2020-05-13 Nr. AB-9687-3-61-3-02462-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-05-13 Nr. AB-9687-3-61-3-02462-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taigi nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-1434-756/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02462-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 7.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (10.3) VPE-SP1-6046 (toliau – ir 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3944 (toliau – ir 2018 m. balandžio 29 d. sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir stažas) būtų įskaitytas pareiškėjo darbas Z. B. individualioje įmonėje (toliau – ir įmonė) laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.; 3) iš atsakovų solidariai priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad į jo stažą nepagrįstai neįtrauktas darbas įmonėje laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., todėl jam išmokama ne visa netekto darbingumo pensija. Faktinius darbo santykius įmonėje patvirtina įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – ir biudžetas) mokėjimas. Įmokų mokėjimą patvirtina įrašai VSDFV (Sodros) knygelėje, VSDFV Šilalės skyriaus specialistės ir įmonės savininkės pažyma. Įmonė nebuvo skolinga biudžetui laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, nes viešojo administravimo subjektas negali remtis aplinkybėmis, kurios teismų dar galutinai neįvertintos, o turi vadovautis įstatymu priimant naujus sprendimus. Šiuo atveju nustatyta ir nauja aplinkybė, t. y. nepripažįstami įrašai VSDFV (Sodros) knygelėje, kurie patvirtina, kad įmonė nebuvo skolinga, nes priešingu atveju įmonė negalėjo būti išregistruota iš įmonių registro. Dėl to, kad į pareiškėjo stažą nepagrįstai neįskaitomas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į pareiškėjo stažą būtų įskaitytas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., palikti nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Apskaičiuojant pareiškėjui mokėtinos netekto darbingumo pensijos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 1 punktu, į pareiškėjo stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. įmonėje, nes šiuo laikotarpiu įmonė nemokėjo privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų už įmonės darbuotojus. Įmonė likviduota, o dokumentai Šilalės rajono savivaldybės archyvui saugoti neperduoti, todėl nėra galimybės gauti duomenis apie pareiškėjui nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjo darbo įmonėje laikotarpis nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. yra įskaitytas į jo stažą. Reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įskaityti jo darbo įmonėje laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą, šiuo metu yra nagrinėjamas teisme, todėl minėtas reikalavimas šioje byloje paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).
3.2. Antstoliui išieškojus dalį pareiškėjo, kaip savarankiškai dirbančio asmens, valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir registras) pasikeitė duomenys apie pareiškėjo 2009 m. draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė pareiškėjo ginčijamą 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 1 d. paskirta 116,37 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija. 2018 m. gegužės mėn. registre dar kartą pasikeitė duomenys apie pareiškėjo 2009 m. draudžiamąsias pajamas, todėl buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. (10.3) VPE-SP1-6730, kuriuo buvo perskaičiuotas nuo 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjui paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis, kuris 2018 m. gegužės mėn. sudarė 116,40 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjui išmokėjo 0,22 Eur netekto darbingumo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Šiuo metu pareiškėjui yra mokama VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (10.3) VPE-SP1-6730 apskaičiuoto dydžio netekto darbingumo pensija.
3.3. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taigi nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į jo stažą būtų įskaitytas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., palikti nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas, priimtas registre pasikeitus duomenims apie pareiškėjo 2009 m. draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgusi į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė naują 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (10.3) VPE-SP1-6730, kuriuo vėl perskaičiuotas pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydis, dėl to padarius išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. nevykdomas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė, jog naikinti 2018 m. balandžio 18 d. spendimą neturi pagrindo.
4.2. VSDFV, atsižvelgusi į tai, kad ginčas dėl darbo įmonėje laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. įskaitymo į pareiškėjo stažą yra nagrinėjamas teisme, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. birželio 29 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė nutraukti pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. skundo dalies, kuria reikalauta įskaityti į jo stažą darbo įmonėje laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. sausio 1 d., nagrinėjimą. Kadangi reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įskaityti į jo stažą darbo įmonėje laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., yra nagrinėjamas teisme, todėl, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 dalimi, minėtas skundo reikalavimas šioje byloje taip pat paliktinas nenagrinėtu.
4.3. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į jo stažą būtų įskaitytas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo patikslintas pensijos skyrimas pareiškėjui, pasikeitus registro 2009 m. duomenims, t. y. antstoliui iš pareiškėjo, kaip savarankiškai dirbančio asmens, išieškojus dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo už 2009 m. Pareiškėjas minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą 2018 m. gegužės 30 d. skundu apskundė VSDFV. VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimu VSDFV nutraukė pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. skundo nagrinėjimo procedūrą.
7. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodo, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu į stažą nepagrįstai neįskaitė darbo įmonėje laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., todėl jam išmokama ne visa netekto darbingumo pensija, tačiau dėl šio laikotarpio neįskaitymo į pareiškėjo stažą VSDFV Vilniaus skyrius jau yra priėmęs 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. PE-SP8-7804 ir ginčas šiuo aspektu jau yra nagrinėjamas teisme. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės keliamas dėl VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 30 d. skunde VSDFV kėlė ginčą dėl neįskaityto į jo stažą darbo įmonėje laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. skundo nagrinėjimą, nustačiusi, jog dėl to jau pasisakyta VSDFV 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2253, išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. kovo 9 d. skundus, taip pat nurodė, jog ginčas dėl minėto VSDFV sprendimo nagrinėjamas teisme, bei nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. PE-SP8-7804 teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į jo stažą laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d.
9. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklių) 30 punktu, konstatavo, kad ginčijamas VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustačius, jog ginčas tuo pačiu klausimu nagrinėjamas teisme, yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas jo darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., pažymėjo, kad šis reikalavimas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-454-502/2019, kurioje pareiškėjas, be kita ko, reiškia reikalavimą į jo stažą įskaityti darbo įmonėje laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo į jo stažą būtų įskaitytas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., paliko nenagrinėtą.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, kurie pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nenustatyti neteisėti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV veiksmai. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra susijęs su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. PE-SP8-7804, tačiau šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VSDFV neteisėtus veiksmus ir šiuo aspektu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų, t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas. Dėl to teismas pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus, neturtinės žalos atlyginimą taip pat netenkino.
III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo iš VSDFV Šilalės skyriaus išreikalauti 2005 m. pažymą, išduotą įmonei (jos savininkei), o iš VSDFV Vilniau skyriaus išreikalauti VSDFV (Sodros) knygelę.
13. Pareiškėjas nurodo, kad į jo stažą nepagrįstai neįskaitytas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo darbo santykius įmonėje patvirtina faktiniai darbo santykiai, įmokų biudžetui mokėjimas. Įmokų biudžetui mokėjimą patvirtina VSDFV (Sodros) knygelėje esantys įrašai, VSDFV Šilalės skyriaus specialistės ir įmonės savininkės pažyma. Įmonė neturėjo skolos biudžetui už laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikyta VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nes viešojo administravimo subjektas negali remtis aplinkybėmis, kurios teismo dar galutinai neįvertintos, o turi vadovautis įstatymu priimant naujus sprendimus. Šiuo atveju nustatyta ir nauja aplinkybė, t. y. nepripažįstami įrašai VSDFV (Sodros) knygelėje, kurie patvirtina, kad įmonė nebuvo skolinga, nes priešingu atveju įmonė negalėjo būti išregistruota iš įmonių registro. Pareiškėjas dėl to, kad į jo stažą nepagrįstai neįskaitomas darbo įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., patyrė ir žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (10.3) VPE-SP1-6046 ir VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3944, kuriais, jo nuomone, nepagrįstai neįskaitytas į jo darbo stažą laikas nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo ginčijamu 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė A. B. neįskaityti į stažą laikotarpio nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Z. B. individualioje įmonėje, kadangi nurodytu laikotarpiu įmonė nemokėjo privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus. VSDFV 2018 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. yra įskaitytas į pareiškėjo darbo stažą.
17. Nagrinėdama šią bylą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. A-454-502/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01349-2017-0) ir 2019 m. vasario 28 d. priimtas galutinis procesinis sprendimas, kuriame konstatuota, kad iš pareiškėjo darbo knygelės, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopijų, esančių byloje, matyti, kad pareiškėjas nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. dirbo Z. B. individualioje įmonėje juristo pareigose, tačiau minėti dokumentai neįrodo, kad už pareiškėją buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad Z. B. individuali įmonė socialinio draudimo įmokas mokėjo tik 1993 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Z. B. individualios įmonės 1991–1995 m. dokumentai nėra perduoti saugoti į Šilalės rajono savivaldybės archyvą.
18. Įvertinusi minėtą faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo A. B. keliamas ginčas dėl darbo laiko Z. B. individualioje įmonėje nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. įskaitymo į darbo stažą jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-454-502/2019), teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl minėto laiko įskaitymo į pareiškėjo darbo stažą, nutrauktina.
19. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šioje byloje pakartotinai keliamo ginčo, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą iš VSDFV Šilalės skyriaus išreikalauti 2005 m. pažymą, išduotą įmonei (jos savininkei), o iš VSDFV Vilniaus skyriaus išreikalauti VSDFV (Sodros) knygelę.
20. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalis, kuria skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą įskaityti į pareiškėjo darbo stažą laiką nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.), atitinkamai keičiama.
21. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo solidariai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą įskaityti į pareiškėjo darbo stažą laiką nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.), pakeisti, ir nagrinėjamos bylos dalį dėl pareiškėjo A. B. reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl minėto laiko įskaitymo į pareiškėjo darbo stažą nutraukti.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė