Legislator Case Law & Legislation
8ca6fc08-241e-4714-bfbe-5cf22d46f469 AI generated

8ca6fc08-241e-4714-bfbe-5cf22d46f469 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8ca6fc08-241e-4714-bfbe-5cf22d46f469
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

leidimas statyti naujÄ statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje kultÅ«ros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;

Legislator headnote

AI generated

8ca6fc08-241e-4714-bfbe-5cf22d46f469 · Klaipėdos apygardos teismas: Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 46 punkto nuostatos. Ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar apeliantės vykdomiems darbams buvo bÅ«tina gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Apeliantės įsitikinimu, nesant duomenų, kad sujungtų nesudėtingų statinių plotas virÅ¡ijo 80 kv. m., nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes statiniai yra ne mieste, o kaimiÅ¡koje teritorijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-253-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00017-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.4; 21.11.8; 21.11.10(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nutarties ir nustatė:

V. S. 2018 m. sausio 12 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017 m. birželio mėn., vykdė pagalbinių Å«kinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 3I1p) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 4I1p) rekonstravimÄ Ä¯ neypatingosios kategorijos pastatÄ , neturint statybÄ leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du V. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 352 straipsnio 5 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d nutarimu V.

S. pripažinta padariusi nusižengimÄ , numatytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje, ir jau paskirta 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bauda. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpos suformavimas apjungtus du nesudėtingus statinius mansardiniame aukÅ¡te, padidėjo skaičiuojamų patalpų plotas, kuris virÅ¡ijo 80 m2, o pagal šį kriterijų konstatuojama statytojo pareiga pasirÅ«pinti gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tokioms rekonstrukcijoms statyti. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobÅ«dį, asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendė, kad V.

S. yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje, minimali ir paskyrė 500 Eur baudÄ . Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas advokatas L. Strauka praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimÄ , kuriuo V. S. paskirta 500 Eur bauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinę bylÄ V. S. nutraukti. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos sujungtų nesudėtingų statinių plotas virÅ¡ijo 80 m2 ir dėl to jis tapo vienu neypatingu statiniu.

Pasak apeliantės atstovo, V. S. nesudėtingų statinių paskirties nekeitė, o dėl atliktos jų rekonstrukcijos, pastatų kategorija nepakito, nes statinių bendras plotas nevirÅ¡ija 80 m2. Tai patvirtina nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Kadangi statiniai yra ne mieste, o kaimiÅ¡koje teritorijoje, todėl nėra bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas.Nesutinka su Institucija, suraÅ¡iusia administracinio nusižengimo protokolÄ , kad atstumas tarp statinio laikančiųjų konstrukcijų virÅ¡ija 6 metrus, ir tai sudaro pagrindÄ teigti, kad nesudėtingi statiniai po rekonstrukcijos atitinka neypatingo statinio kategorijÄ .

Pasak apeliantės atstovo, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sutinka su teismu, kad byloje yra įrodyta, jog V. S. padarė jai inkriminuojamÄ nusižengimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė vykdė statybos darbus, t. y. rekonstravo du nesudėtingos kategorijos statinius į vienÄ neypatingÄ statinį.

Be to, pati apeliantė protokole nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo ir rengia rekonstruoto (pagalbinio-Å«kinio) statinio projektÄ , t. y. Å¡alina nustatytÄ pažeidimÄ . Dėl Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų vertinimo nurodo, kad joje pastato situacija fiksuota 1989-04-10, ir jis nepatvirtina vykdytų statybų darbų apimties ir galiausiai jo rezultato. Nauja kadastro byla nebuvo pateikta, kurioje atsispindėtų apeliantės vykdyti darbai. Taigi teigti, kad nepasikeitė pastato iÅ¡orės matmenys, nėra jokio pagrindo.

Byloje nėra pateikta jokių Inspekcijos fiksuotas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V.

S. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 352 straipsnio 5 dalyje.V. S. nubausta už tai, kad vykdė pagalbinių Å«kinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 3I1p) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 4I1p) rekonstravimÄ Ä¯ neypatingosios kategorijos pastatÄ , neturint statybÄ leidžiančio dokumento. Administracinė atsakomybė taikyta pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, kur numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavaliÅ¡kÄ rekonstravimÄ . Norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ (toliau Statybų įstatymas) ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 46 punkto nuostatos. Ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar apeliantės vykdomiems darbams buvo bÅ«tina gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Apeliantės įsitikinimu, nesant duomenų, kad sujungtų nesudėtingų statinių plotas virÅ¡ijo 80 kv. m., nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes statiniai yra ne mieste, o kaimiÅ¡koje teritorijoje.

Be to, nėra įrodyta, kad atstumas tarp statinio laikančiųjų konstrukcijų virÅ¡ija 6 metrus – pateikti tik apytiksliai matavimai. Institucijos įsitikinimu, apjungus du nesudėtingus statinius į vienÄ , pastatomas neypatingas statinys, o tokiam statiniui statyti/rekonstruoti yra bÅ«tinas statybos leidimas. Taigi bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apjungus du nesudėtingus statinius, jis tapo neypatingu, kurio rekonstrukcijai buvo bÅ«tina gauti statybÄ leidžiantį leidimÄ . Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte yra pateikta savavaliÅ¡kos statybos sÄ voka.

Nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta statytojo pareiga Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukÅ¡tis yra 8,5 metro, visų aukÅ¡tų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rÅ«sys (pusrÅ«sis) yra ne didesnis kaip vieno aukÅ¡to; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 216 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Statybų techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio VI skyriuje „Nesudėtingi statiniai“, nustatyti nesudėtingo statinio požymiai. Nesudėtingi statiniai yra skirstomi į dvi grupes (15 d.):

I grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukÅ¡tis 5 m., didžiausias plotas 50 m2.) ir II grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukÅ¡tis 8,5 m, didžiausias plotas 80 m2). Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme įtvirtintÄ sÄ vokÄ (16 d.). 19 dalyje nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi virÅ¡yti 6,0 m. Statybų įstatymo 28 punktas apibrėžia, kad neypatingasis statinys tai statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte yra pateikta savavaliÅ¡kos statybos sÄ voka. Nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta statytojo pareiga Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybÄ leidžiantys dokumentai yra:

1) leidimas statyti naujÄ statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje kultÅ«ros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;

2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. priklauso du nesudėtingi pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plane atitinkamai pažymėti 3I1p ir 4I1p, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 126).

Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3I1p), plotas yra 53,1 m2. Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 4I1p), plotas yra 13,6 m2 (14 m2 m) (b. l. , 22-23, 30, 134). 2017-09-01 savavaliÅ¡kos statybos akte konstatuota, kad minėti nesudėtingos kategorijos pastatai rekonstruoti į neypatingosios kategorijos pastatÄ , neturint statybÄ leidžiančio dokumento (b. l. 35-36). IÅ¡ 2017-08-28 statybos patikrinimo akto matyti, kad tokia iÅ¡vada padaryta įvertinus tai, kad pirmame aukÅ¡te pastatai apjungti, įrengti laiptai į mansardinį aukÅ¡tÄ , mansardiniame aukÅ¡te suformuota patalpa, iki 2,20 m aukščio paaukÅ¡tinta mansardinio aukÅ¡to laikanti siena, sumÅ«ryta iÅ¡ blokelių, įrengtos naujos konstrukcijos ir stogo danga.

Atstumas tarp laikančių konstrukcijų yra apie 6,10 m. Dėl nurodytų aplinkybių, anot Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , pakito Å«kinių pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 3I1p) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 4I1p) matmenys (b. l. 5-15), todėl du nesudėtingi statiniai tapo vienu neypatingu statiniu. Pateiktos foto, situacijos schema patvirtina, kad buvo atliekama minėtų pastatų rekonstrukcija (b l. 16-20, 30-32).Apeliaciniame skunde neginčijama, kad buvo atlikta pastatų rekonstrukcija, tačiau nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog apjungus du nesudėtingus statinius, jų matmenys pakito tiek, kad bÅ«tų galima teigti, jog iÅ¡ dviejų nesudėtingų statinių buvo padarytas vienas neypatingas statinys, t. y. kad pastato bendras plotas virÅ¡ijo 80 m2.

IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad nors buvo konstatuota, jog po atliktos rekonstrukcijos pakito Å«kinių pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 3I1p) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 4I1p) matmenys (b. l. 5-15), tačiau nėra nurodyta, koks bendras pastato plotas tapo po rekonstrukcijos. Apylinkės teismas, įvertinęs vykdomų darbų apimtis, statybÄ reglamentuojančius teisės aktus, padarė loginę iÅ¡vadÄ , jog padidėjo skaičiuojamų patalpų plotas, kuris virÅ¡ijo 80 m2 plotÄ , todėl, pasak teismo, asmuo privalėjo pasirÅ«pinti gauti statybÄ leidžiantį leidimÄ .

Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, Institucijos, užfiksavusios nusižengimÄ , paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jų plotas virÅ¡ijo 80 m2, o tai jau neatitinka nesudėtingo statinio požymių.Byloje nėra pateikta jokių paskaičiavimų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad apjungus du nesudėtingus statinius, jų bendras plotas padidėjo ir virÅ¡ijo 80 m2 plotÄ .

VÄ® Registrų centro duomenis, minimų pastatų bendras plotas yra 67 m2 (pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 14 m2, pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 53 m2). Teismo posėdžio metu Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovė negalėjo nurodyti, koks faktinis plotas yra po rekonstrukcijos ir ar jis atitinka nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimu, ir nurodė, kad pastatų plotas patikrinimo metu yra užfiksuotas Situacijos schemoje.

Situacijos schemoje nurodyta, kad pastato, žymimo 3I1p plotas yra 53 m2, o pastato, žymimo 4I1p – 14 m2. Nurodyta, kad pakeista Å¡oninė siena apie 2,20 m. blokelių mÅ«ro ir taip pakeisti matmenys (b. l. 30-31), tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kiek pakito matmenys ir ar jos virÅ¡ija 80 m2. Minėta, kad ginčo iÅ¡ esmės dėl to, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir tai lėmė pastato matmenų kitimÄ , nėra, tačiau ginčas kilęs dėl padidėjusio ploto dydžio, kuris iÅ¡ esmės ir gali lemti pastato kategorijos kitimÄ .

Kadangi VÄ® Registro duomenimis, bendras rekonstruotų dviejų nesudėtingų statinių plotas yra 67 m2, todėl tam, kad pastatas nebeatitiktų požymių, priskirtinų nesudėtingų statinių kategorijai, jo plotas turėjo padidėti daugiau nei 13 m2. Atliekant statybos patikrinimÄ nebuvo nustatyta, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jų bendras plotas buvo padidintas daugiau nei 13 m2 ir jo bendras plotas nebeatitiko įstatymo nesudėtingam statiniui nustatyto maksimalaus ploto – 80 m2. Patikrinimo metu identifikuotų atliktų darbų mastas, dar nesuponuoja iÅ¡vados, jog iÅ¡ tiesų bendras pastatų plotas virÅ¡ijo 80 m2, o vien faktas, kad pastatai buvo apjungti, taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad jis tapo vienu neypatingu statiniu.Kaip matyti iÅ¡ nutarimo, asmenį patraukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, buvo vadovautasi iÅ¡imtinai tik bendro ploto kriterijumi, kuris neva virÅ¡ijo maksimalų ploto dydį, nustatytÄ nesudėtingiems statiniams, tačiau Å¡is faktas nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis.

Kitų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad nesudėtingi statiniai juos rekonstravus tapo vienu neypatingu statiniu, taip pat nenustatyta. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas aplinkybė, kad atstumas tarp laikančių konstrukcijų yra apie 6,10 metrų ir tai neatitinka nesudėtingo statinio požymių, nebuvo įrodytas. Be to, nėra duomenų, kad pastato aukÅ¡tis virÅ¡ytų 8,5 m. Patikrinimo akte užfiksuotas statinio aukÅ¡tis yra apie 6,35 m. (b l. 31).Atsižvelgus į neypatingo statinio sÄ vokÄ , matyti, kad pastatas yra neypatingas tik tokiu atveju, kai statinys negali bÅ«ti priskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijų.

Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad rekonstruoti du pastatai neatitinka nesudėtingo statinio požymių. Nesant objektyvių duomenų, kad atlikus nesudėtingų statinių konstrukcijÄ , juos apjungus jis nebeatitiko nesudėtingo statinio požymių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad esančių duomenų pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Vien tik esant prielaidai, kad galbÅ«t apjungus nesudėtingus pastatus, jų bendras plotas pakito ir jis virÅ¡ijo 80 m2, administracinė atsakomybė negalima.

Pažymėtina ir tai, kad tolimesni apeliantės veiksmai dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl jos atsakomybės pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Vien tai, kad ji galbÅ«t pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kurio, beje, byloje nėra pateikta, neįrodo, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jis tapo vienu neypatingu statiniu. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie padarytÄ nusižengimÄ .

Kaip minėta, asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad V. S. padarė ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  nutaria: tenkinti V.

S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ .Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nutarimÄ dėl V. S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.Administracinio nusižengimo teisenÄ V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį nutraukti. Teisėja                                                                                             Dalia Kursevičienė