8ca234fa-c996-472e-8a9c-a772c26a02fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1864-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–10), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai 2020 m. rugpjūčio 7 d. jį patikrino dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamÄ rezultatÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai privalėjo atlikti pakartotinį testÄ , tačiau to padaryta nebuvo. Teigia, jog Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiÅ¡kos, dažnai brokuotos. PareiÅ¡kėjas nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga bÅ«tų iÅ¡siųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratorijÄ tyrimui atlikti. Laboratorijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo organizme nebuvo draudžiamų medžiagų.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad už tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. PareiÅ¡kėjas mano, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai veikė neteisėtai, dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 84,40 Eur turtinę žalÄ . Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiÅ¡kėjas patyrė daug nerimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina10 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 22–26) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatas.

Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) Teigia, jog pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ nuostatų, neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje.

Pažymi, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, atvirkščiai veikė iÅ¡skirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-560(4) pažymėta, kad PNM atlieka netiksliai (pirÅ¡to – nosies mėginys (PNM)). Akcentuoja, kad ApraÅ¡e ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos nei pareigos, nei galimybės grÄ Å¾inti nuteistiesiems jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami.

Pažymi, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jo lėšomis, taigi, ir Å¡iuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 84,40 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-560(4) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. rugpjūčio 7 d. 22.45 val. – 22.50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vartojo sintetinius kanabinoidus (b. l. 31–32). PareiÅ¡kėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡siųsti jo tiriamÄ jÄ medžiagÄ Ä¯ Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratorijÄ , apmokant tyrimÄ jo paties lėšomis (b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos parengė 2020 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡vadÄ Nr. T-N 1799/2020(1), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjo Å¡lapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 34). PareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje. Vilniaus PN pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas (b. l. 11).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones Kaip jau buvo minėta aukščiau, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatas. ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. ApraÅ¡o 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratorijÄ iÅ¡tyrimui.

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡vados Nr. T-N 1799/2020(1) matyti, kad pareiÅ¡kėjo Å¡lapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimÄ , nepažeidė, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. IÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų matyti, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje.

PareiÅ¡kėjas skunde nesutiko, kad atliktas iÅ¡samus tyrimas turėjo bÅ«ti apmokamas pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis. Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumÄ arba apsvaigimÄ nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimÄ ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ vertindami bendrÄ asmens bÅ«klę arba atlikdami jo medicininę apžiÅ«rÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Å iuo atveju kartu su tiriamÄ ja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ yra sumokėtas. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grÄ Å¾inti nuteistiesiems jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jų lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė