2023-05-17 Nr. AB-10370-3-65-3-00723-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-590-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00723-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Demovita“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Demovita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Demovita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-428/2021/J04“ (toliau – ir Nutarimas) arba Nutarimu paskirtą 6 000 Eur baudą pakeisti į įspėjimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3, 5 dalyse, padarymą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui paskirta galutinė 6 000 Eur bauda. Pareiškėjo teigimu, jam paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams, keistina į įspėjimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sudėtinga, pareiškėjas už Aplinkos apsaugos įstatyme numatytų pažeidimų padarymą baudžiamas pirmą kartą, pareiškėjas, nustačius pažeidimus, ėmėsi visų priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su Departamentu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, taip pat nubaustas galutine 4 350 Eur bauda, todėl už tuos pačius pažeidimus Bendrovė baudžiama antrą kartą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas padarytų pažeidimų neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. Atsakovas dėl Bendrovės reikalavimo dalies dėl paskirtos baudos sumažinimo siūlo teismui spręsti, laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, pakeitė Nutarimą, pareiškėjui už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirtą galutinę 6 000 Eur ekonominę sankciją sumažino ir Bendrovei paskyrė galutinę 2 000 Eur ekonominę sankciją.

6. Teismas nustatė, kad Bendrovė Nutarimu nubausta už tai, kad, būdama transporto priemonių importuotoja, neužsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS, tiekė transporto priemones verslo tikslais į vidaus rinką ir nevedė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų transporto priemonių apskaitos, nevykdė nustatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, nevykdė pareigos užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 344 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija paties Nutarimo bei jame konstatuotų teisės pažeidimų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 102 straipsnio 3 dalį, 102 straipsnio 5 dalį. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, jog jis ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti bei tai, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamentu. Be to, Bendrovės direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrovė neprašo panaikinti Nutarimo. Todėl teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimo dalies panaikinti Nutarimą.

8. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą dėl dvigubo nubaudimo, teismas pažymėjo, kad Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija skirta ne Bendrovės direktoriui, o Bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Bendrovės ir jos vadovo veiksmai yra tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo paskirta Bendrovei, o 2021 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_N-4304-2021 galutinė 4 350 Eur bauda (įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-336-749/2021 paskirta 4 350 Eur bauda sumažinta iki 500 Eur) buvo paskirta Bendrovės vadovui, kuris yra atsakingas už šios bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam paskirta galutinė ekonominė sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams, teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendė, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šiuo įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymėjo, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustatęs, kad pareiškėjui ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirta galutinė 6 000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Tačiau byloje vertindamas pareiškėjo, Bendrovės direktoriaus ir akcininkės turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad Bendrovės vykdoma veiklos rūšis (uždraustų naudojimui dėl patirtų autoįvykiuose sugadinimų automobilių įvežimas į Lietuvos Respubliką, jų remontavimas, pardavimas arba perpardavimas be remonto Europos Sąjungos šalių vidaus rinkoje ar trečiosioms šalims) yra ganėtinai pelningas verslas, todėl byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo, Bendrovės direktoriaus ir akcininkės turtinė padėtis yra prasta, ir reikėtų šį kriterijų taikyti pareiškėjui už Aplinkos apsaugos įstatyme numatytų pažeidimų padarymą paskiriant įspėjimą arba kaip teismo posėdžio metu nurodė Bendrovės direktorius – baudą iki 200 Eur. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendė, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiam pareiškėjui. Teismas darė išvadą, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą yra 500 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą – 300 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymą – 2 000 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą – 1 000 Eur. Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, teismas pareiškėjui skyrė galutinę 2 000 Eur baudą.

III. 11. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti pareiškėjui įspėjimą arba galutinę subendrintą ekonominę sankciją už padarytus pažeidimus sumažinti iki 200 Eur.

12. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimu sumažinta iki 2 000 Eur sankcija yra per griežta ir neatitinkanti Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdžio. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo sukeltas pasekmes, Bendrovės finansinę padėtį, todėl teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės direktorius viso proceso metu su protokole nustatytais pažeidimais sutiko, juos pripažino, po patikrinimo visus pažeidimus pašalino, sumokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė sąžiningai laikosi įstatymų reikalavimų, byloje nėra duomenų, kad Bendrovei anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, ir šį kartą Bendrovė pažeidimą padarė ne dėl siekio nuslėpti mokesčius, o dėl įstatymo nežinojimo, kas yra nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje, kuria už tų pačių įstatymų pažeidimą yra nubaustas Bendrovės direktorius, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu ar tyčiniu, kas mažina padarytos veikos pavojingumą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad toje pačioje nutartyje nurodyta, kad nenustatyta, jog Bendrovė padarė žalą gamtai, tai yra netvarkė importuojamų automobilių atliekų, teršė aplinką, nesurinkdavo tepalus, plastiko atliekas. Teismas nurodė, kad iš patikrinimo akto, protokolo, nutarimo matyti, jog nebuvo sutvarkyti formalumai, tačiau gamtai žala nebuvo padaryta, aplinka dėl nesutvarkytų formalumų nebuvo teršiama, nes daugumoje įvežtų netinkamų eksploatuoti automobilių būdavo suremontuojami ir parduodami kaip tinkami eksploatuot arba neremontuoti perparduodami vidaus ar užsienio rinkoje. Pareiškėjas paaiškina, kad Bendrovė įvežtų automobilių neardo, o juos suremontuoja ir parduoda. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės apyvarta yra nedidelė, įmonėje dirba tik du darbuotojai, į apskaitą neįtraukta sąlyginai nedidelis automobilių kiekis, pareiškėjas ne tik bendradarbiavo su Departamentu, savo noru pašalino pažeidimus, bet ir sumokėjo visus mokesčius dar iki skundžiamo Nutarimo priėmimo. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti savo veiklos ar kitokiu būdu išvengti mokesčių sumokėjimo.

