija ir padėjo sulaikyti. Sulaikymo metu vyras iÅ¡ pradžių jų paklausė, ko jie nori.

Jie pasakė, kad matė kaip jis užpuolė moterį, iÅ¡kvietė policijÄ . Jis sakė, kad nieko nepadarė, važiuoja pas draugę ar dukrÄ . Jie jam sakė nemeluoti, nes tikrai jį matė. Tada jis ėmė grasinti, kad juos susiras ir pan. Stotelėje buvo ir kitų žmonių. Kai atvažiavo policija ir uždėjo antrankius bei pasodino į automobilį, tėvas pasakė, kad jis jiems grasino, tai tuomet jis ėmė neigti savo žodžius. Nuo laiptinės iki stotelės yra gal 200 metrų atstumas.

Jie nepamena, ar kaltinamasis šlubavo, kai jį sulaikė. Jo berods kairė ranka buvo sužalota, jis sulaikant iškruvino liudytojui marškinėlius. Kaltinamojo rūbai buvo nešvarūs, netvarkingi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena. Buvo apie 17 val. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gt., namo numerio nepamena. Jis su žmona, sūnum ir jo drauge važiavo pavakarieniauti. Važiuodami pastebėjome, kad ant laiptų vyksta susistumdymas.

Pagalvojo, kad tai Å¡eimyninis barnis, tačiau pastebėjo, kad vyko intensyvus susistumdymas, kova, apkabinęs vyriÅ¡kis bandė kažkÄ daryti. Jis su sÅ«numi iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio. VyriÅ¡kis matyt juos pastebėjo, suprato, kad jie nepraeis pro Å¡alį, tad paleido moterį, o moteris jį stÅ«mė ir jis griuvo atbulas nuo laiptų. VyriÅ¡kis staigiai atsistojo ir pradėjo bėgti. Moteris buvo labai didelio Å¡oko bÅ«senoje, veidas pamėlęs, visa drebėjo. Ji pasakė, kad atėjo pas draugę ir kol laukė, kol atidarys duris, jÄ iÅ¡ nugaros užpuolė, traukė rankinę ir daugiausiai jÄ smaugė.

Jis žmonai ir Jurgitai pasakė skambinti policijai ir medikams. Žmona dar davė moteriai atsigerti vandens. Pagalba atvažiavo greitai. Jis dar su sÅ«numi ieÅ¡kojo vyro aplinkui. Paskui policija paėmė jų duomenis, trumpai surašė ir juos paleido. Tada jie sėdo važiuoti ir Ateities gatvėje, kur yra viadukas, Geležinio Vilko stotelėje pamatėme kaltinamÄ jį A. K.. Jis buvo apsirengęs taip, kaip jie jį matė, jam buvo nubrozdinta ranka. Kaip tik įvažiavo autobusas į stotelę, jis jį užstatė, kad negalėtų pravažiuoti.

VyriÅ¡kis tuo metu lipo į autobusÄ . Jie iÅ¡Å¡oko ir jėga jį iÅ¡traukė iÅ¡ autobuso, paguldė. Berods Jurgita iÅ¡kvietė policija. Atvažiavo policija, uždėjo jam antrankius ir jį iÅ¡sivežė. Sulaikant kaltinamasis viskÄ neigė, klausė ko jie nori, gynėsi. Jis kaltinamÄ jį atpažino pagal rÅ«bus, nubrozdintÄ alkÅ«nę, Å«siukus, trumpus plaukus, jo atmintis gera. Buvo Å¡viesus metas. Ä®vykio vietoje ant laiptų jis kaltinamÄ jį matė apie 3 metrų atstumu, matė jo veidÄ . galimai vyras buvo iÅ¡gėręs. Nuo laiptinės jis nubėgo gan greitai.

Tuo metu liudytojas ėjo prie moters, į jį nežiÅ«rėjo. PrieÅ¡ sulaikant jie visi jį atpažino, niekas nesuabejojo, kad ten ne tas asmuo. Jo ranka buvo sužalota, sÅ«nus iÅ¡sitepė krauju marÅ¡kinėlius. Sužalojimas buvo Å¡viežias. Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena. Apie 18 val. ji su Å¡eima važiavo pas sÅ«naus draugę, jie ruošėsi kartu vakarieniauti. Ten namas sudarytas iÅ¡ trijų pastatų. Ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Ten yra aukÅ¡ti laiptai, nuo kurių nudardėjo vyras.

Ji tuo metu žaidė su telefonu ir iÅ¡girdo tik nukritimÄ bei nukentėjusiosios Å¡auksmÄ . Tad vyras buvo kresnas, vilkėjo mėlynus džinsus, baltus marÅ¡kinėlius. Jos sÅ«nus puolė vytis. Moteris pasakė, kad nepažįsta to vyro. Ji su sÅ«naus drauge puolė prie moters, Å¡i visa drebėjo, ji jÄ ramino. Moteris sakė, kad jÄ užpuolė iÅ¡ nugaros, paėmė už kaklo. Ji Å¡aukė, bet jis jos nepaleido. Ji laikė rankinę prie savęs ir jos nepaleido, manė, kad jÄ nori apiplėšti.

IÅ¡ pradžių ji galvojo, kad juokauja, bet po to suprato, kad tai ne juokai. Liudytoja pati užpuolimo fakto nematė, jai apie jį pasakojo nukentėjusioji. Liudytoja matė nubėgantį žmogų. Jis atsimušė į jų automobilį, kai jie iÅ¡ jo iÅ¡Å¡oko. Moteris buvo ant laiptų. Vėliau atvažiavo greitoji ir policija. SÅ«nus, vyras ir sÅ«naus draugė patvirtino, kad pažintų užpuolikÄ , o ji pasakė, kad iÅ¡ veido nepažintų, todėl jos neįtraukė kaip liudytojos. PareigÅ«nai apklausė moterį.

Jie susėdo ir ruošėsi važiuoti savo keliais. Važiuojant gatve, per didžiÄ jÄ sankryÅ¾Ä važiavo autobusas, kurį jie aplenkė. Tada vyras su sÅ«numi pamatė tÄ Å¾mogų. Jie atpažino pagal kÅ«no sudėjimÄ , net nesuabejojo, kad tai tas pats asmuo. Policijai jie buvo pasakę, kad tas žmogus buvo nusibrozdinęs alkÅ«nę. SÅ«nus iÅ¡traukė tÄ vyrÄ iÅ¡ autobuso. Draugė vėl iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu liudytoja matė vyriÅ¡kio veidÄ . Tai buvo kaltinamasis A. K.. Ä®vykio vietoje buvęs žmogus buvo apsirengęs tradiciniais mėlynais džinsais, baltais marÅ¡kinėliais trumpom rankovėm.

Stotelėje buvęs asmuo taip pat buvo su džinsais, baltais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis ir akiniais nuo saulės. KÄ tas vyras sulaikomas sakė ji negali pasakyti. Jos vyras ir sÅ«nus jai sakė, kad vyras jiems grasino, tik sodinant į automobilį teigė, kad nieko nesakė. Jos sÅ«naus marÅ¡kinėliai buvo kruvini nuo Å¡io žmogaus. Ji nematė, ar kaltinamasis Å¡lubavo. Liudytoja I. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba 1 PK, kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėja, atliko tyrimÄ Å¡ioje byloje.

Kaltinamasis apklausos metu iÅ¡ esmės tarsi pripažino kaltę, bet lyg ir iÅ¡ dalies. Ji pamena jo versijÄ . Jis pagalvojo, kad tai jo pažįstama ir jis norėjo papokÅ¡tauti. Po to suprato, kad tai nepažįstama moteris, ir pasiÅ¡alino. Jos akivaizdoje kiti policijos darbuotojai su kaltinamuoju nebendravo. Apie kaltinamajam neva daromÄ spaudimÄ ji negavo jokios informacijos. Parodymų patikrinimo vietoje metu jokia įtaka A. K. parodymams tikrai nebuvo daroma. PareigÅ«nė S. pas juos nedirba. Apklausa po įvykio atlikta per vienÄ parÄ .

Ji nepamena, ar A. K. Å¡lubavo, tačiau matė, kad jis buvo apsidaužęs alkÅ«nę. Žaizda buvo Å¡viežia. Ar jo rÅ«bai buvo kruvini ji nepamena. Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu ji dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos poskyrio vyresniÄ ja tyrėja. IÅ¡ matymo atpažino nukentėjusiÄ jÄ ir kaltinamÄ jį A. K.. Å is buvo sulaikytas už plėšimÄ ir su juo buvo dirbama ikiteisminio tyrimo metu. Jei neklysta, ji su kaltinamuoju vyko į parodymų patikrinimo vietÄ Ateities gatvėje.

Jei neklysta, Å¡is asmuo buvo užpuolęs moterį, naudojo fizinį smurtÄ : smaugė, tempė Å¡alia laiptinės ar laiptinėje. Parodymų patikrinimo vietoje eiga yra visuomet tokia pati. Važiuojama arba su tyrėja, kuri atlieka ikiteisminį tyrimÄ , kai jau yra sulaikytas asmuo, arba vyksta du kriminalinę žvalgybÄ vykdantys tyrėjai, t.y. ji kartu su kolega. Parodymų patikrinimo vietoje naudojami ilgi antrankiai. Prie vieno iÅ¡ tyrėjų yra prisegami antrankiai. Jei važiuoja ji, antrankiai dažniausia prisegami prie jos.

Važiuojama į tÄ vietÄ ir asmuo ten rodo kur užpuolė, kaip užpuolė, kur nuėjo ir t.t. Vyksta viskas dienos metu, matant praeiviams. Kiek pamena, kaltinamojo byloje buvo liudytojų. Kaltinamasis agresyvios ar neigiančios pozicijos nesilaikė. Jis nėra daug bendraujantis, bet kÄ kalbėjo, tai kalbėjo. IÅ¡ jų pusės spaudimo jo atžvilgiu nebuvo, tai netikslinga. Be įrodymų tie prisipažinimai nieko verti. Jie, tyrėjai, tik gali paaiÅ¡kinti įtariamajam, kokia yra prisipažinimo nauda.

Jie leidžia žmogui pasirinkti, ar jis nori tų lengvatų proceso metu: prisipažinus, papraÅ¡ius atleisti ir atlyginus žalÄ , yra galimas susitaikymas, mažesnė bausmė. Jie tÄ paaiÅ¡kina visada. Žmogus turi rinktis pats, ar jis nori tylėti, ar jis nori kalbėti. Bendradarbiavimas visada yra teigiamas dalykas procese, jie tai iÅ¡aiÅ¡kina. Å iuo atveju irgi turbÅ«t buvo paaiÅ¡kina. Ji negali smulkiai prisiminti tos bylos. Bet jeigu jiems reikėtų rasti kokį iÅ¡mestÄ daiktÄ , tai jie suinteresuoti gauti tÄ daiktÄ ir grÄ Å¾inti nukentėjusiam žmogui.

Tokiu atveju jie kreipiasi ne praÅ¡ymo forma, bet ir ne grasinimo forma. Tam žmogui naudinga jiems papasakoti, nes ir prokuroras, ir teismas tai įvertins. Tai visada tokia tvarka ir tokia forma aiÅ¡kinama. Psichologinio spaudimo nebuvo. Nemano, kad žmogui, kuris vertėsi ir verčiasi smurtiniais nusikaltimais, ji galėtų kažkokį spaudimÄ daryti. Ji dabar atsiminė, kad A. K. prieÅ¡ tai teistas nebuvo. Jis buvo pristatytas už plėšimÄ ir dar su liudytojų parodymais. Kiek pamena, tai labai nukentėjo nukentėjusioji, ji labai iÅ¡sigando.

Ji nežino, ar nukentėjusioji jį atpažino. Parodymų patikrinimo vietoje berods ji dalyvavo, galėjo konvojuoti, greičiausiai ir bendravo su kaltinamuoju, nes jis jai labai matytas. Ji yra kriminalinę žvalgybÄ vykdantis asmuo. Jei ji su kaltinamuoju bendravo ikiteisminio tyrimo metu, tai bus nurodyta protokole. O jei važiavo į parodymų patikrinimo vietÄ , tai galėjo bendrauti to veiksmo atlikimo metu. Kaltinamojo aprangos ji nepamena. Nepamena, ar jis buvo sužalotas. Ji nemano, kad posakis „prisipažink, nes tau nieko nebus“, yra logiÅ¡kas.

Tokių žodžių ji kaltinamajam nesakė. Prisipažinus, bet kuriuo atveju būtų atsakomybė pagal BK. Bendravimo metu kaltinamasis pasakojo, kad gyvena su motina, ji serganti ir jis turi jai padėti. Dėl vertimo prisiimti kitas bylas, tai dabar ne tarybiniai laikai, be įrodymų prisipažinimas yra nieko vertas. Įvykio vieta prie įėjimo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2014-07-13 apžiūros protokole.

Nustatyta, kad prie įėjimo yra laiptai. Tarp namų (duomenys neskelbtini) gt. 5 ir 5B yra praėjimas (b. l. 13-16). 2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. G2324/14(01) nurodyta, kad nukentėjusiajai E. S. padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio ir kaktos srityje, kraujosruvos kakle. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-07-13). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Jie padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima bÅ«tų nustatyti žalojusį objektÄ (b. l. 22-23).2014-07-13 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole fiksuota, kad sulaikius A. K. pas jį buvo paimti, be kita ko, akiniai nuo saulės (b. l. 41). 2014-07-13 18.42 val. A. K. alkotesteriu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 60). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pateiktų A.

K. medicininės apžiūros dokumentų matyti, kad 2014-07-15 atlikus kaltinamojo apžiūra nustatyta, kad apžiūros metu skundų dėl sveikatos jis neturi, dešinės rankos alkūnės srityje yra nubrozdinimas, ant dešinio peties – poodinė kraujosruva, abiejų rankų bevardžiai ir mažieji pirštai amputuoti, kitų kūno sužalojimų nerasta, normalaus elgesio ir kontakto (b. l. 145-147).Iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 2 poskyrio pateiktų 2014-07-14 padarytų A.

K. nuotraukų matyti, kad jis dėvi Å¡viesiais marÅ¡kinėliais trumpom rankovėm bei džinsais. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia Å¡iÄ jų analizę. Nukentėjusioji E. S., tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes. O bÅ«tent ji nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės prie jos priėjęs žmogus iÅ¡ nugaros deÅ¡ine ranka staigiai apglėbė jai kaklÄ , stipriai smaugė, buvo prispaudęs prie laiptinės. Ji negalėjo rėkti, jai skaudėjo, bet ji prieÅ¡inosi, buvo užmynusi kaltininkui ant kojos.

Jai pavyko iÅ¡traukti galvÄ , po ko ji pradėjo rėkti. Tuomet vyras norėjo pabėgti ir iÅ¡ nugaros sugriebė, traukė jos rankinę. Rankinės ji nepaleido, patraukė jÄ Ä¯ save, rėkė, Å¡aukė pagalbos. Tuo metu privažiavo maÅ¡ina ir prie jos priėjo žmonės. Kaltinamasis pabėgo. Jis buvo užkliuvęs už laiptinės. Vyro veido ji nematė, tačiau atpažino jį teisiamojo posėdžio metu, tai buvo A. K.. Nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojų K. D., K. D., J. V., apklaustų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodymai, taip pat teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos R.

D. parodymai. Å ie liudytojai buvo įvykio vietoje, patvirtino, kad važiuodami automobiliu pamatė bėgantį ir krentantį vyrÄ bei iÅ¡girdo pagalbos Å¡aukiančiÄ moterį. Liudytojas K. D. nurodė matęs ir tarp moters bei vyro vykusį susistumdymÄ , kad pastarasis buvo apkabinęs moterį. Jiems sustojus moteris pasakė, kad jÄ užpuolė, smaugė, po ko buvo iÅ¡kviesta policija ir greitoji. K. D. ir K. D. vijosi minėtÄ vyrÄ , tačiau nesėkmingai. Vėliau jie tÄ patį vyrÄ pastebėjo netoliese esančioje autobuso stotelėje ir K.

D. bei K. D. jį sulaikė bei perdavė policijai. Liudytoja J. V. nurodė, kad užpuolimo vietoje kaltinamojo veidÄ matė vos sekundę, tačiau stotelėje jį atpažino be jokių dvejonių. Atpažino pagal kÅ«no sudėjimÄ , siluetÄ , nes matė, kaip jis bėgo. Taip pat pagal kraujÄ ant alkÅ«nės, nes vyras krito nuo laiptų. Liudytojas K. D. nurodė, kad matė įvykio vietoje buvusio vyro veidÄ , tai buvo kaltinamasis A. K.. Vėliau jį pamatė stotelėje, atpažino nedvejodamas ir sulaikė.

Stotelėje jis jau buvo su akiniais nuo saulės, nors užpuolimo metu jų nebuvo. Kaltinamojo ranka buvo kruvina, nes jis griÅ«damas nuo laiptų jÄ susižalojo. Žmogus buvo su Å¡viesiais marÅ¡kinėliais, Å¡viesiais džinsais. Liudytojas K. D. nurodė, kad stotelėje nedvejodamas atpažino kaltinamÄ jį A. K. kaip asmenį, buvusį įvykio vietoje, pagal tokiÄ pačiÄ aprangÄ , Å¡viežiÄ nubrozdinimÄ alkÅ«nėje, Å«siukus, trumpus plaukus. Liudytoja R. D. nurodė, kad įvykio vietoje buvęs vyras buvo kresnas, dėvėjo mėlynus džinsus, baltus marÅ¡kinėlius trumpom rankovėm.

Stotelėje buvęs asmuo taip pat buvo su džinsais, baltais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis ir akiniais nuo saulės. Jos vyras su sÅ«num jį atpažino nedvejodami. Ji pati užpuolimo fakto nematė, sakė policijai, kad pagal veidÄ atpažinti negalėtų. Tiek nukentėjusios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, pakankamai kategoriÅ¡ki, asmenys nurodė, pagal kokius požymius atpažino kaltinamÄ jį. Å ių asmenų parodymai buvo duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, kad liudytojai nėra objektyvÅ«s, siekia apkalbėti kaltinamÄ jį, nenustatyta. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Nukentėjusios E. S. parodymus dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu patvirtino ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2324/14(01) konstatuoti jai padaryti kÅ«no sužalojimai. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pateiktų A. K. medicininės apžiÅ«ros dokumentų matyti, kad 2014-07-15 atlikus kaltinamojo apžiÅ«ra nustatyta, kad jo deÅ¡inės rankos alkÅ«nės srityje yra nubrozdinimas.

Liudytoja I. C., apklaususi kaltinamÄ jį praėjus parai po įvykio, nurodė, kad Å¡io žaizda alkÅ«nėje buvo Å¡viežia. Å ie įrodymai patvirtina liudytojų įvardytÄ Ä¯vykio vietoje buvusio vyro patirtÄ sužalojimÄ . Teismas sprendžia, kad Å¡ie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , abejonių dėl jų patikimumo teismas neturi, todėl juos vertina kaip patikimus. Abejonių dėl aukščiau įvardytų įrodymų patikimumo teismui nesukėlė ir gynybos įvardytos aplinkybės, apie kÄ pasisakytina atskirai.

Tai, kad liudytoja R. D. sudvejojo stotelėje sulaikant kaltinamÄ jį, kad skiriasi liudytojų R. D. ir K. D. įvardyta kaltininko dėvėtų kelnių spalva (atitinkamai nurodyta mėlyna ir Å¡viesi spalva), teismo vertinimu, yra sÄ lygota skirtingu asmenų gebėjimu įsiminti asmens požymius, įvykių detales stresinėje situacijoje. Liudytoja R. D. nurodė važiuojant pro įvykio vietÄ Å¾aidė telefonu, jos dėmesys buvo nukreiptas kitur, todėl ji ir nurodė policijos pareigÅ«nams, kad iÅ¡ veido užpuoliko neatpažintų.

Tuo tarpu sulaikant kaltinamÄ jį ji matė jo veidÄ ir patvirtino, kad sulaikytasis buvo A. K.. Teismui nesukėlė abejonių ir tai, kad byloje nebuvo nustatyti kokie nors A. K. kojų ar Å¡ono sužalojimai, nors liudytojas K. D. nurodė, kad nubėgdamas iÅ¡ įvykio vietos kaltininkas Å¡lubavo. Å lubavimas gali bÅ«ti siejamas ne vien su kÅ«no sužalojimu, bet ir su skausmo potyriu, kurį galėjo sukelti kaltininko nukritimas nuo laiptų, kÄ patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai. Tai, kad kaltininkas nebuvo užsidėjęs akinių nuo saulės užpuolimo metu, o sulaikymo metu jau buvo su jais, teismui taip pat abejonių nesukėlė.

Elgesio modelį pasirenka veiksmus atliekantis žmogus ir visi veiksmai nebÅ«tinai gali atitikti logiÅ¡kumo kriterijų. Nėra logiÅ¡kas jau pats pasirinkimas įvykdyti prieÅ¡ingÄ teisei veiksmÄ , nes už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Užpuolimo metu kaltininkas akinius galėjo laikyti kelnių kiÅ¡enėje, o vėliau juos užsidėti, siekdamas bÅ«ti neatpažintu. Taigi, vadovaudamasis minėta patikimų įrodymų grupe teismas pripažįsta įrodytomis visas esmines kaltinimo faktines aplinkybes.Tačiau teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, patikslina kaltinime nurodytÄ Ä¯vykio vietos adresÄ , nes tiek iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, tiek iÅ¡ apklaustų minėtų asmenų parodymų matyti, kad įvykis buvo ties namo (duomenys neskelbtini) 5B, o ne 5A, kaip nurodoma kaltinime, Vilniuje, laiptinės durimis.

Be to teismas, vadovaudamasis nukentėjusios E. S. parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patikslina kaltinime nurodytų veiksmų sekÄ , nes pagal nukentėjusios parodymus A. K. traukė E. S. rankinę link savęs po to, kai Å¡iai pavyko iÅ¡traukti galvÄ iÅ¡ jo gniaužtų, o ne prieÅ¡, kaip tai nurodoma kaltinime. A. K. teisiamojo posėdžio metu savo pozicijÄ dėl kaltinimo keitė. IÅ¡ pradžių jis pripažino buvęs įvykio vietoje, patvirtino, kad apsipažinęs ir juokaudamas buvo ranka apglėbęs nukentėjusiÄ jÄ per krÅ«tinę, taip pat tempė už jos rankinės, tačiau nukentėjusiajai pradėjus rėkti suprato suklydęs ir pabėgo.

Tuo tarpu kito teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau tvirtino, kad įvykio vietoje jo apskritai nebuvo, nukentėjusios jis nematė, jai nieko nedarė, buvo sulaikytas stotelėje ne byloje apklaustų liudytojų, o kitų asmenų. Ankstesnius parodymus jis davė dėl operatyvinės darbuotojos spaudimo, vertimo prisiimti kaltę, nes jam buvo sakoma, kad jam nieko nebus. Tačiau byloje nukentėjusiajai pareiškus didelį civilinį ieškinį jis persigalvojo ir pasakė kaip buvo. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas sugretino su kitais byloje surinktais įrodymais bei bylos duomenimis.

Visų pirma pažymėtina, kad keičiami parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip nuoseklÅ«s. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. savo parodymų keitimÄ argumentavo nukentėjusios pareikÅ¡tu dideliu civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau Å¡is ieÅ¡kinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios ir duodamas teismui savo pirminius parodymus kaltinamasis žinojo apie sumÄ , kurios iÅ¡ jo reikalauja nukentėjusioji, be to dar ir sutiko su ieÅ¡kiniu. Vertindamas kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas atsižvelgia ir į jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (b. l. 47, 53).

Jis buvo apklaustas du kartus ir abu kartus, kaip ir duodant pirminius parodymus teismui, jis neneigė, kad buvo įvykio vietoje, kad buvo apglėbęs nukentėjusios kaklÄ , tempė už jos rankinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-07-14 apklaustas pirmÄ kartÄ A. K. nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tačiau kurios atitinka nukentėjusios parodymus. O bÅ«tent, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji stovėjo prie laiptinės durų, kad jis apglėbė nukentėjusiÄ jÄ per kaklÄ iÅ¡ nugaros, kad moteris bandė užminti jam ant kojos.

Be to, savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė konkrečiÄ nagrinėjamo įvykio vietÄ . A. K. teiginius, kad Å¡iuos parodymus jis davė dėl jo atžvilgiu panaudoto neleistino spaudimo, paneigė liudytojų I. C. ir J. A. parodymai. A. K. nurodė teismui, kad jį sulaikė ne liudytojais apklausti asmenys, tačiau tai prieÅ¡tarauja liudytojų K. D., K. D., R. D., J. V. parodymams. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad sužalotas jis apskritai nebuvo, tačiau tai prieÅ¡tarauja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus pateiktiems A.

K. medicininės apžiÅ«ros dokumentams (b. l. 145-147), ir liudytojos I. C. parodymams. Å ie prieÅ¡taravimai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo parodymų patikimumo, nes, kaip minėta, jo parodymai nėra nuoseklÅ«s, buvo neargumentuotai keičiami, jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, todėl teismas kaltinamojo parodymais nesivadovauja. Pasisakydamas dėl nustatytų kaltinamojo veiksmų teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta byloje surinktų įrodymų pagrindu, kaltinamasis iÅ¡ pradžių atliko fizinius smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, taip pat buvo prispaudęs jÄ prie laiptinės kampo, taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis.

Tačiau po to, kai nukentėjusioji iÅ¡traukė galvÄ iÅ¡ kaltinamojo glėbio ir pradėjo Å¡auktis pagalbos, jis ne pakartojo smaugimo veiksmus, taip pat ne pasiÅ¡alino, o griebė už nukentėjusios rankinės, bandydamas jÄ iÅ¡traukti. Tai leidžia teismui spręsti, kad pagrindinis jo veiksmų tikslas buvo bÅ«tent nukentėjusios turto užvaldymas, tuo tikslu panaudojant fizinį smurtÄ bei atimant galimybę prieÅ¡intis. Veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nes turtas nebuvo užvaldytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios.

Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , jų padarinius ir to siekė. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyti veiksmai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas smurtinis tyčinis apysunkis nusikaltimas. Veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajai padarytų kÅ«no sužalojimų sunkumÄ (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Å ios aplinkybės apibÅ«dina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nustatytus veiksmus kaltinamasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. K. yra neteistas, jis taip pat nebaustas administracine tvarka (b. l. 63, 64). Turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nedirba, neregistruotas darbo biržoje.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 69-71). Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant areÅ¡to bausmę, kiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-13 18.12 val. iki 2014-07-15 15.15 val. (dvi paros) (b. l. 40, 42).

Laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę.Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 69,08 € civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, kuriÄ sÄ lygojo nukentėjusios E. S. gydymas, priteisimo (b. l. 34-37). Reikalaujamo žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas suteiktų gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u.

Žala padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiÅ¡kiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai, turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 109-110) dėl 10120 € neturtinės žalos atlyginimo ir 607 € iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-07-17 specialisto iÅ¡vada Nr. G2324/14(01) patvirtina, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra kraujosruvos kakle, virÅ¡ugalvyje, kaktoje, ji patyrė didelį stresÄ . Ji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime už savo gyvybę, nepatogumus, pažeminimÄ (užpuolimo metu apsiÅ¡lapino). Dėl sveikatos sutrikdymo jai teko kreiptis pas psichologÄ , nes atsirado įvairios fobijos – ji bijo vyrų, kurie eina jai už nugaros.

Liekamųjų pasekmių daug. Vargina galvos skausmai, dėl patirto streso paaÅ¡trėjo jos turimos ligos, suprastėjo gyvenimo kokybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieÅ¡kinį palaikė, papildomai nurodė, kad iki Å¡iol jai yra kaklo iÅ¡varža. Gana ilgai jai skaudėjo visÄ Å¡onÄ . Po įvykio ji gydėsi namuose. Be to buvo gana stiprios psichologinės pasekmės. Jai baisu, kad ji negali apginti savęs. Jai darosi bloga, skauda galvÄ , ji krenta. Iki tol to nebuvo. Po įvykio ji apie 6 kartus lankėsi pas psichologÄ , Å¡iuo metu vaikÅ¡to į relaksacijas, gėrė raminančius vaistus, arbatas.

Jos gyvenimo kokybė suprastėjo. Ji gydosi ir dėl akių. Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu nesutiko.Nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta E. S. sveikata, tad ji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, atlygimÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (neturtinės žalos pasekmės, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai).

Kaip patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G2324/14(01), E. S. parodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, sužalojimų pobÅ«dis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu. Be to, sužalojimai buvo padaryti ir veido srityje, tai yra nepridengiamoje kÅ«no vietoje. Dėl sužalojimų nukentėjusioji iki 2014-07-21 buvo nedarbinga. Tai leidžia spręsti apie pablogėjusiÄ nukentėjusios gyvenimo kokybę. Minėta specialisto iÅ¡vada, nukentėjusios E. S., liudytojų K.

D., K. D., R. D., J. V. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio vietoje patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto streso apsiÅ¡lapino, kas leidžia spręsti ir apie papildomÄ pažeminimo jausmÄ . Tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių ar kito pobÅ«džio dokumentų (pvz. dėl psichologo, psichiatro teikiamų paslaugų, konsultacijų), patvirtinančių jos įvardytus liekamuosius reiÅ¡kinius, tai jos nurodytas atsiradusias fobijas, ar tÄ aplinkybę, jog patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai paveikė nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, buvusių ligų paaÅ¡trėjimÄ .

Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jis Å¡iuo metu nedirba, jokių duomenų apie jo gaunamas kokias nors legalias pajamas nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodyti teiginiai apie jo vykdomÄ individualiÄ veiklÄ prieÅ¡tarauja Sodros duomenims. Duomenų apie jo turimÄ turtÄ , santaupas, nėra. IÅ¡ jo priteistas 69,08 € turtinės žalos atlyginimas. Ä®vertinęs visumÄ minėtų aplinkybių, esamÄ teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, o bÅ«tent 1200 € sumoje.

Å i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesus atstovavo advokatė Vera Gortovanova. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina 2100 Lt (atitinka 608,20 €) atstovavimo išlaidas (b. l. 111-113). Nukentėjusioji prašo priteisti 607 € dydžio atstovavimo išlaidas. Įvertinus teisiamųjų posėdžių skaičių (keturi), teiktų procesinių dokumentų kiekį (civilinis ieškinys), taip pat tai, kad Sodros duomenimis A.

K. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, iÅ¡ jo yra priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teismas mano esant pagrindui sumažinti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas minėtas atstovavimo iÅ¡laidas.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ vadovaujantis minėta BPK 106 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo A. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 81,06 € (b. l. 155). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis gynėjo atsisakė.

Jo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas bÅ«tinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi bei įvertinus tai, kad kaltinamajam yra reiÅ¡kiami kaltinimai padarius apysunkį nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaiko prokuroras, nukentėjusioji E. S. yra pasitelkusi advokato pagalbÄ , tuo tarpu kaltinamasis turi tik 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , pats tinkamai ginti savo interesus negali.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat jau įvardytus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡ jo priteistas sumas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir skirti keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡tÄ , bausmę atliekant areÅ¡tinėje.Ä®skaityti į bausmę A.

K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-07-13 18.12 val. iki 2014-07-15 15.15 val. (dvi paros).A. K. skirtos kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 69,08 € turtinės žalos atlyginimÄ .E. S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. K. E. S. naudai 1200 € neturtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ A. K. E. S. naudai 400 € turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ A.

K. nepriteisti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     AuÅ¡ra ValinskienėÂ