8ca072b3-ac82-47b3-bf7d-cd2ede676039 · Trakų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedCiviline byla Nr Civiline byla Nr. 2-32-213/2011m.Proceso Nr. 2-48-3-02675-2009-8.                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.;116.1.(S) TRAKU RAJONO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 8 d. Trakai             Traku rajono apylinkes teismo teiseja Vita Luckauskaite,sekretoriaujant Ingai Bagdonavicienei,dalyvaujant ieškovo A.
Legislator headnote
AI generated8ca072b3-ac82-47b3-bf7d-cd2ede676039 · Trakų rajono apylinkÄs teismas: Nurode, kad O. S. sudarydama 2005-05-19 pirkimo â pardavimo sutarti su ieÅ¡kovu, galejo parduoti tik tai, ka turejo, t.y. dali (4,79 ha) miÅ¡ko žemes, dali (0,95 ha) kitos žemes bei dar likusia 0,20 ha žemes ukio naudmenu žemes, todel dar papildomas dvieju hektaru žemes ukio naudmenu žemes dalinimas yra neteisetas ir nepagristas. Nurode, kad ieÅ¡kovas negali tureti teisiu, kuriu neturejo žemes klypo pardaveja O. S., kuri parduodama turima žeme ieÅ¡kovui, pardave toki žemes plota, kuris jai priklause pagal susitarima.
Full text
Civiline byla Nr Civiline byla Nr. 2-32-213/2011m.Proceso Nr. 2-48-3-02675-2009-8.                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.;116.1.(S) TRAKU RAJONO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 8 d. Trakai             Traku rajono apylinkes teismo teiseja Vita Luckauskaite,sekretoriaujant Ingai Bagdonavicienei,dalyvaujant ieškovo A.
M. atstovui advokatui Dauriui Ašakai, atsakovui D. D., treciojo asmens Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui,              viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. M. ieškini atsakovams L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. bei treciajam asmeniui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del leidimo pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos Traku ir Elektrenu žemetvarkos skyriui atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturciu sutikimo ir pagal atsakovu L.
R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. prieÅ¡ieÅ¡kini ieÅ¡kovui A. M. del leidimo pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos Traku ir Elektrenu žemetvarkos skyriui atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturcio sutikimo, ir              n u s t a t e:                          ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 98-100) praÅ¡o leisti jam atlikti žemes sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturciu â L.
R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. sutikimo.              IeÅ¡kinyje nurodyta, kad A. M. ir atsakovai yra 13,89 ha bendro ploto žemes sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau â Ginco žemes sklypas) bendraturciai. Nurodyta, kad A. M. siekia atidalinti jam priklausancia Ginco žemes sklypo dali iÅ¡ bendrosios dalines nuosavybes. Nurode, kad atsakovai 2006-07-04 pareiÅ¡kimu pas notara, o atsakove E. R. 2006-09-22 pareiÅ¡kimu, pagal jo 2006-06-23 praneÅ¡ima apie žemes sklypo atidalijima, pareiÅ¡ke, kad sutinka atsidalinti žeme. 2007-03-09 visi Ginco žemes sklypo bendrasavininkai kreipesi i Elektrenu žemetvarkos skyriu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidima rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta. 2007-04-03 buvo gautas Elektrenu žemetvarkos skyriaus atsakymas Nr. SD-107-(1.13), kuriame buvo nurodyta, jog del leidimo rengti projekta butina atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu.
Nurode, kad kadastriniu duomenu patikslinimas reikalingas todel, kad VI âRegistru centrasâ yra iregistruoti aukÅ¡ciau pamineto žemes sklypo tik preliminarus kadastriniai matavimai. Nurode, kad pas notara atsakovai sutiko atsidalinti ir pasiraÅ¡e praÅ¡yma del leidimo rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta, jis informavo atsakovus, kad jie 2007-07-13 atvyktu i N. N. II, esancia Rungos g. 14, Elektrenu m., pasiraÅ¡yti geodeziniu matavimu sutarti. Geodeziniu matavimu kaina pagal sutarti 6200,00 Lt. Atsakovai pasiraÅ¡yti sutarties neatvyko, todel jis, igyvendindamas savo teise i atsidalijima, sudare sutarti savo vardu.
Nurode, kad buvo atliktas Ginco žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinimas ir jis už Å¡i darba sumokejo pats. Nurode, kad 2007-10-12 praneÅ¡imu informavo atsakovus apie tai, kad 2007-10-19 16 val. atvyktu pasiraÅ¡yti Ginco žemes sklypo kadastriniu matavimu bylose. Nurode, kad atsakovai atvyko ir nurode, kad jie neatsisako sumoketi už kadastrinius matavimus, taciau atsisake pasiraÅ¡yti kadastriniu matavimu bylose nenurodydami jokio motyvo. Ju atsisakyma pasiraÅ¡yti žemes sklypo paženklinimo â parodymo akte užfiksavo N. N..
Nurode, kad pakartotinai kreipesi i Elektrenu žemetvarkos skyriu del duomenu patikslinimo, siekdamas gauti leidima rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta. Gavo 2009-02-10 atsakyma Nr. SD-97-(1.13), kuriame buvo nurodyta, kad patenkinti jo prašymo del duomenu patikslinimo žemetvarkos skyrius negali, nes žemes sklypas priklauso penkiems bendrasavininkams, o ju parašu akte nera. Paaiškino, kad prašymas del leidimo rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta yra velesnis veiksmas už žemes sklypo duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu.
Atsakovai iÅ¡reiÅ¡ke raÅ¡tu nora atsidalinti Ginco žemes sklypa, taciau nepasiraÅ¡e po žemes sklypo paženklinimo â parodymo aktais, kas liudija apie tai, jog jie prieÅ¡tarauja savo paciu iÅ¡reikÅ¡tai valiai atsidalinti Ginco žemes sklypa ir tuo paciu trukdo jam, bendraturciui, igyvendinti jo teise atsidalinti.             Atsakovai L. R., E. R., R. M., A. K. i teismo posedi neatvyko, apie posedžio laika ir vieta praneÅ¡ta tinkamai, ju interesus atstovauja atsakovas ir bendraturtis D. D..
              Atsakovas D. D., atstovaudamas ir kitus bendraturcius atsakovus su ieškovo ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad jie sutinka atsidalinti Ginco žemes sklypa, taciau nesutinka su ieškovo siulomu Ginco žemes sklypo padalijimo budu, kadangi ieškovo parengtas Ginco žemes sklypo padalijimo planas nepagristas, neteisetas ir pažeidžiantis ju teises, kurios buvo atkurtos i buvusio savininko A. K. žemes sklypa. Nurode, kad 1992 metais B. K. ir O. S. (brolis ir sesuo) pateike prašymus Traku rajono Vievio agrarines reformos tarnybai del buvusio savininko (tevo) A.
K. 15,89 ha žemes sklypo gražinimo turetoje vietoje â (duomenys neskelbtini) 1992-03-03 B. K. ir O. S. susitare, kad Å¡i plota pasidalina lygiomis dalimis ir taip B. K. atiteko 7,95 ha žemes, O. S. â 7,94 ha žemes. 1998-03-30 O. S. pateike dar viena praÅ¡yma del 2,00 ha žemes sklypo nuosavybes teisiu atkurimo ekvivalentine natura kitoje vietoje â (duomenys neskelbtini) tuo sumažindama dviem hektarais žemes ukio naudmenu žemes savo dali Å arkines kaime. 1998-07-27 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 79-4489, tenkindama 1998-03-25 B.
K. prašyma, jam buvo atkurtos nuosavybes teises i 7,95 ha žemes dali 13,89 ha žemes sklype bendrosios dalines nuosavybes teise su bendrasavininke O. S.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-4490 O. S. Šarkines kaime bendrosios dalines nuosavybes teise buvo atkurtos nuosavybes teises tame paciame sklype i 5,94 ha žemes dali, t.y. be dvieju hektaru žemes ukio naudmenu žemes dalies, kuria O. S. prašo suteikti Žebertoniu kaime. 2005-10-12 Vilniaus apskrities viršininko administracija, tenkindama 1998-03-30 O.
S. praÅ¡yma, atkure jai nuosavybes teises i 2,00 ha žemes ukio naudmenu žeme ekvivalentine natura Žebertoniu kaime. Nurode, kad pagal VI âRegistru centrasâ iÅ¡duota iÅ¡raÅ¡a 13,89 ha Ginco žemes sklypa sudaro 2,4 ha žemes ukio naudmenu, 9,59 ha miÅ¡ko žemes ir 1,9 ha kitos žemes (keliai). Kadangi O. S. savo 2,00 ha žemes ukio naudmenu žemes dali iÅ¡sikele i Žebertoniu kaima, tai ieÅ¡kovui iÅ¡ likusios 2,4 ha žemes ukio naudmenu žemes Å arkines kaime priklauso 0,2 ha žemes ukio naudmenu žemes.
Nurode, kad O. S. sudarydama 2005-05-19 pirkimo â pardavimo sutarti su ieÅ¡kovu, galejo parduoti tik tai, ka turejo, t.y. dali (4,79 ha) miÅ¡ko žemes, dali (0,95 ha) kitos žemes bei dar likusia 0,20 ha žemes ukio naudmenu žemes, todel dar papildomas dvieju hektaru žemes ukio naudmenu žemes dalinimas yra neteisetas ir nepagristas. Nurode, kad ieÅ¡kovas negali tureti teisiu, kuriu neturejo žemes klypo pardaveja O. S., kuri parduodama turima žeme ieÅ¡kovui, pardave toki žemes plota, kuris jai priklause pagal susitarima.
Ieškovas pirkdamas žinojo, ka perka, nes jie apie tai kalbejosi ir jis buvo informuotas. Nurode, kad ieškovas pasinaudodamas paprastu techniniu dalyku (kadastriniu duomenu patikslinimu) nori pakeisti savo pirkimo objekta ir užvaldyti jam nepriklausanti turta, todel jo parengtas kadastriniu duomenu patikslinimo po geodeziniu matavimu planas, remiantis kuriuo jis tampa 2,4 ha žemes ukio naudmenu bendrasavininku yra neteisetas ir nepagristas.              Atsakovai pateike priešieškini, kuriuo prašo leisti jiems atlikti Ginco žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturcio ieškovo A.
M. sutikimo. Nurode, kad 2007-03-09 visi Ginco žemes sklypo bendrasavininkai kreipesi i Elektrenu žemetvarkos skyriu su prašymu išduoti leidima rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta. 2007-04-03 buvo gautas Elektrenu žemetvarkos skyriaus atsakymas Nr. SD-107-(1.13), kuriame buvo nurodyta, jog del leidimo rengti projekta butina atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu. Nurode, kad pareiškime pas notara ieškovas sutiko atsidalinti ir pasiraše prašyma del leidimo rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta.
Nurode, kad informavo atsakova, kad pastarasis atvyktu i N. N. II, esancia Rungos g. 14, Elektrenu m., pasirašyti geodeziniu matavimu sutarti. Kadangi ieškovas sutarti pasirašyti atsisake, jie sutarti sudare be ieškovo. Buvo atliktas žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinimas, kuri atlikus kiekvienam bendrasavininkui pagal realiai priklausanti žemes plota ir jos paskirti atiteko atitinkama Ginco žemes sklypo dalis. Ginco žemes sklypas buvo padalintas i septynias dalis pagal iš anksto pasirašyta atsidalijimo susitarima, pagal tai, kaip ji dalina keliai ir pagal tai, kokia Ginco žemes sklypo paskirtis priklauso kiekvienam bendraturciui ir tai numato žemes istatymo 37 str., 40 str.
Paaiškino, kad bendras šalims priklausantis Ginco žemes sklypo plotas yra 13,89 ha, taciau sklypas nera vienarušis, o susideda iš 2,4 ha žemes ukio naudmenu, 9,59 ha miško žemes ir 1,9 ha kitos žemes (keliai). Iš bendro 13,89 ha Ginco žemes sklypo ieškovui priklauso 5,94 ha, tame tarpe 4,79 ha miško ploto, 0,95 ha kitos žemes ploto ir 0,2 ha žemes ukio naudmenu ploto. Aiškindami kiek ir kokios žemes paskirties priklauso ieškovui ir kodel pakartojo atsiliepime i ieškini nurodytas aplinkybes del nuosavybes teisiu i Ginco žemes sklypa atkurimo B.
K. ir O. S., O. S. dalies žemes perkelimo ir jai priklausiusios dalies Ginco žemes sklypo pardavimo ieškovui. Paaiškino, kad, atsižvelgiant i minetus faktus ir i tai, kad Ginco žemes sklypa keliai dalina i šešias dalis, Ginco žemes sklypa tenka dalinti i septynias dalis. Nurode, kad be ieškovo sutikimo negali atlikti kadastro duomenu patikslinimo. Teismo posedžio metu atsakovas D. D., atstovaujantis ir likusius atsakovus, nurode, kad sutinka, kad tikslinant kadastrinius duomenis reikia iš bendrojo Ginco žemes sklypo ploto išmesti kelius ir kad Ginco žemes sklypas turi buti padalintas i 6 sklypus.
Nurode, kad ieškovo projektas pažeidžia ju teises, nes reikia atsižvelgti i visas aplinkybes, o šiuo atveju, ieškovas visiškai nepaiso 1992-03-03 susitarimo ir praktiškai yra formuojami 6 sklypai, kaip naujas pasidalinimas. Nurode, kad tikslinant kadastro duomenis pagal ieškovo plana atsakovu interesai nukentetu tik viename sklype, kuriame itrauktas žemes naudmenu plotas, t.y. 4 ha ploto žemes sklype, nes jame itraukiamos žemes ukio naudmenos, i kurias, remiantis 1992-03-03 susitarimu, jis neturi teises, nes jos jau buvo atsikeltos O.
S. prieš parduodant jai priklausancia žemes sklypo dali ieškovui. Paaiškino, kad tarp šaliu kilo gincas pagrinde del formuojamo 4 ha ploto žemes sklypo, nes del kitu formuojamu sklypu atsakovai neprieštarauja. Paaiškino, kad atsakovu priešieškinys skiriasi tiek, kad ju pateikiami žemes sklypu planai sudaryti atsižvelgiant i visas aplinkybes ir jie suformavo 7 sklypus, kuriu bendrasavininkais taptu visi atsakovai, o ieškovas taptu 6 žemes sklypu bendrasavininku, nes jie suformavo iš 4 ha žemes sklypo dar viena 2 ha, kuriame nenurodo ieškovo kaip bendrasavininko.
Ieškovas su atsakovu priešieškiniu nesutiko ir praše ši atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad atsakovu pateiktas priešieškinys akivaizdžiai rodo, kad jie pripažista jo patikslinta ieškini visiškai, t.y. jie sutinka patikslinti kadastrinius duomenis, taciau iškreipdami procese susiklosciusias faktines aplinkybes, perrašydami jo patikslinta ieškini, pridedami nereikšmingus bylai motyvus sako, kad nori tikslinti kadastro duomenis po geodeziniu matavimu be jo sutikimo. Atkreipe demesi, kad atsakovai prašo patikslinti duomenis be jo susitikimo, bet geodeziniu matavimu, del kuriu buvo pasirašoma sutartis ir kuriuose jis nesutiktu su matavimais, nepateikia.
Nurode, kad atsakovai pateike žemes sklypo plana, iš kurio negalima spesti del ko šis planas sudarytas, o svarbiausia jame nera net paciu atsakovu parašu, kurie patvirtintu, kad jie tarpusavy sutaria del tokio plano. Nurode, kad atsakovu pateiktas kartu su priešieškiniu planas skiriasi nuo jo parengto, kadangi atsakovai dalina Ginco žemes sklypa i miško, žemes ukio naudmenu ir kita žeme (kelius). Paaiškino, kad jam perkant dali Ginco žemes sklypo nebuvo nurodyta jokia konkreti dalis, kuria perka, nebuvo nurodyta jokia konkreti vieta, plotas, nes jis nusipirko dali bendrame plote.
Nurode, kad atsakovu minimas B. K. ir O. S. susitarimas prieÅ¡ treciuosius asmenis negali panaudotas nes nera registruotas VI âRegistru centrasâ, pažymejo, kad jame buvusieji savininkai susitare, kad 15,89 ha žemes pasidalina lygiomis dalimis, o Ginco žemes sklypas yra 13,89 ha ploto. Nurode, kad Ginco žemes sklypas nebuvo padalintas, iÅ¡ esmes tame susitarime, nera nurodytos konkrecios sklypo dalys, o tik, kad pasidalina po lygiai, irodymu kuri kuriam puse priklauso nera. Nurode, kad, jeigu nera duomenu, kad konkretaus sklypo ploto nenupirko, tai teigti, kad užvaldys konkretu sklypa negalima.
Nurode, kad, jeigu kadastriniai duomenis butu patikslinti remiantis jo pateiktu planu, nei vienas iš bendrasavininku nenukentetu, nes visi 6 savininkai tures savo dalis tuose 6 sklypuose. Paaiškino, kad sklypai gausis nevienodo dydžio, t.y. 2 ha, 4 ha, 1 ha, 3 ha ir 1,5 ha, 080 ha ir juos visus bus galima išskaidyti ir atidalinti.Treciojo asmens Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovas Vasilijus Gerasimovas teismo posedžio metu nurode, kad su ieškiniu sutinka, o priešieškini praše atmesti.
Paaiškino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai siekia atidalyti jiems priklausancias Ginco žemes sklypo dalis iš bendrosios dalines nuosavybes. Kadangi Ginco žemes sklype atlikti tik preliminarus matavimai prieš atidalijant reikia atlikti kadastriniu duomenu patikslinima. Tiek ieškovas, tiek atsakovai toki kadastriniu duomenu patikslinima atliko, todel atsirado 2 kadastriniai matavimai, taciau gali buti tik vienas variantas. Paaiškino, kad, jeigu žemes sklype yra keliai, tai jie negali buti iskaiciuojami i žemes sklypo plota ir formuojama tiek žemes sklypu i kiek juos skiria keliai.
PaaiÅ¡kino, kad tokiu atveju yra parengiamas vienas bendras planas ir atskiri planai priklausomai nuo to, i kiek daliu žemes sklypa suskirsto keliai, taciau kiekvienas naujai suformuotas sklypas priklauso bendrasavininkams bendrosios dalines nuosavybes teise. Nurode, kad ieÅ¡kovas parenge butent toki žemes sklypo plana. Nurode, kad remiantis atsakovu parengtu planu gaunasi didesnis kiekis žemes sklypu. Nurode, kad VI âRegistru centrasâ yra nurodytos Å¡alims priklausancio Ginco žemes sklypo dalys ir suformavus atskirus žemes sklypus atsižvelgiant i per Ginco žemes sklypa einancius kelius, bendrasavininkams priklausytu kiekviename naujame žemes sklype atitinkama žemes sklypo dalis.
Nurodo, kad ieÅ¡kovas negaletu gauti jam nepriklausancios žemes sklypo dalies. PaaiÅ¡kino, kad žemes sklypo atidalijimas ir kadastriniu duomenu patikslinimas yra skirtingi dalykai. Nurode, kad teismui patenkinus ieÅ¡kini ir leidus atlikti kadastriniu matavimu patikslinima be bendratuciu sutikimo, tai dar nesukeltu jokiu pasekmiu, nes Žemetvarkos skyrius dar turetu atlikti patikrinima ir tik isitikinus, kad kadastriniu duomenu patikrinimas atitinka teises aktu reikalavimus, kadastriniai duomenys iregistruoti VI âRegistru centrasâ butu patikslinti.
Pažymejo, kad Žemetvarkos skyrius dar nevertino nei ieÅ¡kovo, nei atsakovu atliktu kadastriniu duomenu patikslinimu. Nurode, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, nes suformuoti 7 sklypai, iÅ¡ kuriu i viena dali neiraÅ¡o bendrasavininko ieÅ¡kovo, nors âVI âRegistru centreâ ieÅ¡kovas nurodomas kaip Ginco žemes sklypo bendraturtis. Nurode, kad atsakovu minimas 1992-03-03 susitarimas tarp buvusiu ginco žemes sklypo savininku B. K. ir O. S. neturi reikÅ¡mes, jis paraÅ¡ytas tarp dvieju asmenu, o bendrasavininku Å¡iuo metu yra daugiau.
Nurode, kad âVI âRegistru centrasâ iregistruoti duomenys nera nugincyti. PaaiÅ¡kino, kad budavo anksciau, kad Žemetvarkos skyriuje susitaria savininkai del tam tikru daliu ir tai budavo pagrindas sprendime paraÅ¡yti kokia dalis žemes kuriam priklauso.              IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini.             IeÅ¡kovui A. M. ir atsakovams A. K., D. D., R. M., E. R. ir L. R. bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso žemes sklypas, (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 94-95).
A. M. priklauso 428/1000 žemes sklypo dalys, A. K. priklauso 18381/100000 žemes sklypo dalys, D. D. priklauso 719/100000 dalys žemes sklypo, R. M. priklauso 191/1000 žemes sklypo dalys, E. R. priklauso 95/1000 žemes sklypo dalys, L. R. priklauso 95/1000 dalys žemes sklypo. Šalys pateikdamos pareiškimus Elektrenu miesto 1-ame notaru biurui, sutiko del žemes sklypo daliu atidalijimo, taciau nesutare del ieškovo parengto atidalijimo plano (b.l. 7-12). Ieškovas 2007-03-09 kreipesi i Vilniaus apskrities viršininka su prašymu išduoti leidima rengti žemes sklypu formavimo ir pertvarkymo projekta (b.l. 13).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrenu žemetvarkos skyrius 2007-04-03 raštu Nr. SD-107-(1.13) informavo ieškova, kad Ginco žemes sklypa dalija du bendro naudojimo keliai, todel pirmiausia turi buti atliktas kadastro duomenu patikslinimas po geodeziniu matavimu (b.l. 14). Ieškovas 2008-11-27 atlikes žemes sklypo kadastro duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu kreipesi i Elektrenu žemetvarkos skyriu prašydamas išduoti leidima rengti žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projekta (b.l.15). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemes tvarkymo departamento Elektrenu žemetvarkos skyrius 2009-02-10 raštu Nr. SD-97-(1.13) informavo ieškova apie tai, kad jo prašymo del kadastro duomenu patikslinimo patenkinti negali, nes Ginco žemes sklypas priklauso penkiems bendrasavininkams, o jis atstovauja tik save viena, sklypu paženklinimo aktuose ir planuose yra tik jo parašai, o kitu keturiu pilieciu parašu nera (b.l. 18).
Atsakovai taip pat 2007-09-19 pareiškimu del pranešimo apie žemes sklypo atidalijima kreipesi i ieškova del Ginco žemes sklypo atidalijimo plano ir atidalijimo pagal plana sutarties patvirtinimo (b.l. 191). Ieškovas 2007-09-28 pareiškimu praneše atsakovams, kad su ju pateiktu atidalinimo planu nesutinka (b.l. 193).              Šalys siekia atidalyti ju dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Kadangi žemes sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir žemes sklypa i šešias dalis skiria keliai, kurie negali buti itraukiami i šalims priklausancio žemes sklypo plota, prieš parengiant atidalijimo projekta, šalys turi atlikti kadastriniu duomenu patikslinima.
Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai parenge Ginco žemes sklypo planus, kuriais remiantis nori atlikti kadastriniu duomenu patikslinima, taciau atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo parengtu Žemes sklypo planu, o ieÅ¡kovas â su atsakovu ir neduoda sutikimo ... taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡o leisti jam atlikti kadastriniu duomenu patikslinima nesant bendraturciu â atsakovu â sutikimo, o atsakovai praÅ¡o leisti jiems atlikti kadastriniu duomenu patikslinima nesant bendraturcio â ieÅ¡kovo â sutikimo.              Kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iÅ¡ bendrosios dalines nuosavybes (CK 4.80 str. 1 d.).
Žemes sklypo atidalijimas â žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo budas, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybes teise valdomo žemes sklypo vieno ar daugiau bendraturciu reikalavimu atskiriamos bendraturciams priklausancios žemes sklypo dalys ir iÅ¡ ju suformuojami atskiri žemes sklypai (žemes istatymo 2 str. 15p.). Žemes sklypu formavimas ir pertvarkymas â visuma žemetvarkos veiksmu, apimanciu žemes sklypu projektavima, Å¡iu sklypu ribu ženklinima vietoveje, kadastro duomenu nustatyma ir ju iraÅ¡yma i Nekilnojamojo turto kadastra (Žemes istatymo 2 str. 20 p.).             Žemes plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatves, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neiskaityti i privatizuojamo žemes sklypo bendra plota, formuojami kaip atskiri žemes sklypai (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 22 punktas, LRV 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija).Fiksuojant žemes sklypu kadastro duomenu pasikeitima:51.1. kartografuojamos žemes naudmenos, kuriu reikia žemes kadastro duomenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro istatymo 6 straipsnyje, nustatyti, ir fiksuojami kiti pakitimai;51.2. parengiamas žemes sklypo planas;51.3. apskaiciuojamas bendras žemes sklypo plotas, parengiama žemes naudmenu eksplikacija;51.4. apskaiciuojamos žemes sklypo vertes:51.4.1.
žemes sklypo verte pagal Žemes ivertinimo metodika;51.4.2. vidutine rinkos verte pagal žemes verciu žemelapius, parengtus laikantis Žemes verciu žemelapiu sudarymo taisykliu, patvirtintu žemes ukio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. isakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221);51.5. parengiama žemes sklypo kadastro duomenu forma;51.6. atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenu byla.             Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai pateike teismui bendraja daline nuosavybes teise valdomo žemes sklypo paženklinimo â parodymo aktus, Žemes sklypo kadastro duomenis, žemes sklypo vertes duomenis bei žemes sklypo planus.
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanciu mineto žemes sklypo planu, ji dalina keliai, todel tikslinant kadastrinius matavimus, iÅ¡ bendro 13,8900 ha bendro ploto yra iÅ¡imami keliai, atsižvelgiant i kadastriniu duomenu tikslinimo reikalavimus, po ko ir susidaro (pagal ieÅ¡kovo pateiktus planus) 6 nevienodo dydžio sklypai â 2 ha, 4 ha, 3 ha, 1 ha, 0, 80 ha, 1,50 ha, o pagal atsakovu pateiktus planus 7 sklypai â 2 ha, 2 ha, 2 ha, 3 ha, 1 ha, 0,80 ha, 1,50 ha. Atsižvelgiant i keliamus reikalavimus tikslinant kadastrinius žemes sklypo matavimus, kiekvienam iÅ¡ Å¡eÅ¡iu bendraturciu kiekviename naujai formuojamame sklype pagal ieÅ¡kovo pasiulyta varianta tenka tam tikra nuosavybes teise valdomo žemes sklypo dalis, o pagal atsakovu pasiulyta varianta, formuojama dar viena dalis žemes sklypo 4 ha ploto sklype, iÅ¡ kurio 2 ha ploto sklype bendraturciais butu visi Å¡eÅ¡i savininkai, o kitos 2 ha žemes sklypo dalies bendraturciais taptu 5 savininkai, atsižvelgiant i tai, kad buvusi mineto sklypo bendraturte O.
S. 2 ha žemes iš gincijamo sklypo persikele i Žebertoniu kaima, del to naujasis savininkas A. M. neigijo teises naudotis ta dalimi gincijamo žemes sklypo, t.y. 2 ha, kuriuos O. S. perkele i Žebertoniu kaima (tai nurode atsakovai savo priešieškinyje, taip paaiškino atsakovas D. D. teismo posedžio metu). Teismas, spresdamas tarp šaliu kilusi ginca vadovaujasi teisminio bylos nagrinejimo ištirtais irodymais, bei vertina šaliu pateiktu reikalavimu pagristuma. Teismas, spresdamas klausima, ar ieškinys ir priešieškinys yra pagristi, atsižvelgia štai i kokius aspektus: vienareikšmiškai yra nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes.
Kaip nurode ieškovo atstovas, šalys šiuo žemes sklypu nesinaudoja, be to, A. M. nuosavybes teise šiame sklype priklauso tam tikra dalis sklypo (428/1000 dalys bendro ploto), taciau konkreti vieta nera ivardinta, nera nustatyta ir naudojimosi tvarka jam tenkancio žemes sklypo dalimi. Atsakovu atstovas nurode, kad atlikus žemes sklypo patikslinima (pagal realiai kiekvienam bendrasavininkui priklausanti žemes plota ir jos paskirti), taip pat kiekvienam iš savininku atiteko atitinkama sklypo dalis ir sklypas padalintas i septynias dalis, pagal iš anksto pasirašyta atsidalijimo susitarima (toks susitarimas tarp atsakovu teismui nepateiktas).
Teismas atkreipia demesi i tai, kad atsakovas D. D., atstovaujantis ir kitu bendraturciu atsakovu šioje byloje interesus vadovaujasi 1992 m. kovo 3d. susitarimu, pasirašytu tarp O. S. ir B. K., iš kurio matyti, kad pretendentai susitare, kad kiekvienam iš ju atitenka lygios 15,89 ha ploto žemes sklypo dalys, kuri nuosavybes teise valde K. A., taciau prie šio susitarimo nera pateikta jokiu duomenu apie tai, kokiomis konkreciomis sklypo dalimis naudosis pretendentai. Po šio susitarimo pasirašymo bei papildomo O. S. prašymo 1998-07-27, 1998-07-27 ir 2005-10-12 buvo priimti trys Vilniaus apskrities viršininko sprendimai - B.
K. vardu i 7,95 ha ploto žemes sklypa žemes ukio veiklai, O. S. vardu i 5,94 ha ploto žemes sklypa žemes ukio veiklai ir O. S. vardu i 2 ha ploto (1,27 ha sklypa žemes ukio paskirciai ir 0,73 ha sklypa kitai paskirciai). Iš to seka, kad gincijamojo sklypo dalis 5,94 ha atiteko O. S., nenurodant jokias konkrecias šio sklypo dalis ir kuri ji pardave A. M. bei 7,95 ha sklypo dalis atiteko B. K., o po jo mirties jo ipediniams bei pagal dovanojimo sutarti D. D.. Teismas, ištyres ir ivertines aukšciau pateiktus irodymus, daro išvada, kad tarp šaliu yra kiles gincas ne del gincijamojo žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinimo, bet del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes.
Kaip matyti iš byloje pateiktu projektu, tiek ieškovo tiek atsakovu, parengti projektai nera suderinti su Nacionalines žemes tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemes ukio ministerijos specialistais, kaip to reikalauja istatymines normos, reglamentuojancios kadastriniu duomenu tikslinima. Šia aplinkybe šalys motyvuoja tuo, kad nera bendraturciu sutikimo, negali suderinti projektu su institucijomis, todel ir kreipesi i teisma del leidimo suderinti projektus be bendraturciu sutikimo. Teismas, ivertines atsakovu pateiktus projektus del gincijamojo žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinimo, išklauses atsakovo argumentus del pateikto reikalavimo, daro išvada, kad atsakovai ne tik nori suderinti paruoštus projektus del patikslintu kadastriniu matavimu, bet ir atidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes (formuoja jau ne šešis sklypus, kurie susidaro tuomet, kai tikslinant kadastrinius duomenis, išimami keliai, o septynis sklypus, iš kuriu 4 ha ploto sklypas yra skaidomas dar i dvi dalis, nors šiame sklype jokio kelio nera), o neiregistravus patikslintu kadastriniu matavimu VI Registru centre, yra negalimas ir atidalijimas iš bendrosios dalines nuosavybes.
Todel teismas, ivertines visas aukšciau išdestytas aplinkybes bei argumentus, atsakovu pateiktus irodymus bei reikalavima, atsakovu priešieškini atmeta kaip nepagrista.Teismas, ivertines ieškovo pateiktus projektus del gincijamojo žemes sklypo kadastriniu duomenu patikslinimo, išklauses ieškovo atstovo argumentus del pateikto reikalavimo, ieškovo pateikta ieškini atmeta taip pat kaip nepagrista ir štai del kokiu motyvu. Kaip jau matyti iš aukšciau išdestyto, atliekant patikslintus gincijamojo žemes sklypo kadastrinius matavimus, yra formuojami šeši atskiri sklypai, kuriu plotai tokie: 2 ha, 4 ha, 1,5 ha, 080 ha, 3 ha, 1 ha, visi šie sklypai bendrosios dalines nuosavybes teise su nedidelemis dalimis atitenka visiems šešiems bendraturciams.
Toks žemes sklypo skaidymas pagal pateiktus projektus, prieštarauja protingumo kriterijams, sukelia dar didesniu apribojimu visiems šešiems bendraturciams. Be to, ieškovas nepateike jokiu irodymu, kuriais remiantis butu galima daryti išvada, jog esant kitu bendraturciu (atsakovu) sutikimui, remiantis ieškovo sudarytu planu, butu atliktas kadastriniu duomenu patikslinimas, t.y. nera jokiu irodymu, jog ieškovo parengtas planas atitinka teises aktu reikalavimus ir atsakovu nesutikimas yra vienintele kliutis atliekant kadastriniu duomenu patikslinima.
Taigi, nesant byloje šiu projektu suderinimo su Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos specialistais, ieškinys ir yra atmestinas.Iš ieškovo ir atsakovu lygiomis dalimis priteisiamos bylinejimosi išlaidos valstybes naudai.Atmetus ieškini, ieškovo turetos išlaidos, susijusios su kadastriniu matavimu atlikimu nepriteistinos.             Teismas, vadovaudamasis CPK 92 str., 96 str., 259 str., 263 str., 264 str., 268 str., 269 str., 270 str., 279 str.,              n u s p r e n d ž i a: ieškovo A.
M. ieškini atsakovams L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. bei treciajam asmeniui Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del leidimo pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos Traku ir Elektrenu žemetvarkos skyriui atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturciu sutikimo ir atsakovu L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. priešieškini ieškovui A. M. del leidimo pateikti Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos Traku ir Elektrenu žemetvarkos skyriui atlikti kadastriniu duomenu patikslinima po geodeziniu matavimu nesant bendraturcio sutikimo, atmesti.Priteisti iš ieškovo A.
M. ir atsakovu L. R., E. R., R. M., A. K. ir D. D. po 20,44 Lt bylinejimosi išlaidu valstybes naudai.Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma apeliaciniu skundu. Teiseja                                                                                                      Vita Luckauskaite