13. Pareiškėjo teigimu, teismas, nustatydamas nuobaudos dydį, nevertino realios Bendrovės finansinės padėties, apyvartos, iš veiklos gaunamo pelno ir turimų įsipareigojimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo metu Bendrovėje dirba tik du darbuotojai, iš kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikto balanso už 2022 metų tris mėnesius matyti, jog Bendrovė turi įsipareigojimų 222 036 Eur. Dėl karo Ukrainoje krito automobilių paklausa, sumažėjo apyvarta, per 2022 m. trijų mėnesių laikotarpį bendrasis pelnas sudarė 7 802 Eur, o bendros administracinės sąnaudos siekė per tą patį laikotarpį 11 281 Eur. Kiekvieną mėnesį Bendrovė moka mokesčius valstybei, atlyginimus, be to, veiklai reikalingos apyvartinės lėšos ne tik automobilių įsigijimui, bet ir jų remontui. Pareiškėjas nurodo, kad, nustatant nuobaudos dydį Bendrovei, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog Bendrovės direktorius jau yra nubaustas už tuos pačius pažeidimus. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo nustatyta sankcijos suma yra neproporcinga padarytiems pažeidimams ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pareiškėjas pažymi, kad, nenustačius Bendrovės tyčinio neteisėto veikimo, įvertinus bylos duomenis, nustatytas lengvinančias aplinkybes, kad padaryti pažeidimai buvo daugiau formalūs, jokių pasekmių nesukėlė, reali žala gamtai nebuvo padaryta, į nedidelę Bendrovės apyvartą, Bendrovės sunkią finansinę padėtį, tai, kad po pažeidimų nustatymo Bendrovė geranoriškai visus pažeidimus ištaisė, visus mokėtinus mokesčius sumokėjo, už padarytus pažeidimus buvo nubaustas Bendrovės vadovas, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismo iki 2 000 Eur sumažinta mokesčio suma yra aiškiai per didelė, todėl teismo sprendimas keistinas ir Bendrovei už padarytus pažeidimus skirtinas įspėjimas arba subendrinta nuobauda ne didesnė nei 200 Eur.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, aiškiai pasisakė dėl dvigubo baudimo, vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į Bendrovės finansinę padėtį sumažino paskirtą baudą iki 2 000 Eur. Atsakovo teigimu, teismas surado tinkamą pusiausvyrą tarp pareiškėjo padaryto pažeidimo ir jam taikytos poveikio priemonės dydžio. Teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinęs byloje esančią medžiagą priėjo prie pagrįstos išvados, kad pažeidimo pripažinimas nepašalina pareiškėjo veiksmų (neveikimo) priešingumo teisei. Teismas deramai atsižvelgė į pareiškėjo elgesį iki ir po pažeidimo išaiškinimo, atkreipė dėmesį į Bendrovės finansinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas naujų ginčo aspektų, kurie galėtų iš esmės pakeisti teismo vertinimą, buvimo neįrodė.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas, pripažindamas atliekų tvarkymą svarbia sritimi, nustatė gan griežtas sankcijas už transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigų nevykdymą. Departamento pareigūnas, įvertinęs byloje esančias lengvinančias aplinkybes – jog Bendrovė padėjo tyrimo metu teikdama paaiškinimus ir reikalingus duomenis, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, priimdamas Nutarimą paskyrė sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Atsakovo vertinimu, teismo paskirta 2 000 Eur bauda už padarytus pažeidimus pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, yra pakankamai svari ir atitinkanti jo padaryto pažeidimo pobūdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Departamento 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Demovita“ paskirta galutinė 6 000 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustatęs, kad pareiškėjui ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirta galutinė 6 000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Teismas sprendė, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą yra 500 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą – 300 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymą – 2 000 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą – 1 000 Eur. Teismas pareiškėjui paskyrė galutinę 2 000 Eur baudą.

19. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis nustatytų pažeidimų neginčija, tačiau teigia, kad net ir teismo sumažinta ekonominė sankcija yra per didelė, neproporcinga padarytiems pažeidimams ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. 4 d.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).

22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

23. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, teigia, jog paskirta bauda buvo per mažai sumažinta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Bendrovės argumentus, konstatuoja, jog visos jos nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę, nei už sunkesnį iš padarytų pažeidimų Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo pobūdį, tiek Bendrovės veiklos apimtis bei jos dydį, tiek tai, kad pareiškėjas operatyviai ištaisė Nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, ją sumažindamas tris kartus. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė. Bendrovės nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo. Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl pareiškėjo finansinės padėties turėjo būti dar labiau sumažinta paskirta ekonominė sankcija, nes šios aplinkybės nepagrindžia, kad pareiškėjas dėl sunkios finansinės būklės negalėjo (negali) sumokėti 2 000 Eur. Pažymėtina, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, skiriamos sankcijos turi būti atgrasančios ir skatinančios nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų.

24. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Bendrovės reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą Bendrovei paskirtą baudą sumažinti iki 2 000 Eur. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Demovita“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